Ukraina turi turtingą šimtmečius siekiančią keramikos gamybos tradiciją, kurią galima atsekti iki mezolito ir neolito laikotarpių, glaudžiai susijusią su Tripolės-Kukutenio kultūra, Ukrainos žemėse klestėjusia 5100–2800 m. pr. m. e. Toji tradicija suteikė galimybę plėtotis daugeliui autentiškų stilių, sutinkamų tik šioje šalyje, ir jau vien tai – be galo įdomu. Pavyzdžiui, Tripolės, turtingam ornamentais ir raštais, davusiam pradžią tolesnei Ukrainos keramikos raidai. Na, o šiandien jaunieji vietos amatininkai atgaivina protėvių amatą ir iškelia jį į dėmesio centrą šiuolaikiškai, konceptualiai, per pasaulį ritantis susidomėjimo keramika bangai.

„Dabar yra nepaprastai gražus metas, kai imame domėtis tradicinėmis technikomis ir savo talentą nukreipiame į fizinius objektus, kuriems reikalingi papildomi pojūčiai. Manau, kad tokiu savo pasirinkimu keliame taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinių vertę“, – sako Tetjana Ivanytska, viena iš Ukrainos keramikos prekių ženklo „Quiet Form“ įkūrėjų. Šis pavadinimas [lietuviškai – „Tyli forma“] drauge ir filosofinis, ir modernus – atspindintis pačią keramikos prigimtį.

Tetjana bei jos sutuoktinis Oleksijus savo kelią minėtosios studijos link pradėjo dar 2015 m. ir pasakoja, jog buvo keletas etapų, atvedusių juos ten, kur yra dabar. „Turime darbo su architektūra patirties. Ji suformavo tam tikrą objektų, jų formų bei funkcionalumo erdvėje viziją“, – paaiškina kūrėjai, 2022-aisiais savo minimalistinius objektus pirmą kartą pristatę itin gerai žinomoje prestižinėje „Maison&Objet“ parodoje Paryžiuje.

Pasak Tetjanos, jų sritis – autoriniai daiktai, o ne meno objektai, kaip, pavyzdžiui, tapytojų paveikslai, tačiau šie pastariesiems tikrai nenusileidžia. Taip moteris lyg pabrėžia kolekcionuojamojo dizaino vertę ir išskirtinumą. Kalbant apie „Quiet Form“, įdomi ne tik poros kūryba, bet ir tai, kaip jie atrado keramiką. Pasirodo, Oleksijus anksčiau užsiėmė bankininkyste, o Tetjana plušo biure. Viskas pasikeitė, kai jiedu pateko į eismo įvykį. Kitą dieną Tetjana nutarė užsiimti tuo, kas patinka, ir… išėjo iš darbo, o Oleksijus jos pėdomis pasekė kiek vėliau.

Dabar pareigas sutuoktiniai dalijasi taip: Oleksijus gamina lėkštes ir jas dega, o Tetjana – dekoruoja ir glazūruoja prieš antrąjį degimą krosnyje. Jų krosnys, beje, net turi vardus – Džesika bei Džiuljeta. Poros gaminami produktai atrodo tarsi nužengę tiesiai iš „Kinfolk“, tikros žurnalų gerbėjų biblijos, puslapių: jie labai estetiški, išsiskiria tvirtu identitetu ir žavi tarptautinę auditoriją. Be to, autoriai išties palaiko stiprias keramikos tradicijas, Ukrainoje gyvuojančias nuo seno.

„Ukrainiečių tapatybė ryškiausiai atsispindi keramikoje. Ne veltui Ukraina vadinama molio šalimi: jos rytuose, vakaruose ir centre yra dideli įvairios kokybės bei spalvos molio telkiniai“, – sako Poltavos akademijos profesorė Tetjana Zinenko. Čia ji dėsto užsienio keramikos meno istoriją, pati yra apgynusi disertaciją apie XX–XXI a. meninės keramikos simpoziumų kaip kultūrinių reiškinių vaidmenį. Be to, Tetjana – Tarptautinės keramikos akademijos Ženevoje ir Ukrainos keramologų kongreso narė.