[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Dainuojamoji poezija… Bardai… N\u016bnai Lietuvoje \u0161ie terminai vartojami lygiagre\u010diai, tarsi sinonimai. Pirmasis palyginti tiksliai \u012fvardija bema\u017e prie\u0161 40 met\u0173 Lietuvoje subrandint\u0105 unikal\u0173 kult\u016bros rei\u0161kin\u012f, o antrasis… stebina.<\/p>\n
Kod\u0117l prigijo ir teb\u0117ra patrauklus b\u016btent senov\u0117s kelt\u0173 dainuojan\u010di\u0173 poet\u0173 vardas? Bard\u0173 muzikos pavyzd\u017ei\u0173 nei\u0161liko, ta\u010diau itin akivaizdu, kad joki\u0173 \u017eanrini\u0173 (net ir formali\u0173) dabartin\u0117s lietuvi\u0173 dainuojamosios poezijos s\u0105saj\u0173 su kelti\u0161kosiomis tradicijomis n\u0117ra. Tai istorin\u0117 svetimyb\u0117.
\nMums visi\u0161kai svetimi bei neaktual\u016bs ne tik kelt\u0173 bardai, bet ir senov\u0117s graik\u0173 aoidai, viduram\u017ei\u0173 Provanso trubad\u016brai ar truverai, vokie\u010di\u0173 minezingeriai bei meisterzingeriai. Ta\u010diau \u201ebardas\u201c \u2013 skambus, lengvai \u012fsimenamas \u017eodis. Dera manyti, kad b\u016btent tai l\u0117m\u0117 jo i\u0161plitim\u0105 Lietuvoje…<\/p>\n
Kai XX a. 8-ojo de\u0161imtme\u010dio viduryje tapo akivaizdu, kad Lietuvoje susiformavo ir gyvuoja naujas, itin savitas, d\u0117mesing\u0173 bei i\u0161tikim\u0173 klausytoj\u0173 auditorij\u0105 turintis \u017eanras, reik\u0117jo j\u012f \u012fvardinti. Kilo dilema: kurti original\u0173 pavadinim\u0105 ar skolintis ka\u017ekur\u012f i\u0161 kitose \u0161alyse vartojam\u0173? Jau anuomet Rusijoje neoficialiai buvo vartojamas terminas bardai, ta\u010diau puikiai \u017einojome, kad Maskvoje sura\u0161ytas ir visoje SSRS i\u0161platintas aplinkra\u0161tis, draud\u017eiantis ir pat\u012f termin\u0105, ir juo \u012fvardijam\u0105 jud\u0117jim\u0105. To prie\u017eastis \u2013 atviras rus\u0173 \u201ebard\u0173\u201c prie\u0161i\u0161kumas sovietinei tikrovei. Buvo reglamentuota vartoti \u0161iuos terminus: saviveiklin\u0117 daina (v\u0117liau \u2013 autorin\u0117 daina), turistin\u0117 daina, studenti\u0161ka daina. Tiems, kurie m\u0117gino dangstytis Vakaruose gyvavusia protesto daina, \u012fsakmiai nurod\u0117 pilietin\u0119 arba politin\u0119 dain\u0105. \u017dinia, n\u0117 vienas \u0161i\u0173 pavadinim\u0173 mums nebuvo patrauklus. Juolab kad pagr\u012fstai jaut\u0117m\u0117s es\u0105 kitokie nei rusai. Tiesa, Vytautas Kernagis ne kart\u0105 min\u0117jo termin\u0105 literat\u016brin\u0117 daina, kuris tiko savitos rus\u0173 atlik\u0117jos Jelenos Kamburovos sceninei veiklai \u012fvardinti. Neliko nepasteb\u0117ta ir kompozitoriaus Mikaelo Tariverdijevo vartota muzikin\u0117-poetin\u0117 miniati\u016bra.<\/p>\n
Tuo metu Lenkijoje greta jau seniai ir pla\u010diai vartot\u0173 termin\u0173 kabaretin\u0117 daina ir aktorin\u0117 daina vis labiau populiar\u0117jo poezja \u015bpiewana (dainuojama poezija). \u0160io termino autorius \u2013 lenk\u0173 \u017eurnalistas, kalbininkas bei muzikos kritikas Andrzejus \u201eIbis\u201c Wroblewskis (1922\u20132002). Taip pavadintas \u017eanras s\u0117kmingai rung\u0117si net ir su popmuzika. Ypa\u010d auk\u0161tai vertinamas ir populiarus buvo \u017eanro flagmanas Marekas Grechuta (1945\u20132006), kuriuo nuo\u0161ird\u017eiai \u017eav\u0117jausi. Kiek v\u0117liau su\u017einojau, kad M. Grechutos \u012ftak\u0105 patyr\u0117 ir V. Kernagis.<\/p>\n
Pasi\u016bliau \u0161\u012f i\u0161verst\u0105 skolin\u012f. V. Kernagis reagavo sant\u016briai. Net ir \u0161iandien neneigiu, kad jo abejon\u0117s buvo pagr\u012fstos. Juk jis dainavo ne tik pripa\u017eint\u0173 poet\u0173 (Marcelijaus Martinai\u010dio, Sigito Gedos ir kt.) eiles, bet ir paties sukurtus poetinius tekstus, kuriuos vadino paprastais \u017eod\u017eiais. D\u0117l to m\u016bs\u0173 diskusijos da\u017eniausiai baigdavosi jo fraze \u201ea\u0161 dainuoju balades\u201c. Beje, kitiems kolegoms \u017eanr\u0105 \u012fvardinti ne itin r\u016bp\u0117jo…<\/p>\n
Vis d\u0117lto pavadinimas buvo b\u016btinas. Pirm\u0105 kart\u0105 terminas dainuojamoji poezija vie\u0161ai i\u0161tartas (ir i\u0161girstas) buvo Kaune. Tuo metu artimai bendravau su kompozitorium Giedrium Kuprevi\u010dium, kartu su dainininku Stanislovu Rubinovu parengusiu dainuojamajai poezijai artim\u0105 koncertin\u0119 program\u0105, kurios pirm\u0105j\u0105 dal\u012f sudar\u0117 Bulato Okud\u017eavos bei Mikaelio Tariverdijevo dainos, o antr\u0105j\u0105 \u2013 paties G. Kuprevi\u010diaus k\u016briniai. Koncertin\u0117se afi\u0161ose reik\u0117jo nurodyti \u017eanr\u0105. Kalb\u0117jom\u0117s apie tai. G. Kuprevi\u010dius pakviet\u0117 ateiti \u012f Kauno meninink\u0173 namuose rengiam\u0105 programos pristatym\u0105 ir vie\u0161oje diskusijoje pasi\u016blyti pavadinim\u0105. At\u0117jau. Pasi\u016bliau. Rengin\u012f apra\u0161\u0117 spauda. Taip pirm\u0105 kart\u0105 nuskamb\u0117jo s\u0105voka dainuojamoji poezija. Tiesa, pla\u010diai vartoti \u0161\u012f termin\u0105 prad\u0117ta tik tada, kai j\u012f oficialiai pripa\u017eino V. Kernagis. Tai \u012fvyko 1978 metais, kai \u017eurnale \u201eNemunas\u201c (Nr. 8) buvo publikuotas jo straipsnis \u201eDainuojamosios poezijos d\u017eiaugsmai ir r\u016bpes\u010diai\u201c.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-1-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Dainuojamoji poezija… Bardai… N\u016bnai Lietuvoje \u0161ie terminai vartojami lygiagre\u010diai, tarsi sinonimai. Pirmasis palyginti tiksliai \u012fvardija bema\u017e prie\u0161 40 met\u0173 Lietuvoje subrandint\u0105 unikal\u0173 kult\u016bros rei\u0161kin\u012f, o antrasis… stebina.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22846,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[234,148,299],"tags":[124],"class_list":["post-22844","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-07","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22844","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22844"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22844\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22847,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22844\/revisions\/22847"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22846"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22844"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22844"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22844"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}