[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Nuo XX a. septintojo de\u0161imtme\u010dio pra\u0117jo pakankamai laiko, kad tuometinius \u012fvykius (\u0161iuo atveju \u2013 muzikinius) vertintume i\u0161 nuotolio. Sakoma, kad \u017evilgsnis i\u0161 beveik pus\u0117s am\u017eiaus perspektyvos jau gali naujai su\u017eadinti klausos, emocini\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 receptorius, lyginant su tuo, k\u0105 i\u0161girdome neseniai. Tod\u0117l \u0161iuose puslapiuose nor\u0117josi \u012fra\u0161yti vien\u0105 i\u0161 vyresn\u0117s kartos autori\u0173 \u2013 akademin\u0117s muzikos kompozitori\u0173, senjor\u0105 Vytaut\u0105 Barkausk\u0105 (g. 1931). Pamin\u0117siu bent vien\u0105 \u0161ios atrankos kriterij\u0173: jis yra vyriausias i\u0161 dabartini\u0173 \u017einom\u0173 lietuvi\u0173 muzikos avangardist\u0173 \u017eiedo, kur\u012f sudaro Bronius Kutavi\u010dius, Feliksas Bajoras ir Osvaldas Balakauskas. \u012evairiuose lietuvi\u0173 muzikos istorijos \u0161altiniuose gausu \u012f\u017evalg\u0173, tyrin\u0117jim\u0173 apie pastaruosius autorius. Tiek atskirai, tiek trise jie yra tarsi savo laiko naujovi\u0173 epicentras, tuo tarpu Barkausko fig\u016bra \u2013 tai su\u0161m\u0117\u017euoja, tai v\u0117l atgimsta, ta\u010diau da\u017eniausiai \u2013 atskirai… Toks nuo\u0161alumas n\u0117ra atsitiktinis. \u012e muzikos srit\u012f Barkauskas at\u0117jo i\u0161 matematikos moksl\u0173 ir, regis, neapleisdamas skai\u010di\u0173, loginio m\u0105stymo kompozitorius i\u0161lieka labai komunikatyvus, meistri\u0161kai valdo emocines temperat\u016bras. Ta\u010diau jis netapo unikalios sistemos autoriumi, tik s\u0117kmingai atkartojo, renovavo bei suliejo pirmtak\u0173 naudotus \u201e\u0117jimus\u201c.<\/p>\n
Ir visgi \u2013 taikinyje Vytautas Barkauskas, kurio pavard\u0119 lietuvi\u0173 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 smuikininkai i\u0161moko i\u0161gird\u0119 jo \u201ePartitos\u201c smuikui solo; \u0161i\u0105 muzikin\u0119 kompozicij\u0105 nuo 1970-\u0173j\u0173 pasaulyje garsina Gidonas Kremeris. Penkios k\u016brinio dalys \u2013 Praeludium, Scherzo, Grave, Toccata, Postludium \u2013\u012fprasmina s\u0105sajas su Renesanso, baroko ar klasicizmo meno principais ir galiausiai atsiremia \u012f ekspresionistin\u012f \u017eodyn\u0105. 1976-aisiais, po \u201ePartitos\u201c atlikimo \u201eMozartwoche\u201c festivalyje \u201eSalzburger tageblatt\u201c ra\u0161\u0117: \u201eBisui Kremerio atlikta lietuvi\u0173 kompozitoriaus Barkausko \u201eGrave\u201c ir Toccata\u201c atv\u0117r\u0117 nauj\u0105, kupin\u0105 \u012ftampos, tiesiog animalisti\u0161kai pa\u0161\u0117lusi\u0105 atlik\u0117jo dvasi\u0105. Tai publikos daliai, kuri m\u0117gsta tik Mozart\u0105 ir nieko daugiau, k\u016brinys buvo tarsi gydomasis \u0161okas\u201c. Pats autorius apie savo k\u016brin\u012f sako taip: \u201eMano \u201ePartita\u201c \u2013 tai XX a. \u0161oki\u0173 siuita, kurioje r\u0117miausi labiausiai pasaulyje paplitusi\u0173 \u0161oki\u0173 \u2013 rumbos, bliuzo, begino \u2013 intonacijomis bei charakteriu\u201c. Jo nuostabai (sakosi to niekada nesitik\u0117j\u0119s!), \u0161is k\u016brinys choreografo Rafaelio Bonachela\u2019o d\u0117ka atgim\u0117 kaip \u0161okio kompozicija \u201eIrony of Fate\u201c, kurios premjera \u012fvyko 2004-aisiais tarptautiniame Madrido \u201eDay of Dance\u201c festivalyje.<\/p>\n
K\u0105 byloja Barkausko k\u016brini\u0173 pavadinimai? Juk b\u016btent jie, anot Umberto Eco, yra interpretacij\u0173 raktas. Duetissimo, fragmentai, septynios numerin\u0117s simfonijos, trio concertante, intermezzo italiano ir kiti autoriaus pasirinkti pavadinimai rodo jo polink\u012f \u012f konkre\u010dius \u017eanr\u0173, formos modelius. Tai leid\u017eia daryti prielaid\u0105 apie kompozitoriaus prielankum\u0105 gryn\u0173j\u0173 \u017eanr\u0173, kuri\u0173 klausydamasis nesi \u012fspraud\u017eiamas \u012f menininko fantazij\u0173 r\u0117mus, estetikai. \u0160imto trisde\u0161imt a\u0161tuoni\u0173 opus\u0173 ir apie dviej\u0173 \u0161imt\u0173 k\u016brini\u0173 autoriaus populiarum\u0105 l\u0117m\u0117 XX a. komponavimo sistem\u0173 koreliavimas su koncerti\u0161kumo ir atpa\u017e\u012fstam\u0173 \u017eanr\u0173 id\u0117jomis, itali\u0161kos, pranc\u016bzi\u0161kos, voki\u0161kos muzikos elementais. D\u0117l to jo muzikos k\u016briniai yra vertinami atlik\u0117j\u0173, drauge su jais s\u0117kmingai keliauja po pasaul\u012f.<\/p>\n
\u010cia der\u0117t\u0173 pa\u017eym\u0117ti, kad, lyginant su kitais dabarties kompozitoriais, Barkauskas pirmauja pagal k\u016brini\u0173 leidybos rodiklius, o tai yra kiekvienam autoriui itin svarbus jo muzikos sklaidos liudijimas. \u0160io autoriaus muzika puikiai tinka nagrin\u0117jant asketi\u0161kus ir ekspresyvius, intuityvaus ir racionalaus prado muzikinio teksto rai\u0161kos modelius, kuriuose atpa\u017e\u012fstamos archaikos ir modernizmo, baroko koncerti\u0161kumo ir avangardo, lietuvi\u0161ko ir kitatauti\u0161ko m\u0105stymo bei muzikin\u0117s kalbos poros. Barkausko k\u016bryba, radikaliai pakitusi septintame de\u0161imtmetyje, i\u0161laik\u0117 savo veid\u0105 iki \u0161iol: emocionalumas ir kontrastas yra pagrindiniai k\u016brinio katalizatoriai. Ta\u010diau jo u\u017esim\u0117gavimas patetikos ir herojikos simboliais sukuria \u201epakeltos intonacijos\u201c skamb\u0117jim\u0105, tod\u0117l didingesni k\u016briniai (oratorijos, simfonijos) sudaro deklaratyvumo \u012fsp\u016bd\u012f, kur\u012f autorius dar labiau pary\u0161kina savo epigrafuose, k\u016brini\u0173 anotacijose (fonas \u201eauk\u0161tyn\u201c, \u201e\u017emogus\u201c, \u201ekova\u201c, \u201epergal\u0117\u201c ir pan). Tokie Barkausko \u201e\u012fduoti\u201c simboliai ka\u017ein, ar \u0161iandien daug kam gali patikti, ypa\u010d \u2013 jaunajai klausytoj\u0173 kartai.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Nuo XX a. septintojo de\u0161imtme\u010dio pra\u0117jo pakankamai laiko, kad tuometinius \u012fvykius (\u0161iuo atveju \u2013 muzikinius) vertintume i\u0161 nuotolio. Sakoma, kad \u017evilgsnis i\u0161 beveik pus\u0117s am\u017eiaus perspektyvos jau gali naujai su\u017eadinti klausos, emocini\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 receptorius, lyginant su tuo, k\u0105 i\u0161girdome neseniai. Tod\u0117l \u0161iuose puslapiuose nor\u0117josi…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22287,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[154,148,299],"tags":[124],"class_list":["post-22354","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-03","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"ZITA BRU\u017dAIT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22354","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22354"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22354\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22395,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22354\/revisions\/22395"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22287"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22354"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22354"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22354"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}