Žvilgčiojimai, atmindinėjimai, paliežuvavimai

Pilkoji adyna, vilko valanda, kiškio valanda, simbolių, įtikėjimų, kalėjimų valanda. Kieme sprogdina bambioškes, perku ispanišką brokolį, perku plautų morkų. Troleibusas stabtelėjo prie šviesoforo, naršau feisbuke, tualetas buvo laisvas, lynojo, dar intensyviau lynojo, pragaudė orlaivis, beržas (jis gi tuo pat ir beržo piešinys). Įsipilu Afrikos raudonojo ir vėl spusteliu Sally Potter „Yes“.
Noriu ir nenoriu, galiu ir negaliu. Dar daug meluoju sau. Kaip ir esu išmokytas. Kaip kiekvieną kartą esu mokomas tą taip daryti. Dėl saugumo, pritarimo, dėl užuojautos, dėl nelaisvės.
Atleidžiu raumenis, atpalaiduoju. Šiukšliadėžė kieme. Kiaurakulnė kojinė. Sąlyga ą nosinė.

Vaidyba. Bendrinio „asmeninio“ gyvenimo kino shared. Kalbų maišymas, vaizdų sluoksniavimas, ikonizavimas, pertapatinimas, personalizavimas. Žaidimas vaidmenimis, juos nusižiūrėjus iš kitų. Išreliginta savoji kasdienybė.
Ekspromtiškas scenarijus? Tau vaidenasi, kai sergi? Kai gyveni, tau vaidenasi? Net ir natūralumas atrodo kaip teatras.

Kovo brėkšmoje jaunučiai raudonutėliausi nagai, reklamuojami išsiderinusiu metronomo ritmu taktuojančia cigarete.

Štai vyras, sėdantis prie moters. Tuščių vietų nebūna.
Dantis daužantis vyras. Vyras, čiulpiantis kiaulės šonkaulį, vyras, pučiantis guminę valtį, virstantis vyras, apšalęs vyras, glostantis automobilį. Vyras miške, aludėje, vyras be proto ir be meškerės, vyras slystantis. Varvantis ir virpantis vyras, vyras be erekcijos.
Sėdintis vyras prie moters, nesukantis akių jos pusėn.

Maudžia, gelia, sopa, traukia, tempia, peršti, dilgčioja. Vardinu gydytojai kuo tikslesnį savo kūno pojūtį, kad jai būtų lengviau pagauti negalavimo esmę ir priežastį. Tačiau gydytojai nė motais mano aiškinamos pastangos. Ji savo terminijoje težino vienintelį – grubų ir tiesmuką – žodį „skauda“.

Per dangų, per dangų, per dangų kiaurądien plūsta, slysta persimainydami persimainantys, persidėliojantys ančių permanentiniai punktyrai.
Žvilgtelėjau į nesamą gyvenamąjį daugiabutį, kuriame buvai sapnuota. Absoliučiai kita realybės perversija. Čia aš tau nepasiekiamas ir šlykščiai svetimas. Užsimerkiu, dar stipriau nyru nepažįstamybės patirtan malonės skonin. Suviliojau, kad suviliotum, kad smegenys iš(si)taškytų. Ankštos ankštys.
Aš su kirvuku malkinėje. Smulkinu pliauskas, šipuliukauju.

Taisyti – kol (su)taisomas. Kiek galima taisyti tekstą? Juk kiekviena korekcija yra vis kitas variantas. Tvarkymas yra perdirbinėjimas. Taip pat: kiek tvarkyti vaizdą, kiek tvarkyti garsą, kiek tvarkyti paveikslą…

Vėpsau į kaimynų skalbinius ant lauko virvės. Per šeštadienio nakties smulklietį peršlapinti iki paskutinio (siūlo galo). Taip jiems ir reikia. Žmonių išnaros, žmonių apatiniai ir viršutiniai šarvai. Išrikiuoti pakaruokliai ant nukarusios virvės. Tarp pilkaspalvių maikių ir padėvėtų pagalvių apvalkalų (padėvėta galva – padėvėtai pagalvei!), tarp žydų (rašiau „žydrų“, o, žiū, praleidau „r“) kelnių ir balkšvo abrusėlio net springstančiai klykiantis oranžas.

Bet koks tavo, mano užrašytas eilėraštis yra tam tikrų virtualių skaičių paradigmos ir skaičių santykinė suma. Tavo, mano širdies plakimas yra skaičių trajektorijos koordinačių sistemoje. Esamasis menas yra toks, kai beveik visut viskas gimsta spūsčiojant mygtukus. Postmodernistiniame diskurse ne(be)įmanoma jokia racionali kritika, blaivi pozicija, aiškus nuoseklus požiūris. Viso labo infantiliai pliur(p)alistinė nuomonių gausa.

Diamanda Galas. Litanies of Satan. Visu įmanomu garsingumu!
Ašmuo pačiu laiku. Esi teisi. Nevalia vaikščioti visų akivaizdoje po miestą apkabinus ne savo moterį.
Nedora kurstyti nežabojamų ugnių, nes griūna šeimos židinys. Kai viena jungtis stiprėja, kita neišvengiamai silpnėja. Esi teisi.
Diamanda Galas. Velniava, kodėl garso rankenėlė nebepasisuka labiau?!!

Reikia slėptuvės. Visada pravarti slėptuvė nuo realybės. Juk dien dienon, dien dienon ją vartodami galim per(si)dozuoti. Įsiperšti, įsisopa, įsimaudžia, įsiniežti, įsitinsta, įsiėda, įsisėja šioji realybė.
Slėptis – kituose gyvenimuose, kituose tekstuose, kituose vaizduose, kituose „kituose“. Perimti (prisiimti) kitus – neišbandytus, nežinotus, nepatirtus – vaidmenis. Sėstis už kito vairo, čiupti kitą šaukštą, veidrodyje matyti kitą veidą.

Trys prospekto plačiabryliai kastuvai. Juodas, raudonas, mėlynas. Draugingoji trijulė. Žvelk, kokie jieji šoklūs gatvės tvarkdarių rankose. Verčiasi nuo nugaros ant pilvo, braukia aštriabriaunėm, poliruoja šaligatvio plyteles. Netikėti kūliavirsčiai, stryktelėjimai aukštyn.
Toliau ritualinga vorele perplaukiantys į kitą sceną. Ant kito podiumo. Jiems įkandin – aitriai maloningai (ne pavojų, bet paprasčiausią esamybę pranešančios) mirksinčios plykstės (nes plyksi, o ne blyksi).

Stilius yra (ap/iš)raiškos apoteozė. Stilius yra permanentinis onanizmas. Stilius yra vieša malda kitiems. Stilius yra kalnašūdis. Stilius yra paieškų finis. Stilius yra štilis. Stilius yra seilė. Stilius – savo kieme šikaliojanti, orumu dėsli višta. Stilius – tai blyksčiojantys karsto papuošalai. Stilius – skrepliavimasis, spjaudymasis, savo žaizdų dekoravimas.

Ant sėdinčiosios kelių – avalynės dėžukėn įmontuotas vienaaukštis pokuklis tortas. Šalia – smulkių kaulų ilgaplaukė brunetė policininko apranga. Jeruzalės kuosa į laipto cementą valosi snapą.

Įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, atsiguliau į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, mane pasodino į Lukiškių kalėjimą. Aš kolegą pastačiau į nemalonią padėtį.
Štai tokios verbalinės veiksmažodinės prieryšio sankabos. Tokios įprastinio garso, tekančios, pilnutėliausiai suvokiamos ir nediskutuotinos frazės.
O dabar pakartokim naujaip. Įsėdau į Kauno technologijos universitetą, atsiguliau į Radviliškio daboklę, įstojau į Zarasų centrinę ligoninę.
Štai jums, štai mums – galim (už)megzti kalbą apie kalbos alogizmą, frazeologijų etimologiją. Jau (ne)įdomu?
Poncijus Pilotas plėšiką ir žmogžudį paleido, o Jėzus buvo nukryžiuotas. Tai teisybė, nes kūną ir materiją galima keisti, sunaikinti, įvykdyti jai galą, o idėjos, dvasinės struktūros, sielos, dievybės ir kitos nematerialybės yra stipresnės, baisesnės, neišnaikinamos, visagalės, baimingos, bauginančios, visaapimančios, sėjančios antoniminį mąstymą, formuojančios naujus sąmonės darinius, socialinius neologizmus. Todėl tokį idėjų skleidėją ir reikėjo nugalabyti. Tokie kaip Jėzus keičia visuomenes iš esmės.

Žavu žiūrėti (koktu stebėti), kaip rašytojai ir menininkai rimčiausiais veidais (ir kietai sučiauptomis lūpomis) žaidžia savo žaidimėlius. Iš tikrųjų – grumiasi. Iki nesuvokiamumo susireikšminę, nuoširdžiausiai (jau net nebe nuoširdžiai) arogantiški, nepakartojamai vaidinantys savo genialumą ir tikimą talentą. Tokie jie. Niekinantys kitus, nesusireikšminančius, žaidžiančius kitose smėldėžėse, žaidžiančius pagal savo susigalvotas taisykles, nepaisančius bendrų elgsenos (būtent elgsenos, o ne elgesio) normų.

A manat, kad aš turi? Kur tau, neturi, žirėkit žirėkit, tuščias kišenes, tuščis bliūdelis, tuščis ušėtkus, i pečelij – ni krepšt, už pamušalū nieka neužčiuopsi užsiūtu, skrynelij dugnus matas, už kamina tik vieni vurai, galvoj vėjij švilpi, i už punės, i už malkines – ni padujų, duchovkij – vos drungnu, už balkia – ni cvieka, pali gryčias susparu – ciongus ciongus ciongus, vakardenos svuguna kvapus.
Keli keli tu dungti, tu untvažu, a anus klapt i usidara. A jaigu kyši – nurėdamus suturėt – plaštaku, ti i krumplis nusbalnosi, i kaulalis sutraiškysi.

Pamesto auskaro stotelė. Žioplinėjančiųjų stotelė. Flirto stotelė. Sulaikyto kvėpavimo stotelė. Alergijos gimnazija. Keliaklupsčiavimo ir padlaižystės institutas. Rezignacijos centras. Žiūrėjimo pro rakto skylutę tobulinimosi kursai. Uodegų vizginimo aukštoji mokykla. Pliurpimo be atvangos klubas. Sąmonės užtemdinimo tarnyba. Erzulio viešasis transportas. Sklaidos ir klaidos verbalinės akustinės lyginamosios semiotikos paskaita. Nekarpytų nagų gatvė.

Skalsink Dieve! Skalsaus! Absoliučiai nebeaktualus palinkėjimas. Nes visų stemplės, skrandžiai, gerklės, žarnos turi ką veikti pervirš. Mūsuose sakydavo – pilna šikna. O kai prie stalo nepatinka, kas patiekta ir visų valgoma, patardavo – jeigu nenori, apsiklijuok moliu, kai norėsi, atsilupinėsi.

Apšepėlis. Ramentu dešinėje pažastyje. Lazdele kairėje rankoje. Švariu pilku paltu. Net nepastebėjau, kada nusižvalgęs jau šliupščioja už kiosko. Iš rūkančio paauglioko gestikuliatyviai išprašo cigaretę. O jaunasis rūkaliukas, akivaizdu, šypsosi prieš šalia stoviniuojantį augesnį bendrą, patenkintas, kad galįs pavaišinti tokį gyvagyvį.

Pamažėl ežero ganykla genasi ketvirtadienio rūko aveliukės. Ant valties priekigalio komunikavusi kirų porelė ima krykčioti, palieka savo rinktinę vietą, rykauja, pikiruoja, blaškosi. Ankstyvo ryto neadekvati scenelė. Šviesoforo raudona neįprastoj vietoj.

Stebėjimo pamokos. Stebėti įdomiausia visuomeniniame transporte. Čia keleiviai iš esmės nevaidina, tai yra nebando pasirodyti geresni ar blogesni. Nes jie yra anonimų kraujo grupės, kiekvienoje stotelėje papildomos ir nubyramos, nariai. Stebėti viešų renginių scenose ar juolab televizijoje – tuščio verta! Ten kaukės, grimas (vos neparašiau „gripas“, nors ši diagnozė netgi tiksliau charakterizuoja visuomenės įvaizdžių simptomus). Kine, spektakliuose ar koncertų salėse stebėjimo objektai – patys žiūrovai. Tad mane asociacijos grandinė laikinai pririša prie Peterio Handkės „Publikos išplūdimo“.

Mes esame tikriausi banginiai. Kiaurai maudomės įvairių ilgių ir dažnių bangose. Elektros, radijo, televizijos, interneto, mobiliųjų telefonų, muzikos, gatvių triukšmo, staklių, konvejerių, durų varstymo, indų dėliojimo, kilimų purtymo bangose. Esame banginiai ir banginės.

Visur girdžiu vis girdžiu „jo“, „jo“, „jo“. Lengvai geliu tą kartojantiems. Štai ir šiuosyk dominuoja musculinum! Nes antraip būtų į klausimus atsakoma „jos“, jos“, „jos“. Toliau sau samprotauju, ar tasai „jo“ lietuvėlių liežuvėliams lipte prilipo nuo angliško „yes“? Ar greitaeigiu nūdienos laiku trumputėlis vienskiemenis „taip“ tapo per ilgas, per sudėtingas, per keblus? Tautiečio burnoje duslusai priebalsis „t“ springsta lyg kiniška („kiniška“ parašiau todėl, kad retai kas nebe kiniška) ašaka, o „j“ yra pats slidžiausias, minkščiausias iš viso priebalsyno, pats glotniausias.

Moteris išneša visokio išmestino turto ir bloškia šiukšliakonteinerin. Po keliolikos minučių josios vyras grįžta įvykio vieton, veria dangtį, pasistiebęs graibo, siekia to, akivaizdžiai čia pat akivaizdėja, dar reikalingo (ar tik manomo, kad reikalingo). Sėkmingai (ar palaimingai) išsitraukia, tempia atgaliopi.

Kiekvienos situacijos, kiekvieno veiksmo, kiekvieno teiginio yra du lazdos galai. Bet kiekvienas mato ir pažįsta tik vieną lazdos galą.

Dievas kurmis, dievas kirmėlė, dievas ropė, dievas bulvė, dievas varlė, dievas driežas, dievas rudmėsė, dievas dūmas, dievas lapas, dievas upė, dievas sėkla, dievas garas, dievas liežuvis, dievas ugnis, dievas medus, dievas ašmuo, dievas nagas, dievas padas, dievas delnas, dievas žaizda, dievas dugnas, dievas rūgštis, dievas gruodis, dievas šaknis, dievas voras, dievas pelėsis, dievas kaulas, dievas kiaurymė, dievas kilpa, dievas anglis, dievas apynys, dievas binkis, dievas raila, dievas greimas.

Mano toks receptas jums (sau – irgi). Pamėginti iš naujo pasiklysti savame mieste. Pasukime nevaikščioton gatvėn, seniai būtan (niekad nebūtan) kieman. Išsukim, išklyskim iš savo įprasto maršruto „namai–darbas–namai“. Būtina sulėtinti žingsnį. Apmiršti niekur negenančius rūpesčius. Kilstelėti akis aukštėliau. Kad ką pamatytumėm, kad vėl nusistebėtumėm. Kad tuosyk ne(be)žinotume.
Po to – apsisukti, į ką buvo nugręžta nugara.

Ankstyvą rugpjūčio rytą senamiesčio gatvėj išgirstu grandinės žvangesį. Perkelia ganykloj karvę?! Pirma ir vienintelė smigtelėjusi, smogtelėjusi asociacija mano agrarinėj sąmonėj. Šypt, vypt aplink jūsų visų lūpos, raumenėliai dilgt, trukt. Mergužėlė lauko kavinėj atpančioja kėdžių krusnis. Keliametrė grandinė tokia pati, kokia rišamos karvės irgi arkliai. Manatarmiškai lunciūgus.

Yra tokių situacijų, įvykių, būsenų, elgsenų, kalbų, išraiškų, kad – nemeluodamas tau (nes tau taip priimtiniau, noriau, mieliau girdėti, justi, suvokti, mėgti), aš meluoju sau.
O nemeluodamas sau (jusdamas, geisdamas, elgdamasis, kalbėdamas, būdamas taip, kaip man einasi, būnasi, sprogstasi, geidžiasi) įžeisčiau, pažeminčiau, užduočiau, paneigčiau tave (tavo įsitikinimą, tavo turimą tiesą, tavo įsivaizdavimą, tavo manymą apie mane ir save, apie tavo mudviejų santykio įsivaizdavimą, tikėjimą, numatymą).
Todėl – palaikydamas santykio bendros atmosferos ramumą, taiką, šią šiandieną ir tą pačią rytdieną – aš meluoju tau tavo vokimo ir jutimo permanencijai iš-, pa- laikyti.

Raibuliai, pakitęs kvapas, žodyno kitažolės, kablelis neįprastoj vietoj, mažiau, akivaizdžiai saikingiau ištiktukų, jie palūžta pačiam galugerkly, suautomatėję įgūdžiai užduotims atlikti, permanentiškai patvinusi rutinos upė, lopas ant lopo (netiesa, kad šiais laikais nebelopoma), pasilpusi, apvangusi ląstelių energetika, rūpesčio techninė druska, modifikuoti džiaugsmo vaisiai.
Jokios persėdimo galimybės, viso labo plaukti tuo pačiu luotu, tik mums skirtais vandenimis, kiekvienoj stotelėj – patikrinimas.

Miega autobuse mergina, jos dėvima dryžuota suknelė, miega telefonas jos dešinėje sugniaužtoje saujoje, miega jos tamsiai mėlynai lakuoti nagai. Miega dešinėje, ant šalimos sėdynės, baltarožių puokštė.
Išlipančią atsibudusiąją peržvelgia ir seka paplikusio žilio akys. Veido raumenys „sukuria“ vos įžvelgiamą šypseną. Vyras visu korpusu pakrypsta dešinėn, arčiau lango. Kad dar palydėtų nueinančią jaunamergę.

Po žeme (žemėje) išsikerojusi rizoma – plėšri gyvastis, uzurpuojanti, gašli, savivaliaujanti, neįveikiama, nekontroliuojama. Nežinia kada, nežinia kur, (bet) išdygs, iškiš žalius ragus, uodegas, liežuvėlius. Hippophae rhamnoides. Robinia pseudoacacia.

Titulai, pareigos, laipsniai, užimama, užimta, paskirta vieta sugestijuoja šabloninę, stereotipinę mąstyseną, adekvačią (kas gi žino, ką reiškia adekvatus?) tai užimtai pareigybei, vietai, titului.
Uždaras uždarų sistemų ratas, krumpliaratis. Instaliuotas programinis mąstymas ir elgsena kaip laikrodžio ar kitokio mechanizmo ratas – tik taip ir ne kitaip.

Patirti malonumą įspėti, kaip bus surimuota trečioj ar ketvirtoj eilutėj, kokia scena seks kitame kino kadre, kaip rutuliosis naratyvas. Ir patirti malonumą neįspėti – todėl būti nustebintam, paakintam suklusti giliau, akyliau, akstinas (pa)mintyti, kodėl pakreipta (pakrypo) žiūrima, klausoma ar skaitoma kita vaga.