Kalifas valandai – šis apibūdinimas, ypač žvelgiant iš amerikietiškos perspektyvos, labai tinka Richardui Brautiganui, dabar neretai vadinamam Marko Twaino (o jį Ernestas Heming­way’us laikė rašytoju, iš kurio išriedėjo visa JAV literatūra) įpėdiniu.

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio amerikiečių karta (bytnikai, hipiai), deklaravusi, kad reikia netikėti niekuo, kam virš 30-ies, vienu iš savo kulto objektų pasirinko R. Brautiganą (1935–1984). Ar čia turėtume nustebti? Anaiptol – juk autoriaus kūryba tuo metu tobulai atspindėjo jaunuosius amerikiečius, susižavėjusius kontrkultūra, dzenbudizmu, Rytais. Pagrindinė šio kalifo valandai kūrybos vieta – Šiaurės Kalifornija, kur kilo legendinis San Francisko renesansas: „Aš atvykau į San Franciską, nes norėjau gyventi San Franciske.“ Svajonė tapo kūnu 1956 m., ir nuo tada unikalaus rašytojo, virsiančio ikona, žvaigždė skriejo aukštyn, kol, kaip vėliau pietvakarių Montanos valstijos laikraštyje „Bozeman Daily Chronicle“ pastebėjo kūrėjo draugas Tomas McGuane’as, pasibaigus septintajam XX a. dešimtmečiui R. Brautiganas tapo tuo kūdikiu, kurį iš dubens išpylė kartu su nešvariu vandeniu, o devintajame dešimtmetyje jis buvo nuvertintas dėl savo neva pernelyg naivaus, vaikiško rašymo stiliaus, ciniškoje posthipiškoje epochoje praradusio žavesį.

R. Brautiganas gimė Takomoje, itin miškingoje Vašingtono valstijoje, toje pačioje, kuri vėliau dovanos pasauliui Davidą Lynchą, Mattą Groe­ningą ir Kurtą Cobainą. Mary’ė Lou, būsimojo poeto motina, dažnai kūdikį patikėdavo berniuko krikštatėviui Michaelui Connelly’iui. Šis nešiodavo kūdikį ant rankų – vežimėlis Didžiosios depresijos įkarštyje buvo išskirtinės prabangos dalykas. Brautigano tėvai anksti išsiskyrė; rašytojo tėvas Bernardas sūnaus per gyvenimą nematė – Richardo gimimas buvo nuslėptas ir Bernardas apie sūnų sužinojo tik po jo laidotuvių. Nuo pat skyrybų motiną, su keturiais vaikais besiblaškiusią po visą JAV, kol nusėdo trobelėje Judžine, Oregone, lydėjo kraštutinis skurdas. Berniukas nuolat jautėsi esantis white-trash („baltoji šiukšlė“): amžinai neturintis namų, prižiūrimas besikeičiančių patėvių, gyvenantis iš socialinės pašalpos ar atsitiktinių darbų (daugkartinių butelių perdirbimas, prekiavimas sliekais, vejų pjovimas). Badas buvo nuolatinis Richardo palydovas: dvidešimties jis areštuotas už tai, kad metė akmenį į policijos nuovados langą; pasiaiškino – norėjęs patekti už grotų ir pagaliau gauti maisto. Vietoje kalėjimo jį pasiuntė į Oregono valstybinę ligoninę, kur gydė elektros šoku. Beje, į tą pačią, kur 1975 m. Milošas Formanas filmuos „Skrydį virš gegutės lizdo“ pagal legendinį Keno Kesey’io kūrinį. Pasak daugelio vėliau pažinojusiųjų rašytoją, jis niekad neminėdavo savo šeimos narių ar žmonių, pažinotų vaikystėje, vardų. Elegantiškas, drovus, ilgai savo kūrybą viešai skaityti vengęs hipiškai atrodęs dendis ilgais šviesiais plaukais ir mąsliais seniokiškais akiniais praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje visgi jau varė savo poeziją psichodeliniuose roko muzikos koncertuose San Franciske, entuziastingai prisidėjo prie undergroundo laikraštėlių leidybos, dalyvavo aktyvistų (tokių kaip Diggers) grupuotėse.