fbpx

Jurgita Jasponytė | Eilėraščiai

Ašarų pakalnės. Sudėtiniai sakiniai

1.
Darželyje „Lakštingala“
ant sienų –
vilkas
raudonkepuraitė
raštus požemiuos rašantis Leninas
aš – ašarų pakalnėm pravardžiuojama mergaitė
nesaugi
įsikibusi į žodžius – būsima filologė
nes pradžioje
man buvo žodis
ir jis tapo mano kūnu

mane laikančiu kūnu.

2.
su savo dukra ant rankų
sutiksiu buvusią auklėtoją
(vienintelę, kurios nebijojau
mylėjau)
ir ji mane prisimins
kaip trimetę mergaitę
pasakiusią ilgiausią sudėtinį sakinį.

3.
vaikų darželio popietė
ir smėlio kvapas
įsirangęs plastmasiniam raudonam laive
plūduriuojančiam
ištirpusioj saulėkaitos smaloj
ir lydos garsas –
kažkur toli lyg griausmas skamba
kai akmenis skaldo
akmenis skaldo
melioracijos lauko
tylusis Sizifas.

Škaplierinės g. (Dzūkų g.)

Ir kasvakar nurieda
tas pats riešutėlis
po dvigule lova
virš kurios plakasi
į stiklą
stiklinė karvutė

ir kasmet
vis kitaip – rudeniop –
mes išeinam į lietų
nors yra nerašyti niekada ritualai
keistai nutylėti

tik pats veiksmas
(ties kuriuo nesvarstau)
neklysta
nors dar tik ruošiuosi mylėti.

Šv. Eufrosinijos kapinės

Eufrosinijos kapinėse
batiuškų vaikai dainuoja
matuškos kopia
tais laiptais
tekančiais aušros vartų šaltiniais

begalinė istorija baigsis
ir gyvatė pasprings savo uodega
Škaplierinės gatvėje girdisi –

Eufrosinijos kapinėse
batiuškų vaikai vis dainuoja.

Škaplierinės g. (Dzūkų g.)

Ir kasvakar nurieda
tas pats riešutėlis
po dvigule lova
virš kurios plakasi
į stiklą
stiklinė karvutė

ir kasmet
vis kitaip – rudeniop –
mes išeinam į lietų
nors yra nerašyti niekada ritualai
keistai nutylėti

tik pats veiksmas
(ties kuriuo nesvarstau)
neklysta
nors dar tik ruošiuosi mylėti.

2018-02-23
Tags: