***

jei galėčiau praeitum
būtų pilna tavęs
nebekalbinsiu švęsk
užbaigtumo nebus

jei praeičiau mylėtum
kokių dar vaistų
palengvėsi ir šviečia
ir bus netikėtai

jei pažinčiau nekviesk
apsirinkam praeinam
atsiprašau visada
čia ne aš

***

kaip kadaise ką tyliu
pasakyk ką apleidau sakyti
vien faktai yra pakartojimas
labai labas yra pirmadieniais
niekados gurkšnis žinios
ir užmigsiu kaip gyvas

argi tuščia to nebuvimo
pasakyk mažiau išsipildys
netyčia kas susikurs jėzau
gal leis turėti šuniuką
nes sapnas juk stipresnis
juk tikrai stipresnis

pavydūs atlaidūs slapti
dar įsipilam ir jau kylam
apsisprendus garbu nesuprast
nežinojimas irgi fantastiška
kol nepasakys kad yra
nieko vaikeliai nėra

Tęsiame vasario numeryje pradėtą ne rašytojų kūrybos rubriką. Algimantas Rusteika gimė Biržuose. Baigęs vidurinę mokyklą, išvyko studijuoti į Kauną – Politechnikos instituto (dabartinis Kauno technologijos universitetas) Statybos fakultete įgijo inžinieriaus specialybę. Kurį laiką dirbo „Kauno butų ūkyje“. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Kūrė prozą, poeziją. Debiutas – 1989-aisiais „Nemune“, kur buvo publikuotas nebaigto romano pradžios fragmentas „Paminklas“. Deja, 1986–1988 metų rankraščiai sunaikinti. Po nepriklausomybės atgavimo A. Rusteika ėmėsi privataus smulkiojo verslo. Jo kūryba skelbta kultūros leidiniuose.