Rvynas Vardė (Rvīns Varde, gim. 1985) Latvijos universitete studijavo baltų filologiją ir filosofiją. Latvijoje pristatomas kaip įvairiausių darbų darytojas: rašytojas, paukščių fotografas (beje, išvertus iš latvių kalbos šio gamtos mylėtojo pavardė reiškia varlę), žurnalo „Rīgas Laiks“ bendradarbis, šifruojantis interviu tekstus, taip pat rubrikos „Vardės sąrašas“ autorius, Latvijos televizijos laidos „Žaliagalvis“ vedėjas. Yra išleidęs du trumposios prozos rinkinius. „Kas čia vyksta“ (Kas te notiek, 2019) autoriui 2020-aisias atnešė Latvijos literatūros metų premiją už ryškiausią debiutą, o pernai pasirodė „Vardės archipelagas“ (Vardes arhipelāgs, 2022).

*

Mūsų kišeniniame miestelyje buvo knygynas, kuriame turėdavai paprašyti pardavėjo parodyti knygą, nes jas visas laikė sudėtas už prekystalio. Todėl visi lankytojai lyg žibintai persilenkę per stalą ir prisimerkę sukiodavo galvas. Vieną dieną parduotuvėje pasirodė momentinė loterija. Pardavėjas maišydavo bilietus peršviečiamoje statinaitėje ir vieną leisdavo ištraukti. Kartą sukrapščiau kelias kapeikas ir iškilmingai patraukiau patikrinti savosios Fortūnos malonės. Liemene su daugybe kišenių vilkintis pardavėjas suko statinaitės rankeną, suvienodėję bilietai kunkuliavo tarsi upė. Ištraukęs savąjį pamačiau, kad jis užkniedytas, ir stenėdamas bandžiau atplėšti. Loterijos šeimininkas neištvėrė, paėmė popieriuką iš mano rankų, įtikinančiu gestu atplėšė ir pranešė: „Tuščias.“ O kas ten parašyta, taip ir neparodė. Šiandien, po trisdešimties metų, atsikvošėjau: o jeigu jis tąkart laimėjo milijoną, įsidėjo auksinius dantis, nešiojo batistinius autus ir vedė modelį, po to – dar vieną? Išeitų, visus tuos metus buvau milijonierius, tačiau nežinojau. Visi, kurie man patinkate, atminkite – aš jums nupirkčiau po trobelę, žirgą, bet ką, ko kiekvienam iš jūsų reikia. Tai svarbiausia, o tas dėdė – tikras niekšas.

*

Turguje pirkėjas išsiliejo ilgu monologu, neva pardavėjos esančios iš gaujos, kuri įjunko į mūsų mokesčius, todėl jis važiuosiąs užsienin ir viską pirksiąs tenai. Pardavėja atidavė grąžą ir be jokių emocijų palinkėjo sėkmės. Kolegė užjautė: „Man taip norėjos trenkti jam į snukį.“ Neutralioji pamokė: „Tegul šneka, ką nori, kodėl manai, kad tu kažkuo dėta?“ Įsiterpiau su klausimu: „Kaip dažnai jūs sutinkate idiotų?“ Ji atsakė: „Kai lapai krenta.“