Runa Chakraborty Paunksnis

Dalitų literatūra Indijoje. Kova su diskriminacija žodžiais

…net jei aš mėginu užmiršti savo kastą, jos užmiršti neįmanoma. Ir tada atsimenu posakį, kurį kažkada esu girdėjęs: „Tai, ką gauni gimdamas ir ko neįmanoma atsikratyti mirštant, yra kasta.“

Kumud Pawde


Šios eilutės, žyminčios kastų sistemos pastovumą, yra ištrauka iš maratų dalitų rašytojos Kumud Pawde’ės apsakymo. Kastų sistema daro įtaką Indijos sociopolitiniam ir kultūriniam gyvenimui nuo pat Vedų civilizacijos laikų (ypač jos vėlyvajame periode). Remiantis hinduistų visuomenės kastų stratifikacine sistema, brahminai yra pačiame socialinių kopėčių viršuje, po jų eina kšatrijai, vaišijai ir šudros. Priklausiusieji šudrų kategorijai laikyti žemos kastos, o tie, kurie seniau buvo žinomi kaip neliečiamieji, atsidurdavo už šios sistemos, vadinamos varna, ribų, ir dažniausiai į juos būdavo žiūrima su pasibjaurėjimu bei neapykanta. Jie vadinti neliečiamaisiais, kadangi šių žmonių prisilietimas ir netgi jų metamas šešėlis buvo laikomi purvinais tų, kurie priklausė aukštesnėms kastoms. Takoskyra tarp „švarumo“ ir „nešvarumo“, turinti gilią istoriją senovės brahminų civilizacijoje, vis dar giliai įsišak­nijusi net tik sociokultūrinėse praktikose, bet ir milijonų indų, gyvenančių tiek Indijoje, tiek už jos ribų, pasąmonėje. Nors neliečiamumo praktikavimas yra uždraustas šios šalies konstitucijoje, visgi diskriminacija kastų pagrindu tęsiasi ir šiandien, nepaisant įstatymų, sukurtų su ja kovoti.

Pawde’ės tekstai, kaip ir daugelio kitų dalitų rašytojų, pasakoja kasdienius žemesniųjų kastų atstovų socialinės atskirties ir pažeminimo potyrius. Prieš giliau pažvelgiant į dalitų literatūrą, svarbu apibrėžti terminą „dalitas“, kuris kildinamas iš indoarijų žodžio šaknies „dal“, reiškiančios „perskelti“, „padalinti“ arba „prispausti“; taigi, „dalitas“ reiškia asmenį, kenčiantį priespaudą. Tačiau šiuolaikiniame kontekste terminas siejamas su kastos tapatybe, kadangi yra buvusių neliečiamųjų bendruomenės pavadinimas. Nors ši sąvoka sutinkama tokių visuomenės reformatorių kaip dr. Bhimrao Ramji Ambedkaras ar Jyotirao Phule’ė tekstuose ir kalbose, ji itin išpopuliarėjo po Indijos nepriklausomybės paskelbimo, kai ją atgaivino revoliucinis literatūrinis judėjimas, žinomas „Dalitų panterų“ vardu, kurio nariai XX a. 8 deš. kovojo už dalitų teises ir prieš brahminų hegemoniją. Vėliau terminas buvo vartojamas ne tik kalbant apie neliečiamuosius, kurių bendruomenės Indijoje oficialiai įvardijamos kaip Scheduled Castes, bet ir plačiau – apimant gentis, arba Scheduled Tribes, budistus bei moteris. Tačiau reikia pažymėti, jog jis nereiškia konkrečios kastos, ir dėl šios priežasties sąvokos „dalitai“ vartojimas yra gana kontroversiškas. Nors, viena vertus, ji išreiškia konkrečios visuomenės grupės, iš kurios sistemiškai buvo atimtos tiek teisės, tiek orumas, pyktį, nerimą ir pasipriešinimą brahminiškos visuomenės kontekste, kita vertus, minėtoji sąvoka savyje talpina ir mėginimą sutapatinti šiuos asmenis su aukomis bei nužemintaisiais. Taigi, sudėtinga termino prigimtis jį paverčia tiek pasididžiavimo šaltiniu, tiek pasibaisėtinu žodžiu. Tie, kurie tiki maištinga sąvokos „dalitas“ reikšme, didžiuojasi dalito tapatybe, o tie, kurie į terminą žvelgia pažodžiui, save vadinti dalitais vengia. Šis prieštaringumas gali būti iliustruotas pavyzdžiu. 2018 m. Indijos Informacijos ir transliavimo ministerija išleido rekomendaciją žiniasklaidos priemonėms, skatindama nevartoti žodžio „dalitas“, kai kalbama apie paprastai jiems priskiriamas visuomenės grupes. Bet kokiu atveju, terminas yra plačiai vartojamas aktyvistų ir rašytojų, kurie šioms visuomenės grupėms priklauso, o taip pat ir mokslininkų, rašančių apie kastų politiką Indijoje.

Žymos: