Dirbtinio intelekto sukurta iliustracija
Deividas Preišegalavičius

INSTRUKCIJA, KAIP TEISINGAI PAKLYSTI

Galite eiti taip, lyg rašytumėte suomiškai: leipa, kaulia, juustot, jogurtitt, hunaja, hunajat!

Galite pabandyti, pradžioje, šį tekstą susapnuoti. Naudokite raudoną rutuliuką.

Eikite tiesiai tiek, kiek galite, riisit, o kai norėsite keisti kryptį – tai bus pusiaukelė. Neikite aplink apvalų ežerą. Galvokite apie pinigus. Hillot. Galvokite apie pinigus kaip apie ežerą. Nebijokite, laivat, ežero spalvos vaizduotėje pakeisti. Pavyzdžiui, jei pirminis, nuudel, jūsų įsivaizduojamybėje esantis ežero vaizdas yra MĖLYNAS, bandykite įsivaizduoti ežerą raudoną. Dešimties eurų raudonumo. Šis pratimas leis jums tapti spalvų magu, o gal ateityje ir nuosavos, piipuri, pippurit, spaustuvės savininku, ir nesvarbu, jei planavote tapti mokytoju. Dar būtina nepamiršti raudono rutuliuko. KAULIVAT. Jums pasisekė, jei turite laikrodį. Užėjus blogiems laikams, laikrodį galite parduoti. Blogai, jei laik­rodis ne auksinis. Blogai, jei laikrodis ne sidabrinis. Blogai, jei laikrodis be briliantų. Neturi šių dviejų metalų – neturi BRILIKŲ – esi valkata (kananmuna).

Kai nesi namie – esi dangiškas valkata. Kol nesi sraigė – esi valkata. Kuomet sėdi atkišęs veidą į saulę ir nieko neveiki – esi valkata. Gali gyventi prabangioje viloje Vydūno alėjoje, bet eidamas per ąžuolyną – esi valkata, nes neturi nieko daugiau, išskyrus kojas ir protą, rankas ir kitus žmogiškuosius atributus.

Todėl aš sakau: mums reikia valkatų mokslo. Todėl aš sakau: mums reikia valkatų universiteto. Todėl aš sakau: mums reikia valkatų ąžuolyno. Todėl aš sakau: mums reikia valkatų spaudos kiosko. Todėl aš sakau: mums nereikia valkatų laikraščio. Todėl aš sakau: mums nereikia valkatų skyrybos ženklų. Todėl aš sakau: mums nereikia tvenkinių, ežerų, upių, jūrų – tų užterštų darinių, imituojančių jūras, upes, ežerus ir tvenkinius.

Einame tiesiai, laikomės dešinės išsišakojimuose, tiesiai čiulba lakštingalos, kur kur kur kur, MICEMICE MICE, kur tu? JŪS turite viską. Jūs turite laisvę sėdėti ant suoliuko ir maukti blizgančių žvaigždžių alų. Laikomės karvės išsišakojimuose. Jūs turite laisvę pakelti nuo žemės kairę koją, pakelti nuo žemės laikrodį, paauksuotą laikrodį ir įsikišti… Į… Kiškis bėga greičiau, nei kriokia vanduo iš sidabruoto čiaupo Vydūno alėjoje.

Einame tiesiai, nekreipiame dėmesio į vištas ir į vyskupus. VISŲ PIRMA, PRADĖKIME EITI. Sustoję, įsivaizduokite žalią spalvą. ŠVELNIAI atsitrenkite į stulpą. MICE MICEMICEMICE, MICE!.. Kai pamatysite ANA-NASĄ, jauskite ramybę viduje. Eikite palei SPEKTRĄ, skeptrą. Pereikite didelę AIKŠTĘ, nekreipkite dėmesio į vištas, praeikite ananasą, eikite, eikite – MICEE! – eikite, eikite… Nekreipkite dėmesio į vištas. PLASTELKITE. Pereikite didelę aik-štę. Jūs esate mėlyna VAZA.

Inflenciuokite.

Pippuri, pippurit!

Dabar pasiskolinkite 10 eurų, laiduokite už juos. MICE!

Todėl nereikia staiga atsiradusiems mums pasakoti apie sicilietišką valkatų gynybą. Kaunietišką valkatų gynybą. ROŽĖMIS apsikaišiusių valkatų gynybą arba JURGINŲ KVAPO odekolono prisigėrusių valkatų gynybą.

Mums nereikia valkatų, tarsi užuolaidų nuo saulės. Mums nereikia valkatų, kaip mokytojų. Mums nereikia valkatų, kaip knygų lentynų. Mums nereikia valkatų, kaip interneto – tikrosios žinių irštvos. Mums nereikia patetikos, todėl galima laisvai iš gyvenimo išbraukti rožes ir atvirutes, ir vestuvininkų balius, kuriuose šokant iš tiesų niekas NEMOKA TEISINGAI DĖLIOTI KOJŲ.

Žymos: