Tomo Kos iliustracija
Tomas Šinkariukas

SVEIKUOLIO MIRTIS

Why are you afraid of the Big Black Wolf
When you walk in your dream alone
He appears by your side like a thought or a shade
And his manners are gentle and slow
He never looks you straight in the eye
While his red tongue and white teeth glow
He wants you to feel he’s your best mate
He is silence saying hello

Jis atsimerkė. Ahhhheehvhoh… jis nusižiovavo. Jis užsimerkė. Jis tuoj pat vėl atsimerkė ir pasitrynė akis. Jis apsidairė vien akimis. Jis pamatė kambarį ryto šviesoje. Jis pamatė šviesiai žalias sienas ir mėlynas užuolaidas, pro kurias sklido šviesa. Jis pamatė savo miegamąjį. Jis pamatė, kad žmona jau atsikėlusi ir plačios lovos kairėje pusėje jos vieta jau tuščia. Jis akimirką pagalvojo, kad galvoja tą patį kiekvieną rytą. Jis ištiesė ranką ir paėmė telefoną. Jis įjungė telefoną. Jis pažvelgė į telefoną. Jis pamatė skaičius 7.27. Jis pagalvojo, kad (beveik) visada atsibunda tuo pačiu laiku. Jis akimirką pagalvojo, kad tokia mintis ateina jam (beveik) kiekvieną rytą. Jis pagalvojo, kad sekmadieniais tokia mintis jam neateina, nors atsibunda tuo pačiu laiku. Jis pagalvojo – o kokia mintis man ateina sekmadieniais (vietoj šios minties)? Jis pagalvojo, kad sekmadieniais prabudęs (kaip visada 7.30) jis visada pasuka galvą į kairę ir visada ten mato žmoną, dar miegančią savo pusėje. Jis pagalvojo, kad sekmadieniais 7.30 jam pabudus ir pasukus galvą, žmona visada dar miega. Jis pagalvojo, kad niekada dar nėra buvę, jog pabudęs sekmadienį ir pasukęs galvą į kairę jis būtų pamatęs žmoną, gulinčią, bet jau ne miegančią, o žiūrinčią į jį. Jis pagalvojo, kad to nėra buvę niekada per daugelį metų. Jis pagalvojo – kodėl? Jis pagalvojo, kodėl apie tai galvoja. Jis staiga pagalvojo, kad galvoja nesąmones, supyko ant savęs, dusliai kostelėjo ir atsisėdo lovoje. Jis akimirką pajuto neapsakomą siaubą, bet ta akimirka buvo tokia trumpa kaip vieno kino kadro šmėstelėjimas (24-oji sekundės dalis). Jis nespėjo suvokti to, ką pajuto. Jis žvaliai pašoko iš lovos ir išėjo iš miegamojo. Jis pasuko į vonios kambarį. Jis pažvelgė į save veidrodyje ir pradėjo valytis dantis. Jis pajuto boooooooowel movement. Jis baigė valytis dantis, išsiskalavo burną, nusiprausė veidą ir atsisėdo ant unitazo. Jis pajuto, kaip jo kūnas atsikrato šalutinių produktų. Jis su pasitenkinimu pagalvojo, kad jo kūnas funkcionuoja labai gerai, o tai reiškia, kad jo laukia dar ilgas gyvenimas. Jis nuleido vandenį, nusiplovė rankas ir sudrėkinęs susišukavo plaukus. Jis pažvelgė į dušo kabiną ir nusprendė šį rytą po dušu nelįsti. Jis pagalvojo, kad nuo pat jaunystės (ir dabar taip pat) jo prakaitas beveik neturėjo nemalonaus kvapo. Jis prisiminė, kad jaunystėje jam buvo kilusi kvaila mintis, jog tai nevyriška. Jis prisiminė, kaip gerai žaidė krepšinį. Jis prisiminė įspūdingiausias rungtynes ir taikliausius metimus. Jis nusijuokė. Jis trumpai pamasažavo skruostus odekolonu, žiūrėdamas į save veidrodyje. Jis išėjo iš vonios kambario. Jis apsirengė ir nulipo laiptais žemyn. Jis įėjo į erdvią virtuvę. Jis nusišypsojo ir pasakė labas rytas žmonai, kuri jau baigė pusryčiauti ir gerti kavą. Jis atsisėdo prie stalo ir tuoj pat ėmė tepti minkštą sūrį ant bandelės. Jis matė, kaip žmona skubėdama grakščiu judesiu baigia gerti kavą, pašoka ir pastato jam prieš nosį stiklinę šviežiai išspaustų apelsinų sulčių. Jis (kaip visada) metė į ją linksmą, dėkingą žvilgsnį. Jis mostelėjo ranka ir (kaip visada) šūktelėjo iki žmonai, kuri jau nėrė iš virtuvės. Jis matė, kaip žmona, matyt, išmokusi iš amerikietiškų filmų, mostelėjo jam atgalia ranka išskėstais pirštais, neatsisukdama ir vikriai dingdama tarpduryje, toldama. Jis pagalvojo, kokia ji vis dar liekna ir patraukli. Jis pagalvojo, kad visada mylėjo ir vis dar myli savo žmoną platoniškai. Jis pagalvojo, kad ir ji (turbūt) vis dar myli jį platoniškai. Jis pagalvojo, kad be jos jo gyvenimas pasikeistų ir galbūt taptų nepakeliamas. Jis išgirdo, kaip jos automobilis išvažiuoja pro kiemo vartus. Jis girdėjo užsidarančių automatinių vartų gaudesį. Jis nugėrė pusę stiklinės sulčių ir įsipylė į puodelį karštos kavos be kofeino. Jis įpylė į kavą nuriebintos grietinėlės. Jis atsikando bandelės, gurkštelėjo kavos ir įjungęs pažvelgė į telefoną. Jis kažką skaitė telefone, kai į virtuvę įsvirduliavo apsimiegojęs sūnus ir sudribo ant kėdės. Jis nepakėlė akių nuo telefono, kai sūnus pasilenkė per stalą, ištiesė ranką, sugriebė ąsotį su sultimis, įsipylė į taurę, atsiduso ir ėmė gurkšnoti, atsilošęs kėdėje. Jis nepakėlė akių, bet periferiniu žvilgsniu, akies krašteliu matė, kaip į virtuvę įėjo duktė ir taip pat atsisėdo prie stalo. Jis, nepakeldamas akių, atsikando bandelės ir gurkštelėjo kavos iš puodelio. Jis girdėjo, kaip subarškėjo lėkštės, atsidarė ir užsitrenkė šaldytuvas ir buvo įjungtas tosteris. Jis, nepakeldamas akių, vėl atsikando bandelės ir gurkštelėjo kavos. Jis išgirdo, kaip sūnus nusižiovavo ir spragtelėjo pirštais. Jis prarijo bandelės likutį, gurkštelėjo kavos ir baigė skaityti. Jis pakėlė akis ir nusišypsojo savo vaikams. Jis pamatė, kaip duktė nusišypsojo jam, pasukiojo rankoje jogurtą ir ištiesė per stalą. Jis papurtė galvą.

Žymos: