{"id":22379,"date":"2017-03-20T12:34:28","date_gmt":"2017-03-20T12:34:28","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=22379"},"modified":"2018-08-08T10:47:49","modified_gmt":"2018-08-08T10:47:49","slug":"vytauto-tomaseviciaus-atvejis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/vytauto-tomaseviciaus-atvejis\/","title":{"rendered":"Kaip tapyboje pavaizduoti siel\u0105? Vytauto Toma\u0161evi\u010diaus atvejis"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Dar senov\u0117s egiptie\u010diai ar graikai mums \u012fdieg\u0117 \u2013 o mes, ypa\u010d po Descartes\u2019o (Dekarto), tuo tikime (net nesvarbu, kas esame \u2013 ateistai ar krik\u0161\u010dionys, budistai ar indiferentai), kad \u017emogus yra sudarytas i\u0161 k\u016bno ir sielos. Na, gal ne sielos, o dvasios \u2013 bet \u010dia jau svaresni\u0173 argument\u0173 pateikt\u0173 koks nors spiritistas arba bent jau Zbigniewas Herbertas.<!--more--><\/p>\n<p>Prisiminkime jo opus\u0105 apie \u0161ird\u012f (\u201eSerce\u201c): \u201eVisi \u017emogaus vidiniai padargai yra pliki ir glod\u016bs. Plikos kepenys, \u017earnos, plau\u010diai. Tik \u0161irdis turi plaukus \u2013 rudus, tankius, kartais labai ilgus. Tai n\u0117ra gerai. \u0160irdies plaukai trukdo kraujotakai kaip dumbliai. Da\u017enai juose veisiasi kirm\u0117l\u0117s. Turi labai myl\u0117ti, kad i\u0161 artimo \u0161irdies plauk\u0173 rankiotum tuos ma\u017eus ir judrius parazitus\u201c (i\u0161 lenk\u0173 kalbos vert\u0117 Eugenijus Ali\u0161anka). Ir nors kokio Promet\u0117jo laikais siela gl\u016bd\u0117jo kepenyse, mes juk esame romantikai, ka\u017ekelintoji postromantik\u0173 ar neoromantik\u0173 karta, tvirtai \u017einanti, kietai \u012fsitikinusi, jog siela gl\u016bdi \u0161irdyje. Tad \u010dia jau nelikt\u0173 naudotis elementariu silogizmu ir teigti, jog jeigu \u0161irdis yra plaukuota, tai ir jos gyventoja siela pasi\u017eymi tankiu gauruotumu.<\/p>\n<p>Vytautas Toma\u0161evi\u010dius ne tik vaizduoja k\u016bn\u0105, bet ir \u012fvaizdina siel\u0105. Leiskite paai\u0161kinti, kod\u0117l k\u016bnas yra vaizduojamas, o siela \u2013 \u012fvaizdinama! Tai juk elementaru \u2013 menininkas k\u016bn\u0105 mato. Tad naudodamas tapybines i\u0161rai\u0161kos priemones jis \u0161\u012f ir pavaizduoja. Kiekvienu konkre\u010diu atveju k\u016bnas b\u016bna kitoks. \u0160tai, kad ir moteris (kliaunam\u0117s paties V. Toma\u0161evi\u010diaus \u012fvaizd\u017eiais) skendi ramyb\u0117s, ekstaz\u0117s, li\u016bdesio, s\u0105my\u0161io, melancholijos ir kitokiose b\u016bsenose. Tai pirmiausia lemia tam tikrus spalvos poky\u010dius (juk kalbame apie tapyb\u0105) \u2013 vienur ji \u201ecitrini\u0161kai\u201c gelsva, kitur \u2013 \u201ero\u017ei\u0161kai\u201c raudona, \u201esaloti\u0161kai\u201c \u017ealsva ir pana\u0161iai. Turb\u016bt \u012f tuos koloristinius poky\u010dius galima \u017evelgti per simbolizmo prizm\u0119, ta\u010diau bent man tai primena kadaise asmeni\u0161kai tur\u0117t\u0105 \u017eied\u0105 \u2013 Kaziuko mug\u0117je, o gal sendaik\u010di\u0173 parduotuv\u0117l\u0117je prekijas ai\u0161kino, jog tas daiktas sugeba reaguoti \u012f emocines b\u016bsenas. Ir i\u0161 ties\u0173, jo korpusas buvo padengtas tokiu emaliu, kuris keisdavo spalv\u0105 (turb\u016bt veikiamas k\u016bno ir oro temperat\u016bros) \u2013 prakti\u0161kai kaip V. Toma\u0161evi\u010diaus persona\u017eai ir koloringi (\u0161iuk\u0161tu ne kaloringi!) j\u0173 fonai.<\/p>\n<p>Tad nat\u016bralu, kad ten, kur tapytojas V. Toma\u0161evi\u010dius vaizduoja fizinius pavidalus, ten ir \u0161m\u0117\u017euoja (i\u0161 ties\u0173 \u2013 \u0161vyti) k\u016bnai. Visas unikalumas slypi tame, kad menininkas \u012fvaizdina sielas ar bent jau ka\u017ekokias dvaseles (min\u0117tieji egiptie\u010diai juk mums pateikt\u0173 plat\u0173 j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u2013 nuo Ka iki Ba). Remiantis \u201eherberti\u0161ku\u201c postulatu apie dvasin\u012f plaukuotum\u0105, n\u0117ra sud\u0117tinga identifikuoti Vytauto kompozicijose \u012fvaizdintas sielas \u2013 tai tie i\u0161 juod\u0173, tamsi\u0173 linij\u0173 sudaryti organizmai, kei\u010diantys siluetus. Vienur tai \u2013 \u017emon\u0117s, net keli, kitur \u2013 si\u016bl\u0173 kamuolius primenan\u010dios mas\u0117s, o dar kitur \u2013 visi\u0161kai amorfiniai dariniai. Tokios turb\u016bt ir yra sielos pagal aristoteli\u0161k\u0105j\u0105 klasifikacij\u0105 (augali\u0161kosios, gyv\u016bni\u0161kosios, \u017emogi\u0161kosios). Beje, nejuokaudamas galiu pasteb\u0117ti, kad mano mo\u010diut\u0117 sapnuose nujausdavo artim\u0173 \u017emoni\u0173 mirtis b\u016btent reg\u0117dama juodus si\u016bl\u0173 kamuolius \u2013 gal tai ir yra \u017emogi\u0161kosios sielos? Bet toki\u0105 mint\u012f suponuoja V. Toma\u0161evi\u010diaus darbai&#8230;<\/p>\n<p>\u017dinoma, galima spekuliuoti, kad bet kuriame paveiksle (ar vizualiajame mene) esama dviej\u0173 lygmen\u0173 santykio (kartais \u2013 dailaus bendradarbiavimo, kitais atvejais \u2013 \u017eiaurios prie\u0161prie\u0161os) ir V. Toma\u0161evi\u010diaus tapyba \u010dia n\u0117ra i\u0161skirtin\u0117. Vis tik b\u016btent \u0161io menininko atveju tai ypatingai ry\u0161ku, tiesiog radikaliai ai\u0161ku. Galima sakyti, jog tokio i\u0161sikristalizavimo prie\u017eastis slypi autoriaus k\u016brybin\u0117je strategijoje. \u0160i apib\u016bdintina teatrali\u0161kojo realizmo ar buitin\u0117s scenografijos kategorijomis. Menininkas tiesiog fiksuoja gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105 \u2013 \u201ebytovuch\u0105\u201c su rutini\u0161kais interjerais, kasdien regimais kra\u0161tovaizd\u017eiais, netgi nuolat \u0161m\u0117\u017euojan\u010diomis moterimis (\u017eurnaluose, gatv\u0117se, virtuv\u0117se). Tame slypi gera dramatizmo doz\u0117 ir b\u016btent tod\u0117l, it kokio alcheminio distiliavimo proceso metu, \u010dia ypatingai rai\u0161kiai atsiskiria ne tik materija (k\u016bnas), bet ir \u201epsich\u0117\u201c, tiksliau \u2013 siela arba dvasia.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Dar senov\u0117s egiptie\u010diai ar graikai mums \u012fdieg\u0117 \u2013 o mes, ypa\u010d po Descartes\u2019o (Dekarto), tuo tikime (net nesvarbu, kas esame \u2013 ateistai ar krik\u0161\u010dionys, budistai ar indiferentai), kad \u017emogus yra sudarytas i\u0161 k\u016bno ir sielos. Na, gal ne sielos, o dvasios \u2013 bet \u010dia&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22437,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[154,148,299],"tags":[313],"class_list":["post-22379","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-03","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"VIDAS PO\u0160KUS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22379","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22379"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22379\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22405,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22379\/revisions\/22405"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22437"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}