fbpx

Aidinimai

Robertas Antinis

Aidinimas su dviem degtukais

Namas. Rankoje laikau du degtukus.
Trečias aukštas. Beldžiuosi. Kaimynė: „Atsiprašau, degtukas jau įkištas.“
Ketvirtas aukštas. Beldžiuosi. Kaimynė: „Norėčiau dviejų degtukų.“
Aš: „Turiu vieną DEGT, kitą – UKĄ.“
Kaimynė: „Pirmiau kiškite UKĄ.“
Penktas aukštas. Beldžiuosi. Kaimynė: „Man pakanka ir taburetės.“
Lipu į septintą aukštą. Ten durys praviros. Neatsiklausęs kišu degtuką. Giliau, dar giliau. Kaimynė tyli. Bet ji juk privalo kažką pasakyti!
Kaimynas iš antro aukšto: „Ji vakar numirė. Sužinojo, kad jos eilėraštis turi sutilpti į degtukų dėžutę, ir numirė. Morgo darbuotojai nesutinka jos paimti, nes neva neturi degtukų dėžutės, o dabar madinga laidoti degtukų dėžutėse.“
Aš: „O kas bus su jos eilėraščiu?“
Kaimynas iš antro aukšto: „Tas eilėraštis mažai kuo skiriasi nuo pačios numirėlės. Jei jį palaidos vietoj jos, tai didelės bėdos nebus.“
Užsiplepėjęs su Kaimynu, net užmirštu, kuriame aukšte esu.
Galvoju: „Mūsų namas panašus į degtukų dėžutę.“
Uždanga nusileidžia
Kaimynė iš aštunto aukšto išrenginėja mane ir šnibžda: „Jūs neišsimiegojęs. Jums rūpi tik degtukų dėžutė, o ne aš.“
Po jos priekaištų susirenku abu degtukus, sudedu į dėžutę ir nešu juos į parduotuvę.
Pardavėjas: „Ar degtukai naudoti?“
Atsakau jam Franzo Kafkos žodžiais: O tu budi, esi vienas sargų, kitą pamatai degančiu pagaliu, ištrauktu iš šalia tavęs esančių žabarų krūvos. Kodėl tu budi? Juk pasakyta, kažkas turi budėti. Kažkas turi.
Pardavėjas: „Kafka – filosofas. O jiems patinka kalbėti apie du degtukus.“

Aidinimas apie D ir R

D buvau įsikišęs į kairę pažastį, o R spaudžiau dešinėje.
Ties A. Mickevičiaus gatvės ir Laisvės alėjos sankryža girdžiu: „Rankas aukštyn!“
Tuo metu pagalvoju, kad visa tai panašu į kiną. Jei žiūri į ekraną – matai judančius paveikslėlius. Jei kino projektorius sugenda – matai baltą kvadratą. Žvilgteriu į savo pažastis – abi be plaukelių, prakaituotos, beformės ir… tuščios.
Uždanga nusileidžia
Esu beveik prabudęs.
Kaimynė iš penkto aukšto sako: „Noriu DAR.“
Sakau: „Žinia, D ir R iš manęs pagrobė.“
Kaimynė: „Man pakaktų ir A.“
Man belieka išsižioti. Ir Kaimynė išsižioja. Jai išsprūsta: „A!“ Man irgi: „A!“ Vis sprūsta ir sprūsta. Kai nusibosta, einame į policiją ir pranešame apie D ir R pagrobimą.

Aidinimas apie patarimą

Tai reikia susapnuoti:
PPPPP
AAAAA
TTTTT
AAAAA
RRRRR
IIIII
MMMMM
AAAAA
SSSSSSSSSS…
S niekaip nesustoja.
Einu pasitarti pas mūsų namo Komendantą.
Komendantas: „Tai įdomus ir vertingas patarimassssssssss.“
Žiūrovai klykia: „Parodykite! Parodykite, kur nuėjo S!“
Komendantas: „Jis pas Kaimynę iš penkto aukšto.“
Kaimynė: „Aš gerai išauklėta ir nerodysiu, kur jis dabar įlindęs.“
Tuomet ji pabunda ir stebisi: „Na ir sapnas! Sapnavau, kad niekam nerodysiu S, o štai jūs jau jį čiupinėjate.“
Aš: „Juk tai įdomus ir vertingas užsiėmimas.“
Uždanga nusileidžia

2018-03-21