(ištrauka iš siaubo romano)

7 skyrius

Tolumoje šmėkštelėjo baltas sulysęs arklys. Heino, Benas, Stasys ir Katrė buvo išėję pasivaikščioti po Mosėdžio apylinkes. Artėjančio pavasario džiaugsmas nustelbė nerimą, jog iš dešimties išėjusiųjų šeši kažkur buvo dingę. Gerai nusiteikę jie keturiese ėjo pietų kryptimi, drauge nešdamiesi šakutę, peilį ir grandinę. Heino buvo sau davęs pažadą, kad, nepaisant nieko, grandinės jis nepames. Pakeliui sutiktas milžiniškas skruzdėlynas nekėlė jokio pavojaus nešamam peiliui, tačiau Benas dėl visa ko jį apėjo, laikydamasis saugaus atstumo. Stasys baugščiai stebėjo jau kurį laiką paskui sekantį didelį vabalą, teisindamasis, esą vabalas labai smirda. Užspaudusi šnervę Katrė garsiai nusišnypštė ir užvertė galvą į atgyjančių drebulių viršūnes. Taip žengusi porą žingsnių ji įvirto į balą. Atsistojusi vėl nusišnypštė. Tada dar kartą. Ir dar kartą. Galų gale Katrė ėmė šnypšti taip, kad visiems tapo aišku – gerai išsišnypšti buvo svarbiausias jos gyvenimo tikslas. Šniokštimas, sklindantis iš Katrės šnervių, drebino pavasariškai belapes Mosėdžio apylinkių drebules.

Heino tarė:

– Mes turime dažniau tai daryti.

Juos visus apėmė džiaugsmingas jaudulys. Benas ėmė nevaldomai kalbėti apie sėklinių kukurūzų svarbą. Besiklausydama Katrė net išsitraukė šakutę, tačiau visiems sužiurus paslėpė – akimirka buvo pernelyg reikšminga. Greta tako mėtėsi seniai aistros nematęs čiužinys. Stasys patenkintas žvilgtelėjo į draugus. Tas žvilgsnis Benui priminė senus laikus, kai jis prižiūrėjo televizijos retransliacijos bokštą.

Katrė tarė:

– Mes turime dažniau tai daryti.

Staiga pyptelėjo Katrės telefonas:

MAMA. tik noriu pasakyti labas

Netoliese vėl šmėkštelėjo baltas sulysęs arklys. Suzyzė Beno telefonas:

TĖVAS. pasilinksmink siandien!

Katrės telefonas vėl pyptelėjo:

DONCĖ. grazios tau dienos!

Visiems į veidus papūtė šiltas vėjelis. Skimbtelėjo Heino telefonas:

TĖVAS. tik noriu pasakyti labas

Jaudulio kupinomis akimis Stasys pažvelgė į draugus. Visi mėgavosi šiltu vėjeliu. Oro temperatūra buvo labai maloni, nei per šalta, nei per karšta. Katrės telefonas vėl pyptelėjo: