*

atsimenu
tą kaimelį
kalnų tarpeklyje
ten parduodavo
purius avių kailius
ir nukirstas
vilko letenas

dabar negaliu
to paaiškinti

*

nemoku pagroti tavęs
tik lydosi ir susilieja
juodi ir balti klavišai

tai nepanašu tikriausiai į aistrą
nepanašu į ilgesį
net nežinau į ką

kas skrenda
dabar į mane
kas atneša žinią

kas suneria virš manęs
tavo baltas rankas

–