Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris su aktore Olga Čechova per priėmimą užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo namuose Dahleme, Berlyne, 1939 m. gegužės 22 d. Publikuojama pagal PD licenciją
Audrius Dambrauskas

Žvaigždės sugrįžimas: Olga Čechova 1933-ųjų Lietuvoje

Praėjusiame numeryje pasakojome, kaip Vokietijos kino žvaigždės 1930-ųjų vasarį Lietuvoje ieškojo sniego. Čia tuo metu buvo filmuojama drama „Trejetas“ (Troika, rež. Vladimiras Striževskis, 1930), Merkinės apylinkes pavertusi tikru lietuviškuoju Holivudu bei ant kojų sukėlusi visus vietinius kino mylėtojus. Išvykdami filmo kūrėjai ir vokiečių kino garsenybės sakė į mūsų šalį dar sugrįšią statyti kitų filmų. Žinoma, tai tebuvo tušti pažadai, kurių dauguma taip ir liko netesėti, tačiau pagrindinė „Trejeto“ žvaigždė Olga Čechova (1897–1980) tik­rai netrukus parvyko į Lietuvą.

1930-aisiais atsisveikindama aktorė žadėjo čia sugrįžti dar tais pačiais metais, atvažiuoti „Kaunan, į ruošiamą literatūros vakarą-koncertą, kur ji dalyvaus savo dėdės – didžiojo rusų rašytojo Antono Čechovo kūrinių inscenizavime“, tačiau garsenybės teko laukti daugiau nei trejus metus.

Šį kartą O. Čechovą į mūsų šalį atviliojo ne kino kameros, o teatro scena. Lietuva buvo įtraukta į intensyvių aktorės gastrolių, kurių metu ji vaidino melodramiškose komedijose „Meilė ne madoje“ (Liebe – unmodern!, aut. Wilhelmas Sterkas, 1931) ir „Šarlota duoda atspėti“ (spaudoje nurodyta kaip Huberto Franko parašyta Charlott läßt raten, tačiau tokio autoriaus ir komedijos identifikuoti nepavyko), grafiką. 1930-aisiais gerbėjai galėjo tik trumpai pasidžiaugti kino įžymybe, didžiąją laiko dalį praleisdavusia filmavimo aikštelėje šalia Merkinės, o šį kartą ji Lietuvoje buvo suplanavusi ilgą turą, kurį šiandien būtų galima palyginti nebent su pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių gastrolėmis.

Aktorė, prieš tai vaidinusi Prancūzijoje, į Kauną naktiniu Berlyno traukiniu atvyko 1933-ųjų liepos 7-ąją ir apsistojo „Versalio“ viešbutyje, tame pačiame, kuriame viešėjo ir filmuojant „Trejetą“. Ateinančias penkias dienas ji vaidino, kartais – net keliuose spektakliuose per dieną, vasaros teatro scenoje Kauno miesto sode. Liepos 13-ąją O. Čechovos laukė pasirodymas Šiauliuose, 14-ąją – Panevėžyje, 15-ąją – neplanuotas pasirodymas „publikai reikalaujant“ Tauragėje, liepos 16–17 dienomis paskutiniai trys spektakliai vyko Klaipėdoje. Po jų, liepos 17-osios vakarą, Klaipėdos Šaulių namuose suplanuotas atsisveikinimo vakaras – „susibuvimas, į kurį įėjimas nemokamas“, žymintis aktorės gastrolių Lietuvoje pabaigą. Vėliau garsenybės su kolegomis laukė Sopote Lenkijoje, vėliau Bulgarijoje ir kitose Europos vietose.

Kaip ir filmuojant „Trejetą“, O. Čechova į Lietuvą atvyko ne viena. Kelionėje ir scenoje įžymybę lydėjo austrų aktorius Ekkehardas Arendtas (1892–1954), su kuriuo ji jau buvo spėjusi drauge suvaidinti keliuose filmuose, tarp jų – Alfredo Hitchcocko „Marija“ (Mary, vokiška A. Hitchcocko filmo Murder! versija, 1931), bei kine dar nespėjęs išgarsėti aktorius Willy’is Kaufmanas (1891–1966). Tačiau didžiausia staigmena buvo šešiolik­metė Ada Čechova (1916–1966) – pirmuosius žingsnius scenoje žengianti O. Čechovos duktė, kurios pasirodymas (jos motinos teigimu) Berlyne sukėlė didelę sensaciją.

Nors šį kartą spauda taip gausiai kaip 1930-aisiais apie Lietuvoje aktorius persekiojančias gerbėjų minias nerašė, neabejotina, jog jų netrūko. Štai Šiaulių laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ teigta, jog O. Čechovai „atvykus į Šiaulius „visam mieste“ tik ir girdėjosi „Čechova, Čechovai, Čechovos“ <…> [mieste artistus] kiekvienam žingsny sekė fotografai ir šiaip smalsuolių būriai“.

Didelį susidomėjimą žvaigžde liudijo ir sėkmingai išparduoti bilietai į jos pasirodymus, kurie lankytojui galėjo atsieiti nuo 1 iki 10 litų. „Publikos spektakliuose buvo pilnas teatras ir artistus ji sutiko šiltai“, – rašyta Kauno spaudoje; „Nors vaidino vokiečių kalba, bet publikos buvo pilna salė“, – skelbė Šiaulių žurnalistai; „Panevėžiečių susidomėjimas buvo gana didelis. Bilietai buvo momentaliai išpirkti“, – pranešė Panevėžio žinia­sklaida; „Nors bilietai buvo brangūs, žiūrovų buvo pilna salė“, – bendra tendencija atsispindėjo ir Tauragėje. Klaipėdos spauda vokiečių kalba taip pat informavo apie pilnas sales, šiltą publikos priėmimą bei gausius aplodismentus.

Gražiai atsiliepta ir apie pačius aktorių pasirodymus: „O. Čechova vaidino kaip ir filmai – realistiškai – natūralistiškai: be grimo, kaip didžiumoje visi kino artistai. // Kino lankytojai apie jos vaidybą turi puikų supratimą. O. Čechovos vaidinimą būdinant tenka pasakyti, kad jos vaidyba eina chromatinėj gamoj, gal net ketvirtdaltoniais, kuriais pareiškiama švelniausi sielos vibravimai. // Žinoma, iš saloninių komedijėlių nieko ypatinga laukti netenka, todėl belieka sekti lengvas žaismas, kuris eina dideliu meistriškumu. // Jos duktė gražuolė padeda scenoj motinai, kuri ir dukterį veda paskui save. // Olgos Čechovos partneriai vyrai rimti aktoriai“, – teigta „Lietuvos žiniose“. Ypač gausiai komplimentus žarstė Klaipėdoje vokiečių kalba leisto laikraščio „Memeler Dampfboot“ žurnalistas, pasirašęs „W“.

Žymos: