VAINIUS BAKAS | Poezija

Maldos išsipildymas

Aš pradedu maldą kasdien vis iš naujo iš naujo
apsaugok mane nuo tarpuvarčių vėjų bedančių
nenoriu regėti nei smurto nei liejamo kraujo
beglobių šunų ir pastipusių miesto balandžių

meldžiausi ilgai kad aplinkui netektų regėti
badaujančių ir nelaimingų našlaičių bejėgių
išskleisk jei gali virš manęs giedrą dangų lyg skėtį
neleiski nupulti nusmigti ant traukinio bėgių

ir karo nenoriu matyti už viską labiausiai
nei kūnų randuotų – žinau niekada neužgis
nenoriu regėti ir Dievas manęs įsiklausęs
auksinėmis sagėmis
tyliai išbadė akis.

Priedanga

Tai ne gaisro pašvaistė mirga – plazda moterų ryškios skaros
Tai tik margos jurginų galvos ir plaukai nuo šalnų pražilę
Tai ne trenksmas laukujų durų tai perkūnas su vėjais baras
Kol nutyla garsai aplinkui – švelniai migdo mama mažylę

Į lopšinę įpynus visko – ir jurginų žiedų ir astrų
Užkalbėjimus tykiai kužda – jie visi nuo tamsos apsaugos
Geresnių šiai lopšinei žodžių nieks pasauly ir nesurastų
Kai nuo žingsnių vis girgžda lentos ir visi šie garsai per baugūs

Kad galėtum tiesiog klausytis ir raminti save – tai vėjas
Tai tik vėjas duris klebena tai langinių akis užmerkia
O galbūt tai žvėris atklydęs baisiai vienišas išbadėjęs
Tik ir taikos avelėms rūko perplėšt baltą ir šiltą gerklę

Bet mama jau užmigdžius vaiką gulas lovon sapnuoja vyrą
Kiekvieniems taikos metams teko keturi šimtai metų karo
Gal todėl tokios trapios rankos kartais būna tiesiog nusvyra
Kartais būna šiaurinis vėjas iš vidaus net karstus uždaro

Kur jurginas nuo šalčio ginas ten kur vynas prieš kraują laimi
Na o debesys taip prakiurę kad beprasmiška būtų irtis
Kada noras gyvent didesnis nei apnikusi protą baimė
Kur kas dieną juodesnė duona ir kas dieną vis naujos mirtys

Ir tik moterų margos skaros dar nuo kulkų sapnuos pridengia
Kada tvarsčiai lyg voro siūlai kada marlės kaip gijos draikos
Kas daugiau jei ne liaunos rankos vėl iš šukių sudės padangę
Kad nubudęs pasaulį švarų vėl galėtų išvysti vaikas.

Žymos: