Linas Kaziulionis Šokėjas, 2021 (Nemuno g. 20, Kaunas)
Kristina Kurilaitė

Kauno kultūrinis gyvenimas gatvės meno kūriniuose

Kiekvienas pasaulio miestas yra išskirtinis ir unikalus dėl tik jam būdingų bruožų bei simbolių. Štai Lenkijos pajūryje įsikūręs Gdanskas turi miegamąjį rajoną Zaspą – galeriją po atviru dangumi, kur vietos gidai kviečia pasivaikščioti ir pažinti sienų tapybos kūrinius (jų čia net apie 60!). Bergene, Norvegijoje, buvo išvystytas pirmasis miesto gatvės meno planas – ši meno forma laikoma kultūros paveldu ir miesto identiteto dalimi. Norintys pažinti laisvą urbanistinio meno dvasią svajoja nukeliauti į Niujorką ir pasivaikščioti TV ekranuose ne kartą matytomis Bruklino gatvėmis.

Kuo pasauliniame gatvės meno kontekste žymus ir išskirtinis Kaunas? Į galvą bemat ateina 2013 m. studijos „Gyva grafika“ sukurta neofreska „Senelis išminčius“ ant buvusio „Fluxus ministerijos“ pastato. Ji žymi naują Kauno gyvenimo etapą – naujus vėjus, čia įpūtusius daugiau gyvybės. Nuo tada pasaulio žiniasklaida atrado urbanistinę, alternatyviąją Kauno pusę, gyventojai ėmė drąsiau kurti meną viešosiose erdvėse ir spalvinti blankias miesto sienas. 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau jau šiandien jį daugelis laiko Lietuvos gatvės meno sostine. Šiems elementams susijungus į vieną, užgimė netikėtas ir originalus projektas „Kultūros švyturiai“, pritrauksiantis ir kauniečių, ir svečių dėmesį.

Nuotrauka, pakuždėjusi idėją

„Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Irutė Tumaitė pasakojo, kad mintis sukurti projektą, kuriame gatvės menas reprezentuotų išskirtinius miesto kultūros simbolius, gimė pamačius vieną nuotrauką: „Kartą tiesiog žvelgdama į gatvės meno kūrinius užsienyje išvydau fotografiją, staiga susisiejusią su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatu. Tuomet man šovė mintis: reikia sukurti gatvės meno piešinius, dedikuotus gerai žinomiems Kauno simboliams, kurie taptų kultūros švyturiais miesto gatvėse.

Kadangi „Kaunas 2022“ tikrai daug dėmesio skiria vietos partneriams, kultūros organizacijoms ir jų įveiklinimui, kviečia juos prisidėti prie bendros 2022 metų programos kūrimo, norėjosi, kad šie gatvės meno darbai padėtų įprasminti tam tikrų Kaune įsikūrusių organizacijų ilgametes veiklas, kuriomis didžiuojasi tikrai ne vienas kaunietis“, – „Kultūros švyturių“ viziją pristatė sumanymo iniciatorė.

Projekto užkulisiai

Organizatoriai sudarė galimų Kauno simbolių sąrašą. Į dešimtuką pateko ir žinomi vietos objektai, ir reiškiniai, ir kultūros organizacijos. Tai paskatino iš naujo permąstyti, kas įdomaus čia vyksta, kokios iniciatyvos sulaukė didžiausio kauniečių palaikymo. Galiausiai projekto kuratoriai ir rėmėjas „Švyturys Nealkoholinis“ atrinko tris įstaigas, kurių veikla įkvepia ir garsina miestą: Kauno simfoninį orkestrą, šokio teatrą „Aura“ ir žurnalą „Nemunas“. „Būtent jiems nuspręsta padovanoti tris menininkų darbus“, – pasakojo I. Tumaitė.

Anot jos, Lietuvoje nėra daug gatvės menininkų, todėl buvo pakviesti turintys didžiausią patirtį ir išmanantys visus tokių darbų įgyvendinimo niuansus: „Manau, pasirinkome tikrus savo srities ekspertus – Liną Kaziulionį, Karolį Grubį ir Tadą Vincaitį.“

Kuriant neofreskų eskizus, svarbiausias buvo atrinktų organizacijų vaidmuo bei aktyvus jų įsitraukimas. „Vienas pagrindinių projekto rėmėjo iškeltų tikslų – kad piešiniais pirmiausiai būtų patenkinti įamžinamų kultūros simbolių atstovai ir patys menininkai“, – pridūrė I. Tumaitė.