Edita Puskunigytė | Poezija
Istorija Nr. 1
lakūnas
išgyvenęs tik savaitę
nuolat kartojo
kad nori jaustis patogiai
nuolat kartos ir ten
piešdamas danguj
nežemiško grožio kilpas
atsargiai žiovauk
mirtie
sakys jis
žvelgdamas žemyn
neduok Dieve prarysi
netikusio pasaulio
netikusią filosofiją
Istorija Nr. 2
help me love
kur mano kambarys
o gal matei mano vyrą
o gal ir ranką kur nors radai
vakar ją pamečiau
pažvelk kokia aš baisi tapau
(stovi prieš veidrodį
liečia savo veidą)
iššoksiu pro langą šiąnakt
tik niekam nesakyk
prašau padėk man jį atidaryt
(po to verkimas
įsikūnijimas į kitą asmenį)
traukis nuo manęs
aš tavęs nepažįstu
ar gali gauti man raudono gėrimo
o taip prašau
kuo tu vardu
help me love
kokios švelnios tavo rankos
o tu tokia miela
aš iš čia
neištrūksiu
tiesa?