Vaido Jokubausko nuotrauka, 2022
Kalbino Agnetė Voverė

KAIP PARDUOTI SAVĘS NEPARDAVUS? POKALBIS SU JAUNAISIAIS LIETUVOS MADOS FOTOGRAFAIS

Mados fotografai veikia kaip tarpininkai tarp mados industrijos darbuotojų bei kūrėjų ir vartotojų. Būtent jiems pavyksta užčiuopti, kokia estetika šiuo momentu patraukliausia, kaip geriausia įamžinti drabužį, nuotaiką, papasakoti istoriją. Tai tylieji stebėtojai, matantys tikrąjį, kartais ne tokį ir žavingą mados veidą. Šiandien neįmanoma nepastebėti gausaus būrio jaunųjų kūrėjų, sėkmingai formuojančių savo unikalų braižą būtent mados fotografijos lauke. Lietuvoje šis žanras skaičiuoja ne pirmus metus, o pradedantieji turi į ką atsiremti – puikiai žinome fotografus Tomą Kaunecką, Gediminą Žilinską bei kitus, pradėjusius plėtoti mados fotografiją mūsų šalyje, publikuojant menines ir komercines fotosesijas mados bei gyvenimo būdo žurnaluose. Daugelis jaunų kūrėjų, kaip ir šio pokalbio pašnekovai, šiandien dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tad apibrėžti Lietuvos mados fotografijos lauko ribas vis sudėtingiau.

Tolesniame interviu susitinka trijų fotografų perspektyvos. Vaidas Jokubauskas – gerai žinomas solidžią patirtį turintis meistras, kurio darbai išsiskiria monochrominiu minimalizmu. Aušra Babiedaitė jau dešimtmetį gyvena Kopenhagoje, tad jos įžvalgos kyla daugiausia iš patirties, sukauptos dirbant Danijoje, o kadrai alsuoja švara, išgryninta estetika, kūrybiškais sprendimais. Kamilės Leonavičiūtės fotografijos dvelkia moteriškumu, o jose dominuojanti nespalvota estetika kadrams suteikia ypatingą reikšmę. Visų trijų kūrėjų nuotraukos yra publikuotos didžiuosiuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose – „L’Officiel Lietuva“, „Laimė“, „Moteris“, „KUKLAmag“, na, o A. Babiedaitės fotografijų galima išvysti ir kanoninio „Vogue“ puslapiuose.

Pokalbyje paliečiami mados ir komercijos priešpriešos (o gal draugystės) bei kūrybos pilnatvės klausimai, aiškinamasi, ką reiškia būti mados fotografu, kai jos nuotraukų srautas socialiniuose tinkluose mus pasitinka kasdien. Daugeliu atvejų pašnekovų nuomonės neišsiskiria, o iššūkiai dirbant tiek Lietuvoje, tiek svetur tampa bendru vardikliu.

Mados fotografija – gana specifinė sritis, ir retai kas sau klijuoja vienintelę – mados fotografo – etiketę. Kokie kiti žanrai figūruoja Jūsų kūrybos visete? Taip pat kaip mados fotografija atsirado Jūsų gyvenime?

Aušra Babiedaitė: Labai natūraliai, nes jau mokyklos laikais eksperimentavau kurdama autoportretus, be to, itin mėgau fotografuoti savo mažąja sesę su mamos spintoje rastais drabužiais. Baigusi studijas, šalia reklamos fotografės darbo tapau žurnalo „Sindroms“ antrąja steigėja, jame dirbau kaip fotografė ir meno vadovė. Šis leidinys buvo mano vieta kūrybinei saviraiškai. Ir nors 10 metų mados fotografija užsiiminėjau laisvalaikiu, tai nebuvo mano pagrindinė veikla – tik prieš 2,5 metų šis pomėgis tapo mano kasdieniniu darbu. Ko gero, tokiam pokyčiui pastūmėjo ir drąsos suteikė didelis noras kurti bei baimė prarasti save.

Na, o manojoje kūryboje dominuoja mados ir grožio fotografija, tačiau užsiimu ir konceptualiomis produktų, daiktų fotosesijomis. Kartu su vyru Kopenhagoje esame įsteigę kūrybos studiją „Van Duo“ – čia daug eksperimentuojame jungdami skirtingas medijas, projektuose fotografiją deriname su 3D vizualizacijomis.

Vaidas Jokubauskas: Baigęs vizualiojo dizaino studijas supratau, kad menas yra sfera, kurioje jaučiuosi gerai, galiu realizuoti save ir savo idėjas, tad išmėginau fotografiją ir procesu mėgaujuosi iki šiol. Save, ko gero, labiau priskiriu portretistams – susidomėjimas būtent mados fotografija kilo vėliau, kai šalia kuriamų vyrų portretų prasidėjo pirmieji bandymai įamžinti moteris. Taip susipažinau su mada ir stiliumi, atsirado ambicijų giliau domėtis jų tendencijomis. Tačiau nesistengiu įsprausti savęs į rėmus, apsiriboti vienu žanru ar stilistika. Eksperimentuoju išbandydamas skirtingus objektus, kontekstus, aplinkas.

Kamilė Leonavičiūtė: Aš, kaip ir jūs, mados fotografija žavėjausi nuo paauglystės – madų žurnalai, šou, kino filmai, reklamos… Man rodos, kiek save pamenu, visuomet svajojau tapti to dalimi. Kelias profesionalios fotografijos link prasidėjo fotografuojant portretus, siekiant kaip įmanoma geriau perteikti kadre fiksuojamą asmenybę: nuo išorinio grožio – gilyn į vidinį pasaulį. Tad būtent šis žanras plačiai figūruoja mano portfolio. O štai įvairios eksperimentinės fotosesijos kelerius metus gyvenant Danijoje ir keliaujant po įvairias šalis, jų metu užmegztos pažintys bei smalsumas atvedė mane į mados pasaulį.

Socialinės medijos pakeitė tradicinę mados namų komunikaciją – reklaminės kampanijos, meninės fotosesijos žurnalų puslapiuose šiandien konkuruoja su nuolatiniu mados srautu socialinėse platformose. Kaip manote, kokia yra mados fotografijos misija šiame vaizdų pertekliaus kontekste?

A. B.: Socialinės medijos išties daro labai didelę įtaką visai kūrybinei industrijai, ne tik mados fotografijai. Pagrindinė tendencija – tai, kad video formatas šiuo metu stipriai pranašesnis už statišką vaizdą, t. y. nuotraukas. Suprantama, jog dėl šios priežasties fotosesijų metu vis dažniau reikalaujama ne tik fotografijų, bet ir videomedžiagos. O kad išties gyvename supami vaizdų pertekliaus supratau, kai visai neseniai susidūriau su situacija, kurioje klientas pareiškė, jog mano parengti vaizdo įrašai yra per aukštos kokybės – esą viskas per daug užbaigta ir atrodo kaip reklama. Pasirodo, jis tikėjosi tiesiog su telefonu nufilmuotos medžiagos, kuri atrodytų kaip kurta nuomonės formuotojo, o ne profesionalų. Manau, ši situacija itin daug pasako apie dabartinę socialinių medijų įtaką visai industrijai – aukšta kokybė, didelė komanda, profesionali įranga tikrai nebėra įprastas standartas.

V. J.: Manau, fotografija tapo ir vidinės komunikacijos priemone, aktualia žmonių tarpusavio bendravime. Juk ir antropologiškai ji sudaro svarbią žmonijos socialinės atminties dalį, nes atvėrė naujus kelius vaizdinės informacijos perteikimui. Mano akimis, fotografija – suprantamesnis, iškomunikuoti žinutę geriau gebantis medijos kūnas nei, pavyzdžiui, kinas ar televizija.

K. L.: O taip, socialinės medijos atvėrė duris vartotojams bendrauti su mados dizaineriais, leido išvysti, kas vyksta industrijos viduje, dalyvauti madų šou nuotoliniu būdu ir pan. Tai nėra blogai, nes ir pats vartotojas jaučiasi arčiau mados, galėdamas sekti naujienas, tendencijas, matyti fotosesijų užkulisius. Mano nuomone, toks iš dalies ir yra mados fotografijos tikslas – įtraukti sekėją / vartotoją, užmegzti ryšį, sužadinti troškimą bei poreikį įsigyti tam tikrų produktų. Žinoma, egzistuoja ir kita medalio pusė – jau dabar nuomonės formuotojai keičia fotografus, patys telefonu fiksuodami ir reklamuodami prekių ženklus bei jų produkciją; turėjau tokią pat patirtį kaip Aušra – klientui mano parengtos nuotraukos pasirodė per aukštos kokybės. Tačiau tikiu, kad vietos po saule užteks visiems, o kokybiško, profesionalaus turinio poreikis niekur nedings.

Žymos: