Močiutė musę pagaudavo ranka – brūkšt, ir yra! Tą sugebėjimą kažkokiu būdu perdavė vienai iš anūkių, bet ne man. Žinau, kad ranka turi judėti vabzdžiui iš priekio – tada oro srautas neleidžia jam pakilti ir pasprukti. Juk musė atbula skristi negali. Viską žinau, o nesigauna.

Nuo vieno garsiausių visų laikų fotografų, prancūzo Henri Cartier-Bressono (1908–2004) vardo neatsiejamas terminas „lemiamas momentas“ (the decisive moment). Jis nurodo, kad atvaizde užfiksuojama pati fotografuojamo objekto esmė. Techniškai tai sugebėjimas nuspausti fotoaparato mygtuką lemiamu momentu. Kalbame apie sekundės dalį! Aišku, skaitmeninės fotografijos eroje šis terminas vis mažiau ką reiškia. Tie, kas fotografuoti pradėjo skaitmeninėmis kameromis, galbūt net neįsivaizduoja, ką reiškia nutraukti moterį, žengiančią per balą: prasukti juostą, nustatyti ekspozicijos laiką ir diafragmą, ryškumą, įsitikinti, kad fotoobjektyvo nedengia dangtelis ir nuspausti mygtuką, dažnai sujudinantį visą masyvų fotoaparato korpusą. Kadrui nepavykus, dalis veiksmų kartojama iš naujo, bet moteris, nesušlapusi batelių ir neapsitaškiusi kaproninių kojinių, žinia, jau nužingsniavusi.

Kad tas nepagautas kadras dar ilgai graužia fotografo širdį, rodo amerikiečio Willo Steacy’io sudaryta ir išleista knyga „Photographs Not Taken“, kurioje spausdinami įvairių fotografų tekstai apie pamatytus, tačiau nenufotografuotus vaizdus. Turiu ir aš tokį – švelnią Meksikos saulę, krentančią ant nugeltusių kalnų – nepagautą „musę“.

O vis tik fotografija yra juokas, palyginus su realiu gyvenimu. Kartais, kai negaliu užmigti, galvoje pradeda suktis įkyrios mintys: o jeigu gaisras? Ką pasičiupti per kokias trisdešimt sekundžių? O jeigu kas nors mano akyse skęstų? Kaip elgčiausi? Kuris instinktas nugalėtų – šokti į vandenį ar sustoti suvokiant, kad, nors ir moku plaukti, vargu ar pajėgčiau ištempti žmogų į krantą? Prieš kelerius metus laikraščiai rašė apie nėščią moterį, šokusią gelbėti svetimo skęstančio vaiko. Gerai, kad netoliese buvo ir vyrų, jie pasirūpino visais trimis. O jeigu kam nors staiga sustotų širdis – kaip a. a. Leonidui Donskiui?