{"id":22418,"date":"2017-03-20T11:51:11","date_gmt":"2017-03-20T11:51:11","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=22418"},"modified":"2018-04-23T12:23:14","modified_gmt":"2018-04-23T12:23:14","slug":"ideju-salynas-kita-modernumo-forma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/ideju-salynas-kita-modernumo-forma\/","title":{"rendered":"Id\u0117j\u0173 salynas: kita modernumo forma"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 Kaune vie\u0161\u0117jo garsus pranc\u016bz\u0173 meno teoretikas ir kuratorius Nicolas Bourriaud (Nikolia Burijo), tuo metu kurav\u0119s Kauno centriniame pa\u0161te suinstaliuot\u0105 10-osios Kauno bienal\u0117s parod\u0105 \u201eGIJOS: Fantasmagorija apie atstum\u0105\u201c. Art\u0117jant 11-ajai Kauno bienalei 2017-\u0173j\u0173 ruden\u012f, supa\u017eindiname su filosofo Kristupo Saboliaus ir meno teoretiko pokalbio i\u0161traukomis: m\u0105stytojai samprotauja apie gero meno kriterijus, apie tai, jog yra normalu mokytis suprasti \u0161iuolaikin\u012f men\u0105 taip, lyg mokytum\u0117s suprasti sporto var\u017eyb\u0173 taisykles, kalbasi apie filosofijos ir psichoanaliz\u0117s santyk\u012f su meno praktika ir teorija bei modernumo, post-modernumo ir altermodernumo s\u0105vokas.<!--more--><\/p>\n<p><strong>Kristupas Sabolius:<\/strong> Mano studentai da\u017enai u\u017eduoda klausim\u0105, \u012f kur\u012f neturiu atsakymo \u2013 kokie b\u016bt\u0173 gero meno kriterijai? Be abejo, yra daug \u012fdomi\u0173 meninink\u0173, pasitelkian\u010di\u0173 \u012fvairiausias praktikas. Ta\u010diau esama ir toki\u0173, kurie tiesiog u\u017e\u010diuopia dabarties tendencijas ir kuria tai, kas madinga. Kartais atrodo, kad pakanka u\u017emegzti gerus santykius su kuratoriumi, tapti jo draugu ir gal\u0173 gale pasinaudoti savoti\u0161ka nepotizmo forma. Juk amatas \u0161iuo metu nebeteko reik\u0161m\u0117s. Svarbiausia \u2013 id\u0117jos ir \u012fsitraukimas \u012f santykius, kaip j\u016bs ir teigiate savo knygoje \u201eReliacin\u0117 estetika\u201c. Ar manote, kad tokiame sud\u0117tingame kontekste vis dar esama kriterij\u0173, kaip \u012fvertinti ger\u0105 men\u0105? Ar pats tokius kriterijus taikote?<\/p>\n<p><strong>Nicolas Bourriaud:<\/strong> Turite galvoje \u2013 atmetus asmenines pa\u017eintis?<\/p>\n<p><strong>K. S.:<\/strong>\u00a0B\u016btent.<\/p>\n<p><strong>N. B.:<\/strong>\u00a0Asmenin\u0117s pa\u017eintys su menininkais nesukelia joki\u0173 problem\u0173. Dar septintajame de\u0161imtmetyje Haraldas Szeemannas sakydavo, kad jo parodose tre\u010ddal\u012f sudaro draugai, tre\u010ddal\u012f \u2013 perspektyv\u016bs menininkai ir tre\u010ddal\u012f \u2013 pripa\u017einti menininkai. Tas \u201edraug\u0173 tre\u010ddalis\u201c buvo tokie \u017emon\u0117s kaip Josephas Beuysas, Donaldas Juddas ir t. t. Nor\u0117\u010diau ir a\u0161 kiekvienai savo parodai susirasti toki\u0173 ger\u0173 draug\u0173.<\/p>\n<p>Gilindamasis \u012f k\u016br\u0117jo darbus, nesunkiai gali u\u017emegzti bi\u010diulyst\u0119. Bet tai nerei\u0161kia, kad kvie\u010diu vien draugus. Kartais draugas gali b\u016bti parodos dalimi. Kaip Pierre\u2019as Huyghe\u2019as (Pjeras Hj\u016bygas), su kuriuo bi\u010diuliaujam\u0117s apie dvide\u0161imt met\u0173. Mano akimis, jis visai geras menininkas.<\/p>\n<p>Kalbant rim\u010diau \u2013 pirmiausia reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo universalaus kriterijaus. Taigi, darbo kokyb\u0117s be jokio kuratoryst\u0117s konteksto. Tuomet atskiriems projektams b\u016btina pasitelkti specifinius kriterijus, kurie nuolat kei\u010diasi priklausomai nuo to, kas yra daroma.<\/p>\n<p>Paprastai tariant, meno k\u016brinys yra tam tikra emisija. Jis paskleid\u017eia signal\u0105. Leonardas da Vin\u010dis, tapydamas Mon\u0105 Liz\u0105, skleid\u017eia signal\u0105. \u0160is signalas toks \u012fvairialypis ir \u012fkrautas energija, kad pergyveno am\u017eius. Pa\u010dioje prad\u017eioje pagaminamas energijos kiekis suteikia meno k\u016briniui galimyb\u0119 i\u0161likti.<\/p>\n<p>Galiu be paliovos kalb\u0117ti apie Vermeer\u012f, Rembrandt\u0105, Mondrian\u0105, Piero della Francesca\u2019\u0105 ir t. t. Tai energija, kuri i\u0161lieka laiko t\u0117km\u0117je. Tuomet kriterijus b\u016bt\u0173 toks \u2013 energija, kuri\u0105 jauti vos i\u0161vyd\u0119s meno k\u016brin\u012f.<\/p>\n<p>Intuicija, kad k\u016brinys yra toks daugialypis, jog i\u0161silaikys met\u0173 eigoje \u2013 mano esminis kriterijus. B\u016btent tai ir vadinama gro\u017eiu, jeigu norite suteikti \u0161iam dalykui vard\u0105. Ta\u010diau gro\u017eis n\u0117ra kas nors vizualaus. Da\u017enai meno k\u016brinyje gro\u017eis pranoksta bet kok\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n<p><strong>K. S.:<\/strong> Gilles\u2019as Deleuze\u2019as (\u017dilis Deliozas) yra pasak\u0119s, kad meno k\u016brinys neturi nieko bendra su komunikacija, tai yra pasiprie\u0161inimo aktas. Kaip j\u016bs regite \u0161i\u0105 tem\u0105? Kokiu mastu meno k\u016brinys turi b\u016bti politi\u0161kas?<\/p>\n<p><strong>N. B.:\u00a0<\/strong>Pirmiausia, ne\u017einau n\u0117 vieno meno k\u016brinio, kuris neb\u016bt\u0173 politi\u0161kas. Jis visada i\u0161rei\u0161kia tam tikr\u0105 autoriaus, gyvenan\u010dio mieste \u2013 polyje (taip vadinti pirmieji miestai-valstyb\u0117s Senov\u0117s Graikijoje), visuomen\u0117je \u2013 pozicij\u0105. Savo esme kiekvienas meno k\u016brinys yra politinis aktas, nes j\u012f kuriant pasitelkiami tam tikri \u012frankiai, atskleid\u017eiamos vertyb\u0117s leid\u017eia u\u017eimti tam tikr\u0105 pozicij\u0105. Kokius naudojate vaizdinius, koks j\u016bs\u0173 vizualin\u0117s scenos tikslas \u2013 visa tai yra politi\u0161ka, nuo \u0161ito ne\u012fmanoma pab\u0117gti.<\/p>\n<p>Ta\u010diau perduoti vadinam\u0105j\u0105 politin\u0119 \u017eini\u0105 yra kur kas sud\u0117tingiau. Tuomet patenkame \u012f komunikacijos plotm\u0119. Nemanau, kad \u0161is b\u016bdas geriausiai susieja politik\u0105 ir men\u0105. Jeigu visi meno k\u016briniai yra politi\u0161ki, komunikacijos atveju dauguma j\u0173 tampa reakcingi. \u012e tai irgi reikia atsi\u017evelgti.<\/p>\n<p>Menas yra intervencija. J\u016bs citavote Deleuze\u2019\u0105, kuris kalba apie pasiprie\u0161inim\u0105. A\u0161 ver\u010diau rink\u010diausi intervencijos termin\u0105. Tai daugyb\u0117 b\u016bd\u0173 ir \u012fvairi\u0173 form\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u012fsiskverbti \u012f tikrov\u0117s plotm\u0119. Tuomet galima atsi\u017evelgti ir \u012f tai, k\u0105 sako Alainas Badiou (Alenas Badju): filosofija kei\u010dia pasaul\u012f, nes transformuoja save. Tai, k\u0105 j\u016bs atliekate filosofijos plotm\u0117je, kei\u010dia pasaul\u012f. Tas pats galioja ir menui. Ai\u0161kindamiesi, kas yra menas, pakei\u010diame pasaul\u012f netiesiogiai. Tai \u2013 kitokia galimyb\u0117.<\/p>\n<p>Linkstu manyti, kad auk\u0161\u010diausias politinis meno u\u017edavinys \u2013 i\u0161laikyti mus visus budrumo b\u016bsenoje, t. y. tokioje situacijoje, kai dar tikime, kad \u012fmanoma k\u0105 nors pakeisti. Kada menu i\u0161rei\u0161kiama kritika vis dar i\u0161lieka efektyvi? Tik tuomet, kai jis atskleid\u017eia, jog tai, k\u0105 regime visuomen\u0117je, t\u0117ra tik viena i\u0161 daugyb\u0117s galimybi\u0173. M\u016bs\u0173 pad\u0117tis n\u0117ra galutin\u0117, j\u0105 galima transformuoti. Tai, kas atrodo akivaizdu, n\u0117ra akivaizdu. Galime veikti tikrov\u0119.<\/p>\n<p>Menas pasi\u017eymi \u0161iuo paj\u0117gumu, leid\u017eian\u010diu mums i\u0161laikyti tok\u012f pasaulio supratimo lygmen\u012f. Jis palaiko gyvyb\u0119 id\u0117jos, kad pasaul\u012f galima pakeisti.<\/p>\n<p><strong>K. S.:<\/strong> Pakalb\u0117kime apie nesaugumo (precariousness) id\u0117j\u0105, kuri\u0105 j\u016bs i\u0161pl\u0117tojote viename i\u0161 savo veikal\u0173 \u201eThe Radicant\u201c. Kod\u0117l menininkai ir meno k\u016briniai reikalauja \u0161io nesaugumo, rizikos elemento? Ar galima tai laikyti vienu i\u0161 kriterij\u0173, gr\u012f\u017etant prie ankstesnio klausimo, \u012fvertinant ger\u0105 men\u0105?<\/p>\n<p><strong>N. B.:<\/strong> Tikrai taip! Nesaugumas yra susij\u0119s su ne-komforto b\u016bsena.<\/p>\n<p>Tur\u0117tume kriti\u0161kai \u012fvertinti kiekvien\u0105 realyb\u0117je i\u0161kilusi\u0105 id\u0117j\u0105 bei visas \u012fmanomas jos formas, kurias suvokiame kaip stabilias ar am\u017einai i\u0161liekan\u010dias. Tai atliepia Slavojaus \u017di\u017eeko mint\u012f. Jis teigia, kad lengviau yra \u012fsivaizduoti pasaulio, o ne kapitalizmo pabaig\u0105. Manau, tai puikiai iliustruoja, apie k\u0105 a\u0161 kalbu. Kartais mes tiesiog nematome to, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra. Menas yra b\u016btent ta vieta ir erdv\u0117, kurioje galime i\u0161vysti ir patirti daug skirting\u0173 tikrov\u0117s alternatyv\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 Kaune vie\u0161\u0117jo garsus pranc\u016bz\u0173 meno teoretikas ir kuratorius Nicolas Bourriaud (Nikolia Burijo), tuo metu kurav\u0119s Kauno centriniame pa\u0161te suinstaliuot\u0105 10-osios Kauno bienal\u0117s parod\u0105 \u201eGIJOS: Fantasmagorija apie atstum\u0105\u201c. Art\u0117jant 11-ajai Kauno bienalei 2017-\u0173j\u0173 ruden\u012f, supa\u017eindiname su filosofo Kristupo Saboliaus ir meno teoretiko pokalbio i\u0161traukomis: m\u0105stytojai samprotauja apie gero meno kriterijus, apie tai, jog yra normalu mokytis suprasti \u0161iuolaikin\u012f men\u0105 taip, lyg mokytum\u0117s suprasti sporto var\u017eyb\u0173 taisykles, kalbasi apie filosofijos ir psichoanaliz\u0117s santyk\u012f su meno praktika ir teorija bei modernumo, post-modernumo ir altermodernumo s\u0105vokas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22274,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[154,148,299],"tags":[132],"class_list":["post-22418","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-03","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-filosofija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kristupo Saboliaus pokalbis su meno kritiku ir kuratoriumi Nikolas Bourriaud","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22418","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22418"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22418\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22611,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22418\/revisions\/22611"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22274"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22418"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22418"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22418"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}