NERINGA ABRUTYTĖ | Poezija

thai restoranas 2

už to paties staliuko dienos šviesoj tai artėja
tai tolsta žmonės į geležinkelio stotį atneša balto vyno

ženklai sprogdina simbolius: crown S gyvatės sparnai
o laikrodžio galingo sekundininkas eina atbulai

small talks: ji pasakoja karas dabar ir etiopijoje (o ukrainoje)
beveik neklausau staiga ima kalbėti apie paskutinį

rusijos carą nikolajų (visą šeimą sušaudė) rasputinas buvo caro
                                                                                     žmonos meilužis
abejoju tingiai kažką lemenu: ar tikrai sušaudė? ir labiau mėgaujuos
                                                                             (azijietišku) nuolankumu:

atneša lėkštę ryžių ir daržovių saldžiam padaže su anties gabaliukais
už to paties staliuko stebiu tik dabar pastebiu tai ne langas
                                                               o veidrodis (ir laikas eina atbulai)

ir ko tau čia reikėjo ir vis dažniau pagauni save ką tu čia (toje šaly) darai

apie mirusius arba gerai, arba tiesą

prieš keletą metų išvesdavau į gretimą kiemą
dažniausiai tuščią ten tik sukdavosi žmogus kiemsargis

kartais būdavo paleidžiu nuo pavadėlio
voliojasi laigo uosto medžius ir gėles

„jei dar sykį paleisi – užmušiu šunį“, – girdžiu piktą
rodės visai mielo… – sutrikus (pagalvojau „tu pats…“)
            ilgam išėjau net keletui metų iš rojaus kiemo…

šiandien vėl einu su pavadėliu – žiūriu tas pats –
tiktai paminklinis akmuo pastatytas nuo rojaus gyventojų
                                                                 žmogui kiemsargiui…

metai: 2018. senokai guli jis čia, tas akmuo.
pilnas prakeiksmų, slaptų pavojų – pasaulis tas.

2022 m. leidykla „Utopija“ išleido poetės Neringos Abrutytės knygą „Atostogos“, o šiuo metu rengia naują – „Musmirusiųjų“. Skelbiame eilėraščių iš būsimo rinkinio.

Žymos: