{"id":22406,"date":"2017-03-20T14:16:29","date_gmt":"2017-03-20T14:16:29","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=22406"},"modified":"2019-07-17T10:01:47","modified_gmt":"2019-07-17T10:01:47","slug":"vladas-ir-alfredas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/vladas-ir-alfredas\/","title":{"rendered":"Vladas ir Alfredas \u2013 vyru\u010diai i\u0161 kito pasaulio"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Kai pirm\u0105kart pama\u010diau Vlad\u0105 su Alfredu, jie atrod\u0117 pana\u0161\u016bs kaip broliai, o vidumi buvo tikri sielos dvyniai. Apie 1981-uosius, b\u016bdama \u201e-niolikos\u201c, nety\u010dia atsid\u016briau pas \u0160ibonius (keramikas \u0160ibas dar buvo ved\u0119s Loret\u0105), kurie gyveno antrajame smetoninio namo Laisv\u0117s al\u0117joje, \u0161alia Soboro, auk\u0161te. Ten \u201et\u016bsinosi\u201c hipiai. Klaus\u0117si Johno Coltrane&#8217;o \u201eLove Supreme\u201c, paskui ka\u017eko linksmesnio, gal Jimo Morrisono, visi \u0161oko. Mano b\u016bsimasis vaikinas, laikydamas auk\u0161tai kaip dam\u0105, \u201evalsavo\u201c su taburete. \u201eKod\u0117l jis \u0161oka su k\u0117de?\u201c \u2013 steb\u0117jausi tada.<!--more--><\/p>\n<p>Vladas, \u012fsp\u016bdingais, pilkais, storais, beveik pakinklius siekian\u010diais plaukais, \u0161oko su panele, o latvis Alfredas, toks pat ilgaplaukis, ka\u017ek\u0105 kalb\u0117jo latvi\u0161kai ir rait\u0117 \u012fsp\u016bdingus \u016bsus. \u201eG\u0117li\u0173 vaikai\u201c mane ap\u017eav\u0117jo, tiesiog paker\u0117jo \u2013 nieko pana\u0161aus iki tol nebuvau ma\u010diusi. Jie buvo kitokie: dail\u016bs ir \u012fstab\u016bs savo atsainumu. Skamb\u0117jo nekasdienin\u0117 muzika, susirinkusieji gurk\u0161nojo arbat\u0105, vyno tada niekas neg\u0117r\u0117, ore tvyrojo ekstaz\u0117. O gal tik man taip reg\u0117josi, nes rijau \u0161okan\u010diuosius akimis, tiesiog \u017eiaumojau, tokie jie buvo ne\u012fprastai laisvi, puikiai apsireng\u0119: su d\u017einsais, ant pir\u0161t\u0173 \u2013 \u017eiedai, lyg popie\u017ei\u0173 ir kardinol\u0173, tik sidabriniai, i\u0161graviruoti latvi\u0161kais, balti\u0161kais ornamentais. Vladas ir Alfredas tuomet atrod\u0117 patikimi ir glob\u0117ji\u0161ki vyru\u010diai, bet visai i\u0161 kito pasaulio. Tokia buvo m\u016bs\u0173 pirmoji pa\u017eintis \u2013 aki\u0173 kontaktas.<\/p>\n<p>T\u0105 pirm\u0105j\u012f kart\u0105 tiesiog praradau am\u0105, ir, \u017einoma, kritin\u012f prot\u0105. Vyresni\u0173 hipi\u0173 kompanija mane apstulbino savo paslaptingumu, su\u017eav\u0117jo ir j\u0173 merginos ilgais sijonais, pasipuo\u0161usios odin\u0117mis plauk\u0173 juostel\u0117mis, apyranki\u0173 gausa: grup\u0117 juokavo ir laisvai jaut\u0117si, visi\u0161kai nevar\u017eomai kraip\u0117si, \u0161oko kas sau. Var\u017eiausi, nedr\u012fsau kalb\u0117ti, tarsi b\u016b\u010diau \u012f Versal\u012f patekusi piemenait\u0117. Loretos \u0160ibonien\u0117s butas auk\u0161tomis lubomis, su smetoniniais sien\u0173 lipdiniais atrod\u0117 tikrai pra\u0161matniai, o hipiai primin\u0117 laisv\u0117s siekiamyb\u0119 g\u016bd\u017eiu sovietme\u010diu, kai buvo galima i\u0161vykti vien \u012f S\u0105jungai priklausiusias respublikas ir tik tyliai ku\u017ed\u0117ti apie apie i\u0161siver\u017eim\u0105 i\u0161 jos..<\/p>\n<p>Kauno hipi\u0173 elitas tyli\u0105 apstulbusi\u0105 mergin\u0105 (mane) pasteb\u0117jo: jaunuoliui, \u0161okusiam su taburete, palikau savo telefono numer\u012f. Taip susipa\u017einau su E. Jo draugas buvo Vladas Ruk\u0161a. Kit\u0105 kart\u0105 E. mane pakviet\u0117 \u012f pasimatym\u0105 prie Kauno pilies. Pasirodo, ne mane vien\u0105. Jo jau lauk\u0117 tokia L. \u2013 b\u016bsima \u017einoma tekstilinink\u0117. Ir taip mes trise va\u017eiavome pas Vlad\u0105 klausytis muzikos. Jis gyveno \u017dem\u0117s \u016bkio akademijos miestelyje. Pamat\u0119s trejet\u0105 visai nenustebo. T\u0105 vasaros pavakar\u0119 g\u0117r\u0117me arbat\u0105 i\u0161 jo nu\u017eiest\u0173 duben\u0117li\u0173 ir klaus\u0117m\u0117s Marianne&#8217;os Faithfull. Tur\u0117jome marias laiko. T\u016bnojome \u201eam\u017einajame dabar\u201c. \u0160okome, apsvaiginti prikimusio daininink\u0117s balso. Man toji plok\u0161tel\u0117 labai patiko, tad vis pra\u0161iau dar ir dar. Ir kaip Vladas tada nesudro\u017e\u0117 to vinilo? Nepailsdami \u0161okome ir klaus\u0117m\u0117s muzikos, persimesdavome vienu kitu \u017eod\u017eiu ir su \u0161eimininku. Vlado balsas skamb\u0117jo jaunatvi\u0161kai, linksmai. Jau tuomet jis buvo vegetaras, praeidamas pro \u0161al\u012f skaniai kvep\u0117jo \u017eolynais. Keista, E. buvo \u012fsimyl\u0117j\u0119s L., o \u0161i \u2013 Vlad\u0105. Ta\u010diau Vladas tur\u0117jo \u017emon\u0105 D. Ji visur dalyvaudavo, bet man atrod\u0117 labai grie\u017eta. Tokia buvo mano pa\u017eintis su Vladu ir Alfredu; kaip tolimos giminait\u0117s, kuri jaut\u0117 ir tebejau\u010dia nei\u0161skiriamiems draugams simpatij\u0105.<\/p>\n<p>V\u0117liau kelet\u0105 kart\u0173 su Kauno hipiais va\u017eiavome \u012f Rygos turgaus dienas, apsilankyti Vlado bi\u010diulio Alfredo namuose, ten pa\u0161\u0117lti. Alfredas man labai patiko, ypa\u010d jo erelio nosis ir hipi\u0161ki drabu\u017eiai. Abu tiek \u0161okome, kad mano mar\u0161kin\u0117liai net permirko; pamenu, jis vonioje dav\u0117 savo \u0161varius. Viskas buvo labai tyra, jokio flirto, tarsi b\u016btume bely\u010diai angelai ar ind\u0117nai, trypiantys ritualinius \u0161okius.<\/p>\n<p>Susitikim\u0173 ir bendr\u0173 \u201et\u016bs\u0173\u201c b\u016bta ir daugiau, tik jie nebedar\u0117 tokio \u012fsp\u016bd\u017eio kaip pirm\u0105j\u012f kart\u0105. Gerokai v\u0117liau, Vladui gyvenant Kalifornijoje, jis draugi\u0161kai pri\u0117m\u0117 mane pavie\u0161\u0117ti. Dvi savaites praleidau Los And\u017eele, lankiausi ir Vlado su Alfredu \u012fkurtoje balti\u0161koje krautuv\u0117l\u0117je. Hipi\u0161ka draugi\u0161kumo ir bi\u010diulyst\u0117s aura mane susupo \u012f saug\u0173 kokon\u0105. Esu d\u0117kinga likimui, Vladui, ir, ai\u0161ku, jo draugui u\u017e pa\u017eint\u012f. Jie gal\u0117jo nepraverti burnos, bet j\u0173 buvimas, energija jau savaime ka\u017ek\u0105 rei\u0161k\u0117; gal s\u0105\u017eining\u0105, nekompromisin\u012f buvim\u0105? Bi\u010diuli\u0173 paslap\u010di\u0173 ir gyvenimo i\u0161minties pursl\u0173 u\u017eti\u0161ko ir ant man\u0119s. Vienas toks gaivus la\u0161as, tai pa\u017eintis su Liudu Truikiu \u2013 menininku, mistiku ir okultistu. L. Truikys buvo Kauno legenda, pogrindyje skait\u0117 ponios Blavatskajos (Jelena Petrovna Blavatskaja) ra\u0161tus, \u017eav\u0117josi Vyd\u016bnu. Vladas save laik\u0117 \u017eymiojo scenografo ir tapytojo mokiniu. Vlado d\u0117ka taip pat susipa\u017einau su pogrind\u017eio literat\u016bra: viduram\u017ei\u0173 mistiko Mokytojo Ekharto (Meister Eckhart) ra\u0161tais, japon\u0173 zen meistro Daisetsu Teitaro Suzuki budistin\u0117mis apybrai\u017eomis.<\/p>\n<p>Apie paslaptingas ir tragi\u0161kas Vlado ir Alfredo asmenines istorijas, \u201ehipiavimo\u201c ir laisv\u0117s kovas (prob\u0117g\u0161mais) su\u017einojau daug v\u0117liau; jos nebuvo romanti\u0161kos.<\/p>\n<p>Vlad\u0105 \u2013 auk\u0161t\u0105 laib\u0105 vyr\u0105 ilgais, pe\u010dius siekian\u010diais plaukais, visada d\u017einsuot\u0105, balta i\u0161min\u010diaus barzda \u2013 i\u0161 matymo \u017einojo ir atsimena dauguma sen\u0173j\u0173 kaunie\u010di\u0173. Jo t\u0117vai buvo tremtiniai, pats Vladas gim\u0117 Rusijoje, Perm\u0117s srityje 1953-aisiais. Augo Kauno centre, O\u017ee\u0161kien\u0117s gatv\u0117je, tod\u0117l pa\u017einojo centro jaunim\u0105, jau septintojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje sekus\u012f vakarieti\u0161ku gyvenimo b\u016bdu: jie augino ilgus plaukus, ne\u0161iojo d\u017einsus ir buvo nepatenkinti sovietine santvarka. Vladas nat\u016braliai \u012fsitrauk\u0117 \u012f alternatyv\u0173 hipi\u0173 jud\u0117jim\u0105. Vakarieti\u0161ka muzika, kavos g\u0117rimas, \u201etranzavimas\u201c, u\u017esienio roko radijo sto\u010di\u0173 klausymas iki pary\u010di\u0173 buvo j\u0173 kasdienyb\u0117.<\/p>\n<p>Vlado manymu, septintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos ilgaplaukiai okupant\u0173 santvarkai prie\u0161inosi i\u0161sisukin\u0117dami nuo tarnavimo kariuomen\u0117je, \u0161aip\u0117si i\u0161 sovietin\u0117s darbo liaudies. Jie niekada nebuvo sistemos sraigteliai ir neliejo prakaito d\u0117l \u201ekomunizmo tiksl\u0173\u201c. Hipiai tai dar\u0117 demonstratyviai, gana aroganti\u0161kai. Beje, Kaune susidariusi nuomon\u0117, kad tuometinis madingas jaunimas da\u017eniausiai gurk\u0161nodami kav\u0105 s\u0117d\u0117davo kavin\u0117je \u201eKava-ledai\u201c arba vaik\u0161tin\u0117davo po Laisv\u0117s al\u0117j\u0105, burdavosi Muzikinio teatro sodelyje, kur susidegino Romas Kalanta, ta\u010diau dalis, visai atvirk\u0161\u010diai, ma\u017eai kur rodydavosi, buvo susik\u016br\u0119 savo pasaul\u012f, erdv\u0119, \u012f kuri\u0105 ne bet k\u0105 \u012fsileisdavo, ir ten tikrai dvelk\u0117 Vakarais. Vladas ir jo bi\u010diuliai priklaus\u0117 pastariesiems. Jie rinkdavosi atokiai, da\u017eniausiai vieni kit\u0173 namuose; ne\u0161lifavo Laisv\u0117s al\u0117jos ir nes\u0117d\u0117davo kavin\u0117se.\u00a0O jei nety\u010dia pasirodydavo, tai praeiviams atvipdavo \u017eiaunos: jie spoksodavo \u012f Vlad\u0105 kaip \u012f maneken\u0105 ant podiumo, demonstruojant\u012f visai ne sovietines madas.<\/p>\n<p>Vladas pasakoja: \u201eMan patiko nepriklausomi \u017emon\u0117s. Jonelio, Le\u0161\u010diaus, D\u017eyzos, Taunio, Gryno ir daugelio kit\u0173 ilgaplauki\u0173 gyvenimo stilius stipriai kirtosi su tuometine vyraujan\u010dia prisitaik\u0117li\u0161ka aplinka. Vidurdien\u012f \u017daliakalnyje gal\u0117jai sutikti bas\u0105 Jonel\u012f, i\u0161sidraikiusiais plaukais einant\u012f pirkti pieno, nes jis k\u0105 tik, po ilgo roko radijo laid\u0173 klausymosi, pakilo i\u0161 miego, kai tuo tarpu darbo liaudis pa\u010diame \u201ekomunizmo statybos\u201c \u012fkar\u0161tyje plu\u0161o fabrikuose.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Kai pirm\u0105kart pama\u010diau Vlad\u0105 su Alfredu, jie atrod\u0117 pana\u0161\u016bs kaip broliai, o vidumi buvo tikri sielos dvyniai. Apie 1981-uosius, b\u016bdama \u201e-niolikos\u201c, nety\u010dia atsid\u016briau pas \u0160ibonius (keramikas \u0160ibas dar buvo ved\u0119s Loret\u0105), kurie gyveno antrajame smetoninio namo Laisv\u0117s al\u0117joje, \u0161alia Soboro, auk\u0161te. Ten \u201et\u016bsinosi\u201c hipiai&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22275,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[154,148,299],"tags":[363],"class_list":["post-22406","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-03","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Rita BANY","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22406","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22406"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22406\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22413,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22406\/revisions\/22413"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22275"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22406"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22406"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22406"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}