{"id":22169,"date":"2017-05-20T13:11:55","date_gmt":"2017-05-20T13:11:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=22169"},"modified":"2018-04-23T13:04:14","modified_gmt":"2018-04-23T13:04:14","slug":"aciu-kad-neskaitote","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniu-archyvas-2017\/2017-05\/aciu-kad-neskaitote\/","title":{"rendered":"A\u010di\u016b, kad neskaitote"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<\/p>\n<p><em>Dubravka Ugre\u0161i\u0107 \u201eThank You For Not Reading\u201c, Dalkey Archive Press, 2003.<\/em><\/p>\n<p>Ar \u012fmanoma lietuvi\u0173 autoriui b\u016bti skaitomam ne Lietuvoje, ne tautie\u010di\u0173 emigrant\u0173? Neseniai, galvodama apie kai kuriuos rei\u0161kinius m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je, o ir gavusi priekai\u0161t\u0173 u\u017e jos lyginim\u0105 su kita, labai skirtinga dyd\u017eiu, geografine pad\u0117timi, ekonomine s\u0117kme Australija, supratau, kad gretinti save reikt\u0173 ne su gigantais, o su tokiais pat ma\u017eiukais, kaip ir mes.<!--more--><\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, Lietuva gal\u0117t\u0173 labiau dom\u0117tis Kroatija, nes abiej\u0173 \u0161ali\u0173 ir gyventoj\u0173 skai\u010dius pana\u0161us, ir praeitis sovietiniame bloke&#8230; Paklausin\u0117jusi Australijoje nuo paauglyst\u0117s gyvenan\u010dios kroat\u0117s apie jos tikr\u0105j\u0105 t\u0117vyn\u0119, i\u0161girdau ir lietuviams skaud\u017eiai aktual\u0173 \u017eod\u012f \u2013 korupcija. O pasidom\u0117jus, kokie kroat\u0173 ra\u0161ytojai yra \u017eymiausi ir kuriuos ji skaito, stojo tyla. \u201eA\u0161 j\u0173 visai neskaitau\u201c, \u2013 pasak\u0117 draug\u0117. Taip i\u0161eit\u0173, kroat\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 \u017einau daugiau, negu ji.<\/p>\n<p>\u0160tai, pavyzd\u017eiui, Dubravk\u0105 Ugre\u0161i\u0107. Jos es\u0117 ir straipsni\u0173 knyg\u0105 \u201eThank You For Not Reading\u201c (\u201eA\u010di\u016b, kad neskaitote\u201c) \u012fsigijau Melburno knygyne d\u0117l smagaus pavadinimo ir i\u0161kart pasim\u0117gaudama surijau. Radau daug sau artimo: ironij\u0105 ir saviironij\u0105, melancholij\u0105, pana\u0161\u0173 absurdo suvokim\u0105, labai ma\u017eai pozityvumo, bet daug tiesios kritikos, kuri\u0105 ypatingai m\u0117gstu.<\/p>\n<p>Knyg\u0105 sudaro \u0161maik\u0161t\u016bs ir provokuojantys straipsniai, skelbti 1996\u2013 2000 m. D. Ugre\u0161i\u0107 \u2013 intelektual\u0117, kuriai nepriklausomoje Kroatijoje neatsirado vietos, nes ra\u0161ytoja nesutiko taikstytis su melu. Ji yra politin\u0117 i\u0161eiv\u0117. Turb\u016bt tam, kad b\u016btum skaitomas ne tik savo tautie\u010di\u0173, turi kaip nors \u012fsilieti \u012f kuri\u0105 nors u\u017esienio bendruomen\u0119, \u012fgyti \u0161iok\u012f tok\u012f pripa\u017einim\u0105 svetur, m\u0105styti \u201eglobaliai\u201c ir i\u0161likti nepatenkintas.<\/p>\n<p>D. Ugre\u0161i\u0107 nuo 1993 m. gyvena Olandijoje ir kartkart\u0117mis Amerikoje. \u201eA\u010di\u016b, kad neskaitote\u201c vis\u0173 pirma buvo i\u0161versta \u012f oland\u0173 kalb\u0105 ir i\u0161leista 2001 m. \u012e\u017eanginiame \u017eodyje ji ra\u0161o: \u201eKnyga \u201eA\u010di\u016b, kad neskaitote\u201c yra vidin\u0117s kovos tarp dviej\u0173 autor\u0117s k\u016brybini\u0173 impuls\u0173 i\u0161dava. Pirmasis impulsas \u0161nab\u017ed\u0117jo autorei \u012f aus\u012f, kad save gerbiantys ra\u0161ytojai netur\u0117t\u0173 ra\u0161yti apie dalykus, kuriuos i\u0161mintingi \u017emon\u0117s nutyli. Antrasis impulsas temp\u0117 autor\u0119 \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119 \u2013 save gerbiantys ra\u0161ytojai jokiu b\u016bdu neturi bandyti b\u016bti per daug i\u0161mintingi. I\u0161 \u0161ios prie\u0161prie\u0161os i\u0161plauk\u0117 daugelis knygos bruo\u017e\u0173: jos pavadinimas, stilius, tonas ir ritmas.\u201c<\/p>\n<p>Apsilankiusi saloje, kur nudistai skait\u0117 vien\u0105 ir t\u0105 pa\u010di\u0105 knyg\u0105, t\u0173 met\u0173 bestseler\u012f (Umberto Eco \u201eRo\u017e\u0117s vard\u0105\u201c), D. Ugre\u0161i\u0107 atranda, kad nudizmas ir bestseleri\u0173 fenomenas turi daugiau pana\u0161um\u0173, negu skirtum\u0173: \u201eBestseleris yra ritualizuota erdv\u0117, skirta kolektyviniam nekaltumui (mes m\u0117gaujam\u0117s tuo, kuo m\u0117gaujasi kiekvienas). Bestselerio rei\u0161kinys savyje turi manipuliatyvi\u0105, fa\u0161istin\u0119 gij\u0105, nes bestseleris yra \u0161ventoji s\u0105junga tarp teksto ir skaitytoj\u0173, tai visuomet yra ideologija, dvasingumo surogatas. Bestseleris si\u016blo paprast\u0173 vertybi\u0173 sistem\u0105 ir dar paprastesnes \u017einias.\u201c<\/p>\n<p>D. Ugre\u0161i\u0107 pastebi, kad sovietinis socrealizmas niekur nei\u0161nyko \u2014 jis gyvas \u012f \u0161iuolaikin\u012f pirk\u0117j\u0105 orientuotoje literat\u016broje: \u201e\u0160iuolaikin\u0117 gerai parduodama literat\u016bra yra realistin\u0117, optimistin\u0117, d\u017eiaugsminga, seksuali, atvirai ar u\u017esl\u0117ptai didakti\u0161ka ir pritaikyta pla\u010diosioms skaitytoj\u0173 mas\u0117ms. Kaip tokia, literat\u016bra ugdo ir \u0161vie\u010dia darbo \u017emones asmenin\u0117s pergal\u0117s, g\u0117rio pergal\u0117s prie\u0161 blog\u012f dvasia. Tai yra socrealizmas.\u201c<\/p>\n<p>Autor\u0117 su gilia ironija kalba apie savo, kaip i\u0161eiv\u0117s ra\u0161ytojos, status\u0105, apie privalumus b\u016bnant naujos nepriklausomos valstyb\u0117s ra\u0161ytoja, savo tragikomi\u0161kus bandymus perprasti \u0161iuolaikin\u0117s leidybos sistem\u0105, globalizacij\u0105 ir nuotykius va\u017eiuojant traukiniu per k\u0105 tik susik\u016brusi\u0105 Europos s\u0105jung\u0105 \u012fvairi\u0173 taut\u0173 literat\u0173 b\u016bryje.<\/p>\n<p>Beje, tas traukinys buvo sustoj\u0119s ir Lietuvoje: \u201eVilniaus traukini\u0173 stotyje mus pasitiko kitaip. Stoties sal\u0117je buvo podiumas, ant kurio grojo d\u017eiazo grup\u0117, tuo tarpu poetai i\u0161 vis\u0173 kamp\u0173 deklamavo mums nuo pakyl\u0173: kin\u0173 poetas skait\u0117 kini\u0161kai, amerikietis \u2013 angli\u0161kai, lietuvis \u2013lietuvi\u0161kai, o rusas \u2013 rusi\u0161kai. Viskas vyko vienu metu: poetai deklamavo kiekvienas sau, d\u017eiazo grup\u0117 grojo sau. \u0160is kakofoni\u0161kas performansas buvo menas, kur\u012f suk\u016br\u0117 traumuota Ryt\u0173 europie\u010dio fantazija. Tai buvo naujojo agitpopo produktas. Performansas transliavo u\u017esl\u0117pt\u0105 mint\u012f: mes, lietuviai, esame Vakar\u0173 europie\u010diai, mes neturime nieko bendro su (rus\u0173) komunizmo kult\u016bra, mes esame kosmopoliti\u0161ka, daugiakult\u016brin\u0117 bendruomen\u0117, kaip ir visa kita civilizuota Vakar\u0173 Europa, mes savo sve\u010diams netrypsime nuobod\u017ei\u0173 folklorini\u0173 \u0161oki\u0173, neki\u0161ime jiems \u012f burnas duonos su druska, mes esame \u201enormal\u016bs\u201c. Kiek v\u0117liau i\u0161 lietuvi\u0161kos knygos, skirtos turistams, su\u017einojau, kad Vilnius yra \u201egeografinis Europos centras\u201c (k\u0105 tai bereik\u0161t\u0173), kad Popie\u017eiaus motina buvo lietuv\u0117, o naciai (kurios \u0161alies?) i\u0161 ties\u0173 negerai elg\u0117si su vietiniais \u017eydais, ta\u010diau patys lietuviai vos i\u0161gyveno sunk\u0173 rus\u0173-komunist\u0173 re\u017eim\u0105.<\/p>\n<p>Man dar bus skirta susidurti su traumos min\u0117jimu (mes esame aukos!) ir v\u0117l \u2013 Rygoje, Taline, Sankt Peterburge, pokalbyje su bulgar\u0173 poetu (\u201eMan g\u0117da b\u016bti bulgaru. Nor\u0117\u010diau b\u016bti kitos tautyb\u0117s\u201c, \u2013 jis pasak\u0117) Minske. Atpa\u017einau \u0161\u012f kalb\u0117jim\u0105 tod\u0117l, kad jau buvau gird\u0117jusi j\u012f Liublianoje, Zagrebe, Belgrade, Skopj\u0117\u201c.<\/p>\n<p>Visada labai \u012fdomu skaityti, kaip mes atrodome i\u0161 \u0161alies, ar ne? (Beje, pastaroji i\u0161trauka buvo i\u0161 straipsnio, ra\u0161yto 2000-aisiais.) Man neg\u0117da b\u016bti lietuve, bet d\u0117l lietuvi\u0173 meno da\u017enai kaista ausys&#8230;<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;] Dubravka Ugre\u0161i\u0107 \u201eThank You For Not Reading\u201c, Dalkey Archive Press, 2003. Ar \u012fmanoma lietuvi\u0173 autoriui b\u016bti skaitomam ne Lietuvoje, ne tautie\u010di\u0173 emigrant\u0173? Neseniai, galvodama apie kai kuriuos rei\u0161kinius m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je, o ir gavusi priekai\u0161t\u0173 u\u017e jos lyginim\u0105 su kita, labai skirtinga dyd\u017eiu, geografine&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22170,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[138,148,299],"tags":[120],"class_list":["post-22169","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-05","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"SANDRA BERNOTAIT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22169","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=22169"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22169\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22338,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/22169\/revisions\/22338"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/22170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=22169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=22169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=22169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}