53 m. amžiaus A. Kircherio portretas. Iš „Mundus Subterraneus“, publikuojama pagal PD licenciją
EGLĖ PETREIKIENĖ

ŽMOGUS, kuris Žinojo Viską

„Šimto menų meistras“ (Conoras Reilly’is, 1974), „paskutinis žmogus, žinojęs viską“ (Paula Find­len, 2004), „vienas paskutinių mąstytojų, visas mokslo žinias teisėtai galėjęs vadinti savo domėjimosi sritimi“ (Alanas Cutleris, 2003), „paskutinysis Renesanso žmogus“ (Edwardas W. Schmidtas, 2001), – taip šiais laikais apibūdinamas vienas žymiausių XVII a. jėzuitų mokslininkų Athanasius Kircheris (1602–1680), vokiečių polimatas, Thomo E. Woodso prilygintas Leonardui da Vinci’iui dėl itin plataus šį kunigą dominusių temų spektro. Keistuolis mąstytojas ir išradėjas gilinosi į viską: filosofiją, religiją, geologiją, chemiją, matematiką, muziką, istoriją, archeologiją, orientologiją, magnetizmą, mediciną ir netgi mikrobiologiją. Teigiama, esą jis pirmasis dar 1658 m. aprašė mikrobus, stebėjęs juos rūgstančiame piene bei puvėkuose, ir buvo vienas pirmųjų, tyrinėjusių žmogaus kraują per mikroskopą. Athanasius iškėlė hipotezę, kad marą sukelia mikroorganizmai, ir pateikė rekomendacijas, kaip nuo jo apsisaugoti: siūlė karantiną, ligonių izoliavimą, jų nešiotų drabužių deginimą, higienos priemones bei raiščius ant burnos ir nosies. Šio tyrinėtojo darbai chemijos srityje padėjo nuvainikuoti alchemiją, kuria visai rimtai žavėjosi net tokios mokslo žvaigždės kaip Isaacas Newtonas bei šiuolaikinės chemijos tėvas Robertas Boyle’as. Kircheris taip pat laikomas egiptologijos pradininku. Nors tyrinėdamas bei šifruodamas senovės Egipto hieroglifus daugelį jų išvertė neteisingai, tačiau jis pirmasis nustatė egiptiečių ir koptų kalbų sąsajas.

Aibė mokslinių tyrimų ir įžvalgų sugulė į daugiau nei 40 Kircherio knygų, parašytų lotynų kalba ir sinkretiškai derinančių įvairiausias disciplinas. Vienas svarbiausių jo darbų – egiptologijos veikalas „Oedipus Aegyptiacus“ (1652–1655) – apima graikų mitus, chaldėjų astrologiją, lotynų filologiją, hebrajų kabalą, arabų alchemiją ir Pitagoro matematiką.