Generated by All in One SEO v4.9.0, this is an llms.txt file, used by LLMs to index the site.

# Nemunas

Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas

## Sitemaps

- [XML Sitemap](https://www.nemunas.press/sitemap.xml): Contains all public & indexable URLs for this website.

## Įrašai

- [GRAŽIAUSIA CIRKO DISCIPLINA PASAULYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/graziausia-cirko-disciplina-pasaulyje/) - Gavusi pasiūlymą rašyti apie cirko discipliną, sudvejojau. Meno technika nepasirodė skaitytojui patraukli tema. Juolab cirko pagrindai pradėjo formuotis prieš keletą tūkstantmečių, tad gausią informaciją sutalpinti į trumpą straipsnį būtų vargiai įmanoma. Tačiau kitame sakinyje perskaičiusi Cyro rato pavadinimą, nušvitau: čiagi gražiausia cirko disciplina, kokią esu mačiusi! Nepriklausomai nuo atlikėjų lygio, tokie numeriai beveik visada sukelia
- [Juozas Žitkauskas | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/juozas-zitkauskas-poezija/) - Gyvenimas kap ailėraščis, arba Kapčamiesco krašto vyrai (autorysti dalinuos su Gediminu Jančiuliu) Iš kairės: Algis Juozus Soraka – jau neatsimenu; Bronius Varnelis iš Semoškų – atsimenu per miglas; Juozus Juozulynas, nuog dyrbtuvių, atsimenu; Jonas Zubrickas, akskavatorinykas, atsimenu gerai, cik vienas tokis miestelin; Zigmas Margelis, Antano Ramanausko dėdė, – neatsimenu; Augenijus Liaukonis – atsimenu, mano susiedas
- [SANDĖLIAI IR PAMINKLAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/sandeliai-ir-paminklai/) - Vienas kertinių Lietuvos architektūros kampų – sakraliniai pastatai. Bažnyčios yra paveldas, liudijantis ne tik šalyje vyravusią stilistinę įvairovę, bet ir kiekvienam kraštui būdingą savitumą, įvairiais niuansais išreiškiantį vietos žmonių santykio su kulto vieta skirtumus. Regionuose savo indėlį į kultūros audinį įaudę kūrėjai bei statytojai šalia kanoninių reikalavimų pridėdavo ir individualaus braižo, o šį lemdavę daugybė veiksnių,
- [PAULIUS VITKAUSKAS. SUSPĖTI, KOL NENUSIBODO](https://www.nemunas.press/straipsniai/paulius-vitkauskas-suspeti-kol-nenusibodo/) - Pašnekesiui Paulius mane pasitinka jaukiame šeimyniniame bruzdesyje: šiomis dienomis jis vienas su vaikais. Apskritai, visada smagu paganyti akis jųdviejų su Siga Garbauskaite namuose, po truputį atsargiai besipildančiuose, kur kiekviena detalė apgalvota ir dažnai padaryta paties dizainerio. Tad pirmiausia turiu progą pasmalsauti aplinkui, kol „sustyguojama“ šeimyna. Pasigėriu man pačia gražiausia virtuve Vilniuje: baltame interjere akį traukia
- [Gabija Kopūstaitė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/gabija-kopustaite-poezija/) - Avantiūros Tai ovale tūnančios nėščios vasaros – Tvenkinio inkliuzų dainos, Pjuvenų ir ašmenų kontaktai, Aguonų mirtys, Žodžiai ir melsvos maldos, Gemalo pavidalo tolimybės, Rodyklių rykštės ant svetimų riešų, Skubantys vagonai, Monetos ant bėgių. Erdvės = kūnai Balkonas primena erdvėlaivį. Paviršių tarpininkas, Įsispraudęs tarp mano išeiginės suknelės Ir tavo nežemiško apsiausto. Jis nepasveikęs liudininkas Su atsilupusiais
- [MASGREIVŲ ARCHEOLOGIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/masgreivu-archeologija/) - Tai buvo prieš pusę amžiaus, 1973-iųjų gegužę. Iki mokslo metų pabaigos – vieni niekai, į mokyklą tekdavo trenktis dėl vienos dviejų pamokų, klasėse ir koridoriuose jau kažką plovė šlapiais pilkais skudurais, skleidžiančiais niūrų dvoką, bet užtai langai – plačiai atlapoti. Sovietiniai vaikai peliukų kostiumais grėbliais krapštė mokyklos gėlynus. Apskritai iki atostogų buvo likusios pora dienų, ir pakako
- [ESĖ APIE „PAPRASTĄ ŽMOGŲ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/ese-apie-paprasta-zmogu/) - Vilius Orvidas iškeliavo Amžinybėn prieš trisdešimt metų. Dabar jo skulptūrų sodą prižiūri sesuo. Šis šienaujamas, Viliaus sodinti augalai suvešėję, skulptūros perstatytos, šiek tiek tvarkingiau išrikiuotos palei takus. Kai kurios, žmonės kalba, per tą laiką ir prapuolusios. Betgi ne į žemę sulindo. Nes akmuo, sako, į žemę nelenda, atvirkščiai – šauna lauk. Ant kai kurių matomos skilimo
- [TVARI MADA: MISIJA (NE)ĮMANOMA (II DALIS)](https://www.nemunas.press/straipsniai/tvari-mada-misija-neimanoma-ii-dalis/) - Praėjusiame numeryje rašiau apie modernaus pasaulio fenomeną – tvarią madą, rodos, daugybę kartų linksniuotą, aptartą, išdiskutuotą, ir kai jau atrodo, kad nebėra ką pridurti, klausiu – ar tikrai? Ar šiam žodžių junginiui, apie kurį nuomonę turi bemaž kiekvienas (nepaisant to, ar gyvena mada, ar yra tik pasyvus jos vartotojas), galime oficialiai klijuoti išsekusios sąvokos etiketę, o gal
- [NATALIE LEVKOVSKA: „TAVO STIPRYBĖ YRA TAVO JAUTRUMAS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/natalie-levkovska-tavo-stiprybe-yra-tavo-jautrumas/) - „Visi vaikai piešia, kai tik suvokia, jog turi nykščius ir gali paimti pieštuką. Vienintelis skirtumas, kad kai kurie jų, tokie kaip aš, piešti niekada nenustoja.“ Šią amerikiečių iliustratoriaus Adamo Hugheso mintį prisiminiau vartydama įspūdingų Natalie Levkovskos eskizų lakštus, kai vieną birželio šeštadienį apsilankiau šios menininkės dirbtuvėje ant vaizdingo ežero kranto, Vosyliukuose, netoli Vilniaus. Išpuoselėtuose gėlynuose
- [TYRUOSE LIEPSNOJANTI VYŠNIA](https://www.nemunas.press/straipsniai/tyruose-liepsnojanti-vysnia/) - (Ištraukos iš rašomo romano) Everesta Vakar sutiktas vyriškis užgožė visas kitas mintis galvoje, brovėsi į svajones. Nauja, iki tol nepažinta ir labai galinga jėga žadino erotinį siautulį, pulsuojantį visame kūne. Svajonių vaizdiniai trukdė vairuoti. Kuo jis mane taip pakerėjo? Įsivaizduoju jo šypseną, rankas ir netgi šlaunų stangrumą. Mano fantazijos nepadorios, jos kursto nenugalimą norą prisiliesti
- [MEDITATYVIOS GYVENIMO SANKAUPOS VERMEERIO DARBUOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/meditatyvios-gyvenimo-sankaupos-vermeerio-darbuose/) - Vermeeris Tol, kol ta moteris iš „Rijksmuseum“ nutapyta rami ir susikaupusi pils pieną diena po dienos iš ąsočio į dubenį tol Pasaulis nenusipelnė pasaulio pabaigos. (Wisława Szymborska) Po teisybei, šio teksto rašyti nenorėjau, o pradėjusi – nenorėjau atiduoti nė vienam leidiniui. Galbūt dėl artimo santykio su menininko, apie kurį kalbėsiu, darbais, gal dėl keistai susipynusių emocijų
- [LITVAKŲ DAILININKAI PARYŽIUJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/litvaku-dailininkai-paryziuje/) - ISTORIJOS VINGIAI IR MIGRACIJOS BANGOS Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę žydai ėmė keltis XIV a. viduryje. Lietuva, jidiš kalba vadinama Lite, Lietuvos rabinų hebrajų – Lito, o moderniąja hebrajų – Lita, šiems žmonėms tapo nauja gimtąja žeme, kur jų bendruomenės autonomiškai tvarkė savo vidaus reikalus, turėjo maldos namus, teismus, mokyklas, skerdyklas, kapines, pirtis… Demokratiškoje aplinkoje susiformavo ir įsišaknijo
- [„METROPOLIS“ METROPOLIŲ MIESTE](https://www.nemunas.press/straipsniai/metropolis-metropoliu-mieste/) - Jeigu per gyvenimą matėte tik vieną seną nebylų filmą, ko gero, spėdamas, jog tai – 1927-aisiais Vokietijoje režisieriaus Fritzo Lango sukurtas mokslinės fantastikos šedevras „Metropolis“, turėčiau visai nemažą šansą pataikyti. Na, o jei tokių juostų peržiūrėjote bent dešimt, galiu beveik garantuoti – tarp jų tikrai buvo „Metropolis“! Prieš 95 metus sukurtas kolosalus kino reginys yra tapęs neatskiriama
- [Dr. GoraParasit kūryba – negyvenama sala, kurioje pabūti kviečiamas žiūrovas](https://www.nemunas.press/straipsniai/dr-goraparasit-kuryba-negyvenama-sala-kurioje-pabuti-kvieciamas-ziurovas/) - Gintarė Minelgaitė-Duchin – teatro ir eksperimen­tinio kino režisierė, dėstytoja, metodologė bei dizainerė, dar žinoma Dr. GoraParasit slapyvardžiu. Išvardyta veiklų aibė nėra vien besvoriai žodžiai, nugulantys gyvenimo aprašyme, siekiant sukurti dirbtinį įspūdį. Tai autorė, kuri tvirtai neša savitos vizijos vėliavą: performatyvią, neįprastos formos, provokuojančią ir, be abejo, nepriekaištingai estetišką. Dėl darbuose juntamo ryškaus multikultūriškumo prieskonio, Gintarę galima
- [DIDYSIS ROKO NENUORAMA JEFFAS BECKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/didysis-roko-nenuorama-jeffas-beckas/) - „Jeffas yra geriausias gitaristas iš visų, kuriuos girdėjau. Jame slypi tai, kas įveikia kiekvieną“, – savo kolegą ir bičiulį apibūdino garsusis Ericas Claptonas. Jeffas Beckas tikrai unikalus gitaristas. Jo pirštų paliestos stygos kalba, dainuoja, aimanuoja, piktinasi, kvatoja, guodžia. Savuoju instrumentu jis geba išreikšti visas žmogaus emocijas, būsenas. Kad ir ką Jeffas grotų, garsų šaltinis visuomet būna
- [JORĖS JANAVIČIŪTĖS TRUMPAMETRAŽIAI: UŽDARI ŽMONĖS IR ATVIROS PABAIGOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/jores-janaviciutes-trumpametraziai-uzdari-zmones-ir-atviros-pabaigos/) - Per mažai, o gal, tiksliau, per trumpai kalbame apie trumpametražius filmus, tad šįkart noriu pristatyti kylančią lietuvių scenaristę ir kino režisierę, kurios kūriniai lanko tiek vietinius, tiek tarptautinius festivalius. Jūsų dėmesiui – Jorė Janavičiūtė ir penki pamąstymai apie jos kinematografiją, kaulelis po kaulelio narstančią iš kasdienybės etiudų išplaukiančias nepatogias temas, o režisūra tarsi atvirkščiai – neieškančią atsakymų,
- [JONAS ANIČAS: GAISRO STABDYMAS UGNIMI](https://www.nemunas.press/straipsniai/jonas-anicas-gaisro-stabdymas-ugnimi/) - Norisi to ar ne, pokyčių neišvengsi: anksčiau ar vėliau tenka pakeisti aplinką, pamiršti senus ir atrasti naujus įpročius, įgyti kitų žinių, turinių ar kontekstų. Rutina, stabilumas galop ima slėgti, tad ieškome būdų tverti, (at)gyventi. Kad nereiktų visko pradėti nuo pradžių, t. y. be patyrimo, kartais galime grįžti ir pažvelgti į tai, kas egzistavo anksčiau, tokiu
- [MILO RAU DOKUMENTINIS TEATRAS: TARP REALAUS IR NEEGZISTUOJANČIO](https://www.nemunas.press/straipsniai/milo-rau-dokumentinis-teatras-tarp-realaus-ir-neegzistuojancio/) - Vienas ryškiausių artėjančio Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ svečių – šveicarų režisierius Milo Rau. Į diskusijas socialinėmis temomis besileidžiantis, žiūrovą provokuojantis politinių, dokumentinių spektaklių ir vieno prieštaringiausiai vertinamų pastarųjų metų teatro manifestų autorius intensyviai kovoja už savąjį realybės teatrą, drąsiai analizuodamas įvairias socialines traumas. Jis taip pat yra kino kūrėjas, sociologas, rašytojas. Anksčiau Milo ilgą laiką
- [AUGUSTAS GORNATKEVIČIUS. NEBIJOTI BŪTI NESUPRASTAM](https://www.nemunas.press/straipsniai/augustas-gornatkevicius-nebijoti-buti-nesuprastam/) - Režisierius Augustas Gornatkevičius – jaunosios kartos menininkas, 2020 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs režisūros magistro studijas (kurso vadovė – Yana Ross). Dar studijuodamas sėkmingai debiutavo Juozo Miltinio dramos teatre (JMDT) Bernard’o-Marie Koltèso pjesės „Roberto Zucco“ pastatymu ir toliau kyla karjeros laiptais. Augustas jau spėjo sukurti ne vieną spektaklį JMDT bei Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT),
- [AISTĖ RAKAUSKAITĖ: GYVENAME VARTŲ BEI UŽRAKTŲ PASAULYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/aiste-rakauskaite-gyvename-vartu-bei-uzraktu-pasaulyje/) - Architektūros fotografija – ne vien pastatai ir jų grupės urbanistinėje erdvėje. Labai svarbus žmogaus santykis su supančiais objektais, nes šie ir yra jam skirti. Tad nuotraukose turėtų atsirasti ne tik eksterjerai ar interjerai, bet ir masteliai, nuotaikos, pavienių asmenų ar bendruomenių kuriama aplinka.
- [ISTORIJOS ANGELO PARAŠIUTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/istorijos-angelo-parasiutas/) - Specialiai „Nemunui“ kultūrologines esė rengiančio Kirillo Kobrino tekstai – ypatingo malonumo, o kartais – galvą palaužyti verčiantys aktai. Šįkart – nauja turtinančių žinių dozė apie Didžiąją Istoriją ir unikalų gebėjimą joje nedalyvauti, pateikiama pasitelkus Paulio Klee ir Roberto Walserio asmenines patirtis.
- [POZITYVUMAS IR LOJALUMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/pozityvumas-ir-lojalumas/) - Vis mažiau ir mažiau lietuvių jausmus sujudina Birželio 14-oji. Daug priimtiniau yra švęsti šventes, net tradicines, net iš inercijos, net jei jos tėra kažin kokia abstraktybė – Kalėdas, Velykas, Jonines… O įsimintinos datos – viso labo rekomendacija prisiminti. Juolab jei minimi liūdni dalykai – nuo niūrių nuotaikų, tragiškų įvykių, skaudžių patirčių, gyvybės netekčių šiuolaikinis žmogus slepiasi. Pozityvus mąstymas,
- [ELVĪRA BLOMA | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/elvira-bloma-poezija/) - Jaunosios kartos latvių poetės eilėraščiai iš pirmosios knygos „Ištrinti atvaizdai“ – labai subtilūs asmeninių patirčių peizažai buityje, privačioje erd­vėje, gatvėje, plūduriuojantys tarp „kaip yra“ ir „kaip galėtų būti“.
- [AUDRIUS AMBRASAS. KARTAIS GERAI VISKO NEŽINOTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/audrius-ambrasas/) - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laurus A. Ambrasas pelnė prieš septynerius metus, bet architekto santykis su jam įdomiais projektais iki šiol lieka nepajudinamas: precizika, atsakomybė, pasirinkimas daryti tai, kas nesukelia kančios. Vis tik išvengti susierzinimo stebint Vilniaus architektūros makro- ir mikrolygmenis nepavyksta.
- [VYTAUTAS KAUŠINIS – NEPRILYGSTAMAS LIETUVOS PLAKATO KLASIKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytautas-kausinis-neprilygstamas-lietuvos-plakato-klasikas/) - Norime ar nenorime, dalis mūsų menininkų dirbo pačiais sunkiausiais kūrybai – socrealizmo – laikais. Tačiau net griežtai kontroliuojami cenzūros bei gaudami pastabų iš valstybės vadovų apie nepakankamą darbininkų klasės svarbos atspindėjimą, jie sugebėjo įtvirtinti savosios srities meistrystę ir nusipelnyti klasikų titulą.
- [LINA NAVICKAITĖ | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/lina-navickaite-poezija/) - Kaunietė poetė bei prozininkė Lina Navickaitė jau senokai nebendravo su eilėraščiais, mat pastarasis jos kūrybinis sumanymas buvo romanas paaugliams. Vis dėlto, „Nemunui“ paprašius, autorė sutiko pasidalinti pačiais naujausiais posmais „visai atvirai“.
- [ERDVĖS BŪVIO ARCHITEKTŪRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/erdves-buvio-architektura/) - Eseistinė išpažintis apie erdvės suvokimą ir galimas jos transformacijas sąmonėje. Būna, kad ji plečiasi, įsprausdama teksto autorę į klaustrofobišką esatį, o būna, jog virsta būtybe. Tačiau aprėpus visus pojūčius, klausantis kitų žmonių, vėjo ir juodųjų skylių, tikėtina, įmanomi patys didžiausi pokyčiai, kad vieni kitiems taptume jaukesnėmis erdvėmis.
- [ENNIO’US MORRICONE’Ė: NATOS – KAIP PLYTOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ennious-morriconee-natos-kaip-plytos/) - Dar visai neseniai rašyti muziką filmams buvo ne pats garbingiausias užsiėmimas, „B kategorija“, kone prostitucija. O šiandieną garso takeliai laikomi neatsiejama kino meno dalimi, be kurios ekrano šedevrai netektų daugelio prasmių. Šiame kontekste tiesiog būtina pakalbėti apie kino muzikos genijų Ennio’ų Morriconę.
- [LEONARDO DA VINCIO MOTINA GALĖJO BŪTI VERGĖ: ką šis atradimas atskleidžia apie Renesanso Europą](https://www.nemunas.press/straipsniai/leonardo-da-vincio-motina-galejo-buti-verge/) - Viena iš kultūros leidinių misijų – švietėjiška. Tad ir šis straipsnis prisideda prie skaitytojų saviugdos, pasakodamas apie mitais apipinto da Vincio realų gyvenimą bei mokslininkų atradimus tyrinėjant jo biografiją.
- [PAVADINIMŲ VERPETE](https://www.nemunas.press/straipsniai/pavadinimu-verpete/) - Muzika – dalykas painus, jei kalbėsime apie jos žanrų ir subžanrų gausą. Ne kiekvienas gali susigaudyti toje maišalynėje, o svarbiausia – žinoti, iš kur ir kodėl radosi būtent tokie pavadinimai. Štai jums svarbiausiųjų vadovas, padėsiantis drąsiau diskutuoti apie džiazą, hiphopą ar fanką.
- [IZABELĖ KUZELYTĖ IR LIZETH WOLK. DIALOGAS SU KŪNU](https://www.nemunas.press/straipsniai/izabele-kuzelyte-ir-lizeth-wolk-dialogas-su-kunu/) - Šiuolaikinio cirko artistai – anaiptol ne klounai raudonomis nosimis. Įvairios šios meno šakos disciplinos stebina kūrybiškumo ir fizinio pasirengimo aukštumomis. Publikacijoje pristatomos dvi oro akrobatės iš Lietuvos bei Estijos, kalbančios apie savo patirtis – cirko instrumentus, traumas, karjerą ir aistrą pasirinktai profesijai.
- [Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Reginio apimta](https://www.nemunas.press/straipsniai/raimonda-bitinaite-sirvinskiene-reginio-apimta/) - Teatrologės ir dailėtyrininkės dialogas apie scenografiją. Apie teat­rą, jame kuriamą vizualinį meną, šio reikšmę, archyvus, saugojimą bei eksponavimą parodose. Ir apie dailininkų užsispyrimą, nenorą dalintis kūrybine erdve su „konkurentais“.
- [RIBA, SKIRIANTI BO NUO DŽOKERIO](https://www.nemunas.press/straipsniai/riba-skirianti-bo-nuo-dzokerio/) - Ko gero svarbiausias dėmuo šiame straipsnyje yra amerikiečių aktorius Joaquinas Phoenixas. Apie jį galima rašyti be atvangos. Šįkart – apie dvi begal skirtingas asmenybes, kurios, ekrane įkūnijamos kino genijaus, mums atskleidžia savęs pažinimo kelius.
- [TVARI MADA: MISIJA (NE)ĮMANOMA (I DALIS)](https://www.nemunas.press/straipsniai/tvari-mada-misija-neimanoma-i-dalis/) - Žodis „tvarumas“ kelia įvairių minčių ir reakcijų, nes naujas, nelabai pažįstamas, kita vertus – vartojamas „ant kiekvieno kampo“. Vis dėlto į reiškinį pažiūrėję kitaip atpažinsime senus gerus taupumo ir sumanumo įgūdžius, kuriais garsėjo mūsų seneliai.
- [JŪRKALNĖS LAUMĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurkalnes-laume/) - Žemaičiai – keisti žmonės. Jie mąsto, šneka bei rašo savo kalba, tačiau būtinai nori pasimatuot ir kitas. Taip šios novelės autorius žemaitis apsimeta aukštaičiu, kurdamas savo herojų, šiek tiek suprantantį latviškai bei mėginantį išlaikyti lietuvišką padorumą latvaičių laumių draugijoje.
- [„Nemuno“ srautas 2026](https://www.nemunas.press/video/nemuno-srautas-2026/) - „Nemuno srautas“ – jau antrus metus gyvuojanti kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ atviro mikrofono tinklalaidė, gimusi per kultūrinę iniciatyvą „Švęskime upę“. Renginys kasmet kviečia kauniečius ir miesto svečius drąsiai stoti prie mikrofono – skaityti, dainuoti ar kitaip perteikti savo ar mėgstamų autorių kūrybą. Simboliškai Nemuno pakrantėje vykstantis renginys suburia poetus, aktorius, muzikantus, stendapo, hiphopo ir
- [TOMAS GRUNSKIS. KAIP NULIPDYTI ARCHITEKTĄ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/tomas-grunskis/) - Kai rengi interviu su praktikuojančiais architektais, gali nujausti, kad didelė pašnekesio dalis suksis apie suprojektuotus pastatus. Tačiau šį sykį nutiko kiek kitaip. Su Tomu Grunskiu susitikome Vilniuje, netoli Belmonto, ir vaikštinėdami gamtoje aptarėme ne tik jo studijos projektus, bet ir edukaciją, smalsumą, tai, kaip jis mato aplinką ir kokį kelią tenka nueiti, kad imtum jausti
- [PO AMŽINU LIETUMI](https://www.nemunas.press/straipsniai/po-amzinu-lietumi/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [MARTYNAS STAKIONIS: OPEROJE ATSISPINDI MŪSŲ GYVENIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/martynas-stakionis/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [MARIJA RAZGUTĖ. MAŽA ŠALIS – VIS DIDESNI KINO EKRANAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/marija-razgute/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [JURGA ŠARAPOVA: MAN DIRBANTYS DEMONIUKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurga-sarapova/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [„NEMUNO“ SALOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/nemuno-saloje/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [Korupcijos maršrutas: 5 serialai vasaros vakarams](https://www.nemunas.press/e-publikacija/korupcijos-marsrutas-5-serialai-vasaros-vakarams/) - You gotta keep the devil Way down in the hole Tom Waits – „Way Down in the Hole“ (įžanginis serialo „Blakė“ garso takelis) Vasarai įsibėgėjus ir savo svilinančiais ar vėsinančiais orais slegiant pečius ne mažiau nei kasdienės pasaulio naujienos, neišvengiamai norisi kalbėti apie korupciją. Ne vien apie kyšius, politinius skandalus ar valstybių valdymo krizes. Korupcija
- [Greta Kaluževičiūtė | PROZA](https://www.nemunas.press/straipsniai/greta-kaluzeviciute-proza/) - Psichoanalitikė Greta Kaluževičiūtė jau ne naujokė literatūroje. Pasiremdama savos profesijos patirtimi ji kuria keistus ir painius siužetus, kuriuose ryškesnis ne froidiškasis, bet jungiškasis pasaulio pažinimo kelias, artimesnis poezijai ir sapniškajam realizmui.
- [KAS BUNDA, KAI AKTORYSTĖ MIEGA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kas-bunda-kai-aktoryste-miega/) - Šios puikios menininkės pavardė pažįstama ir teatro, ir kino žiūrovams. Iš jos lūpų išgirstame, kad ne kiekvienam norisi gyventi ir mirti scenoje, o kai kurios patirtos darbo metodikos, pavyzdžiui, su režisieriumi Robertu Wilsonu, pastūmėja išmėginti ir kitokius „vaidmenis“. Kad ir kūno terapeutės.
- [Dave Seter | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/dave-seter-poezija/) - Amerikiečių poeto eilėraščiai sąmoningai sukasi autoriui aktualios temos – aplinkosaugos – orbitoje. Tačiau net aptardamas varles jaučius ar baltuosius aitvarus (tai ne metaforos, o realūs gyvūnai), jis išlieka labai metafiziškas. Jam „šio pasaulio laimingieji – / tie, kurie bus švelniai pernešti į kitą“.
- [JAZMINAS IR TOLERANCIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/jazminas-ir-tolerancija/) - Vyšnios nužydėjo, obelys nužydėjo, alyvos nužydėjo, bet kulminacijon išplaukia bijūnai, erškėčiai, lelijos ir rožės. Svaiginkitės! Atrodo, taip mums sako gamta, apimta pačios aukščiausios savo kuplumo būsenos, tapdama kažin kokia akyse išsipildančia emanacija: kuriančiosios dvasios išsiliejimu pavidalais, kvapais ir garsais. Argi stovėdamas po žydinčiu jazmino krūmu nors vienas nepasiduotų jos raginimui? Nuo Maironio iki Jono Aisčio,
- [„Nemuno“ srautas 2025](https://www.nemunas.press/video/nemuno-srautas-2025/) - „Nemuno“ srautas – tai kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ atviro mikrofono tinklalaidė, gimusi kultūrinės iniciatyvos „Švęskime upę“ metu. Renginys kasmet kviečia kauniečius ir miesto svečius drąsiai stoti prie mikrofono: skaityti, dainuoti ar kitaip perteikti savo arba mėgstamų autorių kūrybą. Simboliškai Nemuno upės pakrantėje vykstantis renginys suburia poetus, aktorius, muzikantus, stendapo atlikėjus, slemerius ir visus, kurie
- [Šių metų Venecijos bienalė žymi reikšmingą pokytį Europos kultūros politikoje](https://www.nemunas.press/e-publikacija/siu-metu-venecijos-bienale-zymi-reiksminga-pokyti-europos-kulturos-politikoje/) - Susirašinėjau su bičiuliu, muziejaus Azijoje direktoriumi. Svarstėme, ar tai, kad vykstame į šių metų „meno pasaulio olimpines žaidynes“ – Venecijos bienalę – pateisina keliaujant išskiriamą anglies dioksido kiekį. Jaučiausi dviprasmiškai. Pagrindinę parodą kuravo Koyo Kouoh, kurios 2016 m. Airijos bienalės „EVA International“ paroda, skirta 1916-ųjų Velykų sukilimo šimtmečiui, man labai patiko. Kouoh šiemet mirė nuo
- [OPERAI REIKIA PRITRAUKTI GERŲ RAŠYTOJŲ IR PASAKOTI GERESNES ISTORIJAS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/operai-reikia-pritraukti-geru-rasytoju-ir-pasakoti-geresnes-istorijas/) - Pernai buvęs Anglijos nacionalinės operos meno vadovas Johnas Berry’is teigė, kad operai Jungtinėje Karalystėje reikia „pritraukti gerų rašytojų ir pasakoti geresnes istorijas“, kurios atspindėtų laiko dvasią ir taip padarytų šią meno formą šiuolaikiškesnę bei prieinamesnę. Tačiau ar tokio požiūrio pakanka naujos, jaunesnės publikos dėmesiui pelnyti? Tą pačią savaitę aktorius Timothée Chalamet sukėlė furorą pareiškęs, jog
- [DAVID HOCKNEY: MYLĖKITE GYVENIMĄ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/david-hockney-mylekite-gyvenima/) - Šių metų birželį meno pasaulis atsisveikino su vienu ryškiausių mūsų laikų kūrėjų – David Hockney. Per daugiau nei šešis dešimtmečius jis pakeitė požiūrį į tapybą, fotografiją, spalvą ir patį matymą, o savo kūrybą apibendrino dviem paprastais žodžiais: LOVE LIFE. Pagerbdami menininko atminimą, publikuojame pasakojimą apie jo kūrybą, pasaulėžiūrą ir neblėstantį smalsumą, lydėjusį iki pat paskutinių gyvenimo dienų.
- [Meno istorikų pasirinkimas: penki paveikslai, atskleidžiantys motinystės kompleksiškumą](https://www.nemunas.press/e-publikacija/meno-istoriku-pasirinkimas-penki-paveikslai-atskleidziantys-motinystes-kompleksiskuma/) - Daugialypį motinos ir vaiko santykį perteikti drobėje nėra lengva. Penki ekspertai pasidalino savo mėgstamiausiu paveikslu, vaizduojančiu motiną ar motinišką figūrą. 1. „Utėlių medžioklė“ – Gerardas ter Borchas (1652) Šis nedidelis paveikslas, eksponuojamas Karališkojoje paveikslų galerijoje Hagoje, vaizduoja sceną, potencialiai pažįstamą bet kuriam šiandien mažus ar mokyklinio amžiaus vaikus prižiūrinčiam žmogui. Gerardas ter Borchas perteikia sutelktą
- [BŪTINA FONTCUBERTOS ALGORITMINĖS FOTOGRAFIJOS KRITIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/fotografijos-kritika/) - Meno kritikai išnykus, kai aptakūs aprašymai, konstatavimai ir pagyrimai užpildo erdvę plepalais, tokie straipsniai – tikras malonumas. Savo srities profesionalai diskutuoja apie fotografijos situaciją šiandieną, į jos erdvę įsiveržus dirbtiniam intelektui.
- [PEDRAS ALMODÓVARAS GRĮŽO Į KANUS – BET AR GARSIAUSIAS ISPANIJOS REŽISIERIUS ATSITRAUKĖ NUO KOMEDIJŲ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/pedras-almodovaras/) - Analizuoti šio kino genijaus darbus – nemenkas iššūkis. Kaip ir suprasti jų genezę, raidą bei susieti su menininko brandos etapais. Javieras Calvo Anoro aptaria režisieriaus kūrybos bruožus ir naujausią, tik ką Kanuose pristatytą filmą „Karčios Kalėdos“ (2026)
- [PROSEELS](https://www.nemunas.press/straipsniai/proseels/) - Netikėti trumposios prozos tekstai – įtraukiantys, užmenantys mįslių, verčiantys pasijusti nepatogiai dėl nežinomybės, keistumo, kitoniškumo. Pritaikyti šių laikų skaitytojui sava apimtimi, bet turiniu ir stilistika artimi poezijai.
- [SUKNELĖ BE KŪNO: TRIJŲ MENININKIŲ ISTORIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/suknele-be-kuno/) - Visi žinome, kad rūbo kūrimas yra menas. Bet jo pasirinkimas ir vilkėjimas taip pat gali būti menas. O jei drabužis atsiduria galerijoje kaip eksponatas? Virsta milžiniška skulptūra? Kraštovaizdžiu? Pasak autorės, nusimetusi savo praktinę funkciją apranga tampa paslankia kalba apie kūną, laiką, atmintį ir tapatybę.
- [ŠEIMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/seima/) - Poetė, prozininkė, vertėja Kristina Tamulevičiūtė po trylikos metų pertraukos (debiutavo 2013 m. esė rinkiniu „Pasakojimas apie vieną miestą“) rengia naują prozos knygą – novelių romaną „Diagnozės“. Pristatome vieną knygos kūrinių – itin jautrią ir intymią istoriją, nagrinėjančią netekties temą.
- [KAI KOSTIUMAS IMA VAIDINTI: EKSKURSIJA PO (NE)MATOMĄ TEATRO PASAULĮ](https://www.nemunas.press/straipsniai/kai-kostiumas-ima-vaidinti/) - Užkulisiai yra pati įdomiausia teatro vieta, nes žiūrovui nematoma. Lygiai kaip visas tas stebuklų fabrikas, kuriame gimsta personažai – įspūdingi, pritrenkiantys, užburiantys. Sukurti iš... visokių niekučių arba taip gudriai, kad iliuzija nenustoja veikusi net prairus siūlei.
- [MUZIEJAI VISADA SIEJOSI SU EUROPOS IMPERIALIZMU. AR PIRMASIS PASAULYJE „DI MENO“ MUZIEJUS BUS KITOKS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/di-meno-muziejus/) - DI eros pradžia mus stebina iliuzinių muziejų idėjomis, skambančiomis itin patraukliai. Kas gi slypi po viliojančiu kvietimu pamatyti „skaitmeninę ekosistemą, kurioje žmogaus vaizduotė susilieja su mašinų kūrybiniu potencialu“?
- [„KOVOS KLUBUI“ – 30: TOKSIŠKO VYRIŠKUMO VADOVAS AR SUMANI KAPITALIZMO KRITIKA?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kovos-klubui-30/) - Viskas prasidėjo nuo romano. Jį ekranizavus vertinimų sriuba burbuliuoja iki dabar – kodėl satyra perkeista į ekstremistinį manifestą? Ir kodėl vyro brandos kelias pavadintas virtimu „alfa“ patinu?
- [„Backrooms“: kodėl begaliniai filmo koridoriai taip primena šiuolaikinį gyvenimą](https://www.nemunas.press/e-publikacija/backrooms-kodel-begaliniai-filmo-koridoriai-taip-primena-siuolaikini-gyvenima/) - Naujausiame prodiuserių kompanijos „A24“ siaubo filme „Backrooms“ (2025) Chiwetelis Ejioforas vaidina Klarką – nesėkmę patyrusį architektą, netikėtai patenkantį už realybės ribų. Jis atsiduria begaliniame gelsvų kambarių labirinte, tarp gaudžiančių fluorescencinių šviestuvų ir šiurpių bekūnių garsų. Tai – „Backrooms“ [užkulisiai, tarnybinės, pagalbinės patalpos – red. past.]. Filmas sukurtas pagal populiarią interneto siaubo koncepciją ir miesto legendą
- [AMELIJA + ARKO + IRIS IR RUMI + MIRA + ZOEY: KODĖL SUAUGUSIEJI TURĖTŲ ŽIŪRĖTI ANIMACIJĄ?](https://www.nemunas.press/e-publikacija/amelija-arko-iris-ir-rumi-mira-zoey-kodel-suaugusieji-turetu-ziureti-animacija/) - Nors ši žemė nešiojo ir tebenešioja daugybę animacijos genijų, pavyzdžiui, René Laloux, Satoshi Kon ar Hayao Miyazakį, o žiūrovų akis pasiekė tokie filmai kaip „Persepolis“ (2007, rež. Vincent’as Paronnaud, Marjane’a Satrapi) bei „Valsas su Baširu“ (Vals Im Bashir, 2008, rež. Aris Folmanas), šią kino rūšį vis dar supa neblėstanti asociacija su vaikiškumu. Vis dėlto, animaciją
- [FORTEPIJONO IR SINTEZATORIAUS MEILĖS ISTORIJA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/fortepijono-ir-sintezatoriaus-meiles-istorija/) - Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės susiliejančios individualios tapatybės atveria savitus pasaulius, kuriuose jos veikia kaip vienas, bendras kūrybinis organizmas. Nuo 2021 m. gyvuojantis duetas pasižymi ne tik kūrybiniu, bet ir asmeniniu artumu, visgi savo bendrystės paslaptis pašnekovės atskleidžia tarsi susilaikydamos. Intymios meilės išpažintys, kūrybiniai dialogai, jausmų patyrimas, moteriško artumo magija, grožis, performatyvumas – tai raktažodžiai,
- [MIESTAS PO VANDENIU: 1946 METŲ DIDYSIS KAUNO POTVYNIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/miestas-po-vandeniu/) - Kaip atrodė Kaunas, kai skendo? Kokie buvo valdžios veiksmai ir kaip gelbėjosi žmonės? Deja, ir pranešimai apie potvynį, ir pagalba neskubėjo. Regis, tekstas tikrai aktualus, kai tiek daug pavojaus signalų ir tiek mažai informacijos bei realių vietų pasislėpti nuo grėsmių ne iš upių, o dangaus.
- [BAYRLE’ĖS PASIKARTOJIMO MECHANIZMAI](https://www.nemunas.press/e-publikacija/bayrlees-pasikartojimo-mechanizmai/) - Su Thomu Bayrle susipažinau neįprastu būdu – ne parodoje, apie kurią šiandien noriu papasakoti, bet gerokai anksčiau, per tam tikrą tinklą, kuris formavosi ne iš tiesioginių pažinčių, o iš antraeilių, trečiaeilių ryšių: darbuojantis su „Fluxus“, bendradarbiaujant su „Archivio Conz“ ir reprezentuojant jų kolekciją, tyrinėjant šios kolekcijos darbus ir konsultuojant pačią organizaciją. Bayrle’ės kūryba man buvo
- [Pokalbis su Anatolijumi Klemencovu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-anatolijumi-klemencovu/) - Menotyrininkas Ignas Kazakevičius pristato klaipėdietį kūrėją Anatolijų Klemencovą. Jųdviejų pokalbis, vykstantis menininko dirbtuvėje tarp eskizų bei buvusių ir būsimų projektų detalių, leidžia apžvelgti autoriaus nueitą kūrybinį kelią: nuo grafikos, dizaino, muziejų ekspozicijų iki monumentalių instaliacijų, miesto scenografijos bei naujausių kinetinių objektų. Išgirskite, kaip Anatolijui pavyko masinius renginius, tokius kaip Jūros šventė, paversti platforma meninei idėjai
- [AISTĖ STANCIKAITĖ. KĄ REIŠKIA BŪTI ŽMOGUMI](https://www.nemunas.press/straipsniai/ka-reiskia-buti-zmogumi/) - Franzo Kafkos kūriniai niekada nebuvo apie kažką. Pirmiausia jie apie mus – skaitančius, gyvenančius drauge su jo knygų herojais. Šįkart kultūrologas Kirillas Kobrinas pasakoja įdomią vieno apsakymo radimosi, publikavimo ir pervadinimo istoriją. Ir besižvalgydamas po turinį „nuramina“, kad smurto ginklai dažniausiai sunaikinami tam, kad kažkas sukurtų tobulesnius...
- [DAKTARO K. ATOGRĄŽŲ FANTAZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/daktaro-k-atograzu-fantazija/) - Franzo Kafkos kūriniai niekada nebuvo apie kažką. Pirmiausia jie apie mus – skaitančius, gyvenančius drauge su jo knygų herojais. Šįkart kultūrologas Kirillas Kobrinas pasakoja įdomią vieno apsakymo radimosi, publikavimo ir pervadinimo istoriją. Ir besižvalgydamas po turinį „nuramina“, kad smurto ginklai dažniausiai sunaikinami tam, kad kažkas sukurtų tobulesnius...
- [Nadia Adina Rose | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nadia-adina-rose-poezija/) - Eilėraščių ciklas „Tik Tákai“ – netikėtas ir kasdienybės bei belaikės būties epizodus aprėpiantis Izraelio poetės santykio su laikrodžiu ir laiku gvildenimas, turtingas trumpų, bet labai talpių vaizdinių. Vertė Tom Trauberg
- [TREVOR PINNOCK: MUZIKA TURI SKAMBĖTI ŠVIEŽIAI, TARSI SUKURTA ŠĮ RYTĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/trevor-pinnock/) - Tarptautinėje baroko muzikos erdvėje žinomas britų klavesinininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas sako, kad jam pasisekė, nes gyveno laikais, kai nereikėjo galvoti apie karjerą ir blaškytis po kitas veiklas – pakako vien gerai groti. Todėl šiandieną jis ir yra maestro.
- [MARIE MENKEN – LYRIŠKA  EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/marie-menken/) - Jei jau visai lietuviškai, ji būtų Marija Menkevičiūtė. Nors keistų bruožų, kaip kad Holivudo aktorius Charlesas Bronsonas arba Karolis Bučinskis. Aukšto stoto, didžiulės kūrybinės energijos, švelnios sielos menininkė, neprašapusi Niujorke, bet suradusi savo svarią vietą tarp to laiko menininkų, kai kuriuos įkvėpusi. Pavyzdžiui, Joną Meką.
- [Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/violeta-soblinskaite-poezija/) - Kasmet gegužę tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai aprėpia šalies miestus, miestelius ir sodybas. Poetės Violetos Šoblinskaitės Aleksos kūryba šiame renginyje skamba jau kelis dešimtmečius, bet vis gaiviai, jaudinančiai, netikėtai. Šįkart net pavasariškai erotiškai.
- [NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nicole-zuraitis/) - „Grammy“ apdovanojimų scenoje išgirsti tik lietuviams būdingą pavardės priesagą – netikėtumas, nuostaba, džiaugsmas. Bet ne mažesnis ir grįžimo į senelių žemę džiugesys. Pasaulinio pripažinimo sulaukusios Nicole Zuraitis apsilankymas ir koncertai Lietuvoje – lyg apsikabinimas, kurio abi pusės labai laukė. Noras, kad publika jaustųsi tarsi jos šeimos dalis, išsipildė.
- [ŠERDIS IR HIERARCHIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/serdis-ir-hierarchija/) - Ir štai jūs ateinate į kultūros renginį… Nesvarbu, kokį – parodą, literatūros festivalį, vienai ar kitai progai skirtą koncertą, respublikinio masto šventę, apdovanojimų ceremoniją etc. Visi ruošėsi, stengėsi. Aplinka – dešimt. Svečių gausa – dešimt. Renginio organizavimas – dešimt. Programa – chm… Tie, kas dar pamena sovietmetį, žino, jog ypač svarbu partinių šulų ar valstybės, savivaldybės institucijų vadovų, atstovų atvykimas –
- [PRIEŠ JAI TAMPANT VISŲ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pries-jai-tampant-visu/) - Ši daina galėjo ir neatsitikti. Galėjo neužtekti pinigų. Galėjo nepavykti įrašas. Galėjo ne ten pasukti Černobylio debesis. Bet pirmiausia galėjo nenutikti pats paprasčiausias dalykas: aštuoniolikmetis Andrius Mamontovas galėjo tiesiog neišskristi į Palangą. 1985-ųjų spalį jis dar negalvojo apie dainas, kurios pergyvena savo autorius. Viskas buvo gerokai paprasčiau: pirmoji stipendija, bilietas į pajūrį, spalio vėjas, viešbutis
- [NIŠA, KEIČIANTI SANTYKĮ SU MUZIKA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/nisa-keicianti-santyki-su-muzika/) - Dažnai manome, kad geras koncertas – tai koncertas patogioje erdvėje. Simfoniniam orkestrui reikia puikios akustikos salės. Popžvaigždei – arenos, talpinančios tūkstančius. Tarpdisciplininiam pasirodymui būtina teatrinė „juodoji dėžė“, kurioje niekas neblaško dėmesio. Tačiau kartais geriausi koncertai įvyksta tokiose vietose, kurios pragariškai nepatogios. Kuriose neįprasta būti, keista ten eiti, jas velniškai sunku paversti tinkamomis gyvai muzikai. Tokie
- [ŠYPT, VYPT VISŲ LŪPOS, RAUMENĖLIAI DILGT, TRUKT](https://www.nemunas.press/straipsniai/sypt-vypt-visu-lupos/) - Lietuvai gerai pažįstamas visuotinio tupėjimo judėjimo sumanytojas, pasaulio smėlio kolekcijos savininkas ir sumaitotų geležėlių rinkėjas turbūt labiausiai būtų atitikęs Fluxus dvasią, kurią puikiai atspindi ir jo kuriamas vizualusis menas, ir literatūra. Kasdienos pastebėjimuose aptiksite šypsnių, vypsnių ir... pavasario gaivalo.
- [JONAS JUČAS: VISAS MANO GYVENIMAS – DŽIAZAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/jonas-jucas/) - Apie legendinį tarptautinį džiazo festivalį „Kaunas Jazz“ muzikos gerbėjams daug pasakoti nereikia. Na, nebent priminti, kad šis reiškinys „suplėšė į gabalus“ stereotipą apie kauniečius, kuriems esą nereikia tokios intelektualios muzikos. O pakalbėti, kieno gi rankomis buvo sukurtas iki šiol gyvuojantis reiškinys, tikrai verta.
- [APIE KAFKIŠKUMĄ DABARTIES ŽMOGUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-kafkiskuma/) - Žurnalo kino redaktorė, perskaičiusi filmą „Francas“ triuškinančią recenziją, 2025 m. Agnieszkos Holland juostą pavadinusią visišku fiasko, nepaisančiu vikipedijos (!), vairą suka į priešingą pusę ir žiūrovams pristato lenkų režisierės darbą taip, kaip ir dera – intertekstualiai. Išgirstame svarbiausią mintį – apie menininką pasakoja menininkė. Štai raktas.
- [VIENIŠAS BIRNBROTO MĖGĖJAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vienisas-birnbroto-megejas/) - Netoli Ciuricho gyvenantis straipsnio autorius negalėjo nepapasakoti apie vieną keisčiausių asmenybių pasaulio literatūroje – šveicarų rašytoją R. Walserį. Kaip K. Kobrinui būdinga, pasitelkdamas visą kultūros istorijos ir asmeninių patirčių arsenalą, jis sprendžia dar vieno „pamišėlio“, vadinamo genijumi, lygtį.
- [Pokalbis su Tomu Vyšniausku](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-tomu-vysniausku/) - Tomas Vyšniauskas – poetas, trijų poezijos knygų autorius ir šiųmetis tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ Kauno regiono vadovas. Gegužę Tomo namuose Panemunėje krimsdami dieviškai skanius jo žmonos Neringos iškeptus sausainius kalbėjomės ne tik apie knygas, namus, draugus bei renginius, bet ir apie daugybę kitų dalykų. Kad susidarytumėte geresnį tvyrojusios atmosferos vaizdą, verta paminėti tai, kas į
- [AKIMIRKA IR TAIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/akimirka-ir-taika/) - Balandis – toks jau mėnuo Lietuvoje: prasideda pūsdamas dūmus į akis ir iki pabaigos be gailesčio tampo visus už nosies, tai duodamas šilumos, tai užleisdamas sniego, tai sukeldamas vėtras ir plikledžius, tai linksmindamas žydinčiomis snieguolių, krokų, scylių, narcizų galvomis. O įžengiame į jį kvatodami. Taip taip, juk žinome tą nebeaišku iš kurių laikų atėjusį ir iki
- [BIBBE HANSEN. JOKIO SCENARIJAUS, JOKIO EGO](https://www.nemunas.press/straipsniai/bibbe-hansen/) - XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje Manhatano Grinvičo kaime brendo tylus, bet esminis lūžis: mažose kavinėse koncertavę folko muzikantai, tokie kaip Bobas Dylanas ar Karen Dalton, autentiškumą iškėlė aukščiau virtuoziškumo, beveik panaikindami ribą tarp atlikėjo ir klausytojo. Įvairūs socialiniai eksperimentai – pavyzdžiui, „Synanon“ „susitikimo“ metodai – siekė nuplėšti kaukes ir išprovokuoti nepatogią, bet natūralią emociją. Ši
- [DEDALAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/dedalas/) - Alešas Štegeris (g. 1973) – visame pasaulyje žinomas slovėnų rašytojas, puikiai pažįstamas ir lietuvių skaitytojams, ne kartą lankęsis Lietuvoje. 2024 m. „Slinktys“ išleido jo poezijos rinktinę „Degantys liežuviai“, o 2025 m. pabaigoje – distopinį romaną „Neverendas“. Gausi A. Štegerio kūryba apima poeziją, eseistiką, trumpąją prozą ir romanistiką, tačiau galima išskirti pagrindines autorių dominančias temas. Tai kelionės po pasaulį ir į
- [VIDMANTAS ELMIŠKIS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/vidmantas-elmiskis-poezija-2026/) - S A N K L A U S O S … parašiau haiku dedikavau balandžiams spokso nelesa … senstanti žiema šniokščia dūsta paslysta krenta ant savęs … dūsauja naktis į šnarpščiojančią burną įskrido uodas … pražydo alyvos šypsosi vaivorykštė nepaneigiamai … laukėme lietaus grubiai kirto ledokšniai skauda iki šaknų … bitė per delną jaukiai kutena
- [„FIGARO VEDYBOS“, ARBA KAIP OPERA IŠARDO SOCIALINĘ TVARKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/figaro-vedybos/) - Visame operų repertuare vargu ar rastume dieną, kuri taip akivaizdžiai išardytų įsitvirtinusią socialinę tvarką kaip dviejų tarnų – Figaro ir Siuzanos – vestuvės. Per šventę viename Sevilijos dvare ima byrėti šimtmečiais Europoje formuota hierarchija tarp kilmingųjų ir jų pavaldinių: grafo Almavivos bandymas, nors ir artėja tuoktuvės, suvilioti Siuzaną paskatina tarnus atsisakyti paklusnumo ir perimti iniciatyvą. Į maištą
- [GERKLĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/gerkle/) - Kroatų rašytojos poema, besiremianti Europos pagrobimo mitu, gana sudėtingas personalizuotas žmogaus, dievų ir „Aš“ dėlionės apmąstymas, kurį perskaityti nebus lengva užduotis. Šiais greitojo maisto laikais kartais taip būtina užspringti vienu kitu kietesniu kąsniu.
- [OLIVIER DUBOIS: ŽMOGIŠKUMAS NĖRA DUOTYBĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/olivier-dubois/) - Savo gimtinėje choreografas O. Dubois buvo nušvilptas ir pajuoktas, o kitose šalyse – sulaikytas. Už ką? Nuogumą šiuolaikinio šokio scenoje. Norą parodyti, kaip skaitome šį pasaulį per moters ir vyro kūną. Taip, deja, dar daug kas vertinama primityvokai, tiesmukai. Bet, sako menininkas, Lietuvoje buvo sutiktas šiltai.
- [ROSALÍA IR „LUX“: ORATORIJA XXI AMŽIUI?](https://www.nemunas.press/straipsniai/rosalia-ir-lux/) - Ar tai tik dar vienas pareiškimas apie neva dvasinę transformaciją? Mėginimas flirtuoti su kultūromis ir religijomis? O galbūt iš tiesų atsivertimas? Gal atviras, garsus, aiškus pareiškimas – esu šviesos pusėje ir renkuosi pirmiausia ne trumpą šlovę poppasaulyje, bet einu savo keliu, kuriame daug vilties ir tikėjimo?
- [KODĖL KLAUSYMASIS YRA SVARBIAUSIAS SKAITMENINIO AMŽIAUS DEMOKRATINIS GEBĖJIMAS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kodel-klausymasis-yra-svarbiausias-skaitmeninio-amziaus-demokratinis-gebejimas/) - Tipiškame nūdienos pokalbyje nesunku pajusti akimirką, kai žmogus nustoja klausytis. Jo dėmesys nukrypsta, atsakymas išsprūsta pernelyg greitai, o žvilgsnis nuslysta link netoliese laukiančio ekrano. Pašnekesys tęsiasi, tačiau kažkas esminio jau prarasta. Mes kalbame daugiau nei bet kada anksčiau – per įvairias platformas, įrenginius ir skaitmeninėse erdvėse. Tačiau ar iš tiesų klausomės vieni kitų? Šiandien viešosios
- [YVES’O KLEINO NEMATERIALUMO MANIFESTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nematerialumo-manifestas/) - Žinoma, pirmiausia pagalvojote apie Calviną. Juk apie Yves’ą mes žinome labai mažai. „Naujojo realizmo“ atstovas, miręs tada, kai jam artimi meno judėjimai (pvz., Fluxus) Jungtinėse Valstijose pakilo ant bangos. Jo sumanymai, darbai ir idėjos visą Europą pripildė iki tol neregėtos kosmogonijos.
- [VYTAUTO KUBILIAUS SUKILIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytauto-kubiliaus-sukilimas/) - Tai mėginimas pristatyti vieną niekšingiausių susidorojimų su ideologinei diktatūrai nepaklususiu mokslininku, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu V. Kubiliumi. Įžanginiame žodyje literatūrologas, kultūrologas D. Kuolys aptaria, kaip vienas straipsnis tapo sprogstamuoju mišiniu sistemai, negalėjusiai pakęsti jokios kritikos ir kitokio žvilgsnio perspektyvos.
- [TALENTO MĮSLĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/talento-misles/) - Literatūros tyrinėtojas V. Kubilius, kuriam šiemet būtų suėję 100 metų, kalbėdamas apie rašytojus, ypač poetus, niekada nesiėmė aptarinėti vien sausų faktų. Šis tekstas, 1972 m. vasarį publikuotas žurnale „Nemunas“, – gyva, atidi apžvalga apie kuriančio žmogaus ypatumus, kurių neįmanoma įsprausti į vieną mokslinę teoriją. Tačiau paliesta skaudi tema – talento ir sąžinės, žmogaus ydų ir kūrybos santykis, įsipatoginimas sistemoje, dosniai maitinančioje ideologijos kolaborantus.
- [KUNIGUNDOS SPALVOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kunigundos-spalvos/) - Nors žmonės kalba (chi chi), kad menininkai – laisvos, normoms nepaklūstančios asmenybės, iš K. Dineikaitės lūpų išgirsime, kaip kūrėjų bendruomenė mėgsta įsprausti, pritildyti, prigesinti, neleisti išsišokti ir pasileisti plaukus. Iš pilko ir klampaus į spalvotą ir žaismingą besiveržusi dailininkė siekia nuolat pabrėžti, kad teisinga perspektyva yra grožis, širdis ir poezija.
- [ANIMACINĖ VAIVORYKŠTĖ SKAITMENINĖJE TAMSOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/nimacine-vaivorykste/) - Pokalbis su prancūzų menininku – tai šviesos ir vilties pasaulio projekcija. Perskaičius šį tekstą norisi ne tik išvysti filmą „Arko“ (kurį kuriant autorius nesulaukė tėvynainių palaikymo), bet ir perkeisti savo mąstymą bei matymą. Kas dar apie pasaulinę premjerą išdrįstų pasakyti kaip Ugo: didžiausias laimėjimas – matyti, kad filmą žiūri močiutės ir jų anūkai.
- [Skaisčiaakė gražuolė iš Montevidėjaus, pakerėjusi grafą](https://www.nemunas.press/straipsniai/skaisciaake-grazuole-is-montevidejaus-pakerejusi-grafa/) - Naujausi DNR tyrinėjimai rodo, kad lietuvių valdovai ir aukštuomenė savo pėdsaką paliko ne vienoje Europos karališkoje ir didikų šeimoje. Tačiau svetimšalių „pamylėjimo“ istorija, regis, tęsiasi šimtmečius ir „visko čia būta“ išlenda iš archyvų.
- [Kodėl tiek daug nuogų skulptūrų?](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kodel-tiek-daug-nuogu-skulpturu-meno-istorike-paaiskina-sios-tradicijos-istakas/) - Mes visi gimstame nuogi, o žmogaus kūno skulptūros iš prigimties yra tokio senumo kaip ir pati žmonija. Meno istorijoje nuogumas neturi vienos vienintelės reikšmės; jis gali reikšti viską – nuo nekaltumo iki seksualinio troškimo, nuo triumfo iki pralaimėjimo. XX a. meno istorikas Kenneth’as Clarkas atskyrė sąvokas „plikas“ (naked), reiškiančią be drabužių ir susigėdusį, ir „nuogas“
- [„Mulen Ružas“ švenčia 25-metį: kaip Bazas Luhrmannas atgaivino miuziklo žanrą kine](https://www.nemunas.press/e-publikacija/mulen-ruzas-svencia-25-meti-kaip-bazas-luhrmannas-atgaivino-miuziklo-zanra-kine/) - Šiemet sukanka 25 metai nuo filmo „Mulen Ružas“, kuriuo režisierius Bazas Luhrmannas naujai apibrėžė kino miuziklo žanrą, premjeros. Neabejotina, kad XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose šis žanras buvo praradęs populiarumą. Juo kiek rimčiau užsiėmė vienintelė kompanija „Disney“ (išleidusi „Gražuolę ir pabaisą“ (Beauty and the Beast, 1991) bei „Liūtą karalių“ (The Lion King, 1994)). Miuziklą
- [Meno rinka: kismas ir naujas ritmas](https://www.nemunas.press/straipsniai/meno-rinka/) - Praėjusių metų pabaigoje susitikome su šiuolaikinio meno, finansų ir technologijų srityse veikiančia eksperte Shirina Marquart. Jos patirtis plati – nuo darbo aukcionų namuose „Philips“, galerijoje Sankt Morico kurorte Šveicarijoje iki vadovavimo meno kūrinių tokenizacijos kompanijai „360X Art AG“ Frankfurte prie Maino. Ilgalaikė veikla meno rinkoje bei darbas su „Fluxus“ palikimu suformavo kritišką, bet kartu –
- [JUNGTI TAI, KAS KETINA ĮVYKTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/jungti-tai-kas-ketina-ivykti/) - Kai Vilniuje ar Klaipėdoje vyksta šiuolaikinio šokio pasirodymas, gatvės meno festivalis ar kitas netikėtas kultūrinis susitikimas su miestu, didelė tikimybė, kad kažkur užkulisiuose darbuojasi Judita Strumilaitė. Paklausta, kaip save pristatytų žmogui, kuris jos nepažįsta, Judita pirmiausia nusišypso ir trumpam prityla – paprastas klausimas, tik jai jis nėra lengvas. Nors kultūros lauke dažnai tikimasi tikslių titulų ar
- [NUO LYDUOKIŲ IKI KANŲ: GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ „BITELĖS“ ISTORIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuo-lyduokiu-iki-kanu/) - Rūmų istorija neatsiejama nuo juose gyvenusių žmonių. Ne tik dvarininkų, bajorų, bet ir jų pavaldinių, dažnai taip pat kilmingų, tačiau daugeliu atvejų – valstiečių luomo. Neturėję „mėlyno kraujo“ pavaldiniai šeimininkų malonę užsitarnaudavo sunkiu, kruopščiu darbu, gebėjimu greitai ir be priekaištų įvykdyti pavedimus, savo charakterio bruožais. Taip nutiko ir Mykolo Savanevičiaus (dar vadinto Samanevičiumi, Sabinavičiumi) šeimai. Šis
- [Brigita Bublytė. balso galia, savigyda ir malonumas](https://www.nemunas.press/straipsniai/brigita-bublyte/) - Pastaruosius trejus metus intensyviai rengdama daktaro disertacija paremtą monografiją „Balso kaukės. Vieta, kur susilieja garsas ir kalba, kūnas ir tradicija, emocijos ir kultūra“, dainininkė, aktorė ir vokalo pedagogė dr. Brigita Bublytė pirmoji Lietuvoje taip nuosekliai ir giliai atsigręžė į balsinės raiškos fenomeną. Ji kviečia apmąstyti garsą kaip santykį – balso autentiškumą, jo skambėjimą ir suvokimą ne
- [Klasikos gidas: mirties persmelktas šedevras „Akloji pelėda“, atspindintis moderniojo Irano nuosmukį](https://www.nemunas.press/e-publikacija/klasikos-gidas-mirties-persmelktas-sedevras-akloji-peleda-atspindintis-moderniojo-irano-nuosmuki/) - Sadeqas Hedayatas (1903–1951) metė odontologijos, o vėliau – ir inžinerijos studijas Prancūzijoje bei Belgijoje, kad galėtų gilintis į senąją persų kalbą ir Irano mitologiją. Jis tapo vienu pirmųjų modernistinės prozos rašytojų Irane. Hedayatas yra publikavęs apsakymų, esė ir pjesių, tačiau trumpas, paslaptingas romanas „Akloji pelėda“ (The Blind Owl) laikomas jo šedevru. Šis autorius buvo nacionalistas,
- [Domantas Starkauskas apie jaunystę ir vaidmenį filme „Betono vaikai“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/domantas-starkauskas-apie-jaunyste-ir-vaidmeni-filme-betono-vaikai/) - „Turbūt visada buvau labiau Rokas, bet kartais, kai kovoji už save, tenka kalbėti Dodiko kalba“, – sako aktorius ir atlikėjas, grupės „Abudu“ vokalistas Domantas Starkauskas. Sauliaus Baradinsko trumpametražiame filme „Betono vaikai“ jis įkūnijo Roką, nuostabaus balso vaikiną, dainuojantį mokyklos chore. Į 1997-ųjų Vilniaus mikrorajoną nukeliantis miuziklas pasakoja jautrią coming-of-age istoriją: Roką persekioja vietinė grupuotė su
- [ANGLŲ ŽVEJYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/anglu-zvejys/) - October 26, 2018 Fantastic biting social commentary. Certainly a precursor to Columbo. 2 likes Goodreads 2011 m. gruodžio pradžioje universitetinėje Hjustono (JAV, Teksaso valstija) ligoninėje vėžiu sergantis genialus eseistas ir užkietėjęs ateistas Christopheris Hitchensas skaičiavo paskutines savo gyvenimo dienas. Jas leido apsuptas draugų ir knygų; draugai buvo mylimi, o štai kai kurios knygos – ne ypač. Ant
- [Vidmantas Savikūra. Žmogus moduliniame sintezatoriuje](https://www.nemunas.press/straipsniai/vidmantas-savikura/) - Paprastai instrumentai skamba taip, kaip juos sukūrė gamintojas, tačiau moduliniai sintezatoriai – tokie, kuriuos kiekvieną kartą iš naujo sukonstruoja pats kūrėjas. Kiekvienas laidų junginys, kiekviena pasukta rankenėlė yra savotiškas pasirinkimas, kviečiantis ne tik kurti garsą, bet ir tyrinėti save. Tai gyva, žmogaus valdoma sistema, kurioje kontrolė visada šiek tiek slysta iš rankų – ir būtent čia
- [LINAS KAZIULIONIS: LAIMINGAS MENININKAS – RADIKALIAUSIA POZICIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/linas-kaziulionis/) - Pažįstu Liną Kaziulionį nuo tada, kai jam buvo dvidešimt. Pirmą kartą jo darbus pamačiau dar iki tol, kol jie atsidūrė Niujorke, Paryžiuje, Čikagoje ar Delyje – kai jis dar piešė grafičius naktimis Kauno gatvėse, ir dabar apie tai žinote tiktai jūs ir aš. Visus tuos metus stebėjau abu jo gyvenimus: kūrybinį ir asmeninį. Jie vystosi kartu
- [Rašymas iš meilės ar dėl pinigų: slaptas moterų darbas ir šiuolaikinės literatūros šedevrai](https://www.nemunas.press/straipsniai/rasymas-is-meiles-ar-del-pinigu/) - Užrašydamos diktuojamus tekstus, redaguodamos rankraščius, spausdindamos jų kopijas literatūros asistentės dažnai dirba už mažą atlygį ir dar menkesnį pripažinimą. Christine’a Jacobson tyrinėja nepakankamai įvertintas moterų, tokių kaip Theodora Bosanquet, Vera Nabokova ir Valerie Eliot, pastangas, kurios, dirbdamos mašininkėmis, redaktorėmis ir rėmėjomis, padarė didelę įtaką šiuolaikinei literatūrai. Kai išradėjas Christopheris Lathamas Sholesas 1872 m. pasiūlė rinkai
- [AMERIKOS BENKARTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/amerikos-benkartas/) - Nijolės Marytės Šerniūtės „Amerikos benkartas“ – trečiasis trilogijos romanas, skaitytojus nukeliantis į Užatlantę, visai kitokias erdves, kitas rea­lijas, nei buvo įprasta ankstesniuose rašytojos romanuose „Vilkų Kampo Eliza“ (2023) ir „Julijonas Vilkas“ (2025). Šį romaną nuo pirmojo skiria apie pusantro šimto metų. Autorė savo prozoje kūrybiškai remiasi istoriniais šaltiniais, archyvuose sukaupta medžiaga arba savo pačios patirtimi. Turbūt
- [CAROLINE SHAW: PULITZERIO LAUREATĖ TARP KLASIKOS IR POP](https://www.nemunas.press/straipsniai/caroline-shaw/) - Labas, susipažink, čia Caroline Shaw (tarti Kerolain Šo). Gimė ji 1982 m. Šiaurės Karolinoje, dabar gyvena Niujorke. Jei surastum oficialią jos biografiją, galbūt nustebintų faktas, kad mėgstamiausia Caroline’os spalva yra geltona, o mylimiausias kvapas – rozmarinų. Ne dėl konkrečios spalvos ar kvapo, o dėl to, kad tai įrašyta Jeilio universiteto garbės daktarės, Pulitzerio premijos ir kelių „Grammy“
- [NUO DULKIŲ IKI STEBUKLŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuo-dulkiu-iki-stebuklu/) - „Temos pačios ateina su manimi susitikti. Savo vizijoje kūriau filmą apie grybus ir jų pasaulį žiūrint pro mikroskopą, tačiau netikėtai atkeliavome iki žmonių“, – sako režisierė Aistė Žegulytė. Naujausias jos dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (Holy Destructors) kviečia apmąstyti gyvenimo ciklą, kovą su laiku ir virsmą, suteikiantį vilties žengti pirmyn. Prieš septynerius metus A. Žegulytė debiutavo
- [7 PRIEŽASTYS, KODĖL TURĖTUMĖTE MĖGAUTIS KANČIA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/7-priezastys-kodel-turetumete-megautis-kancia/) - Iš pirmo žvilgsnio „mėgautis kančia“ atrodo paradoksalu. Kartais sukeliame sau skausmą, bėgdami nuo kitų jausmų. Tačiau fizinis malonumas ir fizinė kančia vis tiek priklauso priešingoms potyrių spektro pusėms. Vis dėlto, skausmas ir malonumas gali susilieti: jaučiame keistą potraukį stebėti kančią, egzistencinius skaudulius, baimę ar neatšaukiamumo sukeliamą gailėjimąsi – nuo žiauraus karaliaus Edipo likimo teatro salėje
- [IGNAS MALDUS. PAKLYDĘS FOTONŲ DŽIUNGLĖSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/ignas-maldus/) - Tokia fantasmagoriška diena. Kalbasi Ignas su Ignu. Kazakevičius su Maldumi. Menotyrininkas su menininku. Sėdime dar nespėjusioje įšilti dirbtuvėje. Žiema – tarsi iš praėjusio šimtmečio: su pusnimis, sausu šalčiu ir čiuožyklomis gatvėse. Židinyje nespragsi malkos – dega briketai. Atsivedžiau sūnų, kuriam pažadėjau parodyti keistą ir spalvingą menininko pasaulį. Suvokiu, kad pats turiu trumpam tapti vaiku – atsisakyti išankstinio žinojimo
- [LINAS DAUGĖLA | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/linas-daugela_poezija/) - Velykos nuo kryžiaus nuėmėm naktį ššš nesakyk nieko padėjom ant lentų tuoj mesim burtą dėl mėnulio drobulė tau iš rankų krenta panagės juodos nuo parako šnara žolė ir slyvynai perkaitę skauda galvą praeis tuoj eisim surinkti vinis kaip pasiruošti į ligoninę kai iki lankymo valandos dar likę apeiti ratu kambarį apeiti darsyk pataisyti pasvirusius paveikslus
- [MENAS TAURINA](https://www.nemunas.press/straipsniai/menas-taurina/) - 1967 m. liepą žurnale „Nemunas“ publikavus Č. Norvaišos straipsnį „Valsas ir…“, redakcija buvo užversta skaitytojų laiškais. Vyriausiajam redaktoriui ir visai komandai reikėjo išspręsti dar vieną galvosūkį – ką atrinkti ir publikuoti, kad nenukentėtų nei autoriaus, nei leidinio reputacija, bet ir nebūtų pataikaujama cenzūrai. Skaitytojams pristatome vieną iš rugsėjo numeryje paskelbtų laiškų, kuris ir dėl autoriaus užimamų
- [VALSAS IR...](https://www.nemunas.press/straipsniai/valsas-ir/) - Garsiame Jugoslavijos kurorte prie naktinio baro kabėjo dvi reklamos. Viena skelbė, kad žinoma striptizo atlikėja kas naktį demonstruoja originalius šokius. Kita – apie čia įvyksiantį tarptautinį pramoginių šokių konkursą. Dvi reklamos ir dvi foto nuotraukos. Vienoje – valso sūkury besisukanti pora, kitoje – prožektorių apšviesta, balta lyg iš marmuro iškalta nuogos merginos figūra. Niekas iš praeivių nesistebėjo šiuo
- [ESTETIKA MENE IR TARYBINĖ DOROVĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/estetika-mene-ir-tarybine-dorove/) - Maždaug apie 1970-uosius metus daugelis nebrandžių Lietuvos paauglių įžengė į ką tik subrendusio socializmo epochą apsiklijavę vidines spintų durelių puses nuotraukomis iš „Nemuno“ žurnalo. Tose mini galerijose tarp „The Beatles“, Jaggerio su Richardsu bei kitų, suprantama, puikavosi ir moterų aktai. Ne išimtis buvau ir aš. Užmačiusi motina klausė ašaringu balsu: „Ar tau ne sarmata, vaikeli?“
- [GINTARAS BLEIZGYS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/gintaras-bleizgys-poezija/) - Terapija: skaičiai Vienas * vienas prieš kitą reiškia nėra pašalinių – tik mudu * durų rankena kaip išsišiepusi ragana * tarytum būčiau burlaivis * vyriškis mėgina įbrist į užšalusį ežerą * tikriausiai girtas nes mostaguoja rankom lyg plauktų * nebėgt nuo savęs – * per liemenį aprišta virvė prie jos prikabinta dėžė ir kaži koks
- [SRIUBA IR NOBELIO PREMIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/sriuba-ir-nobelio-premija/) - Turbūt ne kartą teko girdėti apie organizaciją „Maltos ordinas“, net matyti jos labdaros renginius, kai virš garuojančių sriubos puodų plaikstosi raudonos vėliavos, padabintos baltais kryžiais, kurių galai primena kregždžių uodegas. Tačiau retas žino šios organizacijos istoriją, ryšį su Lietuva, veikimo principus. Ordino pradžia – XI a. Jeruzalėje, kai ten prie Šv. Jono Krikštytojo ligoninės susibūrė krikščionių draugija,
- [Kurortas, kuris nežinojo, kad taps mitu](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kurortas-kuris-nezinojo-kad-taps-mitu/) - Etretà (Étretat). Pirmą kartą šį pavadinimą prieš daugiau nei penkerius ar šešerius metus išgirdau neseniai atsikraustęs gyventi į Paryžių. Lyg atsitiktinai, lyg tarp kitko ištartas kambarioko, jis užsiliko kaip druska ant odos. Monet krantinė. O aš – tarsi Murakamio Kafka pakrantėje: stoviu, žvelgiu į ją ir, dar nė neprisilietęs, jaučiu, kad šiandien Štėdelio muziejaus naujausioje
- [SUPRASTI KITO KRYŽIŲ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/suprasti-kito-kryziu/) - Šių metų „Kino pavasario“ programoje „Trumpas konkursas“ pristatyti 7 lietuvių kūrėjų filmai. Tarp jų – režisierės Augustės Gerikaitės „Artimas kontaktas“ (angl. Glitter Kiss, 2025), vaizduojantis vidinius pagyvenusio vyro konfliktus, laiptinėje aptikus žiauriai sumuštą drago karalienę. Į nacionalinio kino areną tvirčiau žengusi sulig ankstesnio filmo „Artumo jausmas“ (2024) premjera, autorė sulaukia vis daugiau pripažinimo ir užsienio festivaliuose.
- [Kaip prancūzų filosofas Jeanas Baudrillard’as šių dienų dirbtinį intelektą nuspėjo 30 metų anksčiau, nei pasirodė „ChatGPT“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kaip-prancuzu-filosofas-jeanas-baudrillardas-siu-dienu-dirbtini-intelekta-nuspejo-30-metu-anksciau-nei-pasirode-chatgpt/) - Kai kurie rašytojai geba taip taikliai numatyti visuomenės ir technologijų raidą, jog pelno „pranašų“ vardą. Pakanka prisiminti Jamesą Grahamą Balardą, Octavią E. Butler, Marshallą McLuhaną ar Donną Haraway. Vienas svarbiausių šio išprususių mąstytojų būrio narių yra filosofas Jeanas Baudrillard’as, nors per pastaruosius kelis dešimtmečius jo reputacija sumenko, ir dabar jis dažniausiai siejamas su jau praėjusia
- [GAILĖ GARNELYTĖ: ISTORIJŲ PASAKOTOJA, IEŠKANTI VILTIES](https://www.nemunas.press/e-publikacija/gaile-garnelyte-istoriju-pasakotoja-ieskanti-vilties/) - Režisierė ir scenaristė Gailė Garnelytė save vadina istorijų pasakotoja. Pradėjusi nuo kino scenarijų kūrimo įvairiems trumpametražiams vaidybiniams bei pilnametražiams dokumentiniams filmams, rašiusi noveles ir apsakymus, prieš penkerius metus ji pasuko į dokumentinio kino režisūrą. Čia susijungė viskas: scenarijus, žvilgsnis į naratyvą, patirtis kuriant apybraižas televizijai. Jos pirmasis trumpametražis dokumentinis filmas „Robotas ir peteliškė“ (2021) –
- [DRĄSŪS INDONEZIJOS KINO RAKURSAI LIETUVOJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/drasus-indonezijos-kino-rakursai-lietuvoje/) - Sausio pabaigoje visoje Lietuvoje vykstantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis šiemet pristato programą „Indonezija – tarp vakar ir šiandien“, kurioje išryškėja lietuviams dar mažai pažįstamos šalies kino tendencijos, pasižyminčios savomis įdomybėmis. Pavyzdžiui, komunizmo ir iš suvalietiškos kultūros atėjusios trečiosios lyties temų tiek visuomenėje, tiek kine vengiama, jos laikomos kontroversiškomis, tačiau tarp Lietuvos kino ekranus pasieksiančių šešių
- [ADRIANAS CARLAS BIBIANO: APKABINIMO CHOREOGRAFIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/adrianas-carlas-bibiano/) - Stebėti Adrianą Carlą Bibiano – tai tarsi matyti vyresnįjį brolį, kuris iš gatvės chuligano pamažu virsta į jautrų vyrą. Jo augimas nėra deklaratyvus – atsiveria per kūną, per tylą, per gebėjimą būti šalia. Pirmąkart su menininku susidūriau spektaklyje „Perdegimas“ (2019) – nepatogioje, bet tikroje choreografijoje. Jau tuomet savo buvimu scenoje jis kalbėjo apie ribines būsenas, vidinę įtampą, palietė
- [VERKTI AR NEVERKTI: KAIP SIEKIS SUGRAUDINTI ŽIŪROVĄ SUVEIKIA PRIEŠINGAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/verkti-ar-neverkti/) - „Reikia turėti akmeninę širdį, kad skaitydamas apie mažosios Nelės mirtį nesijuoktum“, – taip garsusis Oscaras Wilde’as sureagavo į emocionalų Charleso Dickenso romaną „Senienų krautuvėlė“ (The Old Curiosity Shop, 1841). Per keletą savaičių pažiūrėjęs du filmus apie vaiko mirtį supratau, kad ši citata padeda paaiškinti, kodėl apsiverkiau tik per vieną iš jų. Savo dienoraščiuose rašytoja Helena Garner
- [Grafo Tiškevičiaus medžioklio tarnyboje](https://www.nemunas.press/straipsniai/tiskeviciaus-medzioklio-tarnyboje/) - Visuomet džiugina netikėtai atsiradusi galimybė išgirsti autentiškus liudijimus apie praeities pasaulį. Tyrinėdama Raudondvario (Kauno r.) grafų Tiškevičių gyvenimą XIX–XX a. sandūroje, atkreipiau dėmesį į ilgamečio dvaro sodininko, kilusio iš Hanoverio, An­drzejaus Beuermanno (apie 1820–1890) šeimą. Šis žmogus, rūpinęsis rečiausiais augalais pono oranžerijoje, puoselėjęs Raudondvario dvaro aplinką, buvo vedęs grafo ūkvedžio dukrą Joaną Zavadzkytę, jie susilaukė trijų
- [„RENOVACIJA“, ARBA LAIKAS SUSITVARKYTI GYVENIMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/renovacija/) - Pamenu, vasaros pradžioje persikrausčius į naują butą užmiestyje, pasitiko gretimo sklypo kūdroje milijonas kvarkiančių varlių. Garsas priminė zombių apokalipsę. Kaimynai sakė, kad jau įprato kasmet porą mėnesių pakentėti, kol žaliūkės baigs poruotis. Būtent šį, vėliau išsisprendusį, bet daug bemiegių naktų kainavusį išbandymą prisiminiau režisierės Gabrielės Urbonaitės debiutinio filmo „Renovacija“ (2025) seanse. Jauna pora – Ilona (akt.
- [Ilmė Vyšniauskaitė. ŠVIESOS GEOMETRIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ilme-vysniauskaite/) - Fotografė Ilmė Vyšniauskaitė į vaizduojamojo meno lauką atėjo iš muzikos – šis išsilavinimas iki šiol formuoja jos žvilgsnį. Baigusi muzikologijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, fotografiją ji atrado kaip kitokį būdą tyrinėti sceną: jos struktūrą, įvykius, kūniškas patirtis bei energiją. Šiandien kūrėjos praktika apima dokumentiką, meninius projektus ir portretus, o pagrindinis dėmesys krypsta į muziką,
- [IŠ MIRUSIŲJŲ GYVENIMO](https://www.nemunas.press/straipsniai/is-mirusiuju-gyvenimo/) - 1941 m. sausio 14 d. laikraštyje „The Times“ buvo išspausdintas nekrologas, kuris prasidėjo tokiu sakiniu: „Ponas Jamesas Joyce’as, airis, kurio knyga „Ulisas“ sukėlė daug diskusijų, vakar mirė Ciuriche. Prieštaringas nuomones apie Joyce’o kūrinį išreiškė seras Edmundas Gosse’as, kuris „Revue des Deuz Mondes“ rašė apie „jo raštų niekingumą ir įžūlumą“, ir Arnoldas Bennettas, kuris manė, kad „geriausios
- [Kai galerija tampa terapeutu: kodėl Vakarai verkia, o pasaulis šoka](https://www.nemunas.press/straipsniai/kai-galerija-tampa-terapeutu/) - Vasario pradžia, Doha. Vaikštau „Art Basel Qatar“ – vienoje svarbiausių pasaulio meno mugių, kuri pirmą kartą vyksta Persijos įlankos regione. Prieš mane – dviejų skirtingų pasaulių vizijos, kurias skiria vos dvidešimt metrų. Prestižinės Berlyno galerijos stende – jauno amerikiečių menininko Nidos Sinnokroto skulptūra apie kūno atminties traumą ir kontroliuojamą vandens politiką. 122 cm juodas strypas, vamzdis, molio detalės.
- [DOMINYKAS DIGIMAS: Stengiuosi duoti laiko kiekvienam kūriniui, neskubėti](https://www.nemunas.press/straipsniai/dominykas-digimas/) - Jaunosios kartos kompozitorius Dominykas Digimas – ryškus šiuolaikinės kultūros asmuo vien dėl to, kad jo pilna visur: muzika skamba svarbiausiose Lietuvos salėse, teatruose, kine, įvairiausio plauko meno projektuose, šalies ir užsienio festivaliuose. Šis kūrėjas dirba daug, talentingai ir – drąsiai. Tą liudija atgarsio sulaukusi taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, rodoma Lietuvos
- [VAKARIENĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/vakariene/) - Šis tekstas – romano „Vakarienė“ įžanga. Jame pasakojama apie vidinę kaltę ir keliamas hamletiškas klausimas – ar įmanoma pabėgti nuo to, ko laiku nepasakei ar nepadarei. Kiekvienas bandymas atsakyti į šį klausimą virsta delsimu, kuris ilgainiui tampa sunkesnis už bet kokį veiksmą. Vakarienė, lyg ritualinė apeiga, romane atskiria kasdienybę nuo savistabos, kūną nuo proto ir
- [KAS SUNKIAU – PAKELTI AKMENĮ AR PRARASTI MYLIMĄJĄ? PASLAPTINGA PILIS FLORIDOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/paslaptinga-pilis-floridoje/) - Ar jums yra tekę lankytis Latvijos šiaurinėje dalyje, turtingoje parkais, muziejais, pilimis, dvarais, bažnyčiomis? Jei dar iki ten nebuvote nukakę – suplanuokite savo atostogų kelionę. Pavyzdžiui, į Gulbenės apskritį. 2019 m. ten buvo restauruota Stamerienos (Stāmerienas) pilis – eklektizmo architektūros perlas, kurį apglėbė 20 ha angliško stiliaus parkas, pradėtas statyti pirmoje XIX a. pusėje ir gerą šimtmetį priklausęs didikų –
- [KOMPOZITORIUS Arvo PärtAS: PAPRASTO NEPAPRASTUMO MEISTRAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/arvo-part/) - Tą vakarą koncerte labiausiai laukiau paskutinio kūrinio. Senųjų meistrų religinės muzikos koncertą, atliekamą vieno žymiausių britų vokalinių ansamblių, turėjo užbaigti šiuolaikinio kompozitoriaus Arvo Pärto (1935) opusas „Which Was the Son Of…“ (Kuris buvo laikomas sūnumi…). Kūrinio sumanymas labai keistas. Čia dainuojamas visas Jėzaus protėvių sąrašas iš Evangelijos pagal Luką: „Ir Jėzus, būdamas apie trisdešimties metų
- [Julius Keleras | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/julius-keleras-poezija-3/) - stoviu prie liuteronų bažnyčios Juodkrantėje nebėra kapinių Kuršių marių pakrantėse, medinių kryžių dvišlaičiais stogeliais, aiman, Viešpatie nebėra medinės atviros varpinės, senos bažnytėlės, kopų prižiūrėtojo namo, aiman, Viešpatie nebėra nendrinių stogų, mergų kamarų, atsikėlėlių, kalbančių vokiškai, aiman, Viešpatie nebėra tinklų, džiūstančių kiemuose, Gintaro uosto, parapijos namų, aiman, Viešpatie nebėra krikštų, rupūžių siluetų, paukščių, gėlių, žirgelių galvų,
- [NEMATOMOS TIKROVĖS REGIMYBĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/nematomos-tikroves-regimybe/) - 2018 m. Žirgų gatvė Rygoje, atkarpa tarp Duomo ir Lyvių aikščių, tapo vartais iš vieno pasaulio į kitą: futuristinį miesto peizažą perskrodė virtualūs biurų bokštai – paneigdami gravitacijos dėsnius jie iškilo į 25 kilometrų aukštį. Taip latvių menininkas Gintas Gabranas įkūnijo savo meninę-urbanistinę viziją. Projektui „Strato City“, dar vadinamam „Transrealitātes Zirgu iela“, jis pasitelkė paties sukurtą papildytos
- [MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti](https://www.nemunas.press/straipsniai/milena-liutkute-grigaitiene/) - Nuošali Neries krantinė. Vasario speigas. Ramus paupio peizažas, paniręs į tuziną balzganų atspalvių, pagardintų šviežio sniego pabarstukais. Didingi Sluškų rūmai, kantriai laukiantys savo atgimsiančios šlovės valandos. Šiuo metu juose veikia ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademija, čia glaudžiasi (drįstu spėti) mažiausia meno galerija Vilniuje. Vienoje dirbtuvės erdvėje telpa viskas, ko reikia grafikos lakštams kurti:
- [BROLIAI IR BRIEDŽIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/broliai-ir-briedziai/) - Ir kas gi pasakė, kad lietuviai su latviais – artimiausi giminės? Pirmiausia, turbūt, kalbininkai. Tai, jog esame vienoje baltų kalbų valtyje, nekelia jokių abejonių. Iki krikščionybės atėjimo įvairios šios kalbų grupės gentys gyveno viename areale ir nebūtinai taikiai, kaip mums atrodytų iš dabartinės perspektyvos, meiliai vadinant visus broliais ir seserimis. Konkurencinės kovos dėl teritorijų, prieigos prie
- [Retro be nostalgijos](https://www.nemunas.press/straipsniai/retro-be-nostalgijos/) - Per penkiolika metų The Ditties tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos muzikos lauke ne tik dėl ankstyvojo svingo ir tribalsio vokalinio pasirinkimo, bet ir dėl nuosekliai kuriamos estetinės laikysenos. Jų muzikoje retro stilius susitinka su šiandienos patirtimis, o sceninis žaismas tampa brandžiu ir apmąstytu turiniu. Šis pokalbis gimė iš noro pažvelgti į The Ditties ne tik kaip
- [Kelionė traukiniu – gyvenimo metafora](https://www.nemunas.press/straipsniai/kelione-traukiniu/) - „Filme „Traukiniai“ iš tiesų plaka mano širdis, nes vienoje iš pirmųjų scenų garso režisierius Saulius Urbanavičius pritaikė įrašą iš kraujo tyrimų, kur girdimas tylus kraujo pulsavimas arterijose. Šią sceną pavadinau garvežio gimimu. Tai taip emociškai paveiku, nes filmas yra mano vaikas, kurio gimimas truko beveik dešimtmetį“, – sako Lenkijos kino režisierius, Lodzės kino mokyklos profesorius Maciejus
- [FORTEPIJONAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/fortepijonas/) - I veiksmas POLICININKAS. Čia jūsų fortepijonas? ŽMOGUS. Taip, o ką? POLICININKAS. Jis čia kaip transporto priemonė stovi? ŽMOGUS. Kodėl jūs taip pagalvojot? POLICININKAS. Jis juk su ratais? ŽMOGUS. Tai tik ratukai. POLICININKAS. Nesvarbu, ratukai, ratai, jis stovi po draudžiamu ženklu. ŽMOGUS. Tikrai? POLICININKAS. Taip. Argi nepažįstate ženklų? Jau nekalbu apie stovėjimą – net sustoti šioje vietoje
- [IŠPLĖSTINIS FENOMENAS. KŪNAI, HIPEROBJEKTAI IR ŠIUOLAIKINIS MENAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/isplestinis-fenomenas/) - Paskutiniaisiais dešimtmečiais aprėpties klausimas tapo viena aktualiausių šiuolaikinio mąstymo problemų. Žmogiškoji patirtis, regis, nublanko prieš begalybę mūsų dabartį formuojančių procesų – ekologinių, žemiškų, laikinų. Tiek filosofija, tiek menas susiduria su šia disproporcija, mėgindami apmąstyti tikrovę, peržengdami paveldėtas racionalizmo ir modernybės kategorijas. Taigi aprėpties problema tampa nebe dydžio ar proporcijos klausimu, o ontologiniu iššūkiu: kaip suvokti pasaulį,
- [IZOLDA KEIDOŠIŪTĖ: APIE KINĄ, KURIS GYVENIMO NEKEIČIA](https://www.nemunas.press/straipsniai/izolda-keidosiute/) - Viena ryškiausių Lietuvos kino asmenybių, kino kritikė, tyrėja, žurnalistė ir laidų vedėja Izolda Keidošiūtė cituoja Jeaną Renuarą, pritardama jam, kad nereikia eikvoti energijos kritikuojant nepatinkančius filmus. Kalbamės apie skirtingus Izoldos gyvenimo ir profesinio kelio etapus: nuo svajonės tapti aktore iki daugiau nei keturiasdešimtmetį trukusio intensyvaus darbo televizijoje, kuriant laidas apie kiną, pirmųjų tarptautinių kino festivalių,
- [„KREIVALŪPIS“: TIESIOG ŠIAIP, GROŽIO DĖLEI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kreivalupis/) - Grynai metaforiškai XIX amžius baigėsi fraze: „Isa Whitney, brother of the late Elias Whitney, D. D., Principal of the Theological College of St. George’s, was much addicted to opium“. Šis anglų kalbos sakinys turi visas šimtmečio, kuriame vyravo daugžodžiavimas ir noras į bet kokią ribotą erdvę sukišti kuo daugiau informacijos, savybes – nesvarbu, ar tai būtų novelių knygutė,
- [Frank Gehry. Architektūra, keičianti vietą ir žmogų](https://www.nemunas.press/straipsniai/frank-gehry/) - „98 procentai to, kas šiandien suprojektuota ir pastatyta, yra grynas šūdas“, – pasakė žmogus, turintis teisę taip brutaliai vertinti šiuolaikinius statinius, nė nepretenduojančius būti išskirtine architektūra. Ir dar pridūrė: „Jokio dizaino pojūčio, jokios pagarbos žmonijai ar kam nors kitam. Tai tiesiog prakeikti pastatai, ir viskas.“ Per bemaž aštuonias dešimtis karjeros metų sukūręs daugybę architektūrinių šedevrų visame
- [APSAKYMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/valdis-felsbergs-apsakymai/) - Valdis Felsbergas (gim. 1966 m. Cėsyse) – latvių rašytojas. Išleido du apsakymų rinkinius: „Nerimas“ (Nemiers, 1994) ir „Mažoji nakties muzika“ (Mazā nakts mūzika, 2011). Trumposios prozos tekstus aktyviai spausdino Latvijos periodikoje. Rašytojo kūryba apibūdinama kaip provokuojanti, realistiška, dažnai su erotiniais, natūralistiniais, kartais – itin aštriais – elementais. Kritikų vertinimu savo tekstais jis bando plėsti latvių
- [Tarpdisciplininės tapybos tranzitas](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarpdisciplinines-tapybos-tranzitas/) - Vieno įdomiausių lietuvių tapytojų Lino Liandzbergio kūrybinis kelias driekiasi per kelias svarbias šiuolaikinio meno teritorijas: performansą, videomeną, instaliaciją, galiausiai – tapybą ir kuratorystę. Menininkas ne tik išsiskiria tarpdiscipliniškumu, bet ir nuosekliai domisi dabarties kultūros, technologijų, žmogaus egzistencijos bei santykių problemomis. Jo kūryboje nuolat pinasi racionalumo ir ironijos, jausmingumo ir konstruktyvumo priešpriešos, o pats kūrėjas dažnai apibūdinamas
- [JURGIO MATULEVIČIAUS KINAS, KURIAME INTERPRETACIJA NUGALI REALYBĘ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/jurgio-matuleviciaus-kinas-kuriame-interpretacija-nugali-realybe/) - Kino kūrėjas Jurgis Matulevičius prisimena, kad nors jo režisūrinis debiutas „Izaokas“ (2019) per pandemiją ir patyrė didelių iššūkių, sulaukus įvertinimo Europos kino apdovanojimuose, kelerius metus trukęs nerimas bei finansiniai nuostoliai atsipirko. Šiandien verčiamas kitas puslapis: kino teatruose rodomas naujausiais režisieriaus filmas „Kinų jūra“ (2026) – iki smulkmenų estetiškas trileris, paremtas tragiška kovos menų čempiono iš
- [Richardo Wagnerio „Lohengrinas“: romantinė ar politinė opera?](https://www.nemunas.press/straipsniai/richardo-wagnerio-lohengrinas/) - 1850 m. rugpjūčio 28 d. Veimaro didžiojo kunigaikščio rūmų teatre Ferencas Lisztas, to meto fortepijono superžvaigždė, šio teatro kapelmeisteris ir Richardo Wagnerio bičiulis, diriguoja „Lohengrino“ premjerą. Tačiau paties „Lohengrino“ autoriaus ten nėra. Wagneris ją pasitinka Šveicarijoje, Liucernoje, Rigi viršūnėje įsikūrusioje tavernoje „Gulbė“ (Der Schwan), kur išgyvena kiekvieną muzikos minutę realiuoju laiku. Tiesa, premjera neprilygo „Rienzi“ sėkmei –
- [INDRĖ LARSSEN | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/indre-larssen-poezija/) - ŽYGELIS Užsilipau su šuneliu ant kalno. Taip visuomet darau, kai užsinoriu pabūt sau, kur aukščiau; ir nusileisti kartu – vidudienį beveik nebūna mašinų; Tik šį kartą kažkur, gal Vambheimo šlaite, pragydo gaidys – per patį vidudienį – ir nebepanoro liautis. Šunelis, mylintis paukščius (ypač stebėti juos klykaujančius aukštai, virš fjordo), sukluso. Pavadys įsitempė. O taip
- [Kas yra knygos istorija?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kas-yra-knygos-istorija/) - Kurioje vietoje šiandien stovėtų knyga, jeigu į vieną erdvę sukeltume didžiausius žmonijos kūrinius ir pasiekimus? Rašytojai ir prisiekę skaitytojai užsimerkę tvirtintų – vienoje iš pirmų! O ką manytų mokslininkai? Vienas žymiausių šiuolaikinių knygos istorijos tyrinėtojų, britų mokslininkas, profesorius Jamesas Ravenas (g. 1959 m.) savo kūrinyje „Kas yra knygos istorija?“ narplioja knygos kelią, kai ji nebuvo panaši į
- [DONALDAS KAJOKAS: TIKIU STEBUKLAIS, BAISINGAI TIKIU](https://www.nemunas.press/straipsniai/donaldas-kajokas/) - Lietuvių literatūra tikrai turtinga savitais, unikaliais jos kūrėjų balsais, kurių kiekvienas geba gimtąja kalba užkoduoti mūsų pasaulėjautą atspindinčias matricas. Joms apibūdinti dažnai neturime žodžių, bet visa esybe jaučiame, kad jos yra tokios artimos, kokia begali būti nacionalinės savasties šerdis. Ypač tai pasakytina apie poezijos DNR, kai lyg ir atkartojama genetinė medžiaga, bet kita molekulės dalis
- [EUROPOS KINAS: INSTRUKCIJA, KAIP NEPAKRATYTI KOJŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/europos-kinas/) - Kartą interviu radijuje sulaukiau klausimo, ar, atsižvelgiant į įvykius pasaulyje, festivaliuose regima tendencija kiną politizuoti. Šios trajektorijos visą laiką keliauja drauge, tarsi seserys, tik kartais nutinka, kad juodvi per kalnelį nesueina – kai turinio intencija praranda balansą. Labai įprasta, reikalinga, pavojinga ir drąsu reikšti savo pažiūras meno kūriniuose. Tačiau festivaliuose, tarp aštrias aktualijas gliaudančių filmų, būtent
- [RAGNAROKAS IR PAKASTAS ŠUO](https://www.nemunas.press/straipsniai/ragnarokas-ir-pakastas-suo/) - Žodis žemė aprėpia ne vieną reikšmę. Tai ir fizinio, materialaus objekto apibūdinimas, ir dvasinis matmuo, įvairiais aspektais atsiskleidžianti vertybė, ir terra, ir oikumena. Pakalbėkime apie paskutinįjį – graikų kalboje vartotą terminą, reiškiantį žmonių apgyvendintą teritoriją. Jei pradžioje oikumena buvo tik tai, kas pažįstama ir išsidėstę aplink Delfus kaip centrą, tai vėliau, paplaukiojus kiek toliau, žmonių žemės
- [#KasArchitektai](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektai-2/) - OBJEKTAS – kino teatro „Daina“ interjeras INTERJERO ARCHITEKTAI – Justina Giedraitė, Rimantas Giedraitis (UAB „Giedraitis & architektai“) PAVELDOSAUGOS ARCHITEKTĖ – Loreta Janušaitienė UŽSAKOVAS – UAB „Mūsų daina“ VIETA – Savanorių pr. 74, Kaunas Svetlanos Baturos nuotrauka Atgimstantis Kauno kino teatras „Daina“ – ne tik išskirtinis modernistinės architektūros liudininkas, bet ir ryškus įrodymas, jog pagarba praeičiai gali
- [GRAŽŪS BE LEIDIMO](https://www.nemunas.press/straipsniai/grazus-be-leidimo/) - Yra dalykų, be kurių visuomenė puikiausiai išsiverstų. Tarkim, rimtų krizių akivaizdoje ar iškilus išgyvenimo būtinybei, pasaulis nesugriūtų atsisakęs paveikslų, koncertų, sviestinių bandelių ir šilkinių chalatų. Iš tiesų būtų galima dar labai daug ko atsisakyti, atsidūrus neįprastoje situacijoje, ypač kai aplinka, veikiama tam tikrų išorinių jėgų, tampa saviraiškai rizikingu lauku. Todėl gana keista, kad mada – regis,
- [ŽMOGŽUDYSTĖ VAGONE-SALONE](https://www.nemunas.press/straipsniai/zmogzudyste-vagone/) - Lapkričio mėnesio numeryje skelbėme mistinio čekų literatūros, kultūros ir dar daugybės sričių (tarp jų – kriminalistikos) herojaus Járos Cimrmano pristatymą bei pjesę-seminarą apie jį. Tęsinyje publikuojame 2005 m. garsiausiu per visą šalies istoriją pripažinto čeko detektyvinį veikalą, iš kurio, manoma, įkvėpimo sėmėsi pati Agatha Christie. VEIKĖJAI: VACLAVAS TRACHTA, policijos inspektorius JINDRŽICHAS HLAVAČEKAS, policijos praktikantas JOSEFAS
- [„NEMUNO“ FOTOGRAFIJOS MOKYKLA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/nemuno-fotografijos-mokykla/) - Rengiant medžiagą fotoalbumui „NEMUNO“ VEIDAI. 24 MAIŠTO METAI, būta visko: ir sentimentų legendiniam mano jaunystės žurnalui, ir užsidegimo atskleisti jo reikšmę ne tik rašytojų ar fotografų bendruomenėms, bet visiems, norintiems pažinti Lietuvos kultūros istoriją, jos unikalius reiškinius. Vargu, ar galėjau nujausti, į kokias „Nemuno“ gelmes teks panirti – buvo momentų, kai vaizdų, pavardžių, stilių ir temų gausa, atsakomybė, susižavėjimas bei pagarba daugybei autorių prislėgė iš pažiūros nepakeliamu svoriu. Suvokimas, jog sutalpinti tūkstančių fotografijų į kelis šimtus puslapių tikrai nepavyks, juolab enciklopedinė aprėptis nėra šio leidinio tikslas – štai kas padėjo pasiekti krantą.
- [„NEMUNAS“ KAIP EPOCHA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/nemunas-kaip-epocha/) - Rengiant medžiagą fotoalbumui „NEMUNO“ VEIDAI. 24 MAIŠTO METAI, būta visko: ir sentimentų legendiniam mano jaunystės žurnalui, ir užsidegimo atskleisti jo reikšmę ne tik rašytojų ar fotografų bendruomenėms, bet visiems, norintiems pažinti Lietuvos kultūros istoriją, jos unikalius reiškinius. Vargu, ar galėjau nujausti, į kokias „Nemuno“ gelmes teks panirti – buvo momentų, kai vaizdų, pavardžių, stilių ir temų gausa, atsakomybė, susižavėjimas bei pagarba daugybei autorių prislėgė iš pažiūros nepakeliamu svoriu. Suvokimas, jog sutalpinti tūkstančių fotografijų į kelis šimtus puslapių tikrai nepavyks, juolab enciklopedinė aprėptis nėra šio leidinio tikslas – štai kas padėjo pasiekti krantą.
- [ČIA NIEKO NEBUVO, NEBUVO NIEKO](https://www.nemunas.press/straipsniai/cia-nieko-nebuvo-nebuvo-nieko/) - Mantas Daujotas – tapytojas ir muzikantas, kilęs iš Kauno. Jo tėvai – žymūs menininkai, bet sąmoningai tai nutyliu. Kam kalbėti apie įtaką, kurios jo kūryboje nėra, veikiau stimulą, kad negali gyventi kitaip (juk jaunas autorius išauklėtas meninėje aplinkoje). Juokiausi išgirdęs apie vieno paveikslo priešistorę – jame grūmojo rodomasis moters pirštas. Mantas prisipažino, kad tame paveiksle – „mamos ranka“, nuolat
- [ŠVELNUMO ARCHITEKTŪRA: NUO SAVĘS ATRADIMO IKI PAVELDĖJIMO JOACHIMO TRIERO KINE](https://www.nemunas.press/straipsniai/svelnumo-architektura/) - TRIERAS IR „SENTIMENTALIOS VERTĖS“ PROBLEMA Beveik du dešimtmečius Joachimo Triero kinas, kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su Eskilu Vogtu, buvo laikomas tikruoju kinematografiniu šiaurietiškos melancholijos žemėlapiu. Tai hiperartikuliuotas, bet emociškai sustingęs kinas, kuriame veikia personažai, kalbantys žodynu, leidžiančiu apibūdinti egzistencinę kančią, bet neturintys priemonių ją įveikti. Nuo kinetiškų, fragmentiškų „Reprizos“ (Reprise, 2006) gatvių iki saulės apšviesto, melancholiško
- [NIHILIZMO ŠEŠĖLIUOSE: REGIMYBĖ, TIESA IR TIKROVĖ PO „DIEVO MIRTIES“.](https://www.nemunas.press/straipsniai/nihilizmo-seseliuose/) - Šiandien kultūriniuose debatuose kalbant apie „tiesą“, „tikrovę“, regimybę ar panašius dalykus dažnai išgirsime priešdėlį post: kad gyvename postmodernizmo (nors tai buvo kiek anksčiau, dabar jau postpost­modernizmo), posthumanizmo, postrealybės, posttiesos ir t. t. laikais. Klausimas, prie kurio sugrįšiu šio teksto pabaigoje, būtų toks: ką su tuo bendro turi vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’ės (1844–1900) mąstymas ir italų menininko Giorgio
- [VYTAUTAS LABUTIS: KOL ĮDOMU, TOL IR ESU MUZIKOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytautas-labutis/) - Vytautas Labutis – vienas ryškiausių Lietuvos džiazo saksofonininkų, pedagogų ir improvizacinės muzikos meistrų, jau daugiau nei keturis dešimtmečius formuojantis šalies džiazo sceną. Jo kūrybinis kelias apima darbą su reikšmingiausiais Lietuvos improvizacinės muzikos kūrėjais, nuolatinį domėjimąsi garso technologijomis ir neblėstantį pedagoginį smalsumą. Šiemet muzikantas buvo įvertintas prestižiniu apdovanojimu už nuopelnus Lietuvos džiazui – pripažinimu, atspindinčiu jo įtaką kelioms
- [LIETUVIŠKOS MEILĖS RAKURSAI. VILNIAUS TRUMPŲJŲ FILMŲ FESTIVALIO NACIONALINĖS PROGRAMOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuviskos-meiles-rakursai/) - Suskaičiavus naujametes vynuoges, švenčių maratono pabaiga negresia – vis tik bus galima pasidžiaugti Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nacionalinėmis premjeromis. Įkandin keliasdešimties užsienio kūrėjų darbų, festivalis tradiciškai pristato dvi kruopščiai sudarytas lietuviškų trumpametražių filmų programas, šįkart – po penkis filmus, atskleidžiančius tiek pradedančių, tiek žinomų šalies kino kūrėjų žvilgsnius į rūpimas temas. Pirmąją nacionalinę konkursinę programą pradeda Severinos
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ I. TRIMITAS KVIEČIA Į EŠAFOTĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva/) - Gruodžio pabaigoje, kaip kasmet, spotifajus įmetė mano mėgstamiausių 2024 m. dainų grojaraštį. Žiūriu į jį ir vėl su nuostaba: nejaugi tai tikrai man? Gal kažkokia klaida? Taip, dauguma suvestinės kūrinių man patinka, kai kurie – labai. Tačiau vadinti grojaraštį „Mėgstamiausios jūsų dainos“ – perlenkta lazda. Kita vertus, prieš algoritmą nepapūsi ir apskritai tai yra ne vargšės mašinos kaltė.
- [Pokalbis su Rebeka Bruder](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-rebeka-bruder/) - Nepaisant to, kad uždirba kur kas mažiau nei dažnas lietuvis, didžioji dauguma kultūros ir meno darbuotojų net ir turėdami galimybę nekeistų savo pasirinkimo dirbti būtent čia. Apie kūrybinės laisvės paieškas finansinės priklausomybės ir projektinės atskaitomybės sąlygomis, kultūros finansavimą, kai yra „svarbesnių dalykų“, ir tai, kodėl turėtų būti gėda nesuprasti meno, Nemuno tinklalaidėje Justinas Kisieliauskas smalsauja
- [Pokalbis su Egidijumi Stanciku](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-egidijumi-stanciku/) - Galima pagalvoti, kad Nacionalinio Kauno Dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas turi paslaptį, kaip per dvidešimt keturias valandas spėti atlikti daugybę skirtingų užduočių: ir repeticijoje sudalyvauti, ir kolektyvo problemas išspręsti, ir nubėgti pravesti poezijos renginio, ir atstovauti miestui kultūros politikoje... Tačiau jis paprasčiausiai savęs negailėdamas dirba darbą, kuri myli iš visos širdies. Ne veltui pokalbyje su vienu
- [Geriausi 2025-ųjų filmai?](https://www.nemunas.press/e-publikacija/geriausi-2025-uju-filmai/) - Paskutinėmis gruodžio dienomis pasaulio žiniasklaida mirga nuo geriausių metų filmų sąrašų – daugelio jų dar nematėme, nes kai kurios premjeros Lietuvos kino teatrus pasiekia praėjus daugiau nei pusmečiui. Kai kurių ir nepamatysime, kadangi kūriniai nišiniai ir niekada nepritrauks gausaus žiūrovų būrio, todėl nenusipelno platintojų dėmesio. Kai kurie itin gurmaniški darbai jau pristatyti kine – už
- [Pokalbis su Izolda Keidošiūte](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-izolda-keidosiute/) - Izolda Keidošiūtė – bene žinomiausia Lietuvos kino kritikė, žurnalistė, laidų vedėja. Daugiau nei keturiasdešimt metų televizijoje ją išmokė gerai atskirti grūdus nuo pelų. Turinti savo nuomonę daugeliu gyvenimo klausimų, pasiteiravus, kodėl nerašo neigiamų filmų recenzijų, Izolda atsako, kad jos siekiamybė – orientuotis į tai, kas nustebino, atvėrė širdį, o ne tai, kas peiktina. Pokalbyje aptariami
- [Art deco – 100 metų: kodėl „mašinų amžiaus“ dizaino elegancija žavi iki šiol](https://www.nemunas.press/uncategorized/art-deco-100-metu-kodel-masinu-amziaus-dizaino-elegancija-zavi-iki-siol/) - 1925 m. Prancūzijos vyriausybė šalies sostinėje inicijavo ambicingą Tarptautinę dekoratyvinio ir šiuolaikinio pramoninio meno parodą, turėdama vieną aiškų tikslą – pademonstruoti ir atšvęsti prancūziško moderniojo dizaino puikumą. Ši novatoriškų idėjų paroda prisidėjo prie plačiai paplitusios meno krypties, pavadintos art deco, iškilimo. XX a. 2-ajame dešimtmetyje Vakarų Europoje užgimęs art deco 3-iajame dešimtmetyje įsitvirtino visame pasaulyje
- [Desperatiškas melas, nuo nacių išgelbėjęs Gustavo Klimto portretą ir pakėlęs jo pardavimo kainą į rekordinę aukštumą](https://www.nemunas.press/e-publikacija/desperatiskas-melas-nuo-naciu-isgelbejes-gustavo-klimto-portreta-ir-pakeles-jo-pardavimo-kaina-i-rekordine-aukstuma/) - Gustavo Klimto nutapytas „Elisabeth’os Lederer portretas“ Niujorko „Sotheby’s“ aukcione buvo telefonu parduotas anoniminiam pirkėjui už 236,4 mln. JAV dolerių (~200,56 mln. eurų). Tik Leonardo da Vincio „Salvator Mundi“ yra pasiekęs aukštesnę kainą. Šiuolaikinio meno aukcionuose Klimtas – neginčytinas čempionas. Be to, minėtas rekordas pasiektas nepaisant atšalimo pasaulinėje meno rinkoje ir fakto, kad Klimtas daugelyje šalių
- [Skandalingiausias kino filmas: Piero Paolo Pasolinio „Salò“ švenčia 50-metį](https://www.nemunas.press/e-publikacija/skandalingiausias-kino-filmas-piero-paolo-pasolinio-salo-svencia-50-meti/) - Piero Paolo Pasolinio „Salò, arba 120 Sodomos dienų“ (Salò o le 120 giornate di Sodoma, 1975) švenčia 50-metį. Nors yra vienas iš labiausiai pagarsėjusių kino filmų, jis iki šiol žiūrimas atsargiai – jei iš viso žiūrimas. „Salò“, sukurtas pagal ne mažiau skandalingą markizo de Sade’o knygą, iš pirmo žvilgsnio yra Pasolinio bandymas susidoroti su smurto kupina
- [Kodėl apie retinolį žinome daugiau nei apie meną: kalėjimo stalo atvejis](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kodel-apie-retinoli-zinome-daugiau-nei-apie-mena-kalejimo-stalo-atvejis/) - Spalio pabaigoje prestižinis meno žurnalas „Frieze“ paskelbė 25 svarbiausių pastarųjų 25 metų (XXI a.) meno kūrinių sąrašą. Tarp jų pirmu numeriu įrašytas paprastas L formos biuro stalas. Ne Hockney’io baseinas, ne Kusamos taškai, ne Banksy’io grafitis. Tiesiog stalas plieniniu rėmu ir plastikine stalviršio danga. Šis stalas, kurį amerikiečių menininkas Cameronas Rowlandas įsigijo 2016 metais, gimė
- [Penki patarimai, kaip tapti sinefilu transliacijų algoritmų eroje](https://www.nemunas.press/e-publikacija/penki-patarimai-kaip-tapti-sinefilu-transliaciju-algoritmu-eroje/) - Norite tapti sinefilu? Anksčiau tai buvo gana paprasta. XX a. pradžioje, kai formavosi pirmoji kino žiūrovų karta, viso pasaulio miestų centruose ėmė steigtis kino klubai. Nuo Niujorko iki Paryžiaus ir Mumbajaus žmonės rinkdavosi, kad žiūrėtų filmus, diskutuotų ir svarstytų apie pasaulio prigimtį, regėdami jį per ekrano prizmę. Tačiau, laikui bėgant ir technologijoms tobulėjant, peržiūrų namuose,
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ XI. TUNELIS YRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-9/) - O juk laimė būtų buvusi įmanoma, jei Summertime Sadness būtų buvusi įtraukta į albumą „Did You Know That Thereʼs a Tunnel Under Ocean Blvd“. Būtis būtų apvainikuota pilnatve, o popmuzikos egzistavimas – galutine ir neatšaukiama prasme. Ir tada jau popmuzikos projektas galėtų būti baigtas, ko aš slapta tikiuosi; atskiri dainininkai, muzikantai ir pan., žinoma, liktų ir
- [IGNAS JONYNAS: GRAŽIAUSIAS PALINKĖJIMAS – RAMYBĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ignas-jonynas/) - Lošėją jis įkurdino greitosios pagalbos stotyje. Apsimetėlį neregį išsiuntė į televizijos šokių projektą. Ornitologui paskyrė kontrabandininkų gūžtą. Kino režisierius Ignas Jonynas kalba apie tai, kad ekstremalios situacijos atskleidžia ir gėrį, ir blogį mūsų viduje. Tik pabandęs pažinti save, sako, gali perprasti kitą. O pažinimas griauna sienas, kurių šiandien statome vis daugiau – tarp savęs ir artimo,
- [OPEROS TEATRAI ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE: SULTONAI, PRESTIŽAS IR TRAVIATOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/operos-teatrai-artimuosiuose-rytuose/) - „Niujorko „Metropolitan“ teatras tapo Saudo Arabijos sultono vasalu“ – maždaug tokia (ir tikrai per skambia) išvada buvo pasitikta bene karščiausia šių metų operos pasaulio naujiena. Vasaros pabaigoje Saudo Arabija įsipa­reigojo skirti šimtą tūkstančių dolerių „Metropolitan Operos“ kompanijai, o ši mainais 2027–2032 m. gastroliuos naujutėliame sostinės Rijado operos teatre. Ši žinia vakariečių apžvalgininkams pirmiausia asocijavosi su krintančiais operos
- [PELYNAS, MIRKYTAS ACETONE](https://www.nemunas.press/straipsniai/pelynas-mirkytas-acetone/) - Publikuojame ištraukas iš Andriaus Pulkauninko romano „Pelynas, mirkytas acetone“, kurį kitąmet išleis „Slinktys“. PŪKUOTUKO TEATRAS Tuk, tuk, tuk, trankau galvą į laiptų pakopas. Norėdamas patekti į Pūkuotuko teatrą, privalai sekti paskui Laurą. Nejau nėra kitų variantų? Ar tikrai aktorius turi dirbti tik taip? Gal nors akimirką turėčiau liautis tuksenti ir apie tai pagalvoti? Bet laiko
- [TARP DVIEJŲ AMŽINYBIŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarp-dvieju-amzinybiu/) - Lietuvos meninei fotografijai didelių komplimentų nebereikia, jų yra pelnęs ne vienas žymus menininkas. Tiesa ir tai, kad kone visi tapome kasdienybės fotoreporteriais, bet čia jau kita tema… Atrasti naujus fotografijos meno vardus padeda parodos, meno mugės, tradicinis Fotografijos savaitgalis, leidžiami albumai, kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, socialiniai tinklai. Visa tai sudėjus galime susipažinti su rašytojo, Nacionalinės kultūros
- [KALĖDOS IR MIMOZŲ ŠVIESA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaledos-ir-mimozu-sviesa/) - Apie Pierreʼą Bonnard’ą žinojau nedaug. Na, tik tiek, kad prancūzas, kad postimpresionistas. Visi tie Paryžiaus galerijose eksponuojami vyrukai iš iki post periodo man labai patinka, o srovės pavadinimo kaltininkas Claude’as Monet – ypač. Jo „įspūdžiai“ pripildyti kažin kokių magiškų dalykų, kuriuos sukuria ir minkštos vibruojančios linijos, ir prislopinta šviesa, ir susibėgančios, susiraibuliuojančios figūros. Žinoma, dar
- [Pokalbis su Marine Fernandez](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-marine-fernandez/) - Marine Fernandez – šokėja, choreografė, prieš daugiau nei dešimtmetį iš Prancūzijos atvykusi dirbti į Kauno šokio teatrą „Aura“. Kalbėjomės dar vasarą, prieš pat Marine priimant sprendimą trauktis iš Birutės Letukaitės trupės ir pradėti savarankišką menininkės kelionę. Pašnekesys apie užsienietės, kurios namais tapo Lietuva, kasdienybę, šiuolaikinio šokio scenoje išlietą prakaitą bei ašaras, jogos praktikose atrastą ramybę
- [Pokalbis su Arvydu Žalpiu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-arvydu-zalpiu/) - „Tai kas tas menas, Arvydai?“ – tokiu klausimu pradedame naują tinklalaidės epizodą, kuriame kalbamės su galerijos „Meno parkas“ vadovu, menininku Arvydu Žalpiu. Kalbamės apie tai, ar menas turi būti suprantamas, mėgstamas ir prieinamas visiems, ar jis privalo provokuoti, kuo skiriasi geras menininkas nuo vidutinio, kur brėžiama riba tarp aukštosios ir populiariosios kultūros, kaip elgtis galerijoje
- [3 pirmieji kartai NEMUNO žurnale](https://www.nemunas.press/video/3-pirmieji-kartai-nemuno-zurnale/) - „Taip jau yra – „Nemunas“ kartais patenka į laiko mašiną ir kokiai sekundei persikelia į ateitį. Daugybė jame publikuotų tekstų idėjų ar dizaino sprendimų paviliojo ir kitus leidinius, tad kartais pabijome prasižioti anksčiau laiko, – sako žurnalo vyr. redaktorė Erika Drungytė.
- [Venecijos kino festivalis](https://www.nemunas.press/video/venecijos-kino-festivalis/) - Video pasakojimas apie garsųjį Europos kino festivalį, į kurį kino kritikė Silvija Butkutė vyko kaip oficiali žurnalo „Nemunas“ atstovė. Pamatyti filmai – šių dienų žmonijos atspindys, tad tereikia apšviesti ekraną ir mes patys – lyg ant delno. Tiesa, tai ne visad malonu.
- [Pokalbis su Karolina Latvyte-Bibiano](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-karolina-latvyte-bibiano/) - Tarpdisciplininė menininkė Karolina Latvytė-Bibiano ir dr. Justinas Kisieliauskas susitiko pokalbiui iškart po Vėlinių. Laikas pasirinktas neatsitiktinai. Pradėjusią kūrybinį kelią ekologinio nerimo įprasminimu jauną kūrėją itin sudomino mirties tema. Pokalbį pradėję makabrišku juoku pašnekovai vėliau surimtėja. Ar pakankamai kalbame apie mirtį? Ar gedime ne per trumpai?
- [Pokalbis su Viktoru Bachmetjevu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-viktoru-bachmetjevu/) - Filosofą ir leidyklos „Hubris“ įkūrėją Viktorą Bachmetjevą dažnai galima sutikti knygyne „Kolibris“. Knygynas ir leidyba tampa pretekstu nerti į gilesnes temas: nuo viešosios erdvės iki filosofijos. Pokalbyje iškyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų, be to, Viktoras pateikia keletą vertingų knygų rekomendacijų. Kalbina Julijus Grickevičius.
- [Pokalbis su Arnu Mikalkėnu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-arnu-mikalkenu/) - Arnas Mikalkėnas - pianistas, kompozitorius, perkusininkas, improvizatorius, „Jazz Academy“ įkūrėjas. Atrodo, kad jo muzika sudaro atskirą pasaulį. Pokalbio erdvė - „Jazz Academy“ Kaune, įkurta privačia iniciatyva, dažnai tampanti koncertų sale ir įdomiausių improvizacinės muzikos meistrų ir eksperimentų scena. Apie Arno Mikalkėno kelionę į improvizacinės muzikos pasaulį, kartų kaitą, autoritetus, būtinas sąlygas improvizacijai, klaidos ir sėkmės momentus bei pilietines pareigas, kurios tenka šiuolaikiniam menininkui.
- [Pokalbis su Zigmu Kalesinsku](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-zigmu-kalesinsku/) - Kauno rajono muziejaus direktorių Zigmą Kalesinską drąsiai galima vadinti kultūros ambasadoriumi, kurio pastangomis tiesiami tiltai jungia vietinį ir pasaulinį kontekstus. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius klausia, kaip muziejaus vadovui sekasi rasti pusiausvyrą tarp autentiškumo ir šiuolaikinių kultūros tendencijų.
- [Pokalbis su Jovaru Kelpšu](https://www.nemunas.press/video/jaunimas-kultura-ir-slemas-su-jovaru-kelpsa-4-nemuno-tinklalaide/) - Šiame „Nemuno“ tinklalaidės epizode pristatome lietuvių kalbos mokytoją, poetą, slemerį ir gidą Jovarą Kelpšą, kurį kalbina socialinių mokslų dr. Justinas Kisieliauskas. Pokalbį pradėję klausimu „Ar mes jau seni?“, pašnekovai pereina prie platesnės diskusijos apie jaunosios kartos santykį su kultūra, švietimu ir kūryba. 
- [Pokalbis su Donatu Stankevičiumi](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-donatu-stankeviciumi/) - 2023 m. Borisas Eldagsenas laimėjo žmogaus darytų fotografijų konkursą su DI generuota nuotrauka. 2024 m. Milesas Astray – DI generuotų fotografijų konkursą su žmogaus daryta nuotrauka. Nuo patarimų, kaip daryti asmenukes, įtampos fotografuojantis, mirties, akto ir Lietuvos fotografijos mokyklos iki klausimo, ar globalizacijos ir technologijų kontekste dar liko vietos autentiškumui – Kauno fotografijos galerijoje kalbamės
- [Pokalbis su Migle Navasaityte](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-migle-navasaityte/) - Ar kada susimąstėte, kas yra aktoriaus darbo įrankis? Tai visa jo žmogiška esybė, per kurią jis perleidžia šimtus įvairiausių personažų! Apie tai, kas lieka po kiekvienos išgyventos rolės, trapią ribą tarp asmenybės ir vaidmens, kaukes scenoje ir gyvenime, žiūrovų dėmesį, visą save atiduodančius aktorius, intymias scenas ir tai, ko bijo tie, kurie nieko nebijo, kalbuosi
- [Pokalbis su Gyčiu Dovydaičiu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-gyciu-dovydaiciu/) - Supratimas, kad nesi pagrindinis istorijos herojus, gali kelti nerimą, tačiau kartu ir išlaisvinti. Apie posthumanizmą, gyvenimą čia ir dabar, „visko visur visada“ amžių, klausimą, kodėl aš visada esu „mes“, kūrybą dėl kūrybos, hiperrealybę, iliuzijas, kiborgus, robotų teises ir tai, kas laukia po žmogaus, Justinas Kisieliauskas kalbasi su kuratoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto tyrėju bei Menų fakulteto
- [#KasArchitektai](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektai-2025-11/) - OBJEKTAS – Palangos jaunimo ir savanorystės centras ARCHITEKTAI – Simonas Norkus, Ignas Lesauskas (architektūros studija „nytt“), UAB „2L Architects“ PROJEKTO VADOVAS – Donatas Laucius UŽSAKOVAS – Palangos miesto savivaldybė VIETA – Vytauto g. 110, Palanga Jaunimo santykis su architektūra – tai požiūris į save ir savo miestą. Jiems svarbu turėti vietą, kur galėtų būti savimi, jaustis
- [YANNICK KÉRAVEC: REVIU TIPO ŽURNALAI KURIAMI „RANKOMIS“, O NE Į PELNĄ ORIENTUOTOJE GAMYKLOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/yannick-keravec/) - Spalio 11–12 d. Paryžiuje vyko jau 35-asis reviu tipo žurnalų mugė „Salon de la Revue“, organizuojama nuo 1990 m. Tai svarbus renginys, siekiantis didinti visuomenės susidomėjimą labiau nišiniais – kultūriniais, literatūriniais, filosofiniais, akademiniais – leidiniais. Šįmet tarp kviestinių svečių buvo ir Lietuva – viename salono stendų pristatytas specialus „Vilnius Review“ numeris prancūzų kalba. Apie unikalaus salono istoriją, reikšmę ir
- [ŠIAURĖS KRYPTIMI – LEGENDOMIS APIPINTI KAUNO PRIEMIESČIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/siaures-kryptimi/) - Kai kurių Kauno mikrorajonų pavadinimų kilmės versijos gali pasirodyti banalios. Dar XVIII a. kelias iš Senamiesčio nuo Benediktinių vienuolyno kilo į tuo metu Ąžuolų kalnu vadintą aukštumą (dabar geriau žinomą Pelėdų vardu) ir, pradundėjęs pro kalvas, už gerų trijų varstų atsiremdavo į pirmą žemdirbių gyvenvietę. Taip atsirado Kalniečiai. Kodėl Eiguliai? Juk miško eiguvas visada prižiūrėdavo eiguliai.
- [GERDA PALIUŠYTĖ: PRAEITIS  VAIDENASI DABARTYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/gerda-paliusyte/) - Gerda Paliušytė Lietuvos meno scenoje išsiskiria savo videokūryba, priskiriama meninės dokumentikos žanrui. XII Baltijos trienalėje pristatytas jos filmas „The Road Movie“ (2015) pasakoja apie dviejų Niujorko muzikos grupės „Onyx“ narių kelionę po Vilnių, kuriame jų hitas „Slam“ 1993-iaisiais atspindi nepriklausomybės pradžios nuotaikas. 2017 m. pasirodė „Troškimas, kad pavyktų“ apie naktinę kelionę Amsterdame, įgarsintą sekso telefonu operatorių
- [NUO LONDONO IKI PARYŽIAUS – MENO EPICENTRE](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuo-londono-iki-paryziaus/) - Spalis meno pasaulyje visuomet yra ypatingas laikas. Visi žino Milano, Paryžiaus ar Niujorko mados savaites, jų laukia ir garsiai apie jas kalba. Tačiau juk egzistuoja ir Paryžiaus meno savaitė. Tad ir noriu šįkart apie tai jums papasakoti. Spalį, kai metų sandūroje tarp šviesos ir tamsos, tarp krintančių lapų ir auksinės saulės spindulių naujas kūrybos pulsas
- [Mankurtizmas meno rinkoje: kodėl Briuselio menas atrodo kaip IKEA katalogas](https://www.nemunas.press/e-publikacija/mankurtizmas-meno-rinkoje-kodel-briuselio-menas-atrodo-kaip-ikea-katalogas/) - Prisiminkite šiuolaikinio meno muziejų Europoje leitmotyvus. Pati kai kur lankiau nuostabias, kontekstualiai stiprias parodas, kuriančias dialogą su vietos istorija bei aplinka, tačiau daug dažniau stebėjau ką kita: ledo tirpsmą fiksuojančias videoinstaliacijas klimato kaitos tematika, migracijos nagrinėjimą pasitelkiant suskaitmenintas pasų nuotraukas, abstrakčią tekstilę apie „kūniškumą ir traumą“. Skirtumai? Kuratorių pavardės ir katalogų dizainas. Vizualinė kalba –
- [PAULIUS MARKEVIČIUS. MEDŽIOJANT PATYRIMUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/medziojant-patyrimus/) - „Jei reikia prisistatyti ir priskirti profesinei lentynai – vadinu save teatro kūrėju ir kino aktoriumi. Dar užsiimu tarpiniais meno eksperimentais. Teatro kūryba, mano nuomone, aprėpia viską, ko gali prireikti – gali tiek ant kopėčių stovėdamas lempas pakabinti, tiek scenarijų parašyti, tiek žmogų įtraukti į ne itin patogią tyrinėjimų teritoriją. Teatras neapsiriboja vien tik sale, jis gali atsirasti
- [ROJUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/rojus/) - Tõnu Õnnepalu (1962) – žinomas estų poetas, prozininkas, vertėjas. Studijavo biologiją Tartu universitete. Jį baigęs mokytojavo ir gyveno atkampiame Hyjumos salos kaimelyje. Rašė straipsnius periodikai, dirbo literatūros žurnale „Vikerkaar“, radijo stoties „Laisvoji Europa“ korespondentu. Išleido dešimt poezijos rinkinių ir septyniolika prozos knygų, iš prancūzų kalbos išvertė François Mauriaco, Romaino Gary, Paulio Claudelio, Sébastieno Japrisot ir kitų
- [KARALIENĖ, NEPAKLUSUSI ŠVENTOSIOS ROMOS IMPERATORIUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/karaliene-nepaklususi-imperatoriui/) - Tarp Europos Renesanso moterų Bona Sforca dažnai stereotipiškai gretinama su jos teta, legendine Lukrecija Bordžija, vertinama kaip pavojinga ir mėgstančia intrigas femme fatale. Bona Sforca buvo Milano hercogo Džano Galeaco Sforcos ir jo gražuolės žmonos Izabelės Aragonietės iš Neapolio dukra. Bonos tėvas mirė netrukus po jos gimimo 1494 m. Tuo metu Italiją buvo apėmę karai tarp
- [TŪKSTANTMETĖ ISTORIJA APIE TAI, KAIP ŠAKUTĖ KELIAVO PER EUROPĄ IR ATSIDŪRĖ JŪSŲ LĖKŠTĖJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-sakute-keliavo-per-europa/) - Šiandien beveik nesusimąstome apie tai, kaip paimti šakutę. Ji – tokia pat būtina stalo įrankių rinkinio dalis, kaip ir lėkštė. Tačiau dar visai neseniai šis dabar įprastas valgymo reikmuo buvo vertinamas įtariai, paniekinamai ir netgi kėlė pasipiktinimą. Reikėjo šimtmečių, karališkų vedybų ir šiek tiek kultūrinio maišto, kad šakutė iš Konstantinopolio (dabartinio Stambulo) virtuvių patektų ant Europos
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ X. 'ALAM AL-TARAB](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-x/) - Ką gi, teks eiti, juk jau dvi dienas pila kaip iš kibiro, plieninis vėjas, nei pasivaikščiosi, nei pasėdėsi naktį prie upės su buteliu vietinio raudonojo. Ne, ne portveino – būtent raudono sauso, kurį gamina tiek miesto apylinkėse, tiek visoje šalyje. Ypač pamilau puikų gėrimą iš Alentežu. Su A. jį pirmą kartą paragavome Alfamos kavinėje, į kurią
- [Meda Norbutaitė. TAS MIELAS KRUVINAS PASAULIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/meda-norbutaite/) - Kai pirmą kartą pamačiau Medos Norbutaitės paveikslus šio amžiaus pradžioje, Šiauliuose, jos kūrybai nevalingai priskyriau stalčiuką kažkur tarp Raimundo Sližio, Martyno Gaubo ir Šarūno Saukos. Kadangi jos darbuose buvo ir grotesko, ir barokinių motyvų, provokuojančių kiaulių galvų, klampios koloristinės metafizikos ir kraplako kraujo krešulių, mintyse pakrikštijau Medą šiuolaikinės tapybos ragana. Taip, ji burtininkė, man neaiškiu
- [ŽMOGŽUDYSTĖ VAGONE-SALONE](https://www.nemunas.press/straipsniai/zmogzudyste-vagone-salone/) - Tiksliai nepamenu, kas pirmas pasiūlė įamžinti Jaros Cimrmano (ček. Jára Cimrman) atminimą Užupio respublikoje, bet įvyko tai Čekijos delegacijos vizito metu 2023-iaisiais, atidengus lentą su Užupio konstitucijos tekstu čekiškai. Iš pradžių mums atėjo į galvą sukurti bareljefą jo atminimui, nes labai jau Jara užupietiškas herojus, toks čekų Miunhauzenas. Tą sumanymą per kitus metus įvykdė Alius Lekevičius, ir
- [MUZIKOS KANONAS: KAIP SUSIFORMAVO NEPAJUDINAMAS OLIMPAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzikos-kanonas/) - Jeigu turėtumėte galią spręsti, ar įrašytumėte Andriaus Mamontovo dainą „Laužo šviesa“ į Lietuvos kultūros kanoną? O jei ją reikėtų prirašyti šalia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūros“, Juozo Naujalio „Lietuva brangi“, Broniaus Kutavičiaus „Paskutinių pagonių apeigų“ – ar ryžtumėtės? Tokį rebusą ir pats sprendžiau praėjusią vasarą, ūžiant svarstymams apie lietuviškąjį kultūros kanoną – pavyzdinių mus vienijančių meno kūrinių ir
- [KAIP ŽIŪRĖTI ANDERSO THOMO JENSENO FILMĄ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/anderso-thomo-jenseno-filmas/) - Recenzuojant Anderso Thomo Jenseno kūrybą reikia aktyvuoti dešinįjį smegenų pusrutulį, atsakingą už kūrybą, emocijas ir intuiciją. Daugeliui žiūrovų galėtų pasirodyti, kad smegenų šiems filmams išvis nereikia, nes čia neegzistuoja nuosekli naratyvo logika, herojai nenuspėjami, kraujas liejasi laisvai, o humoras balansuoja ant patyčių ribos, tačiau kaip interviu teigia pats Madsas Mikkelsenas, Jenseno filmų realybė – kitas pasaulis,
- [MADS MIKKELSEN – VIKINGAS, PROFESIONALUS MELAGIS, TIESIOG ŽMOGUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/mads-mikkelsen/) - Madsas Mikkelsenas – vienas geidžiamiausių aktorių šiandieniniame kine, kasmet sukuriantis po kelis vaidmenis tiek tarptautinėje arenoje, tiek danų režisierių filmuose. Karjerą pradėjęs kaip šokėjas ir į aktorystę pasukęs tik apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, Mikkelsenas grakščiai šoka per gyvenimą kurdamas itin įvairialypius vaidmenis. Nuo mistinio didvyrio „Valhalos iškilime“ (Valhalla Rising, rež. Nicolas Windingas Refnas, 2009), šaltakraujo Hanibalo
- [MONIKA HERCEG | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/monika-herceg-poezija/) - Paukščių teorema Paukščiai žino, kaip sumažinti šalčio mastą ir ko tikimasi iš jų tvirtumo Pirmenybę jie teikia laikui, ne kitiems atsakymams Paukščiuose įsikūrę tyliausi žmonės, jų plunksnose alsuoja ruduo, kad sušvelnintų senatvę Iš išorės mus spaudžia kalbos pramonė, ji netiki platybėmis nei protu, šiurkšti kalba mums smogia ir tikisi, kad mes, lyg paukščiai, nesipriešinsim, niekada
- [ALINA ORLOVA. ANTRASIS RENDEZ-VOUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/alina-orlova/) - Nežinau, ar pagalvojote, kad Kaune, prasilenkdami laike, veikė du restoranai panašiais pavadinimais. Pirmasis (chronologiniu požiūriu) – vyresnės kartos kauniečiams gerai žinomas „Pasimatymas“, garsėjęs ne tik tradicinėmis priešiškų miesto rajonų gaujų (nuo vietinių iš Dainavos iki Centro, Žaliakalnio ir net tolimosios Birutės II patriotų) muštynėmis, bet ir lietuviško rokenrolo (tuometinio bigbyto) pradininkų pasirodymais. Antrasis, gerokai mažesnis ir
- [MIGRUOJANTYS PAUKŠČIAI ARBA KUR KITAS LIETUVOS OPEROS DEŠIMTUKAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/migruojantys-pauksciai/) - Rašant šį tekstą, atkeliavo trys geros naujienos – Aušrinės Stundytės vaidmuo Leošo Janáčeko operoje „The Makropulos Case“ išliaupsintas „The Guardian“ kritikų, Mirga Gražinytė-Tyla paskelbta pirmąja Prancūzijos radijo filharmonijos orkestro pagrindine kviestine dirigente, o Asmik Grigorian trečią kartą pripažinta geriausia operos soliste tarptautiniuose operos apdovanojimuose. Neseniai įvyko Dalios Ibelhauptaitės režisuotas Giuseppe Verdi „Makbetas“, vėl priminęs apie Lietuvos
- [NULAUŽTA PRASMĖ IR BERIBĖS RIBOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nulauzta-prasme-ir-beribes-ribos/) - Markas Tulijus Ciceronas – žymus romėnų mąstytojas ir oratorius, gyvenęs 106–43 m. pr. Kr., vadintas tėvynės tėvu, nes dauguma jo politinės veiklos darbų buvo vertinami ir palaikomi piliečių. Žinoma, jo mirtis nebuvo natūrali – drąsųjį tiesos ieškotoją bei fundamentalių filosofinių veikalų autorių nužudė oponentai, negalėję susitaikyti su viešai išsakyta kritika. Viename traktatų „Apie numatymą“ (De divinatione) jis
- [APIE IDENTITETO KRIZĘ – PER JUODOJO HUMORO PRIZMĘ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/apie-identiteto-krize-per-juodojo-humoro-prizme/) - Šis interviu su danų režisieriumi Andersu Thomu Jensenu – tarsi „Nemuno“ lapkričio numeryje publikuojamo pokalbio su filmo „Paskutinis vikingas“ (Den sidste viking, 2025) žvaigžde Madsu Mikkelsenu tęsinys, kalbantis apie šiuolaikinio pasaulio suirutę. Lietuviams žinomas dėl savo kandžių filmų „Adomo obuoliai“ (Adams æbler, 2005), „Vyrai ir viščiukai“ (Mænd & høns, 2015), „Teisingumo riteriai“ (Retfærdighedens Rytteren, 2020),
- [Tarp juoko ir ašarų: Valstybės teatras karikatūrose ir šaržuose](https://www.nemunas.press/e-publikacija/tarp-juoko-ir-asaru-valstybes-teatras-karikaturose-ir-sarzuose/) - Tarpukario nepriklausomybės dvidešimtmetis lietuvių teatrui buvo intensyvios raidos laikas. 1922-aisiais Kaune įkurtas Valstybės teatras patyrė įvairių istorinių peripetijų, kurias atspindi to laikotarpio karikatūros ir šaržai. Anuomet spauda beveik vienbalsiai teigė, kad profesionalus lietuvių teatras privalo paisyti ne tik meninių, bet ir socialinių bei politinių aktualijų. Žiūrovams spektaklis turėjo tapti išskirtine patirtimi. Vos užgimusį, Valstybės teatrą
- [„MŪŠIS PO MŪŠIO“: BEPROTIŠKAS FILMAS APIE KAIRIŲJŲ RADIKALŲ IR DEŠINIŲJŲ INSTITUCIJŲ KONFLIKTUS – GALINGAS ŠIUOLAIKINIŲ JAV TYRIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/musis-po-musio/) - Neseniai miręs Robertas Redfordas priminė, kiek daug įsišaknijusių įsitikinimų apie Amerikos demokratiją sujaukė filmas „Visa prezidento kariauna“ (All the President’s Men, 1976). Alano J. Pakulo kūrinys atskleidė 1972 m. Votergeito skandalą (kai Richardo Nixono perrinkimo kampanijos nariai buvo pagauti slapta įrenginėję klausymosi prietaisus Demokratų Nacionalinio Komiteto Votergeito komplekse) ir sustiprino įsitikinimą, kad Amerikos valdžios institucijos yra korumpuotos.
- [METODAS – NE TIK IŠSAUGOTI, BET IR IŠRYŠKINTI AUTENTIŠKUMĄ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/metodas-ne-tik-issaugoti-bet-ir-isryskinti-autentiskuma/) - Tarptautinė iniciatyva #whoisthearchitect, skirta architektų ir dizainerių kūrybos reikšmei atskleisti, tęsiama Anykščiuose. Kalbinamas architektas – Antanas Dominas („DNA Studija“), kavinę miesto centre įvilkęs į subtilų ir kontekstualų rūbą. Pasak Antano, architektui, kuriančiam miestelyje, tenka ne mažiau atsakingas vaidmuo nei dirbančiam didmiestyje. Čia konteksto pajauta ir vietos savitumas yra esminiai kūrybinio proceso elementai. Regionuose atsirandantys kokybiškos
- [Panevėžyje įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2025](https://www.nemunas.press/e-publikacija/panevezyje-iteikti-nacionaliniai-architekturos-apdovanojimai-2025/) - Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų. Didysis prizas šiais metais yra skirtas „Stasys Museum“
- [RAMYBĖS OAZĖ PRIE MAINO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/ramybes-oaze-prie-maino/) - Pratęskime pasivaikščiojimą po kultūrinį Frankfurtą. Jei skaitėte mano pirmąjį tekstą, jau susipažinote su krantinės brangakmeniu – Städelio muziejumi. Tad keliaukime toliau! Po kelių valandų, kurias praleidau Carlo Schucho draugijoje, besigilindamas į jo gyvenimo tarp Vokietijos ir Prancūzijos istoriją, akimirkai sustoju Maino pakrantėje. Ore tvyro drėgmė, pučia šiaurys, debesys dar neišdrįso pratrūkti, o miestas atrodo kiek
- [GUILLERMO DEL TORO „FRANKENŠTEINAS“: PABAISOMIS MUS VERČIA ABEJINGUMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/guillermo-del-toro-frankensteinas/) - Guillermo del Toro filme „Frankenšteinas“ (Frankenstein, 2025) tikrasis siaubas slypi mokslininko Viktoro Frankenšteino puikybėje ir abejingume paties sukonstruotam Sutvėrimui. To paties pavadinimo Mary Shelley 1818 m. romane Sutvėrimas buvo iškalbingas, tačiau kine jis dažnai nutildomas, paverčiamas nebyliu, dejuojančiu ir monstrišku tiek išvaizda, tiek elgesiu. Del Toro kūrinyje, pasirodysiančiame šį rudenį kino teatruose ir „Netflix“, Sutvėrimas pristatomas
- [ŽVILGSNIS IŠ VIDAUS: SUBKULTŪROS FOTOGRAFIJOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/zvilgsnis-is-vidaus/) - Ne vienas fotografijos istorijoje žinomas kūrinys gimė autoriui peržengus socialines bei kultūrines ribas, skiriančias alternatyvias bendruomenes nuo likusios visuomenės. „Ekspedicijos“ į sociumo paribius leido fotografams fiksuoti daugelio nepatirtos, kitokios tikrovės vaizdus. Pats nestandartinių žmogiškų patirčių tyrinėjimo faktas tarsi suteikia šiems atvaizdams dokumentinės vertės – reprezentuoja populiariojoje kultūroje mažiau matomas visuomenės grupes ir plečia mūsų akiratį. Tačiau
- [GYVENIMAS PO BIENALĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gyvenimas-po-bienales/) - Kauno bienalė, sėkmingai įveikusi tris dešimtmečius, 2025-uosius pasitinka kaip brandi, bet vis dar auganti ir kintanti meno platforma. Šis renginys pradėjo paieškų kelią kaip tekstilės paroda – nedidelė ekspozicija „Tradicija ir nūdiena“, pristačiusi kelias dešimtis autorių iš kelių šalių. Nors tuo metu dominavo technikos tradicijų tąsa ir medžiagų kaita, jau tada išryškėjo svarbiausios kryptys – nuo erdvinės
- [KNYGA AR CUKINIJA?](https://www.nemunas.press/straipsniai/knyga-ar-cukinija/) - „Gal geriau ne kažką rašinėti, o pasėti cukiniją – bent jau žinai, kad ji užaugs“, – juokiasi rašytoja Jurga Tumasonytė. Autoironija ir abejonės kūrybos sėkme lydi didžiąją dalį mūsų pokalbio. Nors ji pati save kukliai vadina nišine autore, literatūros kritikai J. Tumasonytę pristato kaip vieną ryškiausių šiuolaikinės lietuvių prozos balsų. J. Tumasonytė analizuoja gyvenimo ir mirties, motinystės ir gyvūnų
- [VĖJUOTA DIENA FRANKFURTE IR ŠIEK TIEK IMPRESIONIZMO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/vejuota-diena-frankfurte-ir-siek-tiek-impresionizmo/) - Frankofoniškos jungtys tarp Paryžiaus ir Frankfurto, beprasidedant dviem kasmetinėms svarbiausioms meno savaitėms Europoje, mane atvedė į Städelio muziejų. Ant Maino pakrantėje stūksančio neorenesansinio pastato sienų jau kelias savaites puikavosi iškaba, iš kurios pro cigaretės dūmus mąsliai žvelgė tapytojas Carlas Schuchas. Būtent jo parodos atvykau aplankyti. Ne dėl to, jog būčiau puikiai pažinojęs šį kūrėją, bet
- [ŠVENČIONYS, PETERBURGAS IR JERUZALĖ. ARBA LITVAKAS, SUKŪRĘS BENDRĄJĄ SEMIOTIKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/svencionys-peterburgas-ir-jeruzale/) - Prieš dvi vasaras mano bičiulis Kęstutis T. paprašė pagelbėt surandant sodybą jo draugui, kuris kasmet iš Izraelio atvyksta į Lietuvą paviešėti. Dažniausiai į Vilnių, dar kažkur pavažinėjąs, bet dabar norįs pabūti gamtoje, su šeima Dzūkijoje pagyventi gal apie mėnesį. Radau tokią vietą, mano ausis pasiekė palankūs atsiliepimai: „Abramas, nieko nelaukęs, nupėdino ežeran maudytis. Dabar galvoju:
- [ŠEŠIASDEŠIMTMETIS DAMIENAS HIRSTAS: genijus, nesiliaujantis plėsti mūsų supratimą apie meną ir gyvenimą, ar pavargęs apsukruolis, žlugdomas savo turtų?](https://www.nemunas.press/straipsniai/sesiasdesimtmetis-damienas-hirstas/) - Aš esu menininkas, apie pinigus neturiu žalio supratimo. Damienas Hirstas Damienas Hirstas, nuolat atsiduriantis skandalų centre, galbūt geriausiai žinomas dėl to, kad panardintus į formaldehidą gyvūnų kūnus parduoda kaip meno kūrinius. XX a. dešimtojo dešimtmečio „Young British Artists“ (YBA) judėjimo enfant terrible („išsišokėlis“), atrodo, iš kontroversijų uždirba nepaprastai daug. Iš darbininkų klasės kilęs vaikinas, kurio turtas
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ IX. TARP OPEROS IR KABARĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarp-operos-ir-kabare/) - Visa tai apima tris miestus – Prahą, Berlyną ir Vieną. Prahoje nusipirkau pirmąjį jos CD, o po aštuonerių metų pirmą (akivaizdu, kad ir paskutinį) kartą pamačiau ją scenoje. Berlynas pagimdė žanrą, kuriuo ji kvėpuoja, dainuoja, juda. Viena… Viena čia lyg ir niekuo dėta, išskyrus tai, kad ji ten mokėsi ir pradėjo karjerą, bet iš tiesų yra
- [VENECIJOS KINO FESTIVALIS. BRANDOS DOVANOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/brandos-dovanos/) - Nors ir pavargę nuo tamsių naujienų žiniasklaidoje ir medijose, kultūros bendruomenės nariai nenusisuka nuo skaudžių pasaulio aktualijų. Tą patvirtina ir šių metų jau 82-ojo Venecijos kino festivalio prieigose vykęs nemažas piketas prieš Izraelio invaziją į Palestiną bei festivalio pagrindinio prizo laurų per plauką nenuskynęs mergaitės iš Gazos istoriją pasakojantis filmas „Hind Radžab balsas“ (The voice
- [Pokalbis su Stasiu Baltakiu](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-stasiu-baltakiu/) - Stasys Baltakis – bene geriausiai Lietuvoje žinomas kino prodiuseris, dėstytojas, Nepriklausomo Amerikos kino entuziastas. Pokalbis prasideda nuo ekskursijos jo asmeninėje vyndarystės studijoje pačioje Vilniaus širdyje, paminint, kad vyną ir kiną skiria trapi riba, juk net aktorius Johnas Malkovichius Prancūzijoje turi savo vynuogynus. Stasys pasakoja apie magiškus laikus Kanadoje, kur į jo fotografijos parduotuvę pasidaryti nuotraukų
- [ATGAL Į DEVYNIASDEŠIMTUOSIUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/atgal-i-devyniasdesimtuosius-2/) - Esu Laisvės vaikas. Toks mano mamos vardas. Ir tokia jau buvo Lietuva, kai gimiau 1993-iaisias. Nuo tada, kai pradėjau mąstyti kaip (sąlyginai) suaugęs žmogus, galvojau apie tai, kokia įdomi mano karta. Išgyvenę blokados likučius, bet per maži, kad ją atsimintume. Augę su istorijomis apie tėvų vaikystę be bananų, džinsų ir teisybės. Sunkiausia būdavo suprasti, kaip
- [TAS KEISTAS IR ĮSTABUS MENOTYROS PASAULIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/istabus-menotyros-pasaulis/) - Hibridiniai menotyrininkai – tai savotiški kultūros laukų mutantai, evoliucionavę iš įvairių „grynųjų“ rūšių: vieni būna meno kritikai – kandūs, pikti ir nuolat gyvenantys nuoskaudoje, kad niekas taip ir neįvertino jų genialios įžvalgos apie kokią nors 1998-ųjų bienalę. Kiti – akademikai, pasinėrę į tokią teorinę gelmę, kad nuo reflektuojamojo paviršiaus jų jau nepasiekia nei saulės šviesa, nei aktualūs kultūros
- [Darius Kauzanas | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/darius-kauzanas-poezija/) - MADONA Jis sako draugams, kad seniai ją paleido. Bet kas vakarą tikrina profilį feisbuke, ne smalsumo vedamas, o nuogąstaudamas, kad ji iš tiesų jį pamiršo. Jo širdis – stiklinė kriauklė, pilna beprasmiškų klausimų. Susisuko į ją kaip sraigė ir bijosi būti išvilktas arba ištrintas iš jos atminties, net iš jos užmaršties (feisbuke taip įmanoma). Ji
- [KELIONĖ PRIE TIKROSIOS ČIURLIONIO „JŪROS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/ciurlionio-jura/) - Dabar jau galime tvirtinti, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrą“ Lietuvoje žino visi. Pirmiausia todėl, kad spalio 5 d. garsioji simfoninė poema skambėjo ne tik koncertų salėse. Jos aidai turbūt pirmą sykį girdėjosi miestų aikštėse, sklido pro langų plyšius ir netgi žinių reportažų fone. Pastarosiomis savaitėmis Čiurlionio „Jūra“ įgijo misiją, kurios, regis, visai nesitikėjome – tapo vienijančiu
- [Justas Jasėnas | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/justas-jasenas-poezija/) - Transfigūracija Ant eilėraščių knygos skirtuko Užsirašiau apie Zarasus Tebeplaukia iš atminties Vizitinių kortelių žuvys *** Balti taškai Pilkšvose mariose Nematau per tirštą rūką Prigulu pokaičio ne vietoje Valtis prie kranto priplakta Įtariai į mane žiūri *** Lietaus lašai Gulbių grakščiais kaklais Slenka iš lėto Plūsta nuo marių vėsa Gyvasties nesuardo *** Ventės bendrabučiuose Ankstyvi kregždžių
- [„Išeities taškas“: scena jaunimui, drąsai ir pokyčiams](https://www.nemunas.press/e-publikacija/iseities-taskas-scena-jaunimui-drasai-ir-pokyciams/) - Kol daugelis teatrų kalbėjo ir tebekalba, kokia svarbi auditorija yra jaunimas, paaugliai ir kaip sudėtinga juos sudominti scenos menais, Kauno miesto kamerinis teatras (KMKT) ėmėsi veiksmų ir, regis, vieną iš efektyvių būdų jau atrado. Omenyje turiu nuo 2016-ųjų organizuojamą jaunimo teatro festivalį „Išeities taškas“, kurio iniciatorė teatro vadovė Jurga Knyvienė su aktyvia komanda visus šiuos metus nuosekliai sprendžia savo pačių išsikeltą uždavinį – programa atliepti jaunosios auditorijos lūkesčius, drauge stengiantis pateikti prasmingą, kokybišką turinį. Vertinga, kad nuo pat pradžios laikomasi kelių pamatinių tikslų: atsigręžti į neretai jautrius, kartais – net nepatogius klausimus liečiančias jaunimo gyvenimo aktualijas; sudaryti sąlygas savo kūrybą pristatyti jaunosios kartos (kartais dar tik debiutuojantiems) kūrėjams. Abu tikslus pasiekti nelengva. Antrasis, galima numanyti, neretai ir rizikingas, keliantis iššūkių, bet sykiu demonstruojantis organizatorių drąsą – pasitikėjimą jaunais, dar nepažintais kūrėjais.
- [JUOZAS BUDRAITIS: būti sau teisingam](https://www.nemunas.press/straipsniai/juozas-budraitis/) - „Nėra gyvenimo prasmės“, – sakė legendinis režisierius Peteris Greenaway’us. „Norėjau tą patį pasakyti, – šypsosi Juozas Budraitis. – Bet paskui pagalvojau, gal vis dėlto yra. Mes išmesti į pasaulį prieš savo valią – nei prašėm, nei planavom. Praeities nebėra, ateities dar nėra, lieka tik ši akimirka. Prasmė, jei tokia egzistuoja, galbūt yra tokia: nedaryti blogo ir būti sau
- [Pokalbis su Tadu Tručilausku](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-tadu-trucilausku/) - Menotyrininkas Ignas Kazakevičius leidžiasi į pažintį su vienu ryškiausių dailininkų – Tadu (Truchill) Tručilausku, 2024 m. „Jaunojo tapytojo prizo“ laureatu. Jųdviejų pokalbis aprėpia menininko kelią nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje iki naujausių darbų, kuriuose įprastas potėpis susilieja su mišriomis medijomis, pasąmonės koliažais ir šiuolaikinės popkultūros nuotrupomis. Analizuojama ne tik šio autoriaus kūrybinė raiška, bet ir
- [KIETOJI GALIA IR BARBARAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kietoji-galia-ir-barbarai/) - Šiandieną džinsai nebėra darbo apranga, nors XIX a. viduryje Levio Strausso pradėti masiškai gaminti tam, kad ilgai tarnautų aukso kasėjams. Džinsuotos moterys ir vyrai nebevadinami ir kaubojais, kurie tas ilgai nedylančias kelnes iš tauriojo metalo gavybos permetė į galvijų verslą. Nebeatspindi jie ir XX a. maišto, kai daugiausia menininkai liberalizavo kultūrinį drabužio kodą, nulaužę jo socialinės nelygybės
- [TRUMPA VAIDUOKLIŲ NAMŲ ISTORIJA VAKARŲ KINE IR LITERATŪROJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/trumpa-vaiduokliu-namu-istorija-vakaru-kine-ir-literaturoje/) - Netikėtai girgždėdamos užsiveria durys; pasigirsta žingsniai laiptais; lange išnyra veidas. Vaiduoklių namai – tai gotikinės literatūros, televizijos ir kino klasika. Tačiau kas šiame paprastame siužete taip žavi ir traukia vaizduotę? Daugeliui tai – nepažįstamumo arba šiurpaus pažįstamumo (vok. Unheimlich) jausmas, kai susiduria savi namai ir svetimumas. Norėtume manyti, kad namai turėtų būti saugi vieta, prieglobstis
- [MONA LIZA, AUKSINIS KLOZETAS, O DABAR IR LUVRO KARALIŠKIEJI BRANGAKMENIAI: ĮSPŪDINGA MENO KŪRINIŲ VAGYSČIŲ ISTORIJA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/mona-liza-auksinis-klozetas-o-dabar-ir-luvro-karaliskieji-brangakmeniai-ispudinga-meno-kuriniu-vagysciu-istorija/) - Luvras – didžiausias meno muziejus pasaulyje – per metus sulaukia vidutiniškai 8 milijonų lankytojų; jo kolekcijose – apie pusė milijono eksponatų, iš kurių apie 30 000 demonstruojami parodose.. Tai didžiulis skaičius, žvelgiant įvairiais aspektais, nes reikia daugybės eksponatų prižiūrėtojų. O sekmadieniais čia būna ypač daug lankytojų. Per gudriai suplanuotą operaciją vieną šio spalio sekmadienio rytą 9.30 val. prie Luvro sunkvežimiu su atvira platforma privažiavo keturi fluorescencines liemenes vilkintys vyrai. Skubiai ėmęsi darbo, jie pakėlė ištraukiamas kopėčias į antrąjį aukštą. Užlipę išpjovė langą, pateko į Apolono galeriją ir, panaudoję elektrinius įrankius, apiplėšė muziejų – pagrobė devynis ypatingos vertės eksponatus. Tai buvo Prancūzijos karūnos brangenybės, anksčiau priklausiusios imperatorienei Eugenijai, Napoleono III žmonai ir meno mecenatei.
- [#KasArchitektai](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektai/) - OBJEKTAS – Pilininko namas ARCHITEKTAI – UAB „Aplan“, projekto vadovas architektas Kęstutis Bakanauskas, architektė Sidona Šašlauskaitė INTERJERO ARCHITEKTAI – UAB „Processoffice“, Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Justina Stefanovič, Dovilė Van Haeperen, Adelė Dovydavičiūtė, Dorotėja Žiugždaitė KITI KŪRYBINIAI SPECIALISTAI – architektas, paveldosaugininkas Edmundas Purlys, architektės Saulutė Domanskienė, Rasa Saltonaitė UŽSAKOVAS – Lietuvos nacionalinis muziejus VIETA – Arsenalo g. 1, Vilnius Paveldas
- [Óliverio Laxe’o „Siratas“: nuo reivo iki gedulo](https://www.nemunas.press/e-publikacija/oliverio-laxeo-siratas-nuo-reivo-iki-gedulo/) - Naujausias režisieriaus Oliverio Laxe’o kūrinys „Siratas“ (Sirât, 2025), kurio pavadinimas išvertus iš arabų kalbos reiškia kelią, apibūdinamas kaip energingas, „prabudinantis“ filmas su netikėtais scenarijaus posūkiais. Apie jį išgirdau dar prieš premjerą Karlovi Varų festivalyje Čekijoje. Ir štai, praėjus keliems mėnesiams, europietiško kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“ pristatė šią istoriją Lietuvos žiūrovams. Rodos, pačiu laiku
- [PANZETTI / TICCONI: MIMETINIŲ VAIZDINIŲ ALCHEMIKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/panzetti-ticconi/) - Enrico Ticconi ir Ginevra Panzetti – menininkų duetas, susibūręs dar studijų metais 2008-aisiais. Jų kūryba – tai sintezė tarp šokio, vizualiojo meno ir performanso, tyrinėjanti komunikacijos, galios ir smurto istorinius ryšius. Scenoje, atvirose erdvėse Ginevra ir Enrico kuria hibridines figūras, perteikdami istoriją ir šiandieninę tikrovę. Abu menininkai gimę 1985 m., kilę iš Romos, tačiau šiandien gyvena skirtingose šalyse:
- [GRAŽINA ARLICKAITĖ. GYVENIMAS KINO RITMU](https://www.nemunas.press/straipsniai/grazina-arlickaite/) - Kinas yra labiau sapnas, nei tikrovė: tamsoje mirguliuojanti upė, praėjusio laiko srautai, sustabdyti ir vėl paleisti filmo kadrais. Gražina Arlickaitė – keliautoja tame laike ir kine, mokanti ne tik matyti, bet ir klausyti, sudėlioti iš kino srovių, šviesų ir šešėlių, kadrų ir pauzių jaudinantį pasakojimą. Jos rengiami festivaliai – kūryba, atliepianti Roland’o Barthes’o mintį apie autoriaus mirtį:
- [Šokio menininkas Marius Pinigis: Didžiausias išsilaisvinimas esu aš pats](https://www.nemunas.press/e-publikacija/sokio-menininkas-marius-pinigis-didziausias-issilaisvinimas-esu-as-pats/) - „Suprantu, kad kūryboje didžiausias išsilaisvinimas ir kliuvinys esu aš pats“, – sako šokio menininkas Marius Pinigis. Per dvidešimt metų scenoje – daugybė spektaklių, „Auksinis scenos kryžius“, edukacijos vaikams ir jaunimui bei sėkmingai įkurta trupė „Nuepiko“. Jau netrukus, kartu su komanda, M. Pinigis pristatys muzikos ir šokio spektaklį „Žmogus mėnulyje“, kuris prasidėjo, kaip pats juokauja –
- [MJR – GIMIMAS, RAIDA IR NEPALAUŽIAMA DVASIA](https://www.nemunas.press/straipsniai/mjr-gimimas/) - „Mėnuo Juodaragis“ – legendinis pavadinimas, žinomas ar bent girdėtas tūkstančiams lietuvių, nuaidėjęs už šalies ribų ir įsismelkęs į skirtingus kontekstus. 1995 m. Ugniaus Liogės ir Žydriaus Jancevičiaus įžiebta idėja gyvavo trisdešimt metų ir 24 (+2) kartus įvyko kaip festivalis, šiuolaikiniais būdais puoselėjantis senąsias tradicijas, siejantis įvairias folkloro, alternatyviosios ir tamsiosios muzikos kryptis, menus, amatus bei paskaitas. Primindamas
- [KAIP SLABODKA VIRTO VILIJAMPOLE – SUDĖTINGI ISTORIJOS VINGIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/slabodka-virto-vilijampole/) - Jau penkerius metus vykstantis ekskursijų festivalis „S3“ spalio mėnesį telkia bendraminčius dešiniajame Neries krante, kad gidų kolektyvo „Gražinkime Kauną“ savanoriai pasidalintų savo žiniomis apie miesto vietovių istoriją. Ekskursijų vietų ir temų būta įvairiausių: „Neišmoktos istorijos pamokos“, pradedant buvusiose kapinėse Sąjungos aikštėje, „Žydų sakralinis ir edukacinis paveldas Vilijampolėje“ Jurbarko gatve tolyn, „Tarpukario Vilijampolės pramonė“ prie buvusio
- [VLADIMIRAS ČEKASINAS. POKALBIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vladimiras-cekasinas/) - Vladimiras Čekasinas – saksofonininkas, klarnetininkas, kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių Lietuvos moderniojo džiazo kūrėjų, padaręs įtaką šio žanro raidai mūsų šalyje. Jo kelias prasidėjo Jekaterinburge, kur dar vaikystėje pradėjo mokytis groti, o paauglystėje susidomėjo saksofonu – instrumentu, su kuriuo užaugo ir subrendo kaip muzikas. Septintajame dešimtmetyje susitikimas su pianistu Viačeslavu Ganelinu ir perkusininku Vladimiru Tarasovu nulėmė Ganelino trio
- [NIEKIO KONCEPTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/niekio-konceptas/) - Kartą Lao Dzė, lipdydamas puodą, tuokart jį aplankiusiam ir prie darbų prisijungusiam Konfucijui tarė: – Indo esmė – ertmėje! Konfucijus rinko molio likučius ir mėgino sudaryti detalų puodo lipdymo planą. – Ertmėje? – paklausė jis, pakėlęs antakį. – Ertmė yra chaosas, o chaosas – visko pradžia ir pabaiga. Tad argi ne aiški forma turėtų būti esmė? Lao Dzė nusišypsojo,
- [AYA VOIŠNIS: VIENA IŠ KŪRYBINGUMO SĄLYGŲ YRA STOKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/aya-voisnis/) - Su architekte Aya Voišnis susitikome jos ir Gedimino Kirdeikio kūrybinės studijos „Very Good Archi­tecture Company“ erdvėje Vilniuje, Naujamiestyje. Betono paviršių įrėmintoje erdvėje pasklidę mediniai baldai, augalai ir už didelio lango lėtai plaukiantis šeštadieninis praeivių srautas leido jaukiai dreifuoti tarp temų, kurios svarbios jiems ir man. Kalbėjomės apie architektūrą ir edukaciją, apie parodas ir muges, apie
- [Vienatvė, santykiai ir šiluma: Vytauto Katkaus „Svečias“ bei jo kelias į ekranus](https://www.nemunas.press/e-publikacija/vienatve-santykiai-ir-siluma-vytauto-katkaus-svecias-bei-jo-kelias-i-ekranus/) - Su kino režisieriumi Vytautu Katkumi susitikome jo debiutinio ilgo metro filmo „Svečias“ premjeros išvakarėse – po uždaros peržiūros artimiausiems žmonėms, prieš kūriniui pasiekiant plačiąją publiką. Nors istorija ekrane alsuoja nostalgiška vasaros atmosfera, gamtos ir jūros ramybe, ji kartu byloja apie vienatvę, atsisveikinimą su vaikystės vietomis, su kuriomis ryšys neišvengiamai silpsta. Tai pasakojimas apie bandymą susitaikyti,
- [(NE)REALYBĖS REVOLIUCIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nerealybes-revoliucija/) - Pastaruosius du dešimtmečius gyvenome vadinamajame auksiniame televizijos amžiuje – laikotarpyje, kurį ženklino prestižinių televizijos dramų, tokių kaip „Sopranai“ (The Sopranos, HBO, 1999–2007) „Blakė“ (The Wire, HBO, 2002–2008) ar „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad, AMC, 2008–2013) pasirodymas. Šie serialai, pristatydami daugiasluoksnes istorijas, psichologiškai paveikius personažus, anksčiau būdingus tik didiems pasakojimams, ir nagrinėdami etinius klausimus, iškėlė televiziją į naują
- [GANDRAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gandras/) - Besimokydama naujos kalbos, lengviausiai įsimenu liežuviu tarytum banga besiritančius žodžius, priverčiančius papūsti lūpas, įtempti skruostus, iššiepti dantis. Tie žodžiai skambesiu kartais primena viena, reiškia visai ką kita, o iš užmaršties ištraukia trečia. Kaip cigüeña. Tardama šį žodį, prieš akis matau susisukusį sraigės namelį. Ci – vienas linkis, güe – kitas, siauresnis, ña – smaili viršūnėlė. Bet cigüeña – ne
- [ASPENCROW. MENAS KAIP BUVIMO PRASMĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/aspencrow-menas-kaip-buvimo-prasme/) - Savame krašte pranašu nebūsi. Ne pirmąsyk prisimenu šią biblinę tiesą, pasauliniuose meno šaltiniuose atradusi lietuvį kūrėją – pripažintą ir žiniasklaidos aptariamą Vakaruose, o mūsuose niekam nežinomą. Dažniausiai „nematomi“ būna tylūs, galerijų neatstovaujami autoriai. Keista, bet šįsyk taip nutiko dėl kitų priežasčių: menininkas pats buvo nusprendęs, kad jam karjeros, populiarumo bei kolekcininkų Lietuvoje ir nereikia. Geroji žinia:
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ VIII. ISTORIJA APIE MEILĘ IR VISA KITA](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-8/) - A brilliant, eccentric, irresistible pop album about fucking and fucking up… Pirmą kartą į Britaniją atvykau pačiame britpopo įkarštyje. Mano kojos Salos žemę palietė likus keliems mėnesiams iki skandalingosios „Oasis“ ir „Blur“ kovos; pietiečiai taktiškai laimėjo topuose, o šiauriečiai strategiškai – Salos gyventojų širdis: pagaliau per pastaruosius dvidešimt metų tai tapo aišku. Ką gi stori pliki
- [BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ: DRAMATURGIJOJE MĄSTOMA ILGIAU, NEI RAŠOMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/birute-kapustinskaite/) - „Kurti pjesę spektakliui ar scenarijų kino filmui – kaip stebėti pasėtą sėklą. Gali labai ilgai atrodyti, kad nieko nevyksta. Žiūri į tą žemę ir bijai, kad gal nepakankamai vandens priliejai, o gal kaip tik – jau per daug. Bet tada, vieną dieną, pradeda kaltis daigas, paskui ir lapai išlenda, o netrukus ima megztis vaisiai ar žiedai. Turi
- [Jolanta Šilenskienė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/jolanta-silenskiene-poezija/) - Ežeras Dangaus mėlynumas tarytum ežero veidrodis rimsta akimirkai iki susilieja vanduo virš manęs – suspėju pamatyti mamą, diena iš dienos kažkodėl skalbiančią švarius, baltutėlius vaikiškus marškinius ir skaitančią vienintelę knygą – pasakų, ji linkteli galva – visai kaip linguojantys medžiai miške, tik aš niekaip neišeinu iš to miško, o vaivorykštė kapsi po lašą, kad,
- [VERONIKA APIE LIAUDIES DAINĄ IR ŠEIMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/veronika-apie-liaudies-daina-ir-seima/) - Tituluočiausia Lietuvos dainininkė, nusipelniusi menininkė (1987), pirmoji Jono Basanavičiaus premijos laureatė (1992), už „dainavimą Lietuvai ir pasauliui“ apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio (2002) ir Karininko (2012) kryžiais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno (2007) bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2008), įvertinta Pasaulio folkloro „Oskaru“ (2011) – Veronika Povilionienė, savo misiją gaivinti liaudies
- [DETALĖS IR DIEVIŠKAS JUOKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/detales-ir-dieviskas-juokas/) - Na, nesakykite, kad nė karto taip nenutiko: atsivertėte knygą, šriftas nedidelis, paveikslėliai smulkūs, ir ranka jau tiesiasi prie puslapio, kad dviem pirštais „praplėstų“ ekraną. Taip taip – kompiuterinio pasaulio realijos. Kažkada, tikrai seniai, gal prieš 25 metus, išklausiau Leonido Donskio man duotus pamokymus saugoti riešus – tinkamu kampu kilstelėti klaviatūrą, teisingai laikyti pelę, nepertempti pirštų, daryti pertraukas…
- [#KasArchitektė](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitekte-2/) - OBJEKTAS – administracinis pastatas „Radijo namai“ ARCHITEKTAI – Skirmantė Kubiliūtė‑Deniušienė, Evelina Talandzevičienė, Rytis Mikulionis, Martynas Lukas, Viltė Tamulė | Architektūros studija „Plazma“ UŽSAKOVAS – UAB „M-1“ VIETA – A. Smetonos g. 7, Vilnius Sovietų okupacija Lietuvos žmonėms ir aplinkai paliko daug žaizdų – ne tik emocinių, bet ir fizinių, įkūnytų aplinkoje ir architektūroje. Kyla noras jas
- [GABIJOS GRUŠAITĖS „FERMA“: GEBĖTI PAVELDĖTI](https://www.nemunas.press/e-publikacija/gabijos-grusaites-ferma-gebeti-paveldeti/) - Šiltą ir saulėtą rugpjūčio ketvirtadienio vakarą nuo ŠMC durų pajudėjo keli Lietuvos šiuolaikinio meno svarbiųjų ekipažai. Juose – kviestiniai galerijų vadovai, meno kritikai, kuratoriai, kultūros leidinių redaktoriai, žymūs šalies kūrėjai ir menininkams mažiau žinomi socialinių tinklų nuomonės formuotojai. Mikroautobusais jie kolektyviai buvo transportuojami į Švenčionių rajone esančiame Sarių kaime vienam vakarui sukurptą Gabijos Grušaitės meninį projektą
- [PERŽIŪRINT „IŠVYKĄ PRIE KABANČIOS UOLOS“ PO 50-IES METŲ: NERIMĄ KELIANTIS VIETOS, TYLOS IR DINGIMO VAIZDINYS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/perziurint-isvyka-prie-kabancios-uolos-po-50-ies-metu-nerima-keliantis-vietos-tylos-ir-dingimo-vaizdinys/) - Prieš 50 metų išleistas rež. Peterio Weiro filmas „Išvyka prie Kabančios uolos“ (Picnic at Hanging Rock, 1975) nepamirštamas dėl savo bauginančios atmosferos ir paslaptingos istorijos. Tačiau po įsimintinu grožiu jis kvestionuoja kolonijinės valdžios idėją Australijos kraštovaizdyje. Uola tampa vieta, kurios neįmanoma paaiškinti ar užkariauti pagal europietišką logiką. Ši įtampa tarp paties krašto ir kolonijinės galios
- [(NE)TIKRA MUZIKA: KIEK DIRBTINIO INTELEKTO SKAMBA MŪSŲ AUSYSE?](https://www.nemunas.press/straipsniai/netikra-muzika/) - Buvo nykus ruduo, o gal toks pats pilkas pavasaris, kai maždaug 2019 m. per elektroninės muzikos paskaitą Lukiškių aikštėje stovinčiuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rūmuose žymus lietuvių kompozitorius mums pristatinėjo dirbtinio intelekto (DI) galimybes kurti muziką. Daug kas tada atrodė arba kaip iš mokslinės fantastikos srities, arba kažkas, kuo domisi tik studijose užsidarę kompozitoriai moksliukai.
- [KAIP DENDŽIO KOSTIUMAS PAKEITĖ PASAULĮ](https://www.nemunas.press/straipsniai/dendzio-kostiumas-pakeite-pasauli/) - Tą vakarą į prabanga ir skoniu alsuojantį renginį rinkosi garsūs, įtakingi svečiai. Jie žengė raudonu kilimu tarsi istorijos scena – išdidžiai, elegantiškai ir sąmoningai. Idealiai prigludę švarkai, nėriniai, atlasas, išraiškingi aksesuarai ir cilindrai atrodė kaip stiliaus šventė. Tačiau šįkart tai buvo kur kas daugiau – tikras manifestas. 2025-ųjų „MET Gala“ priminė pasauliui, kad mada kartais tampa kova
- [KENT ULLBERG: NIEKAD NESUAUGAU, VIS DAR ŽAIDŽIU SU MOLIU](https://www.nemunas.press/straipsniai/kent-ullberg/) - „Vakarų kultūra ilgą laiką buvo grindžiama kova su gamta ir siekiu ją nurungti. Apibrėždama skirtį tarp žmogiškų jausmų ir gyvūniškų instinktų, žmonija išmoko pažaboti gamtą – prijaukinti laukinius gyvūnus, paversti dykynes kultūriniais kraštovaizdžiais. Tačiau XX a. pabaigoje atsidūrėme lūžio taške: pažangos tikslas nebeatrodo savaime suprantamas, o gamta ir kultūra – nebepriešinamos. Gyvūnų skulptūros šiandien išgyvena tikrą atgimimą, ir
- [VASAROS KRYPTYS: NUO GLASTONBERIO IKI LIUCERNOS IDILĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vasaros-kryptys/) - Vasara neatsiejama nuo festivalių po atviru dangumi. Roskildė Danijoje, „Burning Man“ Nevados dykumoje, JAV, Sigetvaras Vengrijoje, Glastonberis Didžiojoje Britanijoje ir jų atitikmenys Lietuvoje yra demokratijos, įvairovės, bendruomeniškumo ir meno centrai, o jų misija – jungti žmones, dalintis vertybėmis, atverti erdvę neribotai saviraiškai ir laisvei. Tai tarsi 1969 m. vykusio garsiojo Vudstoko, tapusio manifestu, kontrkultūros, taikos, meilės ir
- [„GODOS 3.0“. KIEK GYVYBIŲ TURI ŠOKIO SPEKTAKLIS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/godos-3-0/) - Šis tekstas – liudijimas iš arti apie bene didžiausią šokio projektą Lietuvoje, aprėpiantį bendradarbiavimą nuo Kauno iki Oslo – Kauno šokio teatro „Aura“ ir norvegų šokio teatro „Panta Rei“ kūrinį, pakrikštytą jausmingu vardu „Godos“. Jis talpina savyje subtilų choreografių moterų kūrybinį procesą ir sunkiai žodžiais apibūdinamą ilgesį, būdingą lietuviškam nacionaliniam identitetui. Klasika tapęs dviejų dalių spektaklis jau
- [MENO VERTINIMAS KAIP MŪSŲ PAČIŲ PORTRETAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/meno-vertinimas/) - Atsimenu, kaip vaikystėje su draugėmis juokėmės iš babos, kad jos namuose kilimas kabo ant sienos. Atrodė, kad tai provincialumo ženklas. „Normalūs“ žmonės kilimu dengia grindis, o ne kabina kaip paveikslą – taip tada galvojome. „Nesupranti, vaikeli, – sakė bobutė. Pablo Picasso Bučinys, 1925. Aliejus, drobės, 130,5 × 97,7 cm. P. Picasso muziejus Paryžiuje © Wisconsinart | Dreamstime.com nuotrauka KILIMAS
- [VIKTORIJA GEČYTĖ: ESI REIKALINGAS TEN, KUR TAVĘS NĖRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/viktorija-gecyte/) - Yra muzikantų, kurie muziką atlieka, ir yra tokių, kurie, regis, ja tiesiog gyvena. Viktorija Gečytė neabejotinai priklauso pastariesiems. Jos istorija, prasidėjusi penkiametės pasirodymais scenoje ir televizijoje, nėra pasakojimas apie atrastą pašaukimą – tai pasakojimas apie pašaukimą, kuris niekada nebuvo pamestas. Gilus prigimtinis ryšys su muzika ją natūraliai vedė į JAV universitetą, Paryžiaus klubų scenas ir galiausiai į
- [PENKETUKAS IŠ KANŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/penketukas-is-kanu/) - Nuo pat pirmos iniciatyvos dar 1939 m. rengiamas Kanų kino festivalis žingsniuodamas raudonu kilimu tempia prestižo šleifą. Jo spindesys visiems puikiai pažįstamas: nuo kino kūrėjų, aktorių, industrijos atstovų iki paparacių ir viso pasaulio sinefilų. Pasaka Pietų Prancūzijoje, kur susitinka kokybė, elegancija, ambicijos, fortūna. Tačiau režisierius, kino tyrinėtojas Mustafa Uzuneris primena, kad kiekviena moneta turi dvi puses,
- [Kristina Tamulevičiūtė: „Tai, ką rašau, iš tiesų įvyko“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kristina-tamuleviciute-tai-ka-rasau-is-tiesu-ivyko/) - Šiųmetėje poezijos knygoje „Namai“ („Slinktys“, 2025) Kristina Tamulevičiūtė kuria kitokią laiko sampratą, naujus įvaizdžius, tačiau lieka prie sau būdingo tapybiško kalbėjimo. Su rašytoja šnekamės apie tai, kas pakito nuo jos pirmojo eilėraščių rinkinio, kas liko, apie naujosios knygos principus, kas poezijoje svarbiausia, kas yra namai, rašymo įpročius ir kūrybinę žaismę. Kas pasikeitė nuo pirmojo Tavo
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ VII. DRAMA QUEEN](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-vii/) - „Mano vaikystė – gatvės, už kurių gatvės ir dar gatvės, ir dar gatvės. Gatvės apibrėžia tavo esmę ir gatvės tave įkalina be jokių automagistralės, greitkelio ar plento ženklų.“ Taip prasideda jo „Autobiografija“. Kai prieš dešimt metų pradėjau ją skaityti, mane nustebino keistas sutapimas, panašus motyvas, gal net labiau užuomina apie kažką, tačiau niekam nežinomą, nuo ko
- [JOHNO BERGERIO GYVENIMO BŪDAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/johno-bergerio-gyvenimo-budai/) - Johnas Bergeris (1926–2017) – britų rašytojas, tapytojas, meno kritikas, į Vakarų kultūros pasaulį įsiveržęs 1972 m. su BBC programa „Matymo būdai“ (Ways of Seeing) ir tais pačiais metais pasirodžiusiu romanu „G.“, apdovanotu Bookerio literatūros premija. Keturi televizijos laidos epizodai virto to paties pavadinimo knyga, kurios įtaka milijonams vaizduojamojo meno kūrėjų ir mylėtojų išlieka neišmatuojama. „Matymo būdams“ skiriamos
- [PAAUGLIAI NEBEATSAKO Į TELEFONO SKAMBUČIUS: NEPAGARBA AR NAUJA TENDENCIJA?](https://www.nemunas.press/e-publikacija/paaugliai-nebeatsako-i-telefono-skambucius-nepagarba-ar-nauja-tendencija/) - Regis, paaugliams mobilieji lyg priklijuoti prie rankų, tačiau kai jiems skambinama, jie neatsiliepia. Šis daugeliui tėvų puikiai pažįstamas scenarijus gali atrodyti absurdiškas ir erzinantis, kai kuriems – netgi keliantis nerimą. Tačiau minėtoji tendencija daug pasako apie tai, kaip 13–18 metų jaunuoliai dabar bendrauja (arba nebendrauja) su kitais. Faktas, jog išmanieji telefonai yra neatsiejama paauglių kasdienybės
- [VAIZDO ATMINTIES ARCHEOLOGIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/vaizdo-atminties-archeologija/) - Raktas į Vlado Oržekausko kūrybos pasaulį yra pareidolija – jausmas, lyg daiktų metami šešėliai ar debesų pavidalai kažką primintų. Formų neapibrėžtumas suteikia galimybę subjektyvioms patirtims. Šis fenomenas nuo seniausių laikų plačiai naudojamas vaizduojamajame mene. Vladas primena, kad Leonardas da Vinci savo užrašų knygelėje yra aptaręs pareidoliją kaip kūrybos metodą menininkams: „Atidžiai pažvelgus į senas ir dėmėmis
- [BONG JOON-HO HOLIVUDE IR KOSMOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/bong-joon-ho-holivude-ir-kosmose/) - Filme „Mikis 17“ praleista kažkas esminio Už filmą „Parazitas“ (Parasite, 2019) „Oskarais“ apdovanoto Pietų Korėjos režisieriaus Bongo Joon-ho naujausia mokslinės fantastikos komedija „Mikis 17“ (Mickey 17, 2025) kino teatruose nesusilaukė žiūrovų antplūdžio. Nors futuristinį pasaulį vaizduojančio filmo scenarijus originalus ir pristato populiarią nemirtingumo temą, tačiau kūrinys chaotiškas, vietomis pernelyg absurdiškas, o Bongui būdingas kandus humoras
- [ŽIAURUMAS KINE. IŠEITI AR PASILIKTI SEANSE?](https://www.nemunas.press/e-publikacija/ziaurumas-kine-iseiti-ar-pasilikti-seanse/) - Šiandien esame pasiekę maksimalaus komforto zoną, tokios žmonijos istorijoje dar nebuvo: neturime medžioti, kovoti, bėgti, slėptis ir iš paskutiniųjų ginti savo būtį. Patogūs kapitalistiniai atributai padarė mus tokius tingius kaip žvairuojanti akis, kuriai sudėtinga susifokusuoti į taikinį. Deja, viduje vis tiek svyruoja įgimtos kortizolio ir dopamino hormonų svarstyklės: nuveikti ką nors ekstremalaus, neleistino, patenkinti viduje
- [MENININKO ELGESIO PROTOKOLAS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/menininko-elgesio-protokolas/) - Šaunus ir, iš pirmo žvilgsnio, net per daug demokratiškas parodos „Leistinas grožio lygis“ atidarymas netikėtai virto savotišku referendumu dėl kūrybos pagrįstumo ir to, kas apskritai dar gali būti vadinama menu. Tapo akivaizdu: visuomenė pavargo galvoti, analizuoti, spėlioti, ką reiškia vienas ar kitas performansas, kodėl tapyboje daugiau plastiko nei spalvos ir kodėl kiekvieną instaliacijos objektą turi
- [NUOTYKIAI KALBA NATOMIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuotykiai-kalba-natomis/) - Kartais į menininkus žiūrime rimčiau nei jie patys į save. Galbūt bijome susidūrimo su talentu apdovanotaisiais ir jausmo, kad esame mažesni, paprastesni ir ne viską žinantys. Tokia ta daugeliui būdinga baimė, šauniai dangstoma šnekomis apie tai, kas išgirsta, matyta, ragauta, aplankyta. Mano savimeilę glosto pokalbis su žemišku kūrėju, turinčiu puikų humoro jausmą, nevengiančiu rodyti savo
- [Pokalbis su Česlovu Lukensku](https://www.nemunas.press/video/pokalbis-su-ceslovu-lukensku/) - Menotyrininkas Ignas Kazakevičius tyria vieno drąsiausių, paradoksaliausių ir netgi brutaliausiai atvirų Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – Česlovo Lukensko – pasaulį. Jųdviejų pokalbis aprėpia Lukensko kelią nuo ankstyvųjų asambliažų, objektų ir tapybos XX a. 8–9 deš. sandūroje iki performansų, meno akcijų, hepeningų bei instaliacijų, realizuotų tiek individualiai, tiek legendinėje grupėje „Post Ars“. Analizuojama ne tik Lukensko
- [ČIURLIONIO FOTOGRAFIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ciurlionio-fotografija/) - Vienas svarbiausių XX a. pradžios moderniojo meno kūrėjų – lietuvių dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Jo novatoriška kūryba, veikiama modernizmo bei tuo metu Rytų Europoje kilusių nacionalinių judėjimų, pralenkė savo laiką ir nubrėžė naujas estetines bei menines kryptis. Plačiausiai pripažinti šio tapytojo ir muziko kūriniai priskiriami simbolizmo ir art nouveau srovėms. Akivaizdžiai sapniško ir abstraktaus pobūdžio darbai,
- [GRIMAS IR GAMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/grimas-ir-gama/) - Nuo trejų iki aštuoniolikos – Išvežk mane į mišką, kad vilkai užpultų ir sudraskytų į gabalus. Dieve, kad greičiau viskas baigtųsi! Man nusibodo klausytis, visa tai tiek kartų girdėta. Grimuoju močiutę – geltoni ratilai apie paakius. Apvelku gelsvu, ryškiai per dideliu lietpalčiu. Maža klounė vėl skundžiasi: – Greičiau numirt, ir tada baigtųsi! Meldžiu kasdieną, kad mane
- [UŽPROGRAMUOTA MEILĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/uzprogramuota-meile/) - Per pastaruosius penkiolika metų architektės Gilmos Teodoros Gylytės darbai reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus architektūrinio atsinaujinimo. Jie tapo dalimi platesnės diskusijos apie tai, kaip pastatai ne tik tarnauja žmonėms, bet ir veikia jų elgseną, tarpusavio santykius bei emocinę savijautą. Gilma – ne tik žmogiškumą architektūroje skleidžianti kūrėja, bet ir plataus mąstymo vizionierė. Jos svajonių miestas – ne blizgantis
- [LAIKAS YRA ARTI FILOTOPINĖS SKIAUTĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/filotopines-skiautes/) - KARALIŪNAIČIOS, LAUMĖS IR VYŠNIOS Vaikas Stalino laidotuvių neprisimena. Buvo metų ir pusantro mėnesio. Pirmųjų Stalino įpėdinių, irgi vienas kitą smagiai galabijusių, taip pat ne. Daug vėliau tik girdėjo gerokai įgėrusį, užtat naktimis nebeužmiegantį senelį karštai ginčijantis tai su Berija, tai su Malenkovu, tai dar su kokia šmėkla. Ne, veikiau čia nei ginčas, nei barnis. Čia
- [GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ: MAN SVARBU MOTERŲ SOLIDARUMAS IR VIENA KITOS PALAIKYMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gabriele-labanauskaite/) - Gabrielė Labanauskaitė – ne tik dramaturgė, bet ir žmogaus teisių aktyvistė, tad nenuostabu, kad savo kūryba ji siekia šviesti visuomenę socialinės nelygybės klausimais. Vienas jų – moterų diskriminacija. Tačiau kalbėsimės ne tik apie tai: aptarsime ir dramaturgijos vertinimą Lietuvoje, pačios G. Labanauskaitės kūrybą, jos procesus ir artėjančią premjerą. Prieš metus „NeSustojusiai kultūrai“ duotame interviu, paklausta apie dėmesį
- [Kšištofas Kšivecas | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ksistofas-ksivecas-poezija/) - KARALYSTĖ Tavo palieptas nusipurčiau dulkes nuo sandalų ir išėjau į naktį tykią tamsoje garnio lizde radau mažytį kopūstą vidury tuščio lauko lizdas lizde kopūstas perpjovęs tą raukšlėtą senuką radau skardžiabalsį gretasienį tarp šešių sienų įkalintas žiogas juoda avis tarp žalių smuikininkų groja saksofonu paprastai prie upės vidinėje tvirtovėje dialogas natomis do re mi fa sol
- [Baltijos verpete: susiderinę kūnai, sutapę gyvenimai](https://www.nemunas.press/uncategorized/baltijos-verpete-susiderine-kunai-sutape-gyvenimai/) - Šiuolaikinio šokio ir tarpdisciplininio meno pasaulyje vis ryškiau pastebimas kūrybinis tandemas – Ieva Gaurilčikaitė-Santas (Ieva Gaurilčikaitė-Sants) ir Krišjanis Santas (Krišjānis Sants). Šiedu menininkai, dirbantys tiek atskirai, tiek kartu, formuoja savitą estetiką, kurioje susilieja šokis, scenografija, garsas ir kūno patyrimas. Jų darbai netelpa į scenos rėmus – duetas kuria erdvinius potyrius, leidžiančius publikai ne tik stebėti, bet
- [VENERA, ROŽĖ IR OBJEKTYVAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/venera-roze-ir-objektyvas/) - Luvro salėje stovi Nekaltybės portretas… Tai balta Venera – negyva statula Ir jaunutė gražuolė, ir išblyškęs poetas. Čia sustoja ir meldžias… Salę gaubia tyla… Ir visi čia jai meldžias, nes priverčia jos grožis Jos sudievinto veido ir nekalto liemens… Ir lengvutė kaip snaigė, kaip lapelis nuo rožės Atitrūksta šypsnys nuo to balto akmens. Eduardas Mieželaitis
- [RIMANTAS DICHAVIČIUS. LIŪDESIO FOTOGRAFIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/rimantas-dichavicius-2/) - Saulės šviesos pluoštas srūva pro nepasiekiamai aukštą, laiko dulkėmis apniauktą palėpės langą. Dairausi Rimanto Dichavičiaus namuose kaip memorialiniame muziejuje, kurį prižiūri pats menininkas, garbaus amžiaus, svetingas ir energingas. Jis juokiasi: „O gal reikėtų tokį įkurti, nelaukiant, kol išeisiu?..“ Dailininkas, fotografas, leidėjas, beveik visų svarbiausių valstybinių premijų laureatas, garbės kryžių ir ordinų kavalierius gyvena šilo pakrašty,
- [TELEMACHAS IR LIETUVOS ODISĖJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/telemachas-ir-lietuvos-odisejos/) - Visai gali būti, kad Mikėnų civilizacijos ir Trojos atradėjas Heinrichas Schliemannas iki archeologijos nebūtų prisikapstęs, jei į jo rankas nebūtų patekusi viena populiariausių XIX a. knygų (bestseleris nuo XVII a. iki Pirmojo pasaulinio karo) – „Telemacho, Uliso sūnaus, nuotykiai“, kurią parašė Liudviko XIV vaikaičio mokytojas – teologas, poetas, mąstytojas, pedagogas François Fénelonas. Po pirmojo tomo publikavimo 1699 m. (tai padaryta
- [SAULIUS URBANAVIČIUS. KINO GARSO DIRIGENTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/saulius-urbanavicius-kino-garso-dirigentas/) - „Kine garsas gali pagreitinti ar sulėtinti laiką, net jį sustabdyti. Galvoji, kodėl viename epizode tos trys minutės taip ilgai nesibaigia, o kitame, žiūrėk, dvidešimt minučių tiesiog pralekia. Jis padeda konkrečią vietą perkelti į kitą laiką ar sukurti naują kontekstą“, – sako garso režisierius Saulius Urbanavičius. Į vieno iš labiausiai įvertintų kino profesionalų namus jau atskrido net
- [#KasArchitektas](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektas-3/) - OBJEKTAS – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras ARCHITEKTAI – Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė DEKORATORIUS – Mantas Petravičius UŽSAKOVAS – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras VIETA – Danės g. 19, Klaipėda Svetlanos Baturos nuotrauka Kiekviena erdvė yra gyvas pasakojimas – apie kūrėjus, jų sprendimus, vertybes ir patirtį. Architektūros kūrinys – daugiau nei tik autoriaus darbas: jis prigyja
- [Apie Menininką ir Visuomenininką, arba Kodėl pasaulis nesikeičia, bet vis tiek geriame kavą](https://www.nemunas.press/e-publikacija/apie-menininka-ir-visuomenininka-arba-kodel-pasaulis-nesikeicia-bet-vis-tiek-geriame-kava/) - Menininkas yra įkvėptas, o štai Visuomenininkas – prisirišęs prie problemų tarsi senas šuo prie vartų: loja, kai tik kas nors eina pro šalį. Jie abu gyvena tame pačiame mieste, kvėpuoja tuo pačiu oru (nors Menininkas įsitikinęs, kad jo oras šiek tiek švaresnis – kūrybiškumo deguonis, sakytum), bet juos skiria tai, ką filosofai vadina „gyvenimo beprasmybės
- [MARTYNAS GAUBAS. SKULPTŪRA KAIP PROVOKACIJA IR VISUOMENĖS VEIDRODIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/martynas-gaubas/) - Su skulptoriumi Martynu Gaubu susipažinome dirbdami Šiaulių „Laiptų“ galerijoje. Netrukus pamačiau pirmąsias jo paveikslų parodas. Prisipažinsiu (Martynai, nepyk!), jos man pasirodė panašios į adoraciją dailininkui Raimundui Šližiui. Tačiau menininkas, tarsi nujausdamas, kad įrėminta plokštuma – ne jo tikrasis kelias, drąsiai „išėjo“ į viešąsias erdves, pradėjo kurti skulptūras ir instaliacijas. Šiandien Martynas – tikrai reiškinys Lietuvos šiuolaikiniame mene,
- [PAŽLIUGĘS ŠEŠTADIENIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/pazliuges-sestadienis/) - Mūsų vienkiemis pasislėpęs dauboje. Iš visų pusių jį supa kalvotas Aukštaitijos peizažas – gūdūs miškai, krūmokšniais apaugę raisteliai ir pievos. Dabar, kol dar ankstyvas pavasaris, pro namo langus gali matyti tolumoje stūksantį piliakalnį. Didiesiems kiemo klevams sulapojus, jis veikiai dings iš mūsų regos lauko ir vėl pasirodys jau tik vėlyvą rudenį. Ramu. Smagiai šviečia saulė. Sode
- [REFLEKTUOTI PASAULĮ PER MENĄ: PARYŽIAUS GALERIJŲ SAVAITGALIO ATRADIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/reflektuoti-pasauli-per-mena/) - Gegužės pabaigoje vykęs, jau tradicija tapęs Paryžiaus galerijų savaitgalis sostinę pavertė milžinišku muziejumi po atviru dangumi. Teminės ekskursijos, konferencijos ir vernisažai ne tik suteikė galimybę iš naujo atrasti ikoniškuose Marė, Sen Žermeno bei Matinjono kvartaluose įsikūrusias galerijas, susipažinti su daugiau nei 150 Prancūzijos bei užsienio menininkų kūryba, bet ir atvėrė erdvę diskutuoti apie pasaulį meno
- [ČIA JAU BUVAU](https://www.nemunas.press/straipsniai/cia-jau-buvau/) - Veikėjai: RoRa MOTERIS 1 PAVEIKSLAS Visa scena, sienos, grindys, lubos ir žiūrovai panyra į nesibaigiantį žmonių, žvėrių ir gėlių paveikslą. Pulsuojanti šviesa kuria mirgėjimą, judesį, iš kurio randasi tylus, labiau įsivaizduojamas nei iš tikrųjų girdimas šniokštimas. Scenos viduryje pamažu ryškėja baltais naktiniais apsirengusi moteris. RoRa. Aš čia jau buvau… Argi ne taip atskambėjo pirmoji mintis?
- [PEETER KROSMANN. Nevaržoma saviraiška po 13.00](https://www.nemunas.press/straipsniai/peeter-krosmann/) - Seno kauniečio žingsniu (užtikrintai, bet be įtampos, ir greitai, tačiau neskubėdamas) einu Laisvės alėja, žvilgsniu skenuoju amžinojo knygyno lange išdėliotas naujienas, nuryju seilę atsigręžęs į praviras amžinosios spurginės duris, stabteliu prieš amžinojo teatro fasadą, nuo kurio žvelgia į amžinąjį Klausą Kinskį panašus bičiulis aktorius, staiga pakeitęs kryptį neriu į kitapus gatvės žiojėjančią arką, laiptinės spynoje
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ VI. DAVIDO BOWIE POKŠTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-vi/) - „Turiu gerų ir blogų naujienų, – 2015-ųjų vasarą jis parašė savo draugui Gary Oldmanui. – Blogoji ta, kad grįžo didysis V. Geroji – atsirado ir mano skruostikauliai.“ Didysis V (angl. big C, Cancer – vėžys) tuo metu vėl pasirodė pas Davidą Bowie, kaip ir skruostikauliai, išryškėję dėl staigaus svorio kritimo: po remisijos metų pradžioje vasarą viskas atsinaujino. Geras juokelis, kaip
- [NEMIRTINGAS GANDAS. DIEVO KLAUSIMAS IR MODERNYBĖS ILIUZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nemirtingas-gandas/) - Garsus vokiečių filosofas Robertas Spaemannas (1927–2018), dėstęs Štutgarto, Heidelbergo, Miuncheno universitetuose, buvęs vizituojančiu profesoriumi Paryžiuje, Rio de Žaneire, Naujajame Levene ir Kinijos socialinių mokslų akademijoje Pekine, apie pasaulį ir jame veikiančiuosius mokėjo kalbėti aiškiai ir argumentuotai. Ieškodamas esminio atsakymo – ką reiškia moderniame pasaulyje būti žmogumi, sukūrė solidžių veikalų, gilinosi į naujųjų laikų idėjų istoriją, krikščioniškąją
- [BUITINĖ ASTRONOMIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/buitine-astronomija/) - I Nepamenu, ką išradome anksčiau: laikrodį, veidrodį ar stiklą saulės užtemimams stebėti. Vėliau sukonstravome aparatą, leidžiantį vienu metu būti ir šiandien, ir vakar; ir čia, ir anapus. Juo bandėme užfiksuoti kažką, kas sukūrė mus pačius. Įamžinome daiktų nuograužas, griūvančius pastatus, sugijusias žaizdas, pikselių dulkes, žmogaus pėdsakus Mėnulyje. Tada dar nežinojome, kad anapus nieko nėra. Juk
- [EDGARAS MONTVIDAS: „NET DVIEJŲ EILUČIŲ VAIDMUO TURI BŪTI PARENGTAS TOBULAI, TARSI BŪTUM JĮ ATLIKĘS ŠIMTUS KARTŲ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/edgaras-montvidas/) - Kai po „Financial Times“ žurnalisto Andrew Melloro publikuoto straipsnio apie lietuvius operos kūrėjus ir solistus socialiniuose tinkluose nuvilnijo kolektyvinio pasididžiavimo ir nuostabos banga, pirmiausia pagalvojau apie tai, kiek mažai šis džiaugsmas turi bendro su realiu talentingų asmenybių kūrybos patyrimu, kaip maža pastangos juos grąžinti į Lietuvos scenas. Tačiau tai negalioja Edgarui Montvidui, balansuojančiam tarp darbo
- [KAUNAS DAVĖ NAUJŲ VERTYBIŲ (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaunas-dave-nauju-vertybiu-2/) - Tęsinys Senį radau besirengiantį į parodą. Tądien į parodą jis nebenuėjo. Ramiai ir vaizdžiai, viduj vis labiau įsidegdamas, papasakojo visą įvykių eigą, ir autentiškesnio vaizdo man niekas jau nebenupiešė. Kalanta susidegino sekmadienį apie 12 val., kai į teatrą rinkosi žmonės. Buvo gražus, gerai nuaugęs vyrukas, protingas, gerai mokėsi. Iš mokyklos buvęs pašalintas už rašinį laisva
- [NORBERT TUKAJ. LAUKIMO ESTETIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/norbert-tukaj/) - Norbertas Tukaj – vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros fotografų, kurio darbai nuolat publikuojami tarptautiniuose leidiniuose (tarp jų – „Dezeen“, „Divisare“, „ArchDaily“) ir atpažįstami kaip svarbi Lietuvos architektūros reprezentacijos dalis užsienyje. N. Tukaj fotografija nėra vien pastatų dokumentavimas – tai subtilus vizualinis pasakojimas, skiriantis dėmesio atmosferai, urbanistiniam kontekstui ir žmogaus santykiui su erdve. Kaip iš architekto jis tapo fotografu
- [28 NELABAI MANDAGIOS PASTABOS APIE RAŠYMĄ ARBA KATAPULTAVIMASIS Į TARANTULŲ DUOBĘ](https://www.nemunas.press/straipsniai/28-nelabai-mandagios-pastabos/) - 1. Štai mane be galo juokinantis faktas: apie kelias ankstyvųjų krikščionių erezijas žinome tik todėl, kad išliko jas kritikuojančių įrašų. Autentiški eretikų raštai, jei kada nors egzistavo, buvo prarasti. Galvoju apie tai kaskart, ketindamas užrašyti savuosius priekaištus. Ar taip įveikiu savo priešų idėjas, ar paverčiu jas inkliuzu gintare, išsaugodamas amžinybei? 2. Poetas Paulis Valéry yra
- [ROLANDAS PALEKAS: VISADA YRA VIDINIS KONFLIKTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/rolandas-palekas/) - Rolandas Palekas – vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūrėjų, kurio vardas siejamas su jautrumu kontekstui, santūria estetika ir gebėjimu derinti racionalumą su poetišku mąstymu. Vilnius TECH dėstytojas, studijos „Paleko archstudija“ įkūrėjas, daugelio architektūrinių konkursų laimėtojas ir pastatų, kurių poveikis miestui juntamas ne tik vizualiai, bet ir konceptualiai, autorius. 2014 m. už miesto ir gamtos darną architektūroje R.
- [PARALELINĖS VISATOS IR JUODOJI DĖŽUTĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/paralelines-visatos-ir-juodoji-dezute/) - Kuris nežino biblinio pasakojimo apie ėjimą vandens paviršiumi? Šis įvykis priskiriamas pasakoms, nes paneigia fizikos dėsnius. Dar vadinamas stebuklu. Lygiai dėl to paties – visa, kas nutinka neįprastai, kam nėra jokio loginio paaiškinimo, kas prieštarauja mokslo įrodymams, laikoma pramanu. Bet yra daugybė pavyzdžių, vadinamų stebuklingais pagijimais, išsigelbėjimais, išlikimais. Jie – ne iš knygų, ne iš legendų. Netgi
- [MIESTAS TARP NERIMO IR EUFORIJOS. BUENOS AIRĖSE SU MENININKE VERÓNICA PARSELIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/miestas-tarp-nerimo-ir-euforijos-buenos-airese-su-menininke-veronica-parselis-_copy/) - Buenos Airės po beveik dviejų mėnesių, praleistų Argentinos provincijos džiunglėse, mane pasitiko atviru glėbiu: teatrais, muziejais, išpuoselėtais parkais, įspūdinga architektūra, gastronominiu paveldu, tango (labai daug tango), šokamo tiesiog centriniuose skveruose. Tą rytą prabudus Paryžių primenančiame Palermo Holivudo rajone esančiuose svečių namuose mano veidas panašėjo į iš terakotos atsainiai nudrėbtą kaukę: vasaris šiame didmiestyje – industrinių uodų,
- [#KasArchitektė](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitekte/) - OBJEKTAS – optikos „Glasses On“ interjeras INTERJERO DIZAINERĖS – Justė Žibūdienė, Dominyka Rudokė | Studija „Toota“ UŽSAKOVAS – Optikos studija „Glasses On“ VIETA – Laisvės al. 30, Kaunas Šiandien interjero dizainas viešoje aplinkoje – daugiau nei estetika. Tai bendros patirties formavimas tarp dizainerio, užsakovo ir vartotojo. Studijos „Toota“ dizainerės Justė Žibūdienė ir Dominyka Rudokė ieškodamos rakto optikos „Glasses On“ interjerui
- [TV SODAS? KAIP MENININKAS NAM JUNE PAIKAS NUMATĖ SKUBIUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tv-sodas/) - Pasaulyje, kuris patiria ekologinę krizę, labai svarbu atnaujinti santykį su gamta. Šiuolaikiniams menininkams tai iššūkis – ne tik reaguoti į klimato problemas, pasitelkiant estetinę raišką, bet ir bendradarbiauti su kitomis biologinėmis rūšimis, kad būtų sukurti nauji ryšiai tarp žmonių ir nežmogiškų gyvybės formų. Yra menininkų, kaip Honkonge gyvenantis Zheng Bo ir Berlyne įsikūręs brazilų kūrėjas Danas
- [MATYTI MUZIKĄ. GARSO AMATININKAS MAXIMILIANAS OPRISHKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/matyti-muzika/) - Maximilianas Oprishka, geriau žinomas kaip FUME, kasdien tiria formos, materijos ir garso santykį. Jo vaizduotė nardo tarp skirtingų medijų: jis – vertinamas elektroninės muzikos kompozitorius, garso ir vaizdo instaliacijų, vizualinių sprendimų tokiems klientams kaip „Google“, „Netflix“ ar „History Channel“ kūrėjas, kompiuterinės grafikos studijos vadovas. 2024-ųjų vasarį menininkas pristatė ambicingą projektą – aštuonių kūrinių albumą „MASS“, parašytą chorui
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ | V. RAUDONAS TRIKAMPIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzika-per-stiprintuva-v/) - Autobusas sulėtina greitį prie žiedinės sankryžos, paskirstančios eismą tarp Max-Stromeyer gatvės, kuria vilkomės septynias minutes ir šešias sekundes, ir Oberlohn gatvės, į kurią jis pasuks, todėl manyje sukyla banga visai teisėto pasipiktinimo, prie kurio jau buvau įpratęs, tad, sakyčiau, jis panašesnis į planuotą vangios depresijos priepuolį. Oberlohn man visai nereikia, nes kelionės tikslas yra būtent
- [Žmogus, menas, atmosfera. Gamtos viešpatavimo idėja Wernerio Herzogo filme „Pamirštų sapnų urvas“](https://www.nemunas.press/straipsniai/zmogus-menas-atmosfera/) - Straipsnyje remiantis vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo dokumentiniu filmu „Pamirštų sapnų urvas“ (Cave of Forgotten Dreams, 2011) aptariami paradoksai ir dviprasmybės, susijusios su „gamtos viešpatavimo“ sąvoka. Šiame filme režisierius nukelia mus į akmeninę „šventovę“, kurioje keliami klausimai apie šiuolaikinį žmogų, gyvenantį šiandieniniame pasaulyje, praradusiame sakralumą, ir Žemę, netekusią savo „auros“, tapusią visa valdančios technomokslinės galios produktu.
- [PARYŽIAUS GĖLYNAS: BENEDYKTO HENRYKO TYSZKIEWICZIAUS MODELIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/paryziaus-gelynas-benedykto-henryko-tyszkiewicziaus-modeliai/) - XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Paryžius buvo kvapą gniaužianti vieta žmogui, neabejingam grožiui ir pasaulio įvairovei. Vartant 1908 m. išleistą iliustruotą „Paryžiaus pramogų vadovą“ (Guide des plaisirs à Paris) akys raibsta nuo laisvalaikio praleidimo būdų gausos. Mieste esama puikių parkų, sodų ir giraičių romantiškiems pasivaikščiojimams, turtingų muziejų, rūmų ir paminklų, išpuoštų bažnyčių; taip pat – kinoteatrų, velodromų, cirkų,
- [JIEVARO DŽIAZAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/jievaro-dziazas/) - Trombonininkas, aranžuotojas, kompozitorius, „Vilnius JJAZZ Ensemble“ įkūrėjas ir meno vadovas Jievaras Jasinskis – vienas ryškiausių šiandienos Lietuvos muzikos scenos atstovų. Jis su užsidegimu jungia skirtingas muzikines kalbas ir nuosekliai trina dažnai inertiškas ribas tarp jų. Jievaro dienotvarkė – tikras nuotykis, kuriame telpa bendradarbystė su svarbiausiais šalies atlikėjais ir orkestrais, jo paties inicijuojami džiazo ir akademinės muzikos susitikimai,
- [Davidas Bowie ir filosofas](https://www.nemunas.press/straipsniai/davidas-bowie-ir-filosofas/) - Lengva suprasti, kas yra žmogus iš jo skaitomų knygų. Bet nemažai pasako ir tai, kas apie jį rašo. O pirmoji knyga apie D. Bowie po jo mirties buvo parašyta filosofo. Autorius papasakojo, kas jį – atsidūrusį visiškam dugne – ištiko pasiklausius albumo „Low“. Atsimenate „Always Crashing in the Same Car“ – mes darysime vis tas pačias klaidas?
- [AURELIJA MAKNYTĖ. DRUGELIO METAMORFOZĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/drugelio-metamorfoze/) - Elektra prarijo eglę, jos spygliai virto kibirkštimis ir šaudė mažyčiais fejerverkais. Lingavo stulpai. Aurelijos Maknytės kūryba – jautrus ir daugia­sluoksnis žvilgsnis į laiką, atmintį bei kasdienybės fragmentus. Naudodama archyvinę medžiagą, ji tyrinėja, kaip mūsų praeitis ir asmeninės istorijos virsta meno forma. Menininkės darbuose akcentuojama atmintis, laikas, itin įvairiai – nostalgiškai ar netgi ironiškai – traktuojami tapatybės klausimai. Rastus
- [XIX A. PARYŽIAUS NUOGALĖS LIETUVIO FOTOSTUDIJOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/paryziaus-nuogales-fotostudijoje/) - XIX a. Lietuva neliko kultūrinių naujovių nuošalėje, nepaisant sudėtingų istorinių sąlygų. Fotografija, kuri tuomet tapo meninių eksperimentų epicentru, buvo aistringai praktikuojama dvaruose. Ja rimtai užsiėmė Raudondvarį valdęs grafas Benedyktas Henrykas Tyszkiewiczius (1853–1935), daug laiko gyvenęs Prancūzijoje ir tiesiogiai stebėjęs fotografijos vingius. Jis įdėmiai fiksavo naujus reiškinius, gilinosi į kūno, seksualumo temas. Tai liudija paroda „Nuogo kūno
- [„Empty Brain Resort“: Nepriklausomos kultūros kelias ir iššūkiai](https://www.nemunas.press/e-publikacija/empty-brain-resort-nepriklausomos-kulturos-kelias-ir-issukiai/) - Pastaruoju metu, kai gilinuosi į temas, kurios mane veda prie rašymo, vis dažniau sugrįžtu į dvi vietas: Vilnių, tapusį mano namais, ir Berlyną, kur nuolat atsiveria naujos galimybės bei perspektyvos. Šie miestai man yra kaip šaltiniai – tiek fiziniai, tiek psichologiniai – ir jų įtaka manosioms būsenai ir minčiai neišnyksta. Čia gyvena žmonės, jau ne
- [KAIP MAŽOS TAUTOS KURIA DIDELES HIERARCHIJAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/dideles-hierarchijos/) - Keli mėnesiai svečiuojuosi Lahore – Pakistano kultūros sostinėje, pakviesta šeimos, kurią sudaro kelių kartų Kembridžo universiteto absolventai. Mano šeimininkų rezidencijos svetainėje menas ir istorija susipina nedaloma vienove – sienas puošia paveikslai, kurių vertė matuojama ne pinigais, bet proveniencija, šeimos fotografijos sidabriniuose, dar kolonijinio periodo juvelyro rankų darbo rėmuose, o komodos mena turtingą Britų Indijos praeitį. Tarnai tiekia vakarienę,
- [KAUNAS DAVĖ NAUJŲ VERTYBIŲ (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaunas-dave-nauju-vertybiu/) - Įstabios apimties rašytiniame Kovo 11-osios Akto signataro, itin šviesaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (1988–1990) dalyvio Romualdo Ozolo (1939–2015) palikime greta filosofijos, poezijos ir prozos, kultūrologijos ir menotyros, politikos, pub­licistikos yra ir daugelį metų rašytas dienoraštis. „Prie Smetonos“ gimusio šešiolikmečio pastebėjimų apie kasdieną pasižymėjimas tęsėsi iki mirties. Dėl Ozolo mąstymo gelmės užrašai peržengė paprasto autobiografinio dokumento ribas,
- [JONATHAN FRANZEN. KNYGOS MANE GELBĖJO](https://www.nemunas.press/straipsniai/jonathan-franzen/) - Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamoje Kauno literatūros savaitėje šių metų gegužę viešėjo Jonathanas Franzenas (g. 1959). Šešių romanų, penkių eseistikos ir straipsnių rinkinių autorius įvertintas keliolika reikšmingų literatūrinių apdovanojimų; tarp jų – Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinė knygų premija, Jameso Taito Blacko atminimo (Jungtinė Karalystė) bei Thomo Manno (Vokietija) apdovanojimai. Rašytojo indėlis į paukščių apsaugą taip pat pastebėtas, –
- [MYKOLAS SAUKA. VERSIJA IR PERVERSIJA PRASIDEDA NUO GEMALO](https://www.nemunas.press/straipsniai/mykolas-sauka/) - Kad pasijustum baltarankis tinginys, reikia apsilankyti skulptoriaus Mykolo Saukos dirbtuvėje, esančioje netoli Kirtimų, važiuojant Vilniaus oro uosto link. Čia jis dirba kartu su kaimynais, savo kolegomis skulptoriais, įsikūrusiais atskirose kūrybinėse erdvėse, tačiau tos erdvės tarsi susilieja į vientisą talentų koncentratą, kur tarp neužbaigtų, o gal ir niekad nesibaigiančių darbų jauti tirštą kūrybos ir juodo fizinio
- [POEZIJA IR EDENAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/poezija-ir-edenas/) - Žmogus grožį valgo bėgdamas nuo bukos kasdienybės rutinos, plokščios buities, primityvios fiziologijos, merkantiliškos poreikių mechanikos. Jis jaučia jo galią, pripažįsta būtinybę juo gaivintis, net ir kritiškai žvelgdamas į kūrybą vis tiek jo siekia, tegu nesąmoningai. Įdomu, kad grožiu neįmanoma pasisotinti. Esi laimingas tik jį „vartodamas“ – klausydamas muzikos, vaikščiodamas po parodą, skaitydamas knygą, žiūrėdamas spektaklį ar
- [Luvro mados namai](https://www.nemunas.press/e-publikacija/luvro-mados-namai/) - Turbūt nieko nenustebinsiu teiginiu, kad Paryžius pirmiausia asocijuojasi su mada. Visgi, jei kalbėtume apie Luvrą, ši Prancūzijos sostinės axis mundi būtų greitai pamiršta. Tačiau atėjo diena, kai padėtis pasikeitė: 2025-ųjų pradžioje atidaryta plataus spektro mados paroda „Louvre Couture“, susiliejanti su žymiojo muziejaus interjeru. Taigi, kas tai ir kodėl tai įvyko? Naujausiuose tyrimuose bei knygose apie
- [#KasArchitektė](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitekte-vaiva-mazone/) - OBJEKTAS – viešbutis ir restoranas „Boheme House“ ARCHITEKTĖ – Vaiva Mažonė | thearchitect.lt INTERJERO DIZAINERĖ – Vaiva Mažonė UŽSAKOVAS – UAB „Mazon Holding“ VIETA – Muitinės g. 9, Kaunas Informacinė kampanija #KasDizainerė (-is) ir #KasArchitektė (-as) kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į architektų ir dizainerių žinomumą bei vertę. Klausimas, kas sukūrė vieną ar kitą pastatą, interjerą ar daiktą, skatina apmąstyti ir
- [JUSTINAS VINCIŪNAS: „NORĖČIAU, KAD ŽIŪROVAI Į SCENĄ MĖTYTŲ POMIDORUS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/justinas-vinciunas/) - Justinas Vinciūnas – jaunosios kartos režisierius, kurio vardas vis dažniau skamba ne viename Lietuvos teatro repertuare. Teatro režisūros specialybę kūrėjas įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) (kurso vadovas Gintaras Varnas). Pelnė Kultūros ministerijos Metų debiuto premiją. Spektaklis „Nepalaidoti mirusieji“ įvertintas „Fortūnos“ diplomu ir pripažintas geriausiu režisūriniu debiutu festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“. Šių metų „Auksinių scenos
- [VĖJO SKULPTORĖ: KAIP PRIVERSTI PLUOŠTĄ ŠOKTI AUKŠTAI VIRŠ MIESTO GATVIŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/vejo-skulptore/) - Janet Echelman pasakoja, kad niekada neketino tapti vėjo skulptore. Tačiau jei kada nors lankėtės Porto mieste Portugalijoje, vaikščiojote Gvangjo (Pietų Korėjoje) gatvėmis ar važiavote pro Vakarų Holivudą, galbūt matėte jos milžiniškas marga­spalvio pluošto skulptūras, sklandančias virš miestų ir milijonų juose gyvenančių žmonių. Glaudžiai bendradarbiaudama su inžinieriais, Echelman pastaruosius 26 karjeros metus kūrė skulptūras, kurios savo
- [JUN TAKAHASHI: „MES KURIAME TRIUKŠMĄ, O NE DRABUŽIUS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/jun-takahashi/) - 1970–1990 m. Japonija išgyveno didžiulių permainų etapą. Kadaise uždara feodalinė valstybė po karo ir septynerius metus trukusios Jungtinių Valstijų okupacijos ėmė vis labiau atsiverti Vakarams. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje metalo ir pankroko muzika Tokijuje buvo tokia pat populiari kaip Niujorke ar Londone. Globalizacija ir ekonominis augimas stiprino šalies įtaką pasaulyje. Produktyvus japonų mados panteonas šiuo laikotarpiu praturtino
- [„MAISON SENNELIER“ – MENININKŲ SVAJONIŲ ALCHEMIKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/maison-sennelier/) - Prie Senos šiandien kaip niekad gyva: upės paviršiuje raibuliuoja saulės spinduliai, patogiai įsitaisę sulankstomuose krėsluose dūmą traukia bukinistai, o abiejose Voltero krantinės pusėse nepaliaujamai zuja paryžiečiai bei turistai. Kas galėtų patikėti, kad visai čia pat, trečiuoju numeriu pažymėtame pastate galime keliauti laiku ir patirti Paryžių tokį, kokį iki šiol matėme tik senuose filmuose? Netikite? Tik
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ IV. ANY MAJOR DUDE WILL TELL YOU](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-4/) - Pretzel logic – riestainio logika, tai posakis, vartojamas apibūdinant kieno nors „iškreiptą mąstymą“. Popkultūros žodynas Gimiau 1964 m., tad kaip ir daugelis bendraamžių privalau turėti bent vieną mėgstamiausią „klasikinio“ arba „senojo“ roko albumą. Paaiškinti, kas yra „klasikinis“ ar „senasis“ rokas, gana sudėtinga, tai labiau įvaizdis nei tikslus apibrėžimas – kažkas sugrota ir įrašyta nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos,
- [Bulgarų menininkas Ivo Dimčevas: „Aš pasitikiu savo kūryba, žinau, kad ji gali išgyventi įvairias aplinkybes“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/bulgaru-menininkas-ivo-dimchevas-as-pasitikiu-savo-kuryba-zinau-kad-ji-gali-isgyventi-ivairias-aplinkybes/) - Į scenos sieną atremtos drobės, jų turinio nematyti, kairėje ant žemės guli sintezatorius. Dėmesio centre – vyras, klūpantis priešais natų stovą, į burną susigrūdęs jo koją. Publika vienbalsiai jam šaukia: „Ivo, are you enjoying the blowjob?“ („Ivo, ar mėgaujiesi oraliniu?“) Jeigu kas nors be konteksto įeitų į salę pavėlavęs, vidury pasirodymo, būtų sunku paaiškinti, kas
- [ILGESIO GRAMATIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ilgesio-gramatika/) - Jeigu reiktų išrinkti metaforiškiausią metų filmą, be abejo, juo taptų kanadiečių režisieriaus Matthew Rankino „Universali kalba“ (Universal Language, 2024). Bene labiausiai sofistikuotas festivalio „Kino pavasaris“ kūrinys, kuriame vienai simbolio klostei dengiant kitą susiformuoja tokia keista kinematografinė patirtis, kad jai reikia paaiškinimo. To imasi Kanadoje gyvenantis ir nacionalinio kino subtilybes išmanantis režisierius, kino tyrinėtojas Mustafa Uzuneris.
- [LAIKRODININKAS, ĮSTRIGĘS PASAKOJE. MAURICE'O RAVELIO JUBILIEJUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/laikrodininkas-istriges-pasakoje/) - Bičiulis paprašė parašyti apie Ravelį –150-ojo kompozitoriaus jubiliejaus proga. Tas pats bičiulis, kuris kadaise įkalbino pabandyti kurti radijo laidas apie… klasiką! Puikiai žinodamas, kaip menkai išmanau šią muzikos sritį. Bet per tuos ilgus 5 metus ir lygiai 500 laidų pamilau akademinę muziką, perklausiau nesuskaičiuojamą galybę kūrinių, perskaičiau šimtus istorijų. Ir nors, ginkdie, nedrįstu vadinti savęs klasikos
- [SUSIDŪRIMAS: KAI ŽODŽIAI PER SUNKŪS, KALBA KŪNAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kai-zodziai-per-sunkus/) - Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas – du šokio menininkai, kurių kūrybiniai keliai susikirto 2021-aisiais „Naujojo Baltijos šokio“ festivalyje. Jų susitikimas nebuvo atsitiktinis – abu tiki, kad šokis gali būti aktyvizmo įrankiu, provokuojančiu nepatogius klausimus ir atveriančiu duris į gilesnes diskusijas. Taip prasidėjusi pažintis galiausiai juos nuvedė prie asmeniško ir drąsaus darbo „Clap & slap“. Agnietė – viena ryškiausių
- [PO ATOKVĖPIO –  VĖL ŠVENTĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/po-atokvepio-vel-svente/) - 1925 m. balandžio 10 d. Niujorke buvo šilta, bet pliaupė, – to penktadienio būta lietingiausios mėnesio dienos. Penktosios aveniu 153-157 numeriu pažymėtame Charleso Scribnerio II (1854–1930) svainio Ernesto Flaggo (1857–1947) leidyklai „Charles Scribnerʼs Sons“ suprojektuotame penkiaaukštyje šampano kamščiai nepokšėjo, nors apie bent vieną tokią dieną –Didžiojo Amerikos romano (DAR, Great American Novel) dieną – galvoja kiekvienas Amerikos leidėjas. 1868 m.
- [HEMINGWAY'AUS LOPŠYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/hemingwayaus-lopsys/) - Tel était le Paris de notre jeunesse, au temps où nous étions très pauvres et très heureux. Ernestas Hemingwayʼus Paryžius. Ir vėl rašau šį žodį, tik šįkart norėdamas pakviesti į kelionę po Ernesto Hemingwayʼaus Paryžių ir jaunystę. Jei leisite sau pasivaikščioti maršrutu, apie kurį papasakosiu, Nobelio ir Pulitzerio premijų laureato gyvenimą galėsite patirti taip, lyg
- [TRYS APSAKYMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/trys-apsakymai/) - „Nemuno“ pasirodymas Lietuvos periodikos peizaže 1967 m. puoselėjusiems literatūrines aspiracijas buvo tarsi durys, į kurias vertėjo belstis kūrybinio kelio pradžioje. Vienas iš tokių bildukų – Vilniaus universiteto teorinės fizikos specialybės studentas, pirmuosius apsakymus atsiuntęs žurnalui 1970 m. su laiškeliu, kad jį paskatino kažkuris to meto jau žinomas rašytojas. Tuometinių literatūros redaktorių reakcijos buvo šaltos, pasiūlyti apsakymai atmesti du
- [NEVEIKTI YRA TIEK PAT PRASMINGA, KAIP VEIKTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/neveikti-yra-tiek-pat-prasminga/) - Pianistė ir kuratorė Marta Finkelštein, neseniai apsigynusi daktaro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra viena aktyviausių moterų šiuolaikinės akademinės muzikos scenoje bei užkulisiuose. Kalbamės apie jos veiklas, kūrybą ir jausmą tapus mama. Esi baigusi klasikinės muzikos fortepijono atlikimo studijas, tačiau pastaruoju laikotarpiu Tave matėme kaip ansamblio meno vadovę, meno tyrėją, kuratorę ir kūrėją. Įdomu,
- [Zita Mažeikaitė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/zita-mazeikaite-poezija/) - KREPAS Japonė šaltoj kalnų trobelėj audžia krepą iš sukrių kanapinių siūlų. Ant sniego ilgos rietimų juostos, melsvos, švelniai violetinės, baltos – brangiems kimono. Sodely regiu savo močiutę, iš vakaro tiesiančią drobes, šiurkščias, kietai sumuštas – paklodines. Tėvas sukučiu veja kanapinę virvę. Ties langu tebestirkso vãgis – keturkampė vinis. KIETIS Nei sėtas, nei norėtas išaugo kietis prie slenksčio. Išsišakojo,
- [VAIKIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vaikis/) - ERICHO SEGALO „MEILĖS ISTORIJA“ Kauno viešoji biblioteka, įsikūrusi Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotuose modernistinio stiliaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, snaudė įprastoje tyloje. Didžiojoje salėje su išlikusiu prabangiu tarpukario sietynu palinkę prie dirbtine oda apklijuotų stalų kur ne kur skaitė, rašė ir snūduriavo lankytojai. Skaityklos darbuotoja, apšviesta stalinės lempos, pildė dokumentus. Jos romėniška nosis ir garbanos, pakaušyje
- [ŠIŲ DIENŲ STEBĖTOJAS VYTAUTAS PUIDOKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytautas-puidokas/) - Kino režisierių Vytautą Puidoką galima pavadinti nepatogiausiu lietuviško dokumentinio kino kūrėju. Nuo savo pirmojo filmo – „El Padre Medico“ (2019), pasakojančio apie Amazonės džiunglėse gyvenantį lietuvių kilmės gydytoją, misionierių Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį, – režisierius ieško tikrų istorijų, kurias žiūrovui nėra lengva priimti. Įkvepiantis poetinis pasakojimas kino ekrane netikėtai tampa filmu, kurį žiūrint norisi stipriai užsimerkti arba dar
- [ILGAAMŽĖ BALSO AUKŠTUMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ilgaamze-balso-aukstuma/) - Kūrėjų, kurie bėgant metams kaip gerą vyną išsaugo ir nušlifuoja savo muzikinį talentą, pasaulyje vienetai. Tarkime, toks buvo iš Ukrainos kilęs amerikiečių pianistas Vladimiras Horowitzas: perkopęs devyniasdešimt jis taip atlikdavo savo rečitalių programą Niujorko salėse, kad fenomenalus grojimas atimdavo žadą net reikliausiam muzikos kritikui. Tokiu išskirtiniu menininku galime pavadinti ir prancūzų kontratenorą Gérardʼą Lesne. 68-erių
- [DIRIGENTĖS GIEDRĖS ŠLEKYTĖS MISIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/giedres-slekytes-misijos/) - Jeigu manęs paklaustų apie žymiausius tarptautinės scenos lietuvius, dirigentė Giedrė Šlekytė būtų sąrašo viršuje. Ji studijavo dirigavimą Graco menų universitete Austrijoje, Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje ir Ciuricho menų universitete Šveicarijoje, taigi augo ir dirba vokiškos muzikinės kultūros šalyse, kur muzika turi ypatingas tradicijas. Šie metai pažymėti reikšmingais dirigentės debiutais Vienoje, Londone, Japonijoje, tačiau nemažiau
- [PLAYBOY IR VELYKOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/playboy-ir-velykos/) - Kažkada pasaulio mitologijose vienas personažų buvo kiškis, sietas su Mėnuliu ir vaizduotas drauge su šio Žemės palydovo deivėmis, kurios dažniausiai įkūnijo pavasarį, gyvasties pabudimą, naujo ciklo pradžią. Na, kad ir senovės germanų tikėjimuose. Štai senųjų laikų anglai tokią Mėnulio mergaitę vadino Ēastre, tad etimologiškai čia viskas aišku – Easter arba Velykos ir yra tai, nuo ko
- [„Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“: kol didžiai gyvas, tol išdidžiai nemiręs](https://www.nemunas.press/e-publikacija/trumpas-kinas-subtilus-reikalai-kol-didziai-gyvas-tol-isdidziai-nemires/) - Balandžiui persiritus į antrą pusę, vėl pasitaikė proga kine išvysti naujausią lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ sukuruotą programą. Šiemet „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ tikina: kol žmogus, kaip būtybė, bus gyvas, tol išdidžiai spinduliuos. O kartais (vardan gero, nors nebūtinai) savų problemų nepabūgs paversti svetimomis. Seansą pradeda režisieriumi tapusio programuotojo Ado Burkšaičio „Tušinukas“ (2024). Sekame
- [ESTER BEGA: „BE NUOŠIRDUMO NET ĮSPŪDINGIAUSI ŠUOLIAI ATRODYS TUŠTI“](https://www.nemunas.press/straipsniai/ester-bega/) - Mums pasisekė, kad Lietuvoje turime tarptautinio lygio šiuolaikinio šokio teatrą „Aura“, kurio trupę sudaro profesionalūs šokėjai iš viso pasaulio. Ester Bega yra viena iš jų. Šokėja gimė ir augo Albanijoje, baigusi mokyklą įstojo į Nacionalinę šokio akademiją Romoje, po studijų šoko „Egri Bianco Danza Company“ Turine, o 2020 m. tapo šokio teatro „Aura“ nare. Kalbėjome apie
- [#KasArchitektas. Ugnės Karvelis gimnazija](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektas-2/) - OBJEKTAS – Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos priestatas ARCHITEKTAI – Vaidas Tamošiūnas, Edvinas Stašys | NEBRAU; Luknė Barčaitė, Gabrielė Šliurpaitė, Rūta Piečytė-Kinkevičienė, Ieva Žvirblė | MASPRO UŽSAKOVAS – Kauno rajono savivaldybė VIETA – Mokyklos g. 5, Akademija, Kauno r. sav. Svetlanos Baturos nuotrauka Mokymosi aplinka – tai ne tik sienos, bet ir erdvė, formuojanti ugdymo
- [NEPALAS IR JO MODELIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/nepalas-ir-jo-modeliai/) - Lauros Kutkaitės pirmajame spektaklyje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) „Sirenų tyla“ mitologija susipynė su dokumentiniais aktorių pasakojimais iš teatro gyvenimo. Spektaklis pelnė pagrindinį 2022 m. Europos jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą. Įkvėpta apdovanojimo, L. Kutkaitė sukūrė spektaklį Dresdene, kūrinys „Teiresijo krūtis“ pernai pasirodė LNDT scenoje, o šiemet kartu su Meno ir mokslo laboratorija pristatė premjerą „Tremolo“.
- [BALYS BURAČAS. TARP TRADICIJOS IR ESTETINIO MAIŠTO](https://www.nemunas.press/straipsniai/balys-buracas/) - Balio Buračo palikimo, saugomo muziejuose ir archyvuose, didžioji dalis – etnografinė dokumentika: fotografas mums geriausiai žinomas kaip etnografas, užfiksavęs nykstančią tarpukario Lietuvos kaimo kultūrą. Nuotraukose menininkas įamžino liaudies buitį, tautinį kostiumą, tradicinius amatus ir architektūrą. Visi B. Buračo fotografijų albumai pristato nykstančius Lietuvos simbolius. Tačiau netikėtai susidūriau su Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose saugomais jo sukurtais moterų
- [GIEDRĖ BEINORIŪTĖ. ŠVENTUMO PAIEŠKOS KASDIENYBĖJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/giedre-beinoriute/) - Kino režisierė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Giedrė Beinoriūtė visą karjerą balansuoja tarp dokumentinio ir vaidybinio kino, vienai sričiai savęs nepriskirdama. Po vaidybinio filmo „Kvėpavimas į marmurą“ (2018) ji sugrįžta su stebimosios dokumentikos kūriniu „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ (2025), kino teatruose pasirodysiančiu artėjant Velykoms. Pokalbyje su Giedre ne tik nusikelsime į atokų Žemaitijos kaimą,
- [RANKINIS BAGAŽAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/rankinis-bagazas/) - Dvi suknelės, treji marškinėliai, vieni ilgom, kelnės, su kitomis galėsiu skrist, megztinis… Pala, koks ten oras? Jei būsiu šešias naktis, vadinasi, reikia bent penkių derinių, tuomet dar batai, o rankinė? Juoda patogi, bet ją ėmiau aną kartą. Šįsyk reikia įdomiau, galvoju ir skaičiuoju dėdamasi lagaminą artėjančiai kelionei. Nors teisingiau būtų sakyti kuprinę, nes lagamino nenaudoju
- [TURTINGAS, SĖKMINGAS, ŽAVINGAS... IR VISIŠKAS  BEPROTIS – SIAUBINGA PATRICKO BATEMANO PASLAPTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/patricko-batemano-paslaptis/) - Filmas „Amerikos psichopatas“ (American Psycho, 2000, rež. Mary Harron) 2009 m. tapo svarbia interneto memų kultūros dalimi, ypač dėl ikoniškos scenos, kurioje Patrickas Batemanas rodo į garso sistemą. Šis vaizdas virto kultūriniu simboliu, plačiai paplitusiu įvairiose interneto platformose. Šiandien „Amerikos psichopatas“ pasiekė beveik visas skait­menines erdves – nuo vaizdo montažų, „YouTube“ turinio iki įvairių parodijų. Tai atskleidžia
- [Viktoras Binkis. Keturvėjininko genas](https://www.nemunas.press/straipsniai/viktoras-binkis/) - Labiausiai ko bijau, kalbindamas literatūros, meno, architektūros bei kitų sričių klasikais tapusių žmonių vaikus ar vaikaičius, tai kad šie gali pasakyti ar bent jau leisti pajusti: „Ar aš jums įdomus tik todėl, kad esu kažkieno giminaitis?“ Prieš susitikdamas su dailininku ir dailės pedagogu Viktoru Binkiu tokio nuogąstavimo neturėjau, nes puikiai žinojau, kad keturvėjininko, mūsų literatūros
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ III. BŪGNAS, PILNAS DAINŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-3/) - Georgeʼas gimė ir pirmuosius septynerius savo gyvenimo metus praleido name su lauko tualetu. Tas namas – pietrytiniame Liverpulio priemiestyje Vavertryje. Devynis mėnesius per metus jame būdavo žiauriai šalta, visas šildymas – židinys svetainėje. 1950 m. vietos miesto taryba Georgeʼo šeimai (tėvui, motinai, keturiems vaikams, iš kurių vyriausioji dukra jau buvo pilnametė) skyrė naują namą – socialinį būstą kitame pietrytiniame
- [NIEKAS NENORĖJO ANANASŲ, ARBA RAUDONDVARIO DVARO VIRTUVĖS ĮDOMYBĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/niekas-nenorejo-ananasu/) - Grafo Benedykto Emanuelio Tyszkiewicziaus Raudondvario dvaras (Kauno r.) XIX a. I pusėje garsėjo prabanga, geru skoniu, prancūziškomis manieromis. Didiko svečius parko pavėnėse, tarp gėlynų vakarais linksmino nuosavas dvaro orkestras, rengtos įspūdingos puotos, demonstruoti teatro vaidinimai, fejerverkai, iliuminacijos. Virtuvės tarnautojai stengėsi pamaloninti svečių gomurius įmantriausiais patiekalais. Apie tai liudija Raudondvario dvaro išlaidų ir pajamų knygos ir dvariškių
- [Radybos](https://www.nemunas.press/straipsniai/radybos/) - Dovilė Zelčiūtė – poetė, dramaturgė, eseistė. Jos kūryba verčiama į įvairias užsienio kalbas, Lietuvoje autorė pelnė reikšmingų literatūrinių premijų. D. Zelčiūtę geriau žinome kaip poetę, tačiau autorė yra išleidusi prozos knygų (romaną, eseistikos). Naujausia, šiuo metu ruošiama spaudai, – romanas „Radybos“. Pasakojimuose išryškėja trys pagrindinės temos, jų centre atsiduria vis kita žmonių grupė: teatro kūrėjai, egzortai ir vaikai.
- [RECENZIJA](https://www.nemunas.press/e-publikacija/recenzija/) - Gerbiamas Menotyrininke, kreipiuosi į Jus su prašymu įvertinti mano naujausią darbų ciklą, kurį sudaro gimtojo kaimo peizažai – ramybės ir melancholijos kupini vaizdai, šviesos bei spalvų žaismu atspindintys amžiną gamtos ir žmogaus santykį. Paveiksluose stengiausi perteikti ne tik regimąją kaimo kasdienybę, bet ir jo dvasinį pulsą, atmosferą, alsuojančią praeinančiu laiku ir neišvengiama nostalgija. Kadangi Jūsų
- [AKTORIUS ROBERTAS PETRAITIS: „TIKRUMAS GIMSTA IMPROVIZACIJOJE“](https://www.nemunas.press/straipsniai/aktorius-robertas-petraitis/) - Jaunosios kartos aktorius Robertas Petraitis šiandien daugumai atpažįstamas kaip Mindė iš Igno Miškinio filmo „Pietinia kronikas“. Dar šiemet kino ekranuose turėtų pasirodyti Romo Zabarausko filmas „Aktyvistas“, kuriame Robertas įkūnija pagrindinį herojų. Su aktoriumi kalbamės ne tik apie išbandymą kinu, bet ir apie teatrą – rudenį jis įsiliejo į Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) trupę ir vaidina
- [BALTOJO BANGINIO TERITORIJOS, arba naujai perskaitytas Czesławas Miłoszas](https://www.nemunas.press/straipsniai/baltojo-banginio-teritorijos/) - Šiandien, kalbant apie modernybės krizę ir žmogaus vidinį susvetimėjimą, tampa aktualu prisiminti Czesławą Miłoszą – genialų lietuvių ir lenkų rašytoją, poetą, o kartu – ir filosofą. Vienas kertinių jo kūrinių – autobiografinė esė „Ulro žemė“ (Ziemia Ulro), kurioje autorius nagrinėja moderniosios kultūros, dvasinių vertybių, religijos ir literatūros temas, apmąsto Vakarų civilizacijos raidą, kritikuoja racionalizmo įsigalėjimą ir jo pasekmes
- [VIKTORAS GERULAITIS: „NEVARTOJU MENO, KURIS MAN NEPATINKA“](https://www.nemunas.press/straipsniai/viktoras-gerulaitis/) - Su muzikologu Viktoru Gerulaičiu prašuoliavome pro kelias jam svarbias temas, nes visko aptarti per vieną pokalbį nėra jokios vilties – viena tema traukia kitą, jas galima plėsti ir plėsti. O jei vėl kada kalbėtume, neabejoju, kad dalis atsakymų būtų jau kitokie. Jam būdinga improvizuoti ir atsiduoti tėkmei. Įveikęs tris ketvirčius amžiaus, išbandęs daugybę veiklų, tarp jų –
- [TADAO CERN KŪRYBINIS PROCESAS – TARSI ŠVENTYKLOS STATYMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tadao-cern-kurybinis-procesas/) - Iš Tadao Cern neįgyvendintų (kol kas) projektų aplanko: „Ėjimas per vandenį, kai kojos žingsnis po žingsnio dingsta vandens raibuliuose, sukelia gilų netikrumo jausmą, atspindi bendrą kryptį, kuria visi einame. Žavinga, kaip vanduo, visus maitinanti jėga, esant liūčiai ar potvyniui, geba visiškai atskleisti pažeidžiamumą visko, kas stovi už mūsų bendrų prisiminimų ir patirčių.“ Taip Tadao
- [Kūlversčiai dėl prestižo: Berlynalės konkursinės programos apžvalga](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kulversciai-del-prestizo-berlynales-konkursines-programos-apzvalga/) - Jei jau spėjote su aplinkiniais paburnoti (o gal pasidžiaugti) dėl rež. Seano Bakerio „Anoros“ (Anora, 2024) laimėjimų „Oskaruose“, kviečiu trumpam grįžti į Berlyną, kuris beveik dvi vasario savaites gyveno kino nuotaikomis ir žmonių srautu labiau nei įprastai priminė Niujorką. Kamuojama skandalų bei lyg kojinės keičiamų vadovų, Berlynalė dar bent kuriam laikui tikrai liks dažnai linksniuojamame
- [DAGNĖ VILDŽIŪNAITĖ: „Tikiu, kad išeitis –  bendruomeniškumas“](https://www.nemunas.press/straipsniai/dagne-vildziunaite/) - Kino prodiuserę Dagnę Vildžiūnaitę apibūdinti vien kaip kino kūrėją būtų pernelyg ribota. Ji mąsto ir veikia gerokai plačiau – yra baigusi psichologijos studijas, domisi literatūra, rašo, stoja ginti žmogaus teisių ir gamtos, o jausdama vaizdų pertekliaus krūvį ir atsakomybę prieš žiūrovą, kino projektus renkasi itin atidžiai. Svarbiu kriterijumi, ar imtis naujo projekto, jai tapo santykis su
- [Kristina Tamulevičiūtė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kristina-tamuleviciute-poezija/) - Upė * * * Upė yra viskas, ir joje plaukia krokodilai, – dukra man sako, ant kranto sėdėdama, – upė yra viskas. Taip, upė ir miškas, žaluma ir šlapia dirva, pelėdos ūbavimas rūkui kylant, vakaro drėgmė, uodai, musės, jų lervos ir šliužai, tai yra viskas, vaike, viskas. Jai treji ir jos delne telpa saulė. Viskas tam delniuke
- [ŠVELNIAI APGAUTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/svelniai-apgauti/) - Lietuvoje kalbėdami apie teatrą dažniausiai minime režisierių pavardes, bet spektakliuose matome visos komandos darbo rezultatą, o kartu subrandintas ir išrutuliotas idėjas scenoje perteikia aktoriai. Nors žinau, kad yra skirtingų vaidmens kūrimo metodų, technikų ir gudrybių, kaip kurti iliuziją scenoje, nors mačiau ne vieno spektaklio ir personažo gimimo procesą, iki šiol negaliu atsistebėti magija, kuri įvyksta
- [Sally Rooney: „Sėkmės ir nesėkmės yra mūsų gyvenimo dalis“](https://www.nemunas.press/uncategorized/sally-rooney-sekmes-ir-nesekmes-yra-musu-gyvenimo-dalis/) - Vilniaus knygų mugėje pristatytas naujausias pasaulinių bestselerių „Pokalbiai su draugais“, „Normalūs žmonės“, „Gražus pasauli, kurgi tu?“ autorės Sally Rooney romanas „Intermezzo“ („Alma litera“, 2025, vertėja Viktorija Uzėlaitė) išskirtinis tuo, kad jame airių rašytoja į pasaulį ir žmonių jausmus žvelgia pasitelkdama… šachmatų analogiją. „Intermezzo“ – pasakojimas apie du brolius. Vienas iš jų – sėkmingas teisininkas,
- [VENERA IR FUKO ŠVYTUOKLĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/venera-ir-fuko-svytuokle/) - Sako, visi ratai apsisuka aplink savo ašį. Vadinasi, kiekvienas stipinas kažkuriuo metu vis atsiduria tame pačiame taške, panašiai kaip laikrodžio rodyklės. Ar tai būtų metų laikai, ar gamtos fazės, ar žmogaus amžius, ar istorijos renesansai – viskas kartoja ciklus, kuriuos jau ne kartą išgyveno žemės fauna ir flora, bet tik homo genties atstovai tai nuolat stebėjo
- [#KasDizaineris](https://www.nemunas.press/straipsniai/kas-dizaineris/) - OBJEKTAS – „Jojiko“ kėdė DIZAINERIS – Aurimas Lažinskas | „Muista“ VIETA – Kaunas Aurimas Lažinskas, buvęs knygų dizaineris, dabar kuria interjero objektus ir yra prekių ženklo „Muista“ autorius. Supratęs žalingą ilgo sėdėjimo poveikį, menininkas sukūrė kėdę, draugišką ne tik mėgstantiems muistytis ir maivytis, bet ir norintiems rūpintis savo sveikata. Svetlanos Baturos nuotrauka „Jojiko“ supamoji kėdė – sveika įprastų darbo
- [KĄ IŠ TIKRŲJŲ REIŠKIA JAPONIŠKA WABI-SABI ESTETIKA? PIRMIAUSIA – „VARGANĄ ARBATĄ“ IR VIENATVĘ](https://www.nemunas.press/straipsniai/wabi-sabi-estetika/) - Neseniai lankydamasis Niujorke užsukau į japonišką Manhatano knygyną. Tarp angliškai išleistų knygų apie Japoniją radau lentyną, pažymėtą „Wabi-Sabi“, ir joje surikiuotus tokius leidinius kaip „Wabi-sabi meilė“, „Wabi-sabi kelias“, „Wabi-sabi menininkams, dizaineriams, poetams ir filosofams“ bei vieną mažosiomis raidėmis užrašytu pavadinimu „Tiesiog netobula: peržvelgiant wabi-sabi namus“. Kas yra wabi-sabi? Kodėl jam skirtas visas skyrius šalia sušių
- [„Tarp šventyklų”: nejaukiausio šabo užkulisiai kine](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarp-sventyklu/) - Kiekvienų metų pabaigoje sulaukiame biografinių dramų apie įstabius pasaulio muzikantus: 2023-iaisiais tai buvo „Maestro“ (rež. Bradley’is Cooperis), šiemet – Bobo Dylano gyvenimo portretas dramoje „Visiškai nežinomas“ (A Complete Unknown, rež. Jamesas Mangoldas). Ir kasmet džiaugiamės bent viena žydiška komedija, greitai tampančia kino festivalių pažiba. 2021-aisiais pasirodė „Šiva kūdikis“ (Shiva Baby), supažindinęs žiūrovus tiek su režisiere Emma
- [ARGENTINA. CUKRUS IR DRUSKA MAŽAJAME EDENE](https://www.nemunas.press/straipsniai/argentina-cukrus-ir-druska/) - Jau keturias dienas Argentinos pietuose tęsiasi smarkios liūtys. Dangus, išgirdęs atogrąžų karščio nualintųjų maldas, pagaliau praplyšo ir begėdiškai užtvindė miestą. Šiek tiek toliau nuo centrinių gatvių, nuosavų namų rajonuose, erd­vūs keliai pavirto į džiunglių vandentiekius: čia sustojo eismas, ledainėje nebesidriekia eilės, oras atsiduoda purvu ir teka kakavos spalvos upės, kuriomis be sąžinės graužaties džiaugiasi iki
- [MUZIKA KAIP KINAS IR PATIRTIES BŪSENOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzika-kaip-kinas/) - Pakalbinti Manfredą Bajelį buvo sena mano svajonė. Tai puikiai užsienyje žinomas Lietuvos didžėjus, prodiuseris, šokių muzikos legenda ir ypač veikli asmenybė. Tarptautinio pripažinimo sulaukė projektas „Santaka“, su kolegomis įkūrė miesto bendruomenės radijo stotį „Radio Vilnius“, o neseniai atidarė klausymosi barą„Adata Bar“. Kalbamės apie praeitį, muzikinio skonio pokyčius ir kūrybą. Daugelis klausytojų, taip pat ir aš,
- [RIMEISIUOSE ŽVAIGŽDĖS RYŠKESNĖS NEI MELBURNE](https://www.nemunas.press/straipsniai/rimeisiuose-zvaigzdes-ryskesnes/) - Po dešimtmetį trukusios ir net ilgesnės emigracijos į Tėvynę grįžta ne tik pragmatiškų profesijų žmonės, dažniausiai ekonominiais sumetimais pasitraukę į Vakarus: Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Jungtines Amerikos Valstijas ar kitur, tačiau parlekia ir gana tvirtai šaknis svetur įleidę menininkai. Kaunietis dailininkas Vaidas Žvirblis šešiolika metų kūrė ir savo galeriją turėjo Australijoje, Melburne. Tačiau prigimtis ir vaikystės
- [TECHNIKA, ARBA ŠIMTMEČIO IŠŠŪKIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/technika-arba-simtmecio-issukis/) - Ilgamečio Bordo universiteto profesoriaus, prancūzų filosofo ir sociologo Jacques’o Ellulio (1912–1994) knyga „Technika, arba Šimtmečio iššūkis“ (La Technique ou l’Enjeu du siècle) buvo išleista 1954 metais. Tapusi klasika, ji iki šiol yra vienas įtakingiausių technikos filosofijai skirtų veikalų. Ar pasaulyje, kuriame dominuoja technikos diktatūra, dar liko vietos žmogiškumui? Kokia moderniųjų technologijų plėtros įtaka visuomenei – išlaisvinanti ar
- [Aurimas Bareikis: „Labiausiai norėčiau būti geru žmogumi“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/aurimas-bareikis-labiausiai-noreciau-buti-geru-zmogumi/) - Aurimas Bareikis – jaunosios kartos aktorius, neseniai baigęs vaidybos studijas pas Valentiną Masalskį ir jau suspėjęs Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje nuskinti geriausio aktoriaus laurus už vaidmenį Pauliaus Pinigio spektaklyje „Vasaros diena“. Be darbo teatre, jis taip pat muzikuoja grupėse „Kopanugaris“ bei „Kvadrobika“. Šlovės nesivaiko – didžiausią vertę mato nuoširdžiame kūrybos procese. Nors teatro pasaulis
- [PASTATYTI LIBERALIZMĄ Į VIETĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pastatyti-liberalizma-i-vieta/) - Jeilio universiteto profesorius Paulas W. Kahnas (g. 1952) yra vienas įdomiausių aktyviai kuriančių JAV filosofų, kurio knygą „Pastatyti liberalizmą į vietą“ (angl. Putting Liberalism in Its Place) šiuo metu leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė ir Milda Dyke). Puikiai išmanantis kultūros studijas, teologijos ir antropologijos
- [NUOSTABUS ŽMOGIŠKAS NETIKSLUMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuostabus-zmogiskas-netikslumas/) - Aleksandrai ir Viliui Kerams dažnai tenka pasakoti istoriją, kaip buvęs fleitininkas ir pianistė baigė mokslus Lietuvoje ir užsienyje, tapo labai nišinės, bet komerciškai sudėtingos srities – akademinės ir akustinės muzikos – garso režisieriais. Aleksandra dargi vienintelė Lietuvoje turi prestižinį tonmeisterės (pažodinis vertimas iš vok. garso meistrės) laipsnį. Šiuo metu juodu vienija noras daugiau kalbėti apie tai, kaip
- [ATMINTIES SPALVA. ALBERTO KAHNO „PLANETOS ARCHYVAI“](https://www.nemunas.press/straipsniai/atminties-spalva/) - 1911 m. lapkritį prancūzų bankininkas ir filantropas Albert’as Kahnas paviešino savo utopinius pasaulinio masto užmojus: jis siekė dokumentuoti visą žmoniją, „kartą ir visiems laikams užfiksuoti įvairių šalių gyventojų išvaizdą, tradicijas ir veiklos sritis, kurių lemtingas išnykimas yra tik laiko klausimas“. Šio nepaprastai ambicingo projekto sumanytojas pats nusamdė fotografų ir filmuotojų komandą, kad ši apkeliautų visą pasaulį
- [APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ II. CHA CHA CHA DU LOUP](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-muzika-per-stiprintuva-2/) - Tiesą sakant, šio albumo nėra. Tiksliau, jis egzistuoja, bet labai jau paslėptas pagrindinių magistralių – spotifajaus, jutūbo ir pan. – šalikelėje. Jei šių garso (ir, žinoma, vaizdo) visatų paieškos laukelyje įvesite Serge Gainsbourg „Couleur café“, iššoks to paties pavadinimo daina, ne daugiau. Daina puiki, nenuostabu, kad jos pavadinimu papuoštas albumas, kurio tarsi nėra, bet apie jį bus
- [AKTORYSTĖS REFLEKSIJOS KINE](https://www.nemunas.press/straipsniai/aktorystes-refleksijos-kine/) - Jau netrukus Lietuvos žiūrovus pasieks britų režisierės Andrėos Arnold darbas „Paukštis“ (Bird, 2024). Pernai matėme audringą santykių dramą „Labirintai“ (Passages, rež. Ira Sachsas), 2023 metais – Giacommo Abbruzzese’ės „Disko berniuką“ (Disco boy), kuriam prireikė dvidešimt penkių scenarijaus versijų. Šiuolaikinio europietiško kino gerbėjai neabejotinai žino, kad šiuos filmus sieja aktorystės karjeros laiptais sparčiai kylantis vokiečių aktorius Franzas
- [CHIHARU SHIOTOS SIELOS VIRPESIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/chiharu-shiotos-sielos-virpesiai/) - Poetiškas, žadą atimantis ir net šiek tiek bauginantis japonų menininkės Chiharu Shiotos kūrybinis pasaulis yra toks pat painus, kaip ir monumentaliųjų instaliacijų objektus gaubiantys siūlų raizginiai. Paryžiaus Didžiuosiuose rūmuose prieš pat metų pabaigą duris atvėrusi jos darbų retrospektyva „Sielos virpesiai“ (The Soul Trembles) kviečia į emocinį labirintą, kuriame jautriai susipina asmeninė menininkės istorija, universalios atminties,
- [PAMAČIAU MALONIĄ ŠVIESIĄ ESYBĘ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pamaciau-malonia-sviesia-esybe/) - Mokytojos, aktyvios Lietuvių katalikių moterų draugijos Kretingos skyriaus narės, šaulės Jadvygos Petrauskaitės-Nainienės (1894–1974) rašyti atsiminimai į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kolekciją pateko architektų Vytauto Jono Nistelio (1922–1986) ir Apolonijos Gugaitės-Nistelienės (1925–2023) dėka. 1970 m. parašyta rankraščio dalis skirta Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886–1958) – giminaitei, mokytojai, draugei. Sofija Kymantaitė, 1905. T. Jebald nuotrauka. Maironio lietuvių literatūros muziejus
- [JONAS LINIAUSKAS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/jonas-liniauskas-poezija-2/) - Nežinau Nežinau, ką šią naktį sapnuoti, – Pagal sąrašą ar jau laisvai? Kad išplaukia iš Danės laivai, Balto garo srove kaspinuoti? Nežinau, kur iš ryto pabusti, – Kur atsiguliau, ar vėl kitur? Kur sapnai su manim atsidurs, Kur įstrigs per Neapolio grūstį? Nežinau, ką šią naktį kalbėjau, Negaliu pakartoti dabar. Ką tau, meile, ištarti, patark…
- [Jurgos Pasaulis vardu kodėl ir paradoksų poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurgos-pasaulis/) - 2007 m. filosofas Leonidas Donskis į savo laidą „Be pykčio“ pasikvietė jauną, bet žaibiškai išpopuliarėjusią dainininkę Jurgitą Šeduikytę, šiandien žinomą tiesiog Jurgos vardu. Tada ją pristatė dar ir kaip poetę, tuo nustebindamas ir pradžiugindamas kūrėją. Kukli, santūri mergina savojo iškilimo priežastimi įvardijo atsiradusią muzikos pokyčių būtinybę: „Tai buvo ženklas, kad atėjo laikas kitokiai muzikai“. „Žmonėms reikia
- [DI KASYKLOS IR SUSITAIKYMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/di-kasyklos-ir-susitaikymas/) - Ką su mumis gali padaryti dirbtinis intelektas? Ar jis apskritai yra? Juk vis dar – ne savarankiškas, tik atskirų programų siekinys. Tie terabaitai mūsų pačių rankomis surinktos ir virtualiajai erdvei padovanotos informacijos – argi ne kasyklos? Kol kažkas kastuvėliais mojuoja kriptovaliutų šachtose, DI renka savąjį auksą: mokosi kalbų, sistemina sferas ir sritis, rūšiuoja temas, nardo mokslo ir
- [Pasivaikščiojimas, trukęs ketverius metus ir keletą epochų](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pasivaiksciojimas-trukes-ketverius-metus-ir-keleta-epochu/) - 2025-ieji. Mano pirmi metai be Paryžiaus. Vieną vakarą, po pamainos Odéono teatre, grįždamas namo pasižadėjau: vos tik pasibaigs Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje, iš karto paliksiu les bleus (mėlynųjų) sostinę. Taip ir atsitiko. Tačiau dėl kokių priežasčių šitaip anksti tai pareiškiau? Juk dar prieš iš Vilniaus išvykdamas į Paryžių apibūdinau savo kelią tarp taškų A ir
- [ŽVILGSNIS Į LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ KELIONIŲ ĮSPŪDŽIUS JŲ TEKSTUOSE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/zvilgsnis-i-lietuviu-rasytoju-kelioniu-ispudzius-ju-tekstuose/) - Pasaulį užvaldžius į vis daugiau skaitmeninių apdarų įvelkamos kelionių kultūros madai, norisi pažvelgti į knygų aptrintais viršeliais karalystę ir kiek kitokius šio konteksto naratyvus. Ten, kur pasitinka organiškas, kartais kiek hiperbolizuotas ar beletristiškas rašymas. Ir būtinai vaizdinga, savita pasakotojo kalba. Regis, čia labai tiktų poeto, teologo Jono Mačiulio-Maironio žodžiai iš jo laiško kolegai A. Jakštui-Dambrauskui
- [PRAGIEDRULIAI #KasArchitektas](https://www.nemunas.press/straipsniai/pragiedruliai-kasarchitektas/) - OBJEKTAS – kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ARCHITEKTAI – Tadas Jonauskis, Ignas Račkauskas, Lukas Kulikauskas, Augustas Makrickas, Justina Muliuolytė | tarptautinė urbanistų komanda „Pupa“ APŽELDINIMO DIZAINERIAI – Linas Usas, Ramunė Baniulienė PAVELDOSAUGOS SPECIALISTĖ – Marija Nemunienė INTERJERO DIZAINERIAI – MB „Hus Studio“ PROJEKTAVIMO VALDYMAS – UAB „Mutuus“ UŽSAKOVAS – Panevėžio miesto savivaldybė VIETA – Ukmergės g. 59A,
- [PAINŪS PAMINKLIŠKUMO KORIDORIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/painus-paminkliskumo-koridoriai/) - Įpaminklinti atmintį – oksimoroniškai skambantis uždavinys. Paminklas yra tai, kas statiška, tarsi įrėminta konkretaus skvero, parko, aikštės erdvėje. Atmintis – gyvas, nuolat kintantis mechanizmas, kurio pavidalui ir raiškai įtakos turi besikeičiantys kontekstai ir perpasakojimai. Paminklas iš esmės neturėtų kelti klausimų: jis – neabejotinai reikšmingo įvykio ar asmenybės įamžinimas, kartais atskirų meno formų ar jų pasitelkiamų priemonių savotiškas pagerbimas.
- [Ignas Dilys: „Poezija sustiprina žmogaus imunitetą“](https://www.nemunas.press/straipsniai/ignas-dilys/) - Jei kada interneto platybėse ieškojote kokio žymesnio vienos ar kitos srities atstovo minčių, tikriausiai užsukote į tinklaraštį „Maratono laukas“. Jame susitinka menininkai ir medikai, istorikai ir muzikai, fizikai ir psichologai. Et cetera, et cetera. Nuo 2009 m. šioje platformoje vyksta įvairiausi reiškiniai: publikuojamos asmeninės puslapio sumanytojo patirtys, autoriniai ir verstiniai eilėraščiai, vaizdo įrašai, pokalbiai su pasirinktomis
- [ŽALIOJO GVAZDIKO MUZIKALIEJI: (NE)MŪSŲ MUZIKOS ISTORIJOS FRAGMENTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/zaliojo-gvazdiko-muzikalieji/) - „Ei, Oscarai, žiūrėk!“ – timpteli bičiulis jo švarko rankovę ir rodo į aną teatro fojė pusę. Tvirtas ir laibas jaunuolis, dendiškai suvėlęs garbanas ir pedantiškai susirišęs kaklaskarę, atsisuka juokdamasis – jo kairiajame atlape tiesiog kunkuliuoja išvirtęs žalias gvazdikas. „Forsaitas?! Jergutėliau, jis muzikalus?!“ – Oscaras, užmiršęs savo kompanioną, tarsi magneto traukiamas pasileidžia plaukti per Wagnerio gerbėjų užpildytą fojė pasveikinti
- [„Pietinia kronikas“: sudirginti nostalgijos nervą](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pietinia-kronikas-sudirginti-nostalgijos-nerva/) - „Kožas i treningai, gezai i gazeles, meilė i regbis“, – naujausią režisieriaus Igno Miškinio filmą „Pietinia kronikas“ (2024) anonsuoja kino teatrai. Nors tikėjausi smagiai praleisti laiką stebėdamas režisūrinę ironiją sporto, jausmų verpetų ir dešimtojo dešimtmečio mados viražų plotmėse, gavau gerokai paveikesnę, stipresnę, lūkesčius pranokusią emocijų bei apmąstymų dozę. I. Miškinis dviem valandoms nukelia į moderniosios
- [KITA KINO RENESANSO PUSĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/kita-kino-renesanso-puse/) - Vienas iš pagrindinių nacionalinės kino produkcijos aktyvistų ir puoselėtojų, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas lydėjo lietuvišką kiną nuo pirmų nedrąsių žingsnių iki laurus skinančių projektų, garsinančių Lietuvą tarptautiniuose vandenyse. Šiuolaikinis kinas pašnekovui yra nepaliaujamos analizės ir diskusijų objektas, gilinantis į tikrąją šios industrijos situaciją, nežinomybės kupinus procesus ir galimus ateities scenarijus. Ir čia susipina prodiuserio profesijos iššūkiai,
- [KENZO TAKADA. ŠVENTĖ, KURIĄ GALIMA APSIRENGTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kenzo-takada/) - Aštuntajame dešimtmetyje mados industrija išgyveno tapatybės krizę – politinių ir ekonominių neramumų paveiktame pasaulyje autorinių drabužių kūrimas atrodė dėmesio neverta veikla, tad perteklinis dėmesys stiliui bei estetinėms tendencijoms provokavo smerkiamą visuomenės požiūrį į madą, kaip vartotojišką dekadansą, tuščią ar net gėdingą prabangą. Tuo laiku jau brendo pokyčiai, ir netrukus ant podiumų vienas po kito žengė japonų
- [PRAEITIS YRA TARP MŪSŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/praeitis-yra-tarp-musu/) - Prieš 15 metų kartu su dizaineriu Dariumi Petreikiu išleidome albumą „36 kadrai. Raimundas Urbonas“. Tvarkydamas archyvą atsiverčiau. 25 metai nebėra fotomenininko, o jo parodos rengiamos, apie kūrybą rašomi tekstai ir kuriamas filmas. Kur slypi urboniados fenomenas? Ar tik Klaipėdos meno, ar to meto kūrėjų kontekste, o gal XX amžiaus – to nostalgiško laiko – ir jį kontempliuojančių
- [Kurortininkai ir biblioterapija](https://www.nemunas.press/straipsniai/kurortininkai-ir-biblioterapija/) - I Rudenį, prieš išvykdama į sanatoriją, baigiau skaityti amerikiečių psichologės Edithos Eger, 97 metų daktarės, išgyvenusios Aušvicą, knygą „Pasirinkimas“. Paklausiaũ jos lyg geriausios draugės – išgirdau įtaigų balsą, sakantį, kad kalėjimas yra mano galvoje, o raktą turiu kišenėje. Taip paprasta? Susirgusi onkologine liga, maniau, kad kūną šiuolaikinei medicinai gal ir pavyks atkariauti iš mirties slėnio, bet
- [Mergaitė su rožės šakele ir matrona iš Pitsbergo](https://www.nemunas.press/straipsniai/mergaite-su-rozes-sakele/) - Kauno rajono muziejaus fonduose saugomas ne vienas istorijos ir fotografijos perlas. Išskirtinis eksponatas – XIX a. pabaigos nuotraukų albumas su užraktu, muziejui padovanotas Algirdo Rinkevičiaus. Jo močiutės brolis Aleksandras Germanas (1864–1948) gavo albumą 1895 m. kaip padėką iš Jono Podbereskio „už trejų metų nuoširdų ir patikimą administratoriaus darbą Aukštdvario dvare“. Iš unikalių fotografijų atsiskleidžia ne tik Užnemunės evangelikų
- [Žymiausi Prahos kino teatrai](https://www.nemunas.press/video/zymiausi-prahos-kino-teatrai/) - Video pasakojimas apie žinomiausius Prahos kino teatrus.
- [TARP SCENOS IR VĖJO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/tarp-scenos-ir-vejo/) - Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius aistrą jaučia ne tik vaidybai – jis ir intensyviai keliauja, užsiima jėgos aitvarų sportu, leidžiasi į kalnų maršrutus. Kūrybinis šio aktoriaus kelias – nuolatinė transformacija, formuojama ne tik atliekamų vaidmenų, bet ir asmeninių patirčių. Pokalbyje Simonas dalijasi mintimis apie teatro reikšmę, gyvenimą tarp Klaipėdos ir Vilniaus, kūrybinį procesą, santykius
- [Operos solistė ir neuromokslininkė Indrė Viskontas: muzika gali jus nunešti kitur ir pakeisti](https://www.nemunas.press/straipsniai/indre-viskontas/) - San Fransisko universiteto profesorė, kūrybingumą tyrinėjanti neuromokslininkė Indrė Viskontas yra ir operos solistė bei režisierė. Nuo pat vaikystės svajojusi apie operos sceną, iš pradžių šeimos raginimu baigė stabilesnį pragyvenimą garantuojančias psichologijos studijas, o tik tada – dainavimą konservatorijoje. Nelengvos emigrantų duonos ragavę artimieji (seneliai ir tėvai per karą pasitraukė į Kanadą) patarė būti gydytoja, bet, pasak
- [Kieno šis pasislėpęs namas Normandijoje?](https://www.nemunas.press/straipsniai/namas-normandijoje/) - Šito adreso nėra turistinėse programose, todėl, lydėdamas po Prancūziją keliautojus iš Lietuvos, savo iniciatyva pasiūlau apsilankyti ten, kur gyveno ir kūrė XIX a. prancūzų literatūros klasikas Guy de Maupassantʼas. Kurortinis Etretato (Étretat) miestelis Normandijoje, ant Atlanto vandenyno kranto. Muziejumi netapęs rašytojo namas – privataus savininko rankose, tad lankytis čia negalima be išankstinio susitarimo, pasitikėjimo ir telefonspynės skambučio
- [KIEKVIENĄ DIENĄ PATS TURI PASIRINKTI SAVO KRYPTĮ IR NUOTAIKĄ](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kiekviena-diena-pats-turi-pasirinkti-savo-krypti-ir-nuotaika/) - Pokalbį su ką tik pirmąją savo personalinę parodą „Klajonė“ surengusiu Martynu Auž (Aužbikavičiumi) pradedame svarstymu, kas turėtų lydėti žiūrovą: patys darbai ar anotacija, dažnai įmantri ar iškart pakišanti parodos suvokimo būdą. Martynas netrunka paatvirauti neįgijęs akademinio pagrindo – jo atveju tai padeda užmegzti betarpišką santykį su auditorija. Pašnekesys natūraliai krypsta prie kūrybos atspirties taškų bei
- [KROVINYS NR. 200](https://www.nemunas.press/straipsniai/krovinys-nr-200/) - Memuaristinis apsakymas Uzbekistanas. 1988. Pavasaris. *** Vėliau aš jį praminiau Tefteliu. Kol kas su būsimuoju pakeleiviu susitikome rusų armijos pulko medicinos tarnybos kabinete. Ant šalto metalinio stalo gulėjo nuogas liesas mėlynėm ir žaizdom nusėtas kūnas. „Stalas – toks pats, kaip valgykloje, ant jo pjaustoma duona ir sviestas“, – nusistebėjau mintyse. Į kambarėlį įėjo medikas. Atrodė pagiringas. Nužvelgė
- [SPEKTRINIAI SUSITIKIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/spektriniai-susitikimai/) - Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė (Kasuba, 1923–2019), lietuvių kilmės JAV skulptorė, kūrė novatoriškus erdvinius aplinkos meno objektus, kuriuose susiliejo architektūra, dizainas ir eksperimentinės struktūros. Į Lietuvos kultūros orbitą jos kūrybinis paveldas it kometa įskriejo 2014 m., kuomet Nacionalinėje dailės galerijoje buvo atidaryta unikali rekonstrukcijų paroda „Aleksandra Kasuba. Spektro užuomina“. Šį simbolinį dešimtmečio skrydį lydėjo leidiniai ir publikacijos, išsamius kūrybos
- [ATEITIES PASAULIO KVAPAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/ateities-pasaulio-kvapai/) - „Būna, klausiate: „Laime, koks tavo mėgstamiausias kvapas?“ Arba: „Koks tavo svajonių kvapas?“ „Kokį kvapą norėtum sukurti?“ Tai štai. Galiu prisipažinti, kad apie šitą projektą svajojau. Iš tiesų norėjau bent prisiliesti prie Aleksandros Kasubos ir Danutės Pajaujis-Anonis „Šešių spalvų kvapų dėžutėje“… Jie mane suintrigavo iki skausmo. Matyt, savo vidine idėja, kuri taip neatšaukiamai surezonavo su mano
- [Pasaulį vaizduojuosi kaip didelį kultūros projektą. M. K. Čiurlionio metams prasidėjus](https://www.nemunas.press/straipsniai/ciurlionio-metams-prasidejus/) - Tik pradėjęs rašyti šį tekstą, pajutau temos svorį. Iki tol pasąmonėje glūdėjo keista atmetimo reakcija, kurią bandžiau užgniaužti skaitydamas susijusią literatūrą: pirmiausia – dokumentus, būsimų projektų aprašus, bet juose projektuojama ir kažkiek utopiška vizija neįtikino, todėl panorau pažinti istorinį panašų simbolinį svorį turėjusių metų kontekstą. Visgi kaskart prisėdęs rašyti pajusdavau sunkiai įvardijamą nerimą, kurį, tikiu, jaučia
- [DAVIDAS LYNCHAS ATSKLEIDĖ PUVINĮ PAČIOJE AMERIKOS KULTŪROS ŠIRDYJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/davidas-lynchas-atskleide-puvini-pacioje-amerikos-kulturos-sirdyje/) - „Ten tvyro kažkoks blogis“, – sako šerifas Trumanas viename Davido Lyncho kultinio serialo „Tvin Pykso miestelis“ (Twin Peaks, 1990) epizode. Ši replika atskleidžia režisieriaus, apie kurio mirtį jo šeima pranešė 2025 m. sausio 16 d., kūrybos esmę. D. Lyncho filmai ir serialai vaizduoja tamsias, grėsmingas, dažnai keistas Amerikos kultūros paraštes, šiandien vis dažniau išnyrančias iš
- [ALGIMANTAS PUIPA. SUSIKURI SROVĘ IR JOJE MAUDAISI](https://www.nemunas.press/straipsniai/algimantas-puipa/) - Pokalbis su kino režisieriumi Algimantu Puipa vyko tuo metu, kai jo naujausias kūrinys „Naktinis seansas“ jau buvo pradėjęs savo gyvenimą, iš pradžių rodomas kino teatruose, bet neilgai, nes filmas nekomercinis. Kažin ar jis bus kino teatrų akcininkų ir daugumos jų salių lankytojų džiaugsmas. Šis Puipos kūrinys skirtas tiems, kam kinas – įdomi, svarbi jų būties dalis.
- [DŽIAUGSMAS IR VIDUDIENIO DEMONAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/dziaugsmas-ir-vidudienio-demonas/) - Žiema. Sakytume, ramybės metas. Nors netgi toji, dabar kažkur pranykusi, bet nepamiršta ir mūsų vadinama tikrąja, kai baltuodavo bekraščiais sniegynais, girgždėdavo kiemų takuose, pokštaudavo piešiniais langų stikluose, gnaibydavo šalčiu svilinančiais pirštais skruostus ir nosį, kad tik greičiau spruktume namo ir leistume švytėti nejudriam jos grožiui – netgi toji nebuvo visiškai sustingusi, mirusi. Po jos pusnynais ar
- [TAMSIA MUZIKA APIE ŠVIESIUS DALYKUS KALBANTIS „SOLO ANSAMBLIS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/tamsia-muzika-apie-sviesius-dalykus-kalbantis-solo-ansamblis/) - Kiek daugiau nei prieš dešimt metų Vilniuje susikūrusi šiuolaikinės elektroninės muzikos grupė „Solo Ansamblis“ dabar yra vienas ryškiausių scenos fenomenų Lietuvoje – kolektyvas stebina savo moderniu ir originaliu skambesiu bei giliais, įvairiaspalves vizijas iššaukiančiais tekstais. Keturi jo nariai – Vytautas Leistrumas, Jonas Šarkus, Giedrius Kiela ir Sergejus Ivanovas – ne tik puikūs muzikantai, bet ir jau daug metų
- [Kavinė Anykščiuose #KasArchitektas](https://www.nemunas.press/straipsniai/kavine-anyksciuose-kasarchitektas/) - Šįkart – japonišką maistą siūlanti kavinė Anykščių senamiestyje, prie neogotikinės bažnyčios. Kokie kūrėjai tai padarė įmanoma?
- [ATVAIZDUOTI KVAPĄ, ARBA ISTORIJA APIE Į KRANTĄ IŠMESTĄ BANGINĮ](https://www.nemunas.press/straipsniai/atvaizduoti-kvapa/) - Jei esi tai, ką valgai, perfrazavus – nutiks tai, ką įkvėpsi. O iš tiesų menki juokai, nes kaip nuo meilės iki neapykantos, taip ir nuo ambros iki maro – vienas žingsnis.
- [Yohji Yamamoto. Mada ir cigaretės](https://www.nemunas.press/straipsniai/yohji-yamamoto-mada-ir-cigaretes/) - Kiekviena kultūra ir pasaulėžiūra siūlo skirtingus būdus, kaip išlaisvėti ar apsisaugoti rūbais. Jei musulmoniškieji kraštai savo moteris įvelka į rūbą, apgobiantį nuo galvos iki kojų, tai vakariečiai atvirkščiai – atidengia ir demonstruoja kūniškumą. Tačiau japonas Paryžiuje viską perkeitė tarsi vienu katanos kirčiu.
- [PLAKTUKAS IR IMPERIJA: MENO AUKCIONŲ NAMŲ DVIKOVOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/plaktukas-ir-imperija/) - Menas yra prekė. Be jokios abejonės. Tačiau jo rinka tokia savita, kad išsprogdina smegenis. Ne tik dėl vertės sąvokos, bet ir dėl nerašytų taisyklių, kai kūrinį stengiamasi įsigyti kuo brangiau, nors galima pigiau.
- [AR IŠTIES KINAS BYRA Į ŠIPULIUS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/ar-isties-kinas-byra-i-sipulius/) - Kada įvyksta įvairūs lūžiai visuomenių gyvenimuose? Kai jų vertybių permainos pasiekia kritinę ribą, kitaip tariant – perlenkiama lazda. Ar nenutiks perversmas šiuolaikinio kino industrijoje, „Auksinių gaublių“ organizatoriams įvedus apdovanojimų kategoriją „Geriausias kino teatrų kasų pasiekimas“?
- [DUONOS IR ŽAIDIMŲ. DARBININKŲ KULTŪRA TARPUKARIO LIETUVOJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/duonos-ir-zaidimu-darbininku-kultura-tarpukario-lietuvoje/) - Literatūros kritikas ir akademikas Raymondas Williamsas kultūrą yra pavadinęs vienu iš trijų sudėtingiausių anglų kalbos žodžių. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje šį terminą Leonidas Donskis pristatė kaip žmogaus santykį su savimi, visuomene ir aplinka, apimantį individo ir visuomenės savivoką, tapatybę, gyvenimo būdą, kosmologines ir ontologines pasaulio vizijas, mąstymą, kūrybą, vaizduotės, proto ir sielos ugdymą. O skaidyti galima
- [PILKA ATEITIS SU EGLE NAUJOKAITYTE-MUK IR ROGELIO SERRANO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pilka-ateitis-su-egle-naujokaityte-muk-ir-rogelio-serrano/) - Eglė Naujokaitytė-Muk – gerai pažįstama tiems, kurie domisi įdomesne elektronine muzika, klausosi ne komercinio radijo ir skaito subtilias Eglės išverstas knygas. Be radijo laidų apie mažiau girdėtą, tačiau įdomią muziką, ji kartu su savo partneriu Rogelio Serrano kuria unikaliai skambančią analoginę sintezatorių muziką „Gris Futuro“ vardu. Greitai išeis naujas singlas lietuvių kalba „Juodi žirgai“ ir klipas.
- [GARSAS TEATRE: NUO ILIUSTRACIJOS  IKI RIMTOS FILOSOFIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/garsas-teatre/) - Spektaklis – toks menas, kurį gali išgyventi tik tą realią valandą, kai sėdi teatro salėje ir stebi magiją scenoje. Ją sukuria daugybė dalykų, kurie laikui bėgant išnyksta. O muzika?
- [LIETUVIŠKAS POPARTAS: PRARASTA IRONIJOS FORMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuviskas-popartas/) - Nežinia, ar smūtkelis geriausiai paaiškina lietuvio būdą, bet tikrai atspindi amžiną susirūpinimą ir šypsenos vengimą. Mes ir poezijoje teturime vieną humoristą... Tiesą sakant, negebėjimas juoktis ar pasijuokt iš savęs – gana rimta problema. Ir diagnozė.
- [NE VIENERI OPTIMIZMO METAI: UNESCO PAŽENKLINTAS KAUNO MODERNIZMAS ATEITIES KARTOMS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kauno-modernizmas-ateities-kartoms/) - Ką ir sakyti, XX a. moderno architektūra – Kauno fenomenas. Vėlyvasis jos štrichas vadinamas funkcionalizmu. Bet koks įspūdingas! Pritvinkęs laisvės ir estetikos, vingiuojantis lenktomis linijomis ir išlaikantis nacionalinį braižą.
- [TARMO PELTOKOSKI. DIRIGENTAS TURI BŪTI SAVAMOKSLIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarmo-peltokoski/) - Populiariose sklaidos priemonėse mirga pavardžių, kurios dirgina socialinių burbulų jusles, bet dažniausiai tai paviršėlių paviršėliai. O štai tikrosios sensacijos nutinka tyliai ir tik sričių profesionalų kuluaruose. Laimė, kad „Nemuno“ skaitytojai taps elitine auditorija, nuo šiol žinosiančia, kas yra Tarmo Peltokoski.
- [Vakar aš tau nupirkau skarą](https://www.nemunas.press/straipsniai/vakar-as-tau-nupirkau-skara/) - Ak, tie prieškario inteligentijos „vojažai“ į užsienius. Intencijos ir tikslai – pakylėti, tačiau realybė – ne tokia jau ir daili. O iš laiškų artimiesiems galime suprasti – lietuviai mylėjo savo moteris, buvo išsilavinę ir orūs, tad kritikuoti drįso net Romą.
- [DAUGELIS SVARBIŲ XX A. FILOSOFŲ TYRINĖJO VAIDUOKLIUS – ŠTAI KAIP JUOS AIŠKINO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/daugelis-svarbiu-xx-a-filosofu-tyrinejo-vaiduoklius-stai-kaip-juos-aiskino/) - Dauguma žmonių įsivaizduoja filosofus kaip racionalius mąstytojus, kurie leidžia laiką kurdami abstrakčias logines teorijas ir griežtai atmeta prietarus. Tačiau keletas XX a. mąstytojų aktyviai tyrinėjo tokias bauginančias temas kaip aiškiaregystė, telepatija ir net vaiduokliai.
- [Kiaurai Giedrės Kilčiauskienės ir mūsų sielas](https://www.nemunas.press/e-publikacija/kiaurai-giedres-kilciauskienes-ir-musu-sielas/) - Dar nebuvau gimusi, kai rūsiuose kai kurie jau šoko pagal „Empti“ dainą „Gera mylėtis“, bet galbūt gimiau, nes jos klausėsi mūsų karštai įsimylėję tėvai. Dabar gyvenu laike, kai „Empti“ ir „Pieno lazerių“ parašytus puslapius grupių vokalistė Giedrė Kilčiauskienė keičia naujais. Kitokiais. Laisvesniais. Kalbėdami apie Giedrę, nebeklijuojame tik elektronikos ar džiazo atlikėjos etiketės, – nuo pat
- [SUVARŽYMO IR LAISVĖS ŽAISMAS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/suvarzymo-ir-laisves-zaismas/) - Dovydas Strimaitis – šiuolaikinio šokio menininkas, studijavęs „Codarts“ menų universitete Nyderlanduose. Nuo 2019 m. stažavosi pas Jitti Chompee, Janą Martensą, Mariną Mascarell, o kiek vėliau prisijungė prie Marselio nacionalinio baleto teatro trupės, kuriai vadovauja trys kūrėjai „(La)Horde“, ir ten praleido trejus metus. Choreografas sukūrė tokius spektaklius kaip „Hairy“ (2022–2023), „Duetas“ (2023) bei „Suk Suk“ (2024). Kūrinys
- [Ievos Burneikytės muzikiniai eksperimentai](https://www.nemunas.press/e-publikacija/ievos-burneikytes-muzikiniai-eksperimentai/) - Tikiu, atsiras žmonių, kuriems prie širdies elektroninė muzika bei elektroninių garsų eksperimentai ir kuriems šio interviu pašnekovės kūryba taps atradimu. Galbūt prieš 5 metus Ieva Burneikytė daugeliui dar nebuvo žinoma, tačiau dabar jos kuriama šiuolaikinė elektroninė muzika turi savo auditoriją. Jau išleisti du, nors skirtingi, tačiau žavūs, Ievos projekto „Exoternal“ albumai. Kviečiu susipažinti su šia
- [TRUMPAI APIE VALSTYBĘ IR JOS GYVENTOJUS  (II)](https://www.nemunas.press/e-publikacija/trumpai-apie-valstybe-ir-jos-gyventojus-2/) - APIE RICHARDĄ. Taip kartais pavadindavome Ričardą Gavelį. Gal buvo kaltas ekranuose pasirodęs filmas „Kas jūs, daktare Zorge“, gal tie ūsiukai, juoda beretė ant šono, juodas golfas ir visada patamsinti akiniai, gal tie vyriški kvepalai, tikrai ne iš parduotuvės prie Filharmonijos. Ir dar tos manieros, pabrėžiančios, kad jis čia tik atsitiktinai, lyg keliaudamas iš Paryžiaus į Peterburgą, užėjo kavos atsigerti.
- [Pasaulio meno žemėlapyje – „Stasys Museum“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pasaulio-meno-zemelapyje-stasys-museum/) - 2024 m. gegužės 31 d. Panevėžyje atidarytas „Stasys Museum“ – baltas modernus šiuolaikinės architektūros pastatas. Minimalistinė, aiškių linijų ir neutrali – taip pat balta – trijų aukštų statinio erdvė kontrastuoja su Stasio Eidrigevičiaus organiška menine raiška. Nors pats dailininkas norėjo, kad muziejus koncepcija sietųsi su netoli Briuselio veikiančiu „Fondation Folon“, kuriame Jeano-Michelio Folono (1934–2005) kūryba, persmelkta subtilių poetinių asociacijų, organiškai susilieja su vietove, Panevėžyje harmonijos jausmas tarp S. Eidrigevičiaus darbų ir autoriui skirto muziejaus architektūros nėra toks stiprus. Bet gal to ir nereikia? Stasys – pasaulio menininkas, o Panevėžys kaip miestas (su savo provincialumo bruožais) ir kaip vieta žemėlapyje, ko gero, iki galo nereprezentuoja jo kūrybinės energijos bei aplinkos. Kažką panašaus į „Fondation Folon“ įsivaizduočiau S. Eidrigevičiaus gimtajame Lepšių kaime, gamtos apsuptyje. Vis dėlto Stasio „rūmas“ (taip jį vadino buvusi G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė) iškilo Panevėžyje. Dar svarbu pažymėti, kad muziejaus idėjos autorės buvo dvi moterys – minėtoji R. Maselytė ir visuomenininkė, leidėja Nomeda Simėnienė, ir tik vėliau jo statybas (kurių peripetijos būtų vertos spektaklio dramos teatre) perėmė beveik vien vyrai...
- [VISUOMENĖS VYSTYMOSI STADIJOS LIETUVOS TEATRO VEIDRODYJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/visuomenes-vystymosi-stadijos-lietuvos-teatro-veidrodyje/) - Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje 2024 m. programos dalis „Focus Lituanie“ baigėsi. Per šį laikotarpį tiek visko vyko, kad buvo sunku rasti laiko prisėsti ir situaciją apmąstyti giliau. Renginių sūkuriui rimstant ir didžiajai Lietuvos programai Paryžiuje artėjant prie pabaigos, metas atidžiau pažvelgti į mūsų šalies scenos menų pristatymą Prancūzijoje. Man pačiam, didelės dalies „Focus Lituanie“ rodytų spektaklių tėvynėje nemačiusiam, tai buvo puiki proga po beveik ketverių metų iš naujo pažinti Lietuvos teatrą. Juk, kai palikau Vilnių, mūsų valstybės teatrų horizontas atrodė kitaip. Dabar ryškiausi kūrėjai buvo dar tik bebaigiantys studijas ar pastatę pirmuosius spektaklius. Taigi, kokia toji prancūzus pasiekusi Lietuvos scena?
- [VAROŠOS KVARTALO TAPATYBĖS PUNKTYRAIS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/varosos-kvartalo-tapatybes-punktyrais/) - Įsivaizduokite, jog teleportuojatės į vietą, kurią regėjote nudailintų atvirukų albumuose. Arba klausėtės apie modernios architektūros pastatą vienoje šios vietos gatvių, tačiau pamatote tik vos įžiūrimą raidžių dėlionę ant apgriuvusio statinio. Žavėjotės pasakojimu apie apelsinų giraites ir festivalius, o įsistebeilijate į apleisto namo languose išaugusias laukines kriaušes. Ir stebėtumėtės, kur tas rojus, jeigu efemeriškos gyvybės suteikia
- [DIGNA KULIONYTĖ. NEITI PAVIRŠIUMI](https://www.nemunas.press/e-publikacija/digna-kulionyte-neiti-pavirsiumi/) - Su Klaipėdos dramos teatro aktore Digna Kulionyte pasikalbėti norėjau jau seniai – vien jos nepaprastai turtingas aktorinis kelias scenoje yra intriga. Tik 26-eri, o jau įkūnijo ir Ofeliją, ir Dezdemoną, ir Džuljetą! Pernai įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia aktorė už Mašą „Žuvėdroje“ (režisierius Jokūbas Brazys) bei tyrinėtojos Dignos ir Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „LOST LOST
- [VYRAI, KURIE SKAITO](https://www.nemunas.press/e-publikacija/vyrai-kurie-skaito/) - – Tai gal tu nuobodi, gal dabar aš išsitrauksiu knygą ir pradėsiu skaityti! – Tada aš parašysiu tekstą apie vyrus, kurie skaito. Taip kalbėjomės (tiksliau, erzinome vienas kitą) su vienu patraukliu vyru, sėdėdami Mickevičiaus ir Donelaičio gatvių sankryžoje. Tiesa, knygą galiausiai jis išsitraukė. Ir, ačiū Dievui, nes vos atsidūrusi ant stalo ji pralaužė ledus. Bet
- [PANKŲ REIVAI: DAUGIAU NEI TRIUKŠMAS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/panku-reivai-daugiau-nei-triuksmas/) - 1992 m. pasirodė Craigo O’Haros knyga „The Philosophy of Punk: More Than Noise“ („Pankų filosofija: daugiau nei triukšmas“), kuri labai greitai, t. y. jau 1993-iaisiais, pagal visas „pasidaryk pats“ idėjas išversta į lietuvių kalbą ir išleista. O’Hara, nagrinėdamas pankų filosofiją, pastebėjo panašumus į ankstesnius meno judėjimais: avangardistus dėl šokiruojančios išvaizdos, dadaistus dėl maištingų poelgių, futuristus dėl
- [DOSNUMO LINK PAGAL CHARLESO DICKENSO „KALĖDŲ GIESMĘ“](https://www.nemunas.press/e-publikacija/dosnumo-link-pagal-charleso-dickenso-kaledu-giesme/) - – Linksmų Kalėdų, dėde! Duok, Dieve, jums sveikatos! – suskambo džiaugsmingas balsas. – Sūnėne! – atkirto dėdė. – Švęsk savo Kalėdas, kaip išmanai, o man leisk jas švęsti taip, kaip aš noriu. – Švęsti! – sušuko Skrudžo sūnėnas. – Bet jūs visiškai jų nešvenčiate. – Tai leisk man apie jas ir negalvoti, – nenusileido Skrudžas. – Kokia tau iš jų nauda? Ar
- [Pasiklydę vertime: ką Babelio bokšto statyba sugriovė, simbolinis pasaulis tesuveda](https://www.nemunas.press/e-publikacija/pasiklyde-vertime-ka-babelio-boksto-statyba-sugriove-lai-simbolinis-pasaulis-tesuveda/) - „Visata (kitaip dar vadinama Biblioteka) – tai neapibrėžta ir, ko gero, begalinė aibė šešiasienių galerijų su erdviomis ventiliacijos šachtomis vidury, aptvertos labai žemomis baliustradomis.“ Jorge Luis Borges, „Fikcijos“, p. 72 Statydama „Babelio bokštą“ žmonija sugriovė tarpusavio santykius, todėl šiandien ne kalbamės, o kariaujame. Socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas verčia varžytis dėl vietos po saule, o gal
- [DERMĖS TARP ŽMOGAUS IR ERDVĖS PAIEŠKOS ARCHITEKTŪROJE](https://www.nemunas.press/e-publikacija/dermes-tarp-zmogaus-ir-erdves-paieskos-architekturoje/) - #KasArchitektas (#whoisthearchitect) – tarptautinė iniciatyva, skirta atskleisti architektų ir dizainerių kūrybinę reikšmę, skatinti visuomenę pastebėti žmones už miestų, erdvių ir pastatų idėjų. Architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė (Hito.lt) kūrybinėje veikloje akcentuoja tvarumą ir pagarbą istorijai, kūrybinę laisvę su atsakomybe visuomenei bei aplinkai. Sigita išsiskiria tarpdisciplininiu požiūriu bei gebėjimu derinti minimalistinę estetiką su atsakingu išteklių naudojimu, o jos projektai,
- [GVIDAS LATAKAS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/gvidas-latakas-poezija/) - Šis poetas – labai savitas. Šiuolaikinis ir archajiškas vienu metu. Gal ir gerai, kad jo eilėraščiuose rasite tokių žodžių, kad teks nori nenori gūglinti. Turbūt labiausiai padės www.lkz.lt
- [Viktoras Paukštelis. Tapyba tarp pakartojimo ir pakeitimo](https://www.nemunas.press/straipsniai/viktoras-paukstelis/) - Jeigu reikėtų įsivaizduoti, kaip atrodo reinkarnacija, tai V. Paukštelis – idealus prototipas. Jo visa meninė veikla – tarsi kadais būtų̃ gyvenimų įsiveržimas į šiandieną pro juodąsias skyles, atsargiai maskuojant pernelyg akivaizdžius praeities ženklus, bet neįstengiant nugalėti kilmės ir talento spindesio.
- [LIPDAU, VADINASI, ESU](https://www.nemunas.press/e-publikacija/lipdau-vadinasi-esu/) - Laba diena, gerbiami ekskursijos dalyviai, tai, ką regite Išlikimo muziejuje, yra ne dantiraštis, o po garsiojo Molio tvano rasti dienoraščio fragmentai, kai vienas ambicingas menininkų projektas susidūrė su realybe, kuri, pasirodo, nelabai mėgsta spontanišką architektūrą. Skaitydami likite budrūs ir, jei įmanoma, sėdėkite toliau nuo sienų. ************************************* Mieli miesto valdytojai, kreipiamės į jus su pasiūlymu dėl
- [Beprecedenčiai precedentai: juodieji kvadratai iki Malevičiaus](https://www.nemunas.press/e-publikacija/beprecedenciai-precedentai-juodieji-kvadratai-iki-maleviciaus/) - „Juodas kvadratas“, Kazimiro Malevičiaus1 apibūdintas kaip „pirmasis grynosios kūrybos žingsnis mene“, buvo laikomas visišku atotrūkiu nuo visko, kas sukurta iki jo. Tačiau straipsnio autorius, ieškodamas tarp daugiau nei 500 metų senumo vaizdų, susijusių su gedulu, humoru, politika ir filosofija, atranda daugybę neįtikėtinų Malevičiaus radikalios abstrakcijos pirmtakų. Kazimiro Malevičiaus „Juodas kvadratas“ (1915) – neabejotinai vienas neįprasčiausių kada
- [SKLANDANTYS AITVARAI, SKRAJOJANČIOS VĖLĖS](https://www.nemunas.press/e-publikacija/sklandantys-aitvarai-skrajojancios-veles/) - Laimos Oržekauskienės-Ore paroda „Tekstilės esė“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ Viena vertus, tarsi nesmagu, jog iki apsilankymo parodoje „Tekstilės esė“ Laimos Oržekauskienės-Ore pavardė man nebuvo girdėta, o kūryba nematyta. Kita vertus, sakoma „norėčiau būti nematęs, neskaitęs, negirdėjęs“, išreiškiant norą darkart, iš naujo ir lyg pirmą kartą išgyventi labai įsiminusias patirtis. Tad beveik galiu sakyti,
- [ŠKARPIETKOS IR GELDA](https://www.nemunas.press/straipsniai/skarpietkos-ir-gelda/) - Na, Kalėdos jau tuojau įlips per langus, duris, kaminus, tai ir proga yra šį tą gražaus, nuo kasdienybės atitraukto pamąstyt, parašyt. Kodėl Kalėdos įlips? Lietuviams žinomi Kalėdų bobutės ar diedo įvaizdžiai, tad jei jau šie kaži kuo į žmones panašūs, kodėl negalėtų kokiu nors būdu įsibrauti? Kokakolinis Santa Klausas (ak, tos šv. Mikalojaus transformacijos nuo
- [MUZIKA IR… MUZIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzika-ir-muzika/) - Kada muzika pavirsta žvėrimi? Šį kartą siūlome pasižvalgyti ne po kūrėjų ir atlikėjų pasaulius, o po visų mūsų gyvenamąją aplinką bei... įsiklausyti. Prasidėjo kova už tylą.
- [„Šluotos“ redakcijos literatūrinių kūrinių atranka](https://www.nemunas.press/straipsniai/sluotos-redakcija/) - Sovietmečiu leistas humoro žurnalas – daugeliui to meto žmonių buvo tikra atgaiva, leidusi pasijuokti iš kasdien matomų ideologinių grimasų. Tekstai tenkino ir darbininkus, ir šviesuolius, mat aukso vidurį tarp „per banalu“ ir „per intelektualu“ galėjo aptikti tik labai geri redaktoriai.
- [Mano pažintis su Salomėja Nėrimi](https://www.nemunas.press/straipsniai/pazintis-su-salomeja-nerimi/) - Kauno III gimnazija tarpukariu buvo smagi vieta – joje mokėsi ne turčių, bet ir ne biedniokų vaikai, dažnai atsisakę griežtų elitinių vien berniukų ar mergaičių mokyklų rėmų. Įdomi ten buvo ir mokytojų „rinktinė“, kuriai priklausė poetė S. Nėris. Bet kai ten atvyko Antanas Venclova...
- [SKAITYMO SPEKTAKLIS IR TIKROJI SKAITYMO KULTŪROS PRASMĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/skaitymo-spektaklis/) - Pasirodo – net ir skaitydamas gali siekti socialinio pripažinimo! Turinys? Vertė? Lėtas malonumas? Girdėta, tačiau jei turi didelį sekėjų skaičių, kam tai rūpi...
- [Sandra, Viktorija, Mona ir kitos. Venecijos kino festivalis (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/sandra-viktorija-mona-ir-kitos/) - Antroje dalyje apie Venecijos kino festivalį autorė aptaria moterų pasaulį šiuolaikinių režisierių filmuose. Daug skirtingų temų ir nuostabių aktorių, bet apdovanojimai – gebantiems nustebinti.
- [UŽSNIGTA EUROPOS PASAKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/uzsnigta-europos-pasaka/) - Pamatyti save kitų akimis – visada labai smalsu. O kai nepažįstamojo pasakojimas virsta nuostabiu poetiniu kūriniu, kuriame tavoji aplinka – pasakiškas rūmas, bemat pasijunti ypatingų turtų saugotoju.
- [MANO KŪNAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/mano-kunas/) - Kam rūpi pasodinti gėlę į 1965-ųjų žemkasę? Štai klausimas.
- [Nemuno7  #KasArchitektas](https://www.nemunas.press/straipsniai/nemuno7/) - Kam rūpi pasodinti gėlę į 1965-ųjų žemkasę? Štai klausimas.
- [(NE)REIKALINGI ŽODŽIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/nereikalingi-zodziai/) - Vokiečių rašytojas R. Wie-czorekas išsiskiria tuo, kad rašo apie gyvus menininkus. Viena jo knygų herojė – lietuvių šokėja Raimonda Gudavičiūtė. Autorių stebino ir įkvėpė tai, kad menininkė sugebėjo kurti būdama dviejų vaikų motina. Kažin, kas dėl to nustebtų Lietuvoje?
- [TAS YRA AUGUSTINO ŽMOGUS!](https://www.nemunas.press/straipsniai/tas-yra-augustino-zmogus/) - Kandus, tačiau nevulgarus, tikslus, tačiau nenuobodus, akademiškas, tačiau antiidealistas. Ir dar daug paradoksalių prieštarų galima vardinti kalbant apie Žygimantą Augustiną, kurio vardas šiuolaikiniame kontekste – daugiau nei istorinis pokštas.
- [MANUELA HALLIGAN. GRIMAS – TAI TAPYBA, O PERUKAI – LYG SKULPTŪROS](https://www.nemunas.press/straipsniai/manuela-halligan/) - Kaip dažnai lyg nesvarbius vaizdus ekrane praleidžiame pavardes tų, kurie teatre atlieka tarsi šalutinius darbus. O iš tiesų – nepaprastai svarbius, todėl režisieriai jų ieško su tokia pačia atida, kaip ir aktorių. Nes geriausieji ir grimo kambaryje yra geriausieji.
- [Trumpai apie valstybę ir jos gyventojus (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/trumpai-apie-valstybe/) - Ne visi mėgsta fiksuoti ir konservuoti, bet rašytojams tai puikus metodas. Lyg ir nieko ypatinga nedarai, tik brūkšteli į knygelę įvykį, o po kelerių metų iš tų epizodų ir knyga susidėlioja.
- [MARIOS CALLAS PORTRETAS KITAIP](https://www.nemunas.press/straipsniai/marios-callas-portretas-kitaip/) - 101-osios M. Callas gimimo metinės – puiki proga prisiminti garsiąją graikų primadoną. Na, tiesiog vienu ypu perskaityti jos biografiją, kad ne tik kultinis Barselonos olimpinių žaidynių himnas skambėtų jau kitoje šviesoje.
- [Kada bananas tampa menu ir kiti šiuolaikinio meno paradoksai](https://www.nemunas.press/straipsniai/bananas-tampa-menu/) - Jokia paslaptis – daugybė žmonių nebeskiria specialiai sukurto eksponato nuo natūraliai ar netyčia atsiradusio. Šiuolaikinis menas ne tik provokuoja ir perkeičia vertes, bet ir dažnai ekshibiscionistiškai ieško dėmesio, pats nesuprasdamas – dėl ko.
- [TOMAS VYŠNIAUSKAS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/tomas-vysniauskas-poezija/) - Jei poezijoje yra trys dėmenys – ekspresija, impresija ir paradoksas, – vadinasi, ji pulsuoja ir spurda skaitančiojo suvokime. Tomo eilėraščiai gausūs gamtos, aliuzijų ir simbolių, tačiau lengvų, leidžiančių ritmingai kvėpuoti.
- [Priminimai apie chaosą ir patogumą](https://www.nemunas.press/straipsniai/priminimai-apie-chaosa-ir-patoguma/) - Šypsena scenoje – dar ne sieloje. Londono koncertų salė – dar ne Berlyno filharmonija. Bet ir pasaulis – dar ne Lietuva. Panašiai mintis dėlioja ir pasaulio scenose su ovacijomis pasitinkamas lietuvių akordeonininkas.
- [PERGALĖ IR VIENATVĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pergale-ir-vienatve/) - Nežinia, iš kokių laikų mus pasiekė šūkis „Pirmyn!“, bet galima numanyti, kad jį burnon įsidėdavo vadai mūšio lauke, ragindami karius pulti ar kilti atakon. Vėliau azartiškas kurstymas, tikėtina, skambėjo Amerikos užkariautojų lūpose, kai jie, bėgdami, jodami ar vežimais riedėdami, „matavo“ sau žemes, užimdami, kiek pajėgė, kiek aprėpė. Pirmavimo būtinybė, žinoma, yra svarbiausias kriterijus sporte nuo
- [Tai apie ką šita muzika?](https://www.nemunas.press/straipsniai/tai-apie-ka-sita-muzika/) - Mažai kam girdėta menininko pavardė. O peržvelgus jo darbus apima liūdesys, kad nenustojame žavėtis „užjūrio princais“ ir niekaip neatrandame savosios išeivijos, palikusios tikrų šedevrų.
- [Juokas, kūręs komunizmą, arba Trumpiausias „Šluotos“ anekdotas](https://www.nemunas.press/straipsniai/juokas-kures-komunizma/) - Majamio universiteto (JAV, Ohajus) profesorė Neringa Klumbytė už knygą „Autoritarinis juokas“, išleistą anglų kalba 2022 m., pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Pagaliau veikalą, skirtą „Šluotos“ politinei istorijai, galime skaityti lietuviškai.
- [#KasArchitektas?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasarchitektas/) - Dainų atlikėjai dažnai laikomi ir jų autoriais, tačiau publika neskanduoja: kas kompozitorius, kas poetas? O Kanados naujienų portalas „Kollectif“ ėmėsi iniciatyvos skatinanti visuomenę, pamačius statinį be nurodytos autorystės, klausti: kas architektas, kas dizaineris?
- [Keturių skysčių „Aperol Sprizt“ Venecijos  kino festivalyje (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/aperol-sprizt/) - Pirmoji pasakojimo dalis apie garsųjį Europos kino festivalį, į kurį S. Butkutė vyko kaip oficiali žurnalo „Nemunas“ atstovė. Pamatyti filmai – šių dienų žmonijos atspindys, tad tereikia apšviesti ekraną ir mes patys – lyg ant delno. Tiesa, tai ne visad malonu.
- [MOKSLO SALA. ČIA SAULĖ NIEKAD NENUSILEIDŽIA](https://www.nemunas.press/straipsniai/mokslo-sala/) - Pirmasis šalies mokslo muziejus ir inovacijų sklaidos centras – ne tik reiškinys. Ši įstaiga, įsikūrusi išskirtinėje vietoje ir įspūdingos architektūros statinyje, sulydo urbanistinį peizažą, kūrybą ir intelektinius pasiekimus.
- [Dailininkas Jurgis Mikševičius – vienas  iš „Naujųjų australiečių“](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurgis-miksevicius/) - Mažai kam girdėta menininko pavardė. O peržvelgus jo darbus apima liūdesys, kad nenustojame žavėtis „užjūrio princais“ ir niekaip neatrandame savosios išeivijos, palikusios tikrų šedevrų.
- [Hallo, hier spricht Nawalny. Zalcburgo festivalio atsakymai į nelengvus klausimus](https://www.nemunas.press/straipsniai/zalcburgo-festivalis/) - Tik nesustokite skaityti, net jei pradžia pasirodys kiek per tiršta! Autoriaus pastanga aprėpti meno vietą bei galią katastrofų pritvinkusiame pasaulyje ir kvietimas ne vien atmesti, kategorizuoti ar teisti grįsti gausybe pavyzdžių – tai, ko seniai trūko kultūros žiniasklaidai.
- [POVILAS JATKEVIČIUS. NUO NEIŠTYRINĖTŲ AUGALŲ SLĖNIO IKI TEATRO SCENOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/povilas-jatkevicius/) - Kartais žmogus, gyvenantis miške, prisirenka žemuogių (ne, ne grybukų) ir jas pardavęs už gautus pinigus įsigyja kompiuterį, o kaimo kosmosą pakeičia vaidybos magija. Ir niekas neatsakys – kodėl? Tiesiog taip nutinka.
- [ŽMOGUS TĖRA MAŽAS TRUPINĖLIS, BANDANTIS SUVOKTI PASAULĮ](https://www.nemunas.press/straipsniai/zmogus-tera-mazas-trupinelis/) - JAV gyvenantis lietuvių tapytojas K. Zapkus – vienas tų retų menininkų, kurį įkvepia... politika. Jis kuria apimtas įvairiausių emocijų, dažniausiai – išgyvenimų dėl neteisingų ir baisių poelgių, kuriems, jo manymu, žmonės visuomet turėtų priešintis kuo gali.
- [ROKAS KAŠĖTA. AŠ NE CIK KŲ LAIMYNGAS, O IR PALAIMYTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/rokas-kaseta/) - 2023 m. pavasarį publikavome interviu su dainininke Austieja, savo kūrinius atliekančia žemaitiškai, tad ir kalbėjomės žemaitiškai. Šįkart šnekiname dzūkodelika Lietuvą užkrėtusį Roką, kuriam geriausia viską pasakoti dzūkiškai.
- [Tapybos pasipriešinimas ir nuolankumas, arba Proceso ingredientai ir receptūros](https://www.nemunas.press/straipsniai/tapybos-pasipriesinimas/) - 2023 m. pavasarį publikavome interviu su dainininke Austieja, savo kūrinius atliekančia žemaitiškai, tad ir kalbėjomės žemaitiškai. Šįkart šnekiname dzūkodelika Lietuvą užkrėtusį Roką, kuriam geriausia viską pasakoti dzūkiškai.
- [FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 3: MIRTINA RYTŲ VILIONĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/fotografuojant-rytus-3/) - Paskutinėje triptiko esė kultūrologas K. Kobrinas apmąsto vieną svarbiausių šimtmečio veikalų, pamėginusį atskleisti savito kultūrinio ir istorinio konstrukto – orientalizmo – esmę. Deja, gilinantis į Rytus galima ne tik išgarsėti, bet ir išprotėti.
- [ISSEY MIYAKE. NOVATORIŠKOS MADOS GIJOS  GYVENIMO AUDINYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/issey-miyake/) - Tai net ne straipsnis, greičiau odė garsiajam japonų dizaineriui, pakerėjusiam visą pasaulį ir pristačiusiam unikaliais sportiniais kostiumais aprėdytą Lietuvą 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse.
- [PAMĄSTYMAI APIE NESAVAVALIŠKĄ ARCHITEKTŪRĄ (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/nesavavaliska-architektura/) - Antrojoje amerikiečių filosofo apmąstymų dalyje siekiama padėti kiekvienam, norinčiam išmokti klausytis natūraliosios architektūros kalbos. Pradėti derėtų nuo žodyno, tačiau suvokimui prireiks poezijos, tapybos, simbolikos ir t. t.
- [MOZĖ IR POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/moze-ir-poezija/) - Apčiuopiamumas, įrodomumas, apskaičiavimas, nauda – žmogaus pasaulio matai. Tačiau netgi labai tiksliai apibrėžtų sąvokų vandenyne randame keistų dalykų, pavyzdžiui, nematerialų turtą ir paveldą. Jų egzistavimas, nors nėra jokio skverno, už kurio pastvėręs sulaikytum, nekvestionuojamas. Keisčiausia, kad galima buhalteriškai nustatyti ir įvardyti to nematerialumo vertę, net jei intelektiniai bei dvasiniai žmogaus pasiekimai – didžioji mįslė, neįmenama pritaikius ateistinį
- [Vietnamietiškas siurrealizmas: kritika moterims už jų tvirtybę](https://www.nemunas.press/straipsniai/vietnamietiskas-siurrealizmas/) - Neįprastas kinas, suaustas netipiniais siūlais, žvelgiantis į žmonių santykius netikėtu kampu, tad gluminantis, bet prikaustantis dėmesį. Magiškasis realizmas, europiečiams nepažįstamos tradicijos, tyli ir slegianti realybė, jokio happy endo. Venecijos sinefilai šį debiutą „suvalgė“ garsiai ir aistringai.
- [Šviesieji amžiai](https://www.nemunas.press/straipsniai/sviesieji-amziai/) - Europa, demokratija ir... viduramžiai. O kas, jei įkalta galvon klišė, kad anie laikai buvo tamsybių metas, – paistalai? Juk būtent tada sukurta Dantės „Dieviškoji komedija“ – geniali šviesos pašlovinimo giesmė.
- [Realizmo nevaržoma realybė](https://www.nemunas.press/straipsniai/realizmo-nevarzoma-realybe/) - Prancūzo lėlininko R. Herbino sakinys apie teatrą nuskamba drąsiai ir viltingai: „Įtariai žiūriu ir į intelektą, racionalizavimą: apie idėjas diskutuoti galima, bet scenos realybę gimdo ne jos, o kūnai ir energijos.“ Jis paskatina ir mus rasti jėgų kritiškiau pažvelgti į proto diktatą, lengviau priimti slėpinius.
- [DONATAS BIELKAUSKAS-DONIS. KURDAMI NEIŠVENGIAMAI KĄ NORS NAIKINAME](https://www.nemunas.press/straipsniai/donatas-bielkauskas/) - Graikų kalba ir šokis, kanklės ir sintezatorius, poezija ir laivų prieplauka, žvaigždės ir švilpiai – Donio muzika kuriama iš viso aplinkui esančio kosmoso ir chaoso. Kompozitoriaus mintys nepažįsta banalybės, sklandi jų tėkmė – taip pat muzika.
- [PAMĄSTYMAI APIE NESAVAVALIŠKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pamastymai-apie-nesavavaliska/) - Žinomas vokiečių mąstytojas K. Harriesas aprašo šiuolaikinę eklektikos architektūrą, per petį vis padirsčiodamas istorijon ir filosofijon. Nenuostabu, kad jam – Heideggerio tyrinėtojui – architektūros įvairovę bei vaidmenį vertinti padeda nuoseklus vaikščiojimas nuo pirmykštės trobelės iki dekadanso, klausiant, kas ciniškesnis – savavalė architektūra ar mes, ją priimantys?
- [ASFALTO VAIKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/asfalto-vaikai/) - Keistas atvejis literatūroje – skelbiame lietuvių autorės debiutinio romano ištraukos vertimą į lietuvių kalbą... Taip, savo pirmąjį kūrinį Eglė parašė angliškai, kad sutrumpintų jo kelią pas skaitytoją, kuriam sovietmečiu gimusių ir vienu šuoliu į laisvę patekusių mūsų tautiečių realybė – absoliučiai nesuvokiama. Vertė Eglė Nutautaitė ir Nomeda Repšytė
- [MÁRTA LADJÁNSZKI. NEMATOMI KOSTIUMAI ANT PRAREGĖJUSIŲ KŪNŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/marta-ladjanszki/) - Nuogumas scenoje, kine ar fotografijoje jau nieko nestebina. Dar dekadanso laikais davatkiškumo ir meno skirtį pamėginta įtvirtinti modernaus žmogaus sąmonėje. Tačiau kai apsinuoginti paprašomas ir žiūrovas, įvyksta netikėta transformacija.
- [Antano Sutkaus tautinio teatro samprata](https://www.nemunas.press/straipsniai/antanas-sutkus/) - Ne, čia ne tas Antanas ir ne tas Sutkus. Šis – tautinio teatro ir vaidybos mokyklos kūrėjas, jo nuopelnai Lietuvos scenos menui, o ypač Kaunui – milžiniški. Visuomenės gerovę jis apibrėžia labai paprastai (šiuolaikinės gerovės kontekste – nesuvokiamai): pirmoje vietoje – dvasinis ugdymas.
- [FOTOGRAFIJA KAIP ASMENYBĖS INTERPRETACIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/svetlana-batura/) - Fotografuoti – tai ne išmanyti kompoziciją, aparato technines galimybes ar šviesos prigimtį. Tai pamatyti atvaizdą ne akimis, užsiimti šešėlių alchemija, išgirsti neišsakytą monologą, vynioti pasitikėjimo tvarstį. Paukščiuko aparato akutėje užkalbėjimas.
- [Diana Paklonskaitė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/diana-paklonskaite-poezija/) - Druskininkuose gyvenanti poetė – ne šurmulingų renginių viešnia. Jos būdas ir eilėraščiai – ramiu taikaus stebėtojo balsu išgliaudytas kasdienybės etiudas, į kurį pakliūvame kiekvienas, tačiau dažnai nepastebime tokių reikšmingų detalių.
- [ŠVENTĖ, KURIOJE MŪSŲ NĖRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/svente-kurioje-musu-nera/) - Nenusaldintas grožis tapyboje – ypatinga kategorija. O jei pridursime, kad jame nėra ramybės, nes spalvos nubudina, faktūra suglumina ir temų šuolis nuo senų batų iki balerinos verčia užsičiaupti. Virgio Rusecko ranka vis dar negadina drobių.
- [LAISVĖ RADZEVIČIENĖ. PASTOVĖTI PRIE PAVEIKSLO VERTA LABIAU NEI JĮ NUFOTOGRAFUOTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/laisve-radzeviciene/) - Žurnalistika ieško atokvėpio salų. Ji iš naujo gręžiasi į kultūrą ir stebi ją, atsirandančią pakraščiuose lyg plyname lauke pradėjusį dygti vešlialapį medį. Tai, ką gali pasiūlyti miestas, yra puiku, tačiau mažų miestelių deimančiukai – grynuoliai be grimo.
- [FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 2: NADŽIBULOS KOŠMARAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/fotografuojant-rytus/) - Nenusaldintas grožis tapyboje – ypatinga kategorija. O jei pridursime, kad jame nėra ramybės, nes spalvos nubudina, faktūra suglumina ir temų šuolis nuo senų batų iki balerinos verčia užsičiaupti. Virgio Rusecko ranka vis dar negadina drobių.
- [Susvetimėjimas ir susitarimas](https://www.nemunas.press/straipsniai/susvetimejimas-ir-susitarimas/) - Kartais žmogus patiria keistą jausmą netgi ten, kur nėra jokių priešų, nedraugų ar kitataučių. Tada sako: „Čia ne mano.“ Nesvarbu, kur ta vieta – gamtoje, gyvenamoje aplinkoje (bute, sodyboje), ypatingame pastate (muziejuje, bažnyčioje, bibliotekoje) ar viešojoje erdvėje. Kai tai nutinka ne tėvynėje, priežastys daugiau mažiau aiškios – svetima kultūra, kalba, tradicijos, tikėjimas. Tačiau ir būdamas pažįstamose aplinkose,
- [Kas supras Rusiją? Apie Orlando Figes „Natašos šokį“](https://www.nemunas.press/straipsniai/kas-supras-rusija/) - Pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta ir rengiama leidybai britų istoriko ir rašytojo Orlando Figeso knyga „Natašos šokis“ (angl. Nataha’s Dance: A Cultural History of Russia, 2002 m.). Knygą leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, iš anglų kalbos išvertė Rasa Drazdauskienė. Tarptautinį pripažinimą pelnęs britų istorikas ir rašytojas O. Figesas yra daugelio
- [BELAUKIANT GODO SODE, KURIAME DIEVŲ NĖRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/belaukiant-godo-sode-kuriame-dievu-nera/) - Šiuolaikinis, eksperimentinis, naujųjų technologijų ir performansų teatras Lietuvos žiūrovui vis dar yra šioks toks svetimkūnis bendrame scenos menų audinyje. O jei į veiksmą scenoje pažiūrėtume lyg į kosmoso tvėrimo mitą, kurį mums atskleidžia demiurgė, neskubriai ręsdama „sodą“?
- [PRIEŽASTYS, KODĖL TURĖTUME ŽINOTI HILMĄ AF KLINT](https://www.nemunas.press/straipsniai/priezastys-kodel-turetume-zinoti-hilma-af-klint/) - XIX a. europiečių nestebino arbatos vakarėliai drauge su Anapilio draugija ir spiritizmo seansai, besiaiškinant anapusinių pasaulių paslaptis. O štai abstrakcija tapyboje būtų palaikyta nesąmone, ypač jei jos vietą mene būtų gynusi moteris.
- [PABAISA, SU KURIA RIDLEY’S SCOTTAS MUS PRIVERTĖ SUSIPAŽINTI ITIN ARTIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/pabaisa-su-kuria-ridleys-scottas-mus-priverte-susipazinti-itin-artimai/) - „Siaubiakas“ – ne kiekvienam patinkantis žanras. Tačiau kine atsiradusios futurologinės vizijos, piešusios nedraugiškų kosmoso sutvėrimų vaizdinius ir kūrusios bjaurokus jų pavidalus, padarė didžiulę įtaką įsivaizdavimui „o kas gi laukia žmonijos, besiveržiančios pažinti nežemiškas civilizacijas?“
- [ŽILVINAS VINGELIS: DIRBTI VAIZDUOTĖS SFEROJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/zilvinas-vingelis-dirbti-vaizduotes-sferoje/) - Jaunieji teatro kūrėjai – naujo požiūrio apie režisūrą ir aktorinį meną propaguotojai. Jie atsisako etiką, moralę ir psichiką žeidžiančių metodų, bet mielai plečia scenos ribas, į ją kviesdamiesi absoliučiai kitų sferų specialistus, kad įvyktų dar vienas netikėtas pokytis kultūroje.
- [TOMAS VENGRIS. MEILĖ PAGAL SHAKESPEARE’Ą IR BRAŠKANTYS VILNIAUS BUTO KAULAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/tomas-vengris-meile-pagal-shakespearea-ir-braskantys-vilniaus-buto-kaulai/) - Na, prisipažinkime – mums velniškai malonu pasaulio kultūroje aptiki nors kokį lietuviškumo grūdą. Pavyzdžiui, kino premjeros plakate Niujorke perskaityti – Jason Sudeikis. O ką žinome apie JAV pilietį Tomą Vengrį, Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ laimėjusį prizą už geriausią filmą?
- [KAIP GRAFAITIS BENEDIKTAS VLADISLOVAS TIŠKEVIČIUS RAUDONDVARĮ VADAVO](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-grafaitis-benediktas-vladislovas-tiskevicius-raudondvari-vadavo/) - Ak, tie moterų dienoraščiai. Jų puslapiuose – ne tik slapti padūsavimai ir širdies reikalai. Verta pastebėti, kad tai – neįkainojami dokumentai, praskleidžiantys tolimos praeities užkulisius. Todėl saugotini ir skaitytini. Nes liudija.
- [MAREK ROMAŃSKI: „TAI PAKEITĖ MANO  GYVENIMĄ IR MUZIKOS SUVOKIMĄ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/marek-romanski-tai-pakeite-mano-gyvenima-ir-muzikos-suvokima/) - Ne paslaptis – lenkai turi daug gero džiazo ir mus lenkia visose šio žanro populiarinimo srityse. Viena jų – periodika. Nuo 1965 m. leidžiamas „Jazz Forum“ yra vertas ir pastebėjimo, ir aptarimo su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi.
- [STEBĖTI, KAIP PRASIDEDA GAMTA](https://www.nemunas.press/straipsniai/stebeti-kaip-prasideda-gamta/) - I. Kazakevičius – tikra išimtis menotyrininkų pasaulyje, nes geba pasakoti ir kalbinti taip, kad skaitytojas patiria teksto malonumą. K. Lanauskas – tikra retenybė skulptorių pasaulyje, nes kiekvienoje medžiagoje ieško muzikos, o žiūrovas išgirsta aukščiausio kalibro poeziją.
- [PASKUTINĖ IMPERIJOS HERBINĖS VĖLIAVOS GIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/paskutine-imperijos-herbines-veliavos-gija/) - Naujuosius metus pradedame kultūrologinės esė trilogijos apie Britų muziejų pirmąja dalimi, kurioje autorius mėgina „suprasti“ projekto „Apšvietos galerija“ prasmę. Išanalizavęs artefaktų patekimo ekspozicijon logiką, pakikenęs dėl jos panašumo į senienų parduotuvę, K. Kobrinas vis gi pastebi vos įžiūrimą aukso siūlelį.
- [ATVYKĖLIO UŽRAŠAI APIE PRANCŪZIŠKĄ MODUS VIVENDI](https://www.nemunas.press/straipsniai/atvykelio-uzrasai-apie-prancuziska-modus-vivendi/) - Iš tiesų – Paryžiaus mitas ir romantizmo (vis dar!), kaip jo atpažinimo ženklo, eksploatavimas nėra numarintas reikalas. Inercija čia tokia galinga, kad greičiau pasaulis sulauks postpostromantizmo, nei Prancūzijos sostinė atsisakys bent vienos legendos. Nors vienas lietuvis drįso kai kuo suabejoti.
- [GINTARAS PATACKAS | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/gintaras-patackas-poezija-3/) - Kiekvieną mielą dieną eiti į Laisvės alėją, užsukti į restoraną kavos ir ten ranka ant lapelio užrašyti eilėraštį – amžinasis kauniečio Gintaro Patacko ritualas. Miesto simboliu vadinamas kūrėjas, kadais sudrebinęs lietuvių kaimiškosios lyrikos pamatus, tiksliu rimu barbena į naujojo pasaulio duris.
- [APIE „SAULĘ IR JŪRĄ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-saule-ir-jura/) - Trumpas OKT režisieriaus aiktelėjimas feisbuke, kurį pastebėjo „Nemuno“ redakcija ir nutarė įamžinti niekada laiko juostai netarnaujančiame popieriniame dokumente, liksiančiame ateities kartoms garbinguose bibliotekų (ir asmeninių) archyvuose.
- [KASDIENYBĖ BE „WOW“ EFEKTO, ARBA MES KAIP NAUJOSIOS OPEROS INSPIRACIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kasdienybe-be-wow-efekto-arba-mes-kaip-naujosios-operos-inspiracija/) - Kurti meną apie majonezo stiklainį ant slenkančio kasos konvejerio prekybos centre arba „žydintį“ jūros vandenį paplūdimyje – beveik nesuvokiamas dalykas. Juk poezija, teatras, muzika – žmogaus sielos pakylėjimo priemonės. Tačiau visi Žemės kontinentai tūptelėjo, kai trys Lietuvos menininkės apie tai ne tik sukūrė operą, bet ir privertė žiūrovus apsiverkti…
- [TVARUMAS IR LAOZI](https://www.nemunas.press/straipsniai/tvarumas-ir-laozi/) - Yra manymų, kad Kinijos virtimas autoritarine, į vieną kumštį sugniaužta ir įvairiausių ydų pripampusia valstybe įvykęs tik dėl to, jog jos valdovai pasirinko ir teisingu laikė vieną kelią – konfucionizmą. Tačiau tai, kas buvo paversta dogma ir neatšaukiamu imperatyvu, tebuvusi Konfucijaus mokymo interpretacija, supaprastinta ir sunorminta sistema, toli gražu neatspindėjusi tikrojo išminčiaus mokymo. Gali būti, kad
- [GATVĖS MENAS, KULTŪROS PAVELDAS IR MIESTO ATMOSFERA](https://www.nemunas.press/straipsniai/gatves-menas-kulturos-paveldas-ir-miesto-atmosfera/) - Retkarčiais į rankas patenka moksliniai darbai, nagrinėjantys neįprastus dalykus. Štai lietuvaitė Norvegijoje apsigynė disertaciją apie urbanistinę atmosferą kuriantį gatvės meną.
- [LIJANA MUŠTAŠVILI: TIKUOSI, VĖL SUGRĮŠIME Į LĖLIŲ TEATRĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/lijana-mustasvili-tikuosi-vel-sugrisime-i-leliu-teatra/) - Kas gi žinojo, kad lėlių teatre vis mažiau belieka lėlių? Bet „negražiausi pasaulyje žodžiai“ gali išsprūsti ne tik dėl to, o ir tada, kai visą spektaklį tenka klūpėti iškeltomis rankomis su 2,5 kg lėle.
- [KULTŪRINĖS APROPRIACIJOS PAIEŠKOS VIETNAME](https://www.nemunas.press/straipsniai/kulturines-apropriacijos-paieskos-vietname/) - Iš tiesų pavadinime slypi klausimas, ar reikia dar vieno aprėdo spintoje, jei dėvėti vietnamietiškų kelnių Vilniuje tikrai neketini. Tačiau nepatingėkime pasivaikščioti po šios Azijos šalies gatves, ryžių laukus ir muziejus, kad suprastume, ko ieškojo autorė.
- [TURTINGI KINO HEROJAI IR VARGŠAI JŲ ŽIŪROVAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/turtingi-kino-herojai-ir-vargsai-ju-ziurovai/) - Kam dar įdomu, kuo minta ir rengiasi prabangių vilų gyventojai? Ši tema sinefilų nebejaudina, net jei tai komedija. Tačiau jeigu ją pasirinkęs susimauna net pats Romanas Polanskis, kine laukime permainų.
- [ŠIUOLAIKINIO MENO BERSERKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/siuolaikinio-meno-berserkai/) - Tai – pasimėgavimo tekstas. Kai pašnekovai dėl nieko nesijaudina, nebijo pasakyti, ką galvoja, o klausimai ir atsakymai atrodo kaip puikių patiekalų stalas. Gardžiuojasi tie, kas nors kiek nusimano apie daugiau kaip trijų žvaigždučių virtuvę.
- [„PLAČIAI UŽMERKTOS AKYS“, ARBA STANLEY’O KUBRICKO MANIAKIŠKO PERFEKCIONIZMO TESTAMENTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/placiai-uzmerktos-akys-arba-stanleyo-kubricko-maniakisko-perfekcionizmo-testamentas/) - Ar menininko mirtis pabaigus kūrinį yra atsitiktinumas? O aktorių sutuoktinių poros išsiskyrimas po bendro darbo kino aikštelėje? Šie ir daugybė kitų klausimų iškyla nagrinėjant paskutinįjį S. Kubricko šedevrą.
- [INVENTORIAUS NUMERIS 1868.0808.6150](https://www.nemunas.press/straipsniai/inventoriaus-numeris-1868-0808-6150/) - Antrojoje Britų muziejui skirtos esė dalyje patenkame į tikrą detektyvinę istoriją, o dar tiksliau – į XVIII a. Europos aukštuomenės ir meno istoriją, kurios užkulisius kantriai slėpė Viktorijos laikų biurokratai. Realių įvykių ir pornografijos be milimetro nuogybės labirintais mus vedžioja labai geras seklys.
- [AUGIER SVAJOJA APIE DALÍ: „NEGRESCO“ VIEŠBUTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/augier-svajoja-apie-dali-negresco-viesbutis/) - Kai kas nors sako „turtinga istorija“, suprantame, kad įvykiais. Bet juk gali būti ir tiesioginė prasmė – turtai kartais kuria labai įdomias istorijas, tampančias kultūros inkliuzais.
- [Alešas Štegeris | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/alesas-stegeris-poezija/) - Labai sunku pasakyti, kas yra geras poezijos vertimas. Bet jei skaitant slovėnų poeto eilėraščius neapleis jausmas, jog juos parašė kažkuris iš lietuvių, manykime, jog pavyko.
- [RAUDONDVARIO GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ GARDEROBO PASLAPTYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/raudondvario-grafu-tiskeviciu-garderobo-paslaptys/) - Neišsigąskite ir nenumokite ranka – visos tos Tiškevičių sąskaitos už rūbus ir puošmenas nėra nuobodi faktografija. Ji leidžia įsivaizduoti, koks buvo lietuvių dvaras – toks pat madingas, kaip ir paryžiečių.
- [ORDO AMORIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ordo-amoris/) - Dar neseniai šios autorės eilėraščių publikacija buvo jos poetinis debiutas. Dabar jaunoji rašytoja neria prozon, tad šiame žanre ji – naujokė. Bet, regis, puikiai išmano šv. Augustiną, teigusį, kad „meilė turi būti tvarkingai mylima“.
- [FOTOGRAFIJA – VEIDAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/fotografija-veidas/) - Netikėta visiems, kad garsiausia šalies literatūrologė ėmėsi rašyti knygą apie fotografiją. Ne – jokių menotyros keblumų tekste nerasime. Bet mokslininkė randa tekstus nuotraukose. Ir tai įdomu.
- [Lėtėjantis žvilgsnis, esmingėjanti fotografija](https://www.nemunas.press/straipsniai/letejantis-zvilgsnis-esmingejanti-fotografija/) - Viena iš poeto K. Navako knygų buvo pavadinta „Žaidimas gražiais paviršiais“. Kiekvienam iškyla klausimų – kas tas grožis, kaip atskirti tikrumą nuo apsimetinėjimo? Fotografas Artūras Morozovas mėgina tai paaiškinti savaip, atsakymus fiksuodamas ne reporterio, o lėtai kaimu žingsniuojančio metraštininko žvilgsniu.
- [ŠVENTI REIKALAI IR BLYNAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/sventi-reikalai-ir-blynai/) - Kartais atrodo, jog lietuviai – švenčių čempionai. Nėra mėnesio, kad jų neištiktų kokia nors proga, o su ja – galimybė „atsipalaiduoti“. Tiek „atsipalaidavusių“ seniai teko regėti: pilnos sanatorijos, SPA, kurortų viešbučiai ir kaimo turizmo nameliai, kavinės, restoranai, paplūdimiai ir kubilai miško aikštelėse. Aktyvioji chronologija vietos gyventojams įsibėgėja lapkritį, įsisiautėja gruodį ir sausį, nuslūgusi atsigauna vasario vidury, iššauna
- [„KOPA“ (1984) – FILMAS, VOS NEUŽBAIGĘS DAVIDO LYNCHO KARJEROS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kopa-1984-filmas-vos-neuzbaiges-davido-lyncho-karjeros/) - Jei manėte, kad tai bus detektyvas apie kultinį amerikiečių režisierių, turime jus nuvilti. Šįkart pasakojame labai didaktinę istoriją, kas ištinka meną, kai kūrėjas priverčiamas nukirpti šedevro rankoves.
- [ŠILTAI DARGANOTI „ORAI“](https://www.nemunas.press/straipsniai/siltai-darganoti-orai/) - Visais laikais kuriantys žmonės ieškojo, protestavo, griovė, išradinėjo... Šiandieną ekstremalių permainų maža, bet daug vadinamosios alternatyvos. Muzikoje ji džiugina – jaunoji karta grupes vadina ir žodžius kuria nebe angliškai, o lietuviškai.
- [ANT ŽEMĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ant-zemes/) - Kaunietį režisierių Vytautą Balsį pažįsta ir teatro, ir kino žiūrovai. O va feisbuko skaitytojai jį ragina kuo dažniau užsiimti rašymo reikalais, nes autentiški prisiminimai apie mūsų menininkų gyvenimo nepagražintoje realybėje fragmentus – indėlis ir į istoriją.
- [HAUTE COUTURE 2024 SAVAITĖ. APIE MADĄ, TIKĖJIMĄ IR PASAKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/haute-couture-2024-savaite-apie-mada-tikejima-ir-pasakas/) - Aukštosios mados neįmanoma suvokti be Paryžiaus, o gauti galimybę savo kolekciją pristatyti tokio lygio renginyje – išrinktųjų privilegija. Ir tai nėra dailių merginų ar vaikinų pasivaikščiojimas podiumu, greičiau – nepaprastas menas.
- [TIAGAS RODRIGUESAS: ŽODIS – MŪSŲ VEIDRODIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tiagas-rodriguesas-zodis-musu-veidrodis/) - Sunku pasakyti, kodėl prancūzai savąjį Avinjoną atidavė portugalui, bet jų pasirinkimas vieną pačių svarbiausių teatro festivalių patikėti užsieniečiui baigėsi tuo, kad dabar juodosiose scenų dėžėse vis garsiau klausiama Europos, kodėl ji serga apatija ir baime.
- [DMITRIJUS GOLOVANOVAS: PASAULYJE YRA LABAI DAUG MUZIKOS, KURIOS GALĖTŲ NEBŪTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/dmitrijus-golovanovas-pasaulyje-yra-labai-daug-muzikos-kurios-galetu-nebuti/) - Laisvas žmogus, sakoma, daro, ką nori. Bet susidūręs su free jazz muzikantas nebūtinai išlaisvėja, gali ir susikaustyti. Šios srities asas D. Golovanovas problemą aiškina paprastai – improvizuoti lygu kalbėti.
- [LIŪDNI ROTHSCHILDŲ PINIGAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/liudni-rothschildu-pinigai/) - Paskutinėje Britų muziejaus užkulisiams skirtų esė dalyje K. Kobrinas paliečia itin „nekultūringą“ temą – pinigus. Tačiau kad ir kur vadeliotum arklį, jis vis viena ateis iki avižų. Kitaip tariant – auksas yra auksas net ir meno ekspozicijų vitrinose.
- [PAMOKOS APIE LAIKĄ. SPEKTAKLIS „VEDAMI“ PRAVIENIŠKIŲ KALĖJIME](https://www.nemunas.press/straipsniai/pamokos-apie-laika-spektaklis-vedami-pravieniskiu-kalejime/) - Teatre retai kada į spektaklį įtraukiami žiūrovai. O jeigu jie dar ir kaliniai... Tačiau pačiame kalėjime režisieriai gali nuveikti tikrai įdomių darbų, nugriaudami visas nuostatų sienas.
- [ALMYRA WEIGEL:  KILUSI IŠ TEKSTILĖS MENO](https://www.nemunas.press/straipsniai/almyra-weigel-kilusi-is-tekstiles-meno/) - Tokie tekstai kaip šis – tikras malonumas. Ne tik dėl to, kad įžodina menininkės A. Weigel kūrinių intencijas bei inspiracijas, tūrius ir medžiagas, eksperimentus bei atradimus, bet ir todėl, kad jame atrandame jautrią bei įžvalgią menotyrą.
- [LAIKO NEBUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/laiko-nebus/) - Filosofas ir rašytojas L. Degėsys kiekviename savo romane analizuoja žmogaus vidinį pasaulį, tarpusavio santykius, pavojingas elgesio ribas. Ištraukose iš būsimo kūrinio regime dar giliau į save įbridusį herojų, gebantį sapnuoti svetimus sapnus.
- [RENATA VALČIK. APIE NEIŠSEMIAMUS KŪRYBOS VANDENYNUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/renata-valcik-apie-neissemiamus-kurybos-vandenynus/) - Kiekvieną kartą, kai einame į spektaklį, pirmiausia kažko tikimės iš režisieriaus ir aktorių. Ar nebūtų įdomu paanalizuoti, kokios mintys aplanko scenografus, kai jie kuria paveikslus, kuriuose atgis personažai?
- [TADO IVANAUSKO OBELYNĖS SODYBOS ATRADIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/tado-ivanausko-obelynes-sodybos-atradimai/) - Regis, T. Ivanauskas – dar labai neseniai gyvenusi asmenybė, kurios veikla pulsuoja greta mūsų. Tačiau laiko sąvoka apgaulinga. Štai mokslininko vasaros namuose dirba restauratoriai ir klodas po klodo atidengia praeitį.
- [Valdas Daškevičius | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/valdas-daskevicius-poezija-2/) - Pavasariui įsibėgėjant, randasi ir daugiau eilėraščių, toks jau metas. Publikacijoje naujausius savo kūrinius pristato puikus poetas V. Daškevičius, viena eilute kukliai teigdamas, kad toks jis tik truputį.
- [VALENTINAS MASALSKIS:  ŠIŲ DIENŲ VISUOMENEI ŽMOGUS TAPO NEBEĮDOMUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/valentinas-masalskis-siu-dienu-visuomenei-zmogus-tapo-nebeidomus/) - Legendinis aktorius ir režisierius V. Masalskis vis dar aktyviai kuria, įkūnydamas jam svarbias idėjas. Tačiau, kalbėdamas apie pokyčius visuomenėje ir teatre, neslepia nusivylimų. Ir tuo pat metu tarsi kviečia nubusti žmogiškumui.
- [KONTRABANDA IR POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kontrabanda-ir-poezija/) - Kovas lietuviams – ne tik sugrįžę kovarniai. Mėnuo ryškus ir ornitologinėmis, ir astronominėmis, ir religinėmis, ir kultūrinėmis datomis, kurių dauguma – tarptautinės. Į vieną gretą išsirikiuoja rašytojų ir laukinės gamtos, šv. Kazimiero ir 40-ies paukščių, miškų ir laimės, žemės ir poezijos, šv. Juozapo ir teatro, pempės ir lėlininkų, na ir dar visokiausios svarbios dienos. Žinoma, begal malonu,
- [(NE)NUGALINTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/nenugalinti/) - Be asmeninės patirties sunku suprasti, kaip žmogus pakelia jį suluošinančias traumas ar ligas. Tačiau kai genijai, netekę savo „darbo instrumentų“, kuria nepasiduodami kančiai, belieka pagarbiai aiktelėti.
- [MADOS DISKURSAS AKTYVIZMO KONTEKSTE](https://www.nemunas.press/straipsniai/mados-diskursas-aktyvizmo-kontekste/) - Retai pagalvojame, kad patraukti dėmesį, išsakyti pilietinę poziciją ar pranešti slaptą žinią padeda apranga. Jos kaitos ypatumai – visuomenių atspindys.
- [IDEALUS KAPITALIZMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/idealus-kapitalizmas/) - Metafora eilėraštyje – poeto gebėjimas pamatyti nepamatoma. Didžiosios Britanijos pavadinimas gruzdintų bulvyčių karalyste – šokiruojanti drąsa, kuria išsiskiria kultūrologas K. Kobrinas.
- [Aliejinė animacija „Kaimiečiai“: nuteista ir išteisinta moters drąsa](https://www.nemunas.press/straipsniai/aliejine-animacija-kaimieciai-nuteista-ir-isteisinta-moters-drasa/) - Kas galėjo pagalvoti, kad aliejinė realistinė tapyba XXI amžiuje bus pavadinta modernumo raiška? Bet štai britų ir lenkų kūrėjams, sumaniusiems „nutapyti“ animacinius filmus, pavyko tokiais paveikslais užburti pasaulį.
- [MIRTIES PAVIDALAI – TARP BAIMĖS IR SUSIŽAVĖJIMO (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/mirties-pavidalai-tarp-baimes-ir-susizavejimo-i/) - Autentiškų patirčių knyga, rašoma dailininkės, lėtai ir nedrąsiai praskleidžia jautrios kūrėjos susitikimų su mirtimi šydą.
- [AIDOS ČEPONYTĖS IR VALDO OZARINSKO VIDEOFIKSACIJOS.](https://www.nemunas.press/straipsniai/aidos-ceponytes-ir-valdo-ozarinsko-videofiksacijos/) - Jei apie visuomenėje išsiskiriančiuosius sakoma „vis ne kaip žmonės“, tai apie A. Čeponytės ir V. Ozarinsko duetą net menininkai galėdavo pasakyt „vis ne kaip visi“.
- [KAMPOŽIŪRA. NETOBULOS GYVENIMO SCENOGRAFIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kampoziura-netobulos-gyvenimo-scenografijos/) - Du menotyrininkai kalbasi apie vieno jų kūrybą, tad klausiantytis mėgina pagauti kampą, o atsakantysis delikačiai stengiasi kolegos į kampą neįvaryti.
- [Tautvyda Marcinkeviūtė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/tautvyda-marcinkeviute-poezija/) - Naujausiuose kaunietės poetės eilėraščiuose daug amžinybės nuojautų. Kasdienybės pakylėjimuose ir pokalbių su mirusiais draugais nuotrupose – begalinis tikėjimo švytėjimas.
- [NEPAKELIAMA REI KAWAKUBO VAIZDUOTĖS LENGVYBĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/nepakeliama-rei-kawakubo-vaizduotes-lengvybe/) - Straipsnio autorė gudrauja – jokios lengvybės japonų dizainerės Rei Kawakubo vaizduotėje nėra. Atvirkščiai, menininkė savo kūrybos „gerumą“ vertina taip: kuo ji suprantamesnė, tuo blogesnė.
- [Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/ruta-mikulenaite-jonuskiene-poezija/) - Škotijoje gyvenanti uteniškė poetė kasmet laukiama kolegų, galinčių ją išvysti svarbiausiuose rašytojų renginiuose. Publikuojamuose eilėraščiuose išnyra vaikystėje regėti vaizdiniai ir gyvenimo svetur epizodai.
- [DVIEJŲ NULIŲ ZONA](https://www.nemunas.press/straipsniai/dvieju-nuliu-zona/) - Visi santykiai yra reikšmingi. Apie tai kalba jaunoji rašytoja L. Simutytė, narstydama mergaitės Elenos patirtis šeimoje ir muzikos mokykloje, atskleisdama vaikų lūkesčius, suaugusiųjų dramas. Ir viską surišdama buities bei meno siūlais.
- [NERIANTI GARSUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nerianti-garsus/) - Kažkada buvo labai populiari tokia daina „I‘m a big big girl in a big big world“. Būtent ji suskamba mintyse skaitant interviu su muzikante L. Kmieliauskaite, šiuo metu besijaukinančia didelį Niujorką – pasiutusio tempo miestą.
- [DIPLOMATIJA IR ŽYDĖJIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/diplomatija-ir-zydejimas/) - Seniai seniai, labai seniai, ankstyvaisiais viduramžiais, kai mums geriausiai pažįstamoje piliakalnių šalyje dar tik ritosi gentys, brėždamos ribas ir kurdamos pavienes sąjungas, kai jau pasikrikštijusios Europos karaliai dar neturėjo jokių reikalų su Jamato žemėmis, o šios apskritai vengė bet kokių ryšių su už jų ribų egzistuojančiais pasauliais, Saulės šalies imperatorių, didikų ir šventyklų valdytojų aplinkoje
- [Meilės kupini pasąmonės šiukšlynai](https://www.nemunas.press/straipsniai/meiles-kupini-pasamones-siukslynai/) - Koks yra šių dienų kinas? Socialinis? Psichologinis? Turbūt kaip ir visas visų laikų menas – atspindintis to meto visuomenę: jai kylančius klausimus, ją varginančius skaudulius, atsiveriančias duobes. Ir apie meilę ji kas kartą atvirauja visai kitaip, kad žiūrovas paklaustų – kaip tai atsitiko?
- [VIS BANDAU NUTVERTI KŪRĖJĄ UŽ UODEGOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vis-bandau-nutverti-kureja-uz-uodegos/) - Jeigu mados dizaino studijomis galima prisikasti iki klausimo, ar drabužiai skleidžia vibracijas ir kaip jos veikia žmogų, o kūriniais analizuoti Deivės Motinos vietą krikščioniškoje Vakarų kultūroje, vadinasi, reikalai šioje srityje yra daug rimtesni, nei manėme.
- [Paskendusi karieta ir kiti senojo Raudondvario nutikimai](https://www.nemunas.press/straipsniai/paskendusi-karieta-ir-kiti-senojo-raudondvario-nutikimai/) - Reikia pripažinti – pilys, dvarai, rūmai, kad ir kaip buvo stengtasi juos ištrinti iš atminties proletarijos šlovinimo laikais, yra svarbus reliktas, leidžiantis šalies istoriją stebėti ne tik valstiečio akimis. Tad apsilankykime vienoje patraukliausių Lietuvos diduomenės rezidencijų.
- [Menininkė, silikonui suteikusi psichodelinį pavidalą](https://www.nemunas.press/straipsniai/menininke-silikonui-suteikusi-psichodelini-pavidala/) - Reikia pripažinti – pilys, dvarai, rūmai, kad ir kaip buvo stengtasi juos ištrinti iš atminties proletarijos šlovinimo laikais, yra svarbus reliktas, leidžiantis šalies istoriją stebėti ne tik valstiečio akimis. Tad apsilankykime vienoje patraukliausių Lietuvos diduomenės rezidencijų.
- [AMA-ZONDAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ama-zondas/) - Komiškų nesusikalbėjimų atvejo pjesė, kurios kelionė laiku (iš 1923 m.) tik dar kartą patvirtina dvi taisykles: istorija nėra tiesinis dalykas, o daiktų prigimtis geriau įžiūrima per atstumą. Ir kuo tas atsumas didesnis, tuo vertinimas objektyvesnis.
- [DIALOGAS APIE EPILOGĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/dialogas-apie-epiloga/) - Dažnokai dirsčiojame į verslą kaip priešišką menui ar bent jau per mažai suvokiantį jo reikšmingumą. Tačiau gerų pavyzdžių – ne vienas. O labiausiai jiems rastis padeda į verslą ateinantys menininkai, gebantys sujungti gelmę su paviršiumi.
- [MIRTIES PAVIDALAI – TARP BAIMĖS IR SUSIŽAVĖJIMO (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/mirties-pavidalai-tarp-baimes-ir-susizavejimo-ii/) - Balandžio mėnesio numeryje pradėtos publikacijos tęsinys. Šįkart dailininkės mėginimai priartėti prie mirties nebeatšaukiamai sulydo tikrovę bei fantaziją, tad skaitytojas panyra į keistą vaizdinių kiną.
- [Kultūra – priklausomybė,  iš kurios nesinorėtų išsivaduoti](https://www.nemunas.press/straipsniai/kultura-priklausomybe-is-kurios-nesinoretu-issivaduoti/) - Didelių prasmių kultūros lauke neįžvelgiantys Lietuvos politikai niekada nesipeša dėl šios srities ministro posto. Tačiau pažvelgus į mūsų kūrėjų ryšius su Europa matyti, kad būtent kultūriniai ryšiai yra pati geriausia valiuta šalies vertybių banke, o jos kursas niekada nekrenta.
- [KIERLINGAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kierlingas/) - Birželio 3 d. literatūros pasaulis minės Franzo Kafkos mirties 100-ąsias metines. Būtų gerai, kad prisijungtų ir visi kiti, bet ne tuščiai, o skaitydami jo kūrybą. Viliamės, kad ši nuostabi esė paskatins tai padaryti. Ypač dabar, kai tiek ženklų pranašauja istorijos pasikartojimo galimybę.
- [PAGAUTI EILĖRAŠTĮ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pagauti-eilerasti/) - Istorijos archyvai visada iš kaladės gali ištraukti kokią netikėtą kortą ir ja brūkštelėti mums per nosį – aha, o kaip jums toks faktas? Šįkart kviečiame apsilankyti 1973-ųjų Kaune ir pasklaidyti baudžiamąją... eilėraščio bylą. Ir nepatingėti posmuose išžvejoti mūsų tautos tikrovę, kuria gyventa sovietmečiu.
- [Sesės vasara](https://www.nemunas.press/straipsniai/seses-vasara/) - Trumpėjantys tekstai – XXI a. realybė, nes informacijos gausa reikalauja laiko, kad būtų kada viską į save susikimšti. Tačiau parašyti trumpą meninį tekstą yra labai sunku. Tad jei nutinka tokia retenybė, kaip šis apsakymas, malonumas garantuotas.
- [Neringa Abrutytė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/neringa-abrutyte-poezija-2/) - Ir vis tik – Maironis! Visą šį fantasmagorišką, iškreiptą ir plastikinį šiuolaikinį pasaulį, kurio jau nebeįmanoma sudėti į „gražią“ poeziją, kažkokiu būdu padeda suvirškinti JO atskambiai – sakytum, ne laiku ir ne vietoj, tačiau be JO – visai niekaip.
- [LORETA ŠVAIKAUSKIENĖ: JAUČIU TANKĖJANTĮ LAIKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/loreta-svaikauskiene-jauciu-tankejanti-laika/) - Taip, vizualiųjų menų kūrėjai viską pasako vaizdais. Tačiau „įvaizdinti“ tekstilę – ne toks paprastas uždavinys, ypač drąsos nestokojančiai menininkei, gebančiai medžiagą paversti metalu, o veltinį – armija, tik ne terakotinių karių, bet žmogelių, kiekvienam žiūrovui atskleidžiančių tiesą apie jį patį.
- [PAVELDAS IR ATSISAKYMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/paveldas-ir-atsisakymas/) - Paveldas yra tokios autentiškos vertybės, kurias kažkas kažkam perduoda ir prašo išsaugoti lyg liudijimą apie nepertraukiamą to reiškinio gyvavimą arba kokio objekto ypatingumą. Paprastai viskas susiję su menu, istorija ir religija, ir dažniausiai šie komponentai sudaro visumą. Kad ir kaip žiūrėtum – tai vis kultūra, liudijanti žmogaus veiklą įvairiais amžiais. Bet tuo momentu, kai kas nors
- [VERONIKA CHICHI: „NEMANIAU, KAD TAIP PAMILSIU DŽIAZĄ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/veronika-chichi-nemaniau-kad-taip-pamilsiu-dziaza/) - Klasikinė muzika retai iškeičiama į džiazą, o šio standartai ne taip greitai virsta improvizacija, nes tokiems pokyčiams ne kiekvienas gali ryžtis. Na, bet pasaulis žino gerų pavyzdžių. Šįkart – džiaze tik merginos (be kabučių).
- [Kanų kino festivalis: apolitiškai politiški prancūzų reikalai](https://www.nemunas.press/straipsniai/kanu-kino-festivalis-apolitiskai-politiski-prancuzu-reikalai/) - Ar įmanomi pasaulinio lygio renginiai, kuriems nedarytų įtakos politinės jėgos? Kanų kino festivalis buvo sumanytas kaip tik dėl šios priežasties. Tačiau apolitiškumas – kitas reikalas. Ar menas gali toks būti?
- [Teatras „No Shoes“: jaunimui reikia  labai daug meilės](https://www.nemunas.press/straipsniai/teatras-no-shoes-jaunimui-reikia-labai-daug-meiles/) - Retas teatras stato spektaklius tik jaunajai auditorijai, nors Lietuvoje kūrybos vaikams ir paaug-liams be galo stinga. Tad Ievos Jackevičiūtės ir Raimondo Klezio veikla – lyg aukso vertės detalė bend-roje kultūros lauko dėlionėje.
- [Tadas Vosylius. Kūryba kaip minčių mankšta](https://www.nemunas.press/straipsniai/tadas-vosylius-kuryba-kaip-minciu-manksta/) - O tai kur tas „Valtininkas“ yra? Laisvės alėjoj? Gyvenime nemačiau... Veidrodinis stumbras? Kažkoks siaubas... Ką nurideno? Toną sveriančią skulptūrą? Ne, nu bet tai kokie vandalai... Straipsnis apie šiuos ir kitus skulptoriaus Tado Vosyliaus nuotykius.
- [PUPA](https://www.nemunas.press/straipsniai/pupa/) - Regėtųs, tai – ne grožinis kūrinys, o tiesiog į diktofoną įrašytas nuo azartinių lošimų priklausomo žmogaus pasisakymas. Išpažintis. Tačiau iš tiesų – ilgas skaitytojo vedžiojimas už nosies, kad finale išgirstų paradoksą vardu „kas kaltas“.
- [Blogiausia, kas gali nutikti menininkui – visiška tyla](https://www.nemunas.press/straipsniai/blogiausia-kas-gali-nutikti-menininkui-visiska-tyla/) - Bulgarija... Kada ja domėjomės? Girdėjome apie galimybę ten paatostogauti? O kuo ši šalis gyvena? Ką ir kaip kuria? Štai vienas faktų: per metus teatrai pastatė mažiau nei vieną procentą spektaklių pagal savo šalies autorius.
- [VIENAAKIS SU LAURŲ VAINIKU](https://www.nemunas.press/straipsniai/vienaakis-su-lauru-vainiku/) - Būna pažintinės, kulinarinės, gamtinės kelionės, tačiau kultūrinės dažnai susiaurinamos iki istorinių įvykių bei architektūros. O jeigu vyktų literatūrinės? Tektų atrasti ir išversti ne vieną genijų, pavyzdžiui, portugalą Luísą Vaz de Camõesą.
- [PARYŽIAUS MOKYKLOS LITVAKŲ DAILININKAI (1900–1940)](https://www.nemunas.press/straipsniai/paryziaus-mokyklos-litvaku-dailininkai-1900-1940/) - Galima teigti, kad Niujorkas – žydų meno globėjas. Ten saugoma įvairių istorinių laikotarpių judėjų kūryba, o litvakai užima ypatingą vietą, nes jų darbai reprezentuoja pasaulinio meno raidą.
- [Leidykla  kaip idėjų laboratorija](https://www.nemunas.press/straipsniai/leidykla-kaip-ideju-laboratorija/) - Leisti knygas – didelis malonumas. Bet tik tuomet, jei pasirenki širdžiai artimą sritį bei autorius. Tačiau tokiu atveju leidyba tampa nepelningu verslu. Ar įmanoma rasti išeitį? Taip, jei gauni Ariad-nės siūlą.
- [Linas Daugėla | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/linas-daugela-poezija/) - Žinoma – Lietuvoje daug gerų poetų. Aišku – ir jauni puikiai rašo. Nė neabejokite – turi humoro jausmą ir myli savo kalbą, kuria sudėlioja tokias eilutes: „tada suprasim / kad nebesugrįšim romon (...) // nebegrįšim net pasenę / nes jau ir taip daug / jau 22.“
- [Interviu su Vytautu Biekša](https://www.nemunas.press/straipsniai/interviu-su-vytautu-bieksa/) - Kartais jauni žmonės užsirauna. Ima ir laimi kokį grandiozinį projektą dar neturėdami pakankamai patirties. Tačiau vieni linkę viską numuilinti ir pasiimti pinigus, o kiti sparčiai mokosi ir save užaugina iki aukščiausio lygio specialistų.
- [EŽERAS IR AUKSO ANTILOPĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/ezeras-ir-aukso-antilope/) - Vieno kurortinio miestelio ežeras. Aplink – puikus parkas. Tuo ir puikus, kad natūralus – nieko ten labai neprigalvosi, kai gamta pati pasiūlo saulėtas erdves, gracingas pušis, pastelinius samanų paklotus. Išvingiuoji takus, išvalai šabakštynus, pastatai suolelius – voilà! Kvėpuokit, vaikščiokit, sėdėkit. Tačiau paprastumas, taip išsiilgtas šlamštmaisčio visomis prasmėmis persivalgiusios visuomenės, kažkodėl įsikuria ant did­miesčių diaugiaaukščių stogų, judriausių prospektų kavinėse,
- [JŪRATĖ REKEVIČIŪTĖ: „MES KŪRĖME GRAŽŲ IR SPALVOTĄ PASAULĮ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurate-rekeviciute-mes-kureme-grazu-ir-spalvota-pasauli/) - Šiemet jai būtų sukakę vos 55-eri. Išskirtinė, ypatinga, iššaukianti, kūrybinga, aistringa, nenuilstanti, provokuojanti... Jūratė Rekevičiūtė – nepamirštama. Ir šis straipsnis – ne requiem, bet džiaugsmo ir ilgesio giesmė apie menininkę, mylėjusią gyvenimą ir jį kūrusią iš visų plaučių.
- [Lina Navickaitė | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/lina-navickaite-poezija-2/) - vaikystės vyšnia tai buvo kito pasaulio medis jis augino mane ir gaũdė amžino žaidimo ritmu fantazijos miestai dangoraižiai debesys – kol sirpo kelios rinktinės vasaros o paskui nudžiūvo šakelės nuamaravo lapai kažkas išpjovė tarsi avis mano debesis nukirto tuščia jos – sakė – neveda uogų griuvo pasaulio šulai mažutis chaosas ore ir tuščia – –
- [DEIVIDAS DULKA. ŠOKTI BALETĄ ĮKVĖPTAM KINO](https://www.nemunas.press/straipsniai/deividas-dulka/) - Deividas Dulka – charizmatiškas jaunosios kartos baleto šokėjas, trečius metus dirbantis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Jis pasižymi išskirtine išvaizda, stipriu fiziniu pasirengimu, scenine elegancija, judesių lengvumu, didelėmis pastangomis kuo paveikiau ir natūraliau perteikti kuriamą personažą bei savitu požiūriu į šį scenos meną. Be to, jau gali pasigirti kūrybiniais pasiekimais – būdamas 22-ejų sukūrė Otelo vaidmenį Anželikos Cholinos
- [Marlonas Brando – Ameriką įkūnijęs antiherojus](https://www.nemunas.press/straipsniai/marlonas-brando/) - Nėra abejonių, kad kino aistruolių atmintyje Marlono Brando figūra gyvuos amžinai – dažnai jį prisimename kaip grėsmingą mafijos krikštatėvį, sėdintį šešėliuotame odiniame krėsle ar išprotėjusį pulkininką Kercą krauju ir purvu išteptu veidu, tūnantį atogrąžų džiunglėse. Dar kartais mintyse sušmėžuoja kakavinės spalvos paltas ir egzistencinio skausmo bei melancholijos persmelktas žvilgsnis, aktoriui klaidžiojant Paryžiaus gatvėse. Šių metų birželį
- [Aldona Ruseckaitė](https://www.nemunas.press/straipsniai/aldona-ruseckaite/) - Ona Pleirytė-Puidienė, literatūrinis pseudonimas Vaidilutė (1882–1936), šiandien mums nėra žinoma, nes kūryba nebuvo išleista nei tarybiniais, nei Nepriklausomybės metais. 1921–1925 m. ji parašė ir išleido keturias prozos knygas, iš kurių svarbiausia – romanas „Tėviškė“. Puidienės gyvenimas buvo sudėtingas, jį formavo ir istoriniai įvykiai, ir rašytojos prigimtinės savybės. Ona artimai bendravo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Jonu Biliūnu,
- [Kelionės dienoraštis: trys dienos Sirakūzuose, du spektakliai ir vienas nepatenkintas šefas](https://www.nemunas.press/straipsniai/keliones-dienorastis/) - Birželio 24-oji Atvykimas į Sirakūzus Laikas: 11:50 Temperatūra: 32 °C Greitis: 110 km/val. Kavos pertraukėlės: 2 Išgąsdintas granitos pardavėjas: 1 Roza Marija prisidega cigaretę ir spusteli greičio pedalą. Pro automobilio langą skrieja Sicilijos kraštovaizdžio fragmentai, susiliejantys su rūkstančios Etnos šlaitu. Lekiame autostrada Katanija–Sirakūzai. Filipas ramina, kad miestas nebetoli ir į interviu tikrai suspėsiu. Išsukame iš autostrados,
- [KŪNŲ IR DAIKTŲ VIDURIUOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/kunu-ir-daiktu-viduriuose/) - Dizainerės Marijos Puipaitės darbuose nagrinėjamos temos, išlaikančios jos dėmesį jau daugiau nei dešimtmetį, – kūniškumas, kūrėjo santykis su daiktu, amatininkystė, istorija ir paveldas. Jas ji įvelka į įvairiausias formas ir medžiagas, kuria juvelyriką, baldus, odos gaminius, meno objektus. „Tokią kūrėją sunku ir apibrėžti“, – svarstau eidama susitikti. Pokalbyje tokį įspūdį ji tik sustiprina: „Gal apskritai geriau kai
- [TREČIADIENIAIS DĖVIME ROŽINĘ](https://www.nemunas.press/straipsniai/treciadieniais-devime-rozine/) - PRIEŠ 20 METŲ „Trečiadieniais dėvime rožinę“, – lyg tarp kitko pasakė antraplanė veikėja Karen, užbaigdama dviejų pagrindinių veikėjų dialogą filme „Naujokė“ (Mean Girls, 2004). Pokalbį atsimenu miglotai, o štai frazę lyg ritualą kartoju jei ne kiekvieną trečiadienį, tai kaskart apsivilkdama kažką rožinio bent mintyse. „Naujokė“ sociokultūrinėmis nuorodomis taip tiksliai apibrėžė millenialsų moterį (mums jau per 30,
- [Androginas – pažįstamas ar atrastas dar kartą?](https://www.nemunas.press/straipsniai/androginas-pazistamas-ar-atrastas-dar-karta/) - Androginas – žodis, su kuriuo vis dažniau susiduriu vaikštinėdamas Paryžiaus gatvėmis, kai akis slysta pro įvairiausių mados ženklų vitrinas ir prancūziškos akademinės makulatūros šimtalapius. Kas jis? Kur glūdi jo ištakos ir kur jį veda šiandienos pasaulis? Kodėl jis įgavo visuotinę svarbą ant mados podiumų, muzikos scenose ir universitetų auditorijose? Šie klausimai bei kasdien praeinama „Dries Van
- [KARVĖ IR KULTŪRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/karve-ir-kultura/) - Į antrą pusę persiritus vasarai ir prasidėjus javapjūtei, kai paskui kombainus ima maklinėti gervės ir gandrai, pakvimpa rudeniu. Dar tik liepos pabaiga, tačiau nešienaujamose pievose tarsi iš sausų puokščių plevėsuojančios smilgos, soduose baltuojantys alyviniai obuoliai, širšių apspisti violetiniai slyvų pakabukai ir visa kaitros dulkėmis nupudruota žaluma, atrodanti lyg pavargęs, priblėsęs muziejuose saugomų baldų aksomas, akims
- [SIENOGRAFO IŠŠŪKIS – PADARYTI, KO NIEKAD NEDARĘS](https://www.nemunas.press/straipsniai/sienografo-issukis-padaryti-ko-niekad-nedares/) - Koks menas, laužantis daugiausia iečių polemikos mūšiuose, yra vienas demokratiškiausių? Šis klausimas – ne viktorinai, o veikiau pasvarstymas apie kūrybinės laisvės paradoksą: kokio žanro atstovams, siekiantiems nevaržomai kurti, reikia valdžios leidimo ir visuomenės pritarimo? Girdžiu kylantį murmesį: kas nori, tas piešia. Tiesa, jeigu išbraukiame sąlygą: laisvai ir legaliai. Ne kiekvieno piešinio autorius gali būti vadinamas menininku,
- [Jaunas ir atsijauninęs Igno Šeiniaus „Siegfried Immerselbe“](https://www.nemunas.press/straipsniai/jaunas-ir-atsijaunines-igno-seiniaus-siegfried-immerselbe/) - Pripažinkime – gyvename senstančioje visuomenėje, nors per pastarąjį šimtmetį vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai ir šiandien perkopia 73 metus. Visgi kasmet sunkėjančią metų naštą norisi nešti tiesia nugara, pasitikti šeštą ar septintą dešimtį vis dar būnant sveikam, jaunatviškam ir kupinam energijos, juk gyvenimas tuomet tik prasideda, ar ne? Dažnas, siekdamas ilgaamžiškumo, renkasi sveiką gyvenimo būdą –
- [Dainius sobeckis | POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/dainius-sobeckis-poezija/) - samdomas žudikas matau nusileidus spalvoms vykstančius trilerius devynaukščio balkonų užkulisiuose regiu veidrodžių smėlyje sekso mizanscenas penkiaaukščio miegamųjų atspindžiuose žvelgiu dausoms virš galvų kuriamas minkles dvylikaaukščio virtuvių pavakariuose stebiu gličių šliužų miražus kruvinuose šiukšlių maišuose gabenamus iš daugiabučių bėdžių apyvarton nužiūriu dilbių poodines rožes jaunalietuvių daugiabučių vingiuose parvedamas meilės dramas liudiju septinto trimito garsu trečio aukšto
- [JONĖ REED. FOTOGRAFIJA VIETOJE ŽODŽIŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jone-reed/) - „Labai sunku apie save kalbėti, tad saviraiškos įrankiu man tampa fotoaparatas“, – sako Jonė Reed. Londone gyvenančios fotografės nuotraukos tiesiog prikausto žvilgsnį ir sukelia aibę emocijų: nuo nostalgijos iki trapaus intymumo bei keistai malonaus nejaukumo. Savitą, paslaptingą pasaulį fiksuojanti J. Reed nemėgsta tuščiažodžiauti, tad kalbėti leidžia kūriniams. AUTOPORTRETŲ TERAPIJA Iš Vilniaus kilusi fotografė augo menininkų šeimoje,
- [FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 1: FOTOGRAFAS SU TRIKOJU](https://www.nemunas.press/straipsniai/fotografuojant-rytus-1-fotografas-su-trikoju/) - 1868–1875 m. Didžiojoje Britanijoje, globojant Indijos reikalų komitetui, buvo išleista 18 knygos „Indijos gyventojai: Hindustano rasių ir genčių fotografinių iliustracijų serija su aprašymais“ (The people of India: a series of photographic illustrations, with descriptive letterpress, of the races and tribes of Hindustan) tomų. Šis milžiniškas darbas – šalutinis didelių politinių pokyčių rezultatas; po 1857 m. numalšinto sipajų sukilimo
- [Saulė Gotbergė: „Iš didelio nuobodulio gimsta patys gražiausi ir netikėčiausi dalykai“](https://www.nemunas.press/straipsniai/saule-gotberge/) - Jaunosios kartos aktorė Saulė Gotbergė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA, Vido Bareikio ir Algirdo Latėno kursas) baigusi vaidybos bakalauro studijas, aktorinį pasirengimą stiprino dramos terapijos magistrantūros studijomis, šią programą kuruoja LMTA ir Vilniaus universitetas. Dabar aktorė – Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės narė, taip pat sėkmingai bendradarbiauja įvairiuose projektuose, kuria vaidmenis kine ir televizijoje, aktyviai
- [Vargonų burtininkas Juozas Naujalis](https://www.nemunas.press/straipsniai/vargonu-burtininkas-juozas-naujalis/) - Kompozitorių, vargonininką, choro dirigentą, pedagogą ir kertinę Lietuvos muzikos asmenybę Juozą Naujalį (1869–1934) drąsiai būtų galima paskelbti metų žmogumi. Šiemet minimos trys jo sukaktys: 155-osios gimimo ir 90-osios mirties metinės, o pirmoji Lietuvos dainų šventė (Dainos diena) surengta prieš 100-metį. „Iš nieko niekas neatsiranda“, – teigė senovės graikų filosofas Parmenidas. Tad kokioje aplinkoje subrendo J. Naujalio talentas,
- [JUODAS KATINAS, PERBĖGĘS „SALDŽIĄ RYTINĘ PAKRANTĘ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/juodas-katinas-perbeges-saldzia-rytine-pakrante/) - „Režisierius pokalbiui gali skirti 30 minučių“, – į laikrodį baksnodama griežtai nužvelgia asistentė. O tuo metu sparčiai kylanti nepriklausomo amerikietiškojo kino žvaigždė Seanas Bakeris kukliai šypsosi ir laukia ženklo, kada pradėsime. Prieš šešerius metus įvykusį trumpą, bet turtingą mūsų pokalbį primena dovanotas filmo „Starlet“ blu-ray: filmas apie 21-erių pornofilmų žvaigždę ir jos autentišką draugystę su 80-mete našle.
- [TAPYBA – INSTRUKCIJA VIENAI DIENAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/tapyba-instrukcija-vienai-dienai/) - Marilyn Meownroe, 2023. Akrilas, lakas, mišri technika, 150 × 110 cm. Nuotrauka iš Tado Sokolovo archyvo Yoda Lisa, 2022. Mišri technika, akrilas, lakas, 150 × 100 cm Buddha, 2023. Mišri technika, akrilas, lakas, 150 × 100 cm M.K.Čiurlionis DNR painting Nr. 1, 2022. Mišri technika, akrilas, lakas, sintetinis DNR, 150 × 120 cm Freddie The
- [DAVID O’REILLY. PRANOKTI TAI, KAS ĮMANOMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/david-oreilly/) - Airių menininkas Davidas O’Reilly dažniau atsisako įvairių bendradarbiavimo pasiūlymų iš viso pasaulio. Neseniai įšaldė savo socialinių tinklų paskyras, ligi tol peržiūrėtas milijardus kartų. Pradėjęs karjerą kaip klasikinės animacijos dailininkas ir sukūręs tariamo žaidimo vizualizaciją Spike’o Jonze’o filmui „Ji“ (Her, 2013), jis radikaliai perėjo nuo animacijos prie žaidimų. Šiandien kalbamės su juo kaip su filosofu, turinčiu
- [Absoliutaus pastato vizija](https://www.nemunas.press/straipsniai/absoliutaus-pastato-vizija/) - 1919 m.Gropius išleido ketur̃lapį, pristatantį Bauhauzo judėjimo programą ir tikslą. Leidinio viršelyje, Lyonelio Feiningerio graviūroje, kristališkomis, kubizmo inspiruotomis formomis perteiktas gotikinės katedros motyvas – taip netikėtai šioje iliustracijoje sujungti viduramžiai ir modernumas. Viršelio pasirinkimas, kaip ir pats Bauhauzo terminas, išreiškė tuometės architektūros kritiką, nurodydamas ne į XVIII ir XIX a. akademijų architektūrinio lavinimo tęstinumą, o į atnaujintą viduramžiais
- [Kauno Palanga: miestiečių poilsis ir laisvalaikis tarpukario Panemunėje](https://www.nemunas.press/straipsniai/kauno-palanga/) - Pietinėje Kauno miesto dalyje, palei Nemuno vingį, įsikūręs Panemunės rajonas. Šiandien pagrindinėje Vaidoto gatvėje riedanti karinė technika primena apie vietovės susikūrimą ir XIX a. istoriją, o savaitgaliais ir vasaromis į ošiantį šilą plūstantys kauniečiai palaiko kurortines rajono tradicijas, užgimusias drauge su Lietuvos nepriklausomybe. Praėjus daugiau nei šimtui metų, rajonas tebėra unikalus, išlaikęs abi paskirtis – karinę bei
- [„Vėlių namai“ – kitokio pasaulio pojūtis](https://www.nemunas.press/straipsniai/veliu-namai/) - Postindustrinei, baltiškajai krypčiai save priskiriančio Juliaus Mitės kuruojamas atmosferinės, elektroninės muzikos projektas „Vėlių namai“ sukurtas prieš 18 metų Prahoje. Per šį laikotarpį išleisti 4 studijiniai albumai įvairiose įrašų kompanijose, sugrota daugelyje Lietuvos ir užsienio renginių. Juliaus kuriama muzika panardina klausytoją į tamsią, rituališką būseną, kviečia nukeliauti į kitą, dar nepatirtą, mistinę erdvę. Beje, Julius nemažai
- [BROLIAI GIEDRAIČIAI. FOTOGRAFINIS LOBIS SU DAUGYBE KLAUSTUKŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/broliai-giedraiciai/) - Visokiausios senienos dažnai yra įdomios tik istorikams, muziejininkams, na, gal dar kokiems praeities gerbėjams. Tačiau fotografijos, prikeliančios mūsų ne taip seniai gyvenusius senelius ir modernius miestus, daugeliui sužadina nuotykio azartą. Tokį patyrė Svetlana Batura, atradusi Žaliakalnyje išlikusį Antano ir Juozo Giedraičių archyvą.
- [Neprarasti veido.  Šanchajaus dienoraštis](https://www.nemunas.press/perkami_str/neprarasti-veido-sanchajaus-dienorastis/) - Nors raudonieji kultūrinės revoliucijos sargybiniai – chunveibinai – labai stengėsi viską sunaikinti, tačiau Kinijoje dar liko istorinio paveldo, kurį architektai siekia išsaugoti. Tam griebiamasi sudėtingiausių technologijų, net išmontuojant senus pastatus ir vėliau juos sugrąžinant atgal. Ir viskas tam, jog „neatsiluptų veido oda“. Kitaip sakant, pavyktų išlaikyti orumą.
- [GUSTĖ KANČAITĖ. Palikimas, tapęs pašaukimu](https://www.nemunas.press/perkami_str/guste-kancaite-palikimas-tapes-pasaukimu/) - Interviu su viena geriausių Lietuvos architekčių, kuriame imamasi reto žanro – intelektualinės savęs archeologijos. Ką reiškia būti garsaus architekto Algimanto Kančo ir žinomos architektūros istorikės Jolitos Kančienės dukra, o rašytoją Juozą Grušą vadinti proseneliu? Pirmiausia tai – didelė likimo dovana, tačiau taip pat ir iššūkis visam gyvenimui.
- [Iškonstruoti realybę: Ł. Twarkowskio kūryba Lietuvos teatre](https://www.nemunas.press/straipsniai/iskonstruoti-realybe-l-twarkowskio-kuryba-lietuvos-teatre/) - Lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis – gerai gimtinėje žinomas menininkas, kuriantis ne tik spektaklius, bet ir filmus, instaliacijas, išmaniai jungiantis literatūrą, architektūrą, garsą, vaizdą. Lietuvoje jis pastatė du scenos kūrinius, nustebinusius drąsa kvestionuoti nepažintą kraštą ir jo žmonių istorijas.
- [RAMUTĖ SKUČAITĖ | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/ramute-skucaite-poezija/) - Naujausi lietuvių poetės eilėraščiai, apmąstantys paradoksalius mūsų kasdienybės atributus, kurie, nors ir žaismingai atrodo, dažnai tėra liūd­noka laikmečio grimasa.
- [INOVATYVUMO PERSPEKTYVA IR KVĖPAVIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/inovatyvumo-perspektyva-ir-kvepavimas/) - Latvių kalboje jauns reiškia naujas, vadinasi, jaunumas ir naujumas – sinonimiški. O kaip su senumu? Nebemadingas, nusidėvėjęs, ilgai tarnavęs, turintis daug metų – senas. Tačiau kiek laiko turi praeiti, kad kažkas taptų senu? Per kiek pasensta sviestas? Po kelerių metų senais tampa batai? Kada sena spinta metama lauk, o kada įgyja didesnę vertę, nes ji – senovinė? Kodėl
- [ESU TAI, KĄ GROJU](https://www.nemunas.press/straipsniai/esu-tai-ka-groju/) - Šį kartą K. Kobrino esė „vinis“ – laiko ir jį atspindinčių kūrinių atpažinimas. Tik jis tai daro pasitelkdamas roko istorijos pavyzdžius. Kaip visada – riešutėlis kietokas, bet turintiems gerus dantis – gana skanus.
- [DOMINYKAS SIDOROVAS: NE VISKAS  TURI PASIEKTI KULMINACIJĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/dominykas-sidorovas-ne-viskas-turi-pasiekti-kulminacija/) - Pokalbyje paaiškėja, kad tapytojas D. Sidorovas – dar ir rašytojas. Kartais sunku atsekti, kas jį aplankė pirmiau – tikrovės atspindžiai žodžiuose ar vaizduose. Apžiūrinėdami paveikslus, nepamirškite paskaityti pavadinimų, nes be jų – kaip be pipirų.
- [DAINIUS GINTALAS: TARNAUKIT VIENAS KITAM IR BŪSIT KARALIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/dainius-gintalas-tarnaukit-vienas-kitam-ir-busit-karaliai/) - Galbūt pirmą kartą interviu žanro kategorijoje kalbasi du poetai, kurių klausimai ir atsakymai yra eilėraščiai. Rimuoti ir nerimuoti skirtingiausių eilėdarų posmai – štai kaip gali skambėti menininkų pokalbis.
- [KALĖDINIŲ ŽAISLŲ STIKLE  SPINDINČIOS ISTORIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kalediniu-zaislu-stikle-spindincios-istorijos/) - Amžinas klausimas – iš kur Kalėdų šventės centre atsirado eglutė, nors Kristus gimė palmių šaly? O visi tie bumbuliukai ir figūrėlės? Ir kodėl Vokietija – stebuklų pasakos pradininkė?
- [„PADARIAU GYVENIME DIDELĘ KLAIDĄ“: POKALBIS APIE STASIO UŠINSKO GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/padariau-gyvenime-didele-klaida-pokalbis-apie-stasio-usinsko-gyvenima-ir-kuryba/) - R. Driežis pasakoja apie savo neakivaizdinį mokytoją, įkvėpėją bei nuostabią asmenybę, kiek per mažai lėlininkystės istorijoje aptariamą Stasį Ušinską. Paryžius, Amerika, W. Disney’us, Kauno „Marionečių teatras“ – ko tik nebūta menininko gyvenime. Net paslapčių.
- [NATAŠOS ŠOKIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/natasos-sokis/) - Tai, ką perskaitysite šio britų istoriko ir rašytojo knygos ištraukose – jus nustebins. Ir tuos, kurie jaus išankstinį skepsį, ir tuos, kurie manys kažką žiną apie Rusijos kultūros istoriją. Unikalus tyrimas, netikėtos įžvalgos, keisčiausias žvilgsnis į tautą per genealogijos prizmę.
- [DŽIUGAS KUNSMANAS. ATRASTI ŽAISMINGUMĄ  SUDĖTINGOSE SITUACIJOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/dziugas-kunsmanas-atrasti-zaisminguma-sudetingose-situacijose/) - Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje atrandamas kaip visiškai nauja kūrybos sritis, beveik nieko bendra neturinti su praeito šimtmečio reginiu. Vis daugiau jaunų žmonių pasirenka aplinkiniams nelabai suvokiamą specialybę, reikalaujančią fizinio pasirengimo, meninių gabumų ir didelės širdies.
- [ESĖ APIE 2023 METŲ KINO ĮVYKIUS, KURIOJE NEBUS ANALIZUOJAMI NEI „BARBĖ“, NEI „OPENHEIMERIS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/ese-apie-2023-metu-kino-ivykius-kurioje-nebus-analizuojami-nei-barbe-nei-openheimeris/) - „Nemuno“ autorės Silvijos tekstai – vis skanesni ir gundo persivalgyti kino. Šioje esė – gausybė puikių patiekalų gurmaniškam žiūrovų stalui, kuriuos sukūrė tikri savosios srities meistrai. Paragauti – būtina.
- [VALERIJA EMA CUKERMANIENĖ – DIZAINERĖ, ĮVEIKUSI „UBAGIŠKĄ MINIMALIZMĄ“](https://www.nemunas.press/straipsniai/valerija-ema-cukermaniene-dizainere-iveikusi-ubagiska-minimalizma/) - Net graudu, kai supranti, kokiomis skurdžiomis (visom prasmėm) sąlygomis kai kurių sričių kūrėjams teko dirbti sovietmečiu. Iš nieko padaryti dailų baldą, kurio dizainas – vakarietiškas, tačiau biurokratams „socialistiškai minimalistinis“ – didelis pasiekimas.
- [JUODASIS MOZARTAS IR KITI](https://www.nemunas.press/straipsniai/juodasis-mozartas-ir-kiti/) - Ne, joks ne išsigalvojimas, kad istorijoje būta religinių ir rasinių kovų. Tiesa ir tai, jog kai kurių kultūrų atstovai – nepralenkiami tam tikrose srityse. Šįkart – nuostabi panorama apie juodaodžių kuriamą ir atliekamą muziką.
- [SUBLIZGĖTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/sublizgeti/) - Artėjant Naujiesiems, net ir labai pilki niurzgaliai nevengia iškilmės vakarui pasiieškoti kokių blizgių rūbų ar papuošalų. Tačiau mažai kam atėjo mintis pasidomėti, kokia gi tų visų žaismingų atspindžių atsiradimo istorija.
- [DUOBĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/duobe/) - Į mūsų „Pašto dėžutę“ įkrito apsakymas. Ne rašytojų kūrinių rubrikoje publikuojame ilgoką tėvo ir sūnaus pokalbį, kuriame analizuojami labai aktualūs klausimai – būti savimi ar save perkeisti?
- [KETUREILIAI IR KVARKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/ketureiliai-ir-kvarkai/) - Ieškodami atsakymų į klausimus, dažnai griebiamės enciklopedijų faktografijos. Tačiau gilesniam pažinimui prireikia ir autentiškų liudijimų, ir fotografijose užfiksuotų akimirkų, ir mito analizės, ir etimologijos, ir paprasčiausių posakių ar priežodžių. Visa žmogaus patirtis yra svarbi ir sutelktina tarsi žvaigždynan, kad pamatytume net, regis, nereikšmingo dalyko visumą. Kitaip, prisimenant A. Einsteino postringavimus, mes tik žinome, bet nesuvokiame, o
- [GYTIS PADEGIMAS. APIE TEATRĄ, ŽMOGŲ IR LAIKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/gytis-padegimas-apie-teatra-zmogu-ir-laika/) - Galbūt yra žmonių, kurie nežino Gyčio Padegimo. Tačiau sunku rasti teatro mėgėją, negirdėjusį 50 metų scenoje dirbančio režisieriaus vardo. Savo skaitytojams pristatome kūrėjo atsivėrimus ir savitą pasaulėvaizdį jo paties lūpomis.
- [Įtariamas padegimas](https://www.nemunas.press/straipsniai/itariamas-padegimas/) - Ištraukose iš spaudai rengiamos knygos apie Gytį Padegimą – režisieriaus prisiminimai apie vaikystę, mokyklinius metus ir profesijos pasirinkimo išbandymus. Kai kurie labai smagūs: „Atsidūriau institute, kurio pavadinimas GITIS skambėjo kaip mano vardas, ir tai virto anekdotu.“
- [LELA TSUTSKIRIDZE | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/lela-tsutskiridze-poezija-2/) - Tiesą pasakius, tai eilėraščiai apie meilę. Bet ji – ne ta trapi ir tauri romantikų vazelė. Stoiška ir rupi, išnyranti ne tik iš audros, bet ir karo apkasų.
- [VALENTINAS NOVOPOLSKIS: AKTORIAUS SĄŽINĖ PRIEŠ PARAZITAVIMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/valentinas-novopolskis-aktoriaus-sazine-pries-parazitavima/) - Šio straipsnio autorės sumanymas pašnekovo mintis sudėti į vieną pasakojimą – be galo taiklus. Teatro ir kino aktorius V. Novopolskis žurnalo puslapiuose sukalba savąjį monologą tarsi niekieno nekalbinamas, o skaitytojas patiria jo atsivėrimo jaudulį.
- [TOLKIENAS IR BORGESAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tolkienas-ir-borgesas/) - Kaip lyginamoji kalbotyra stengiasi nustatyti kalbų giminystės ryšius, taip K. Kobrinas, atmesdamas galimybę, kad du iškiliausi XX a. rašytojai gali būti nors kuo susiję, siekia atskleisti lyginimo beprasmiškumą. Tačiau... Kai kurios detalės leidžia manyti, kad detektyvinių metodų taikymas vis dėlto pasitarnautų literatūrologijai.
- [RIBAS TIRPDANTIS BERNARDO-MARIE KOLTÈSO TEATRAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ribas-tirpdantis-bernardo-marie-kolteso-teatras/) - Tai, kas novatoriška, nebūtinai yra lengva. O tai, kas sunku – nebūtinai įmanoma. Tačiau Prancūzijos nacionalinė biblioteka, įsigijusi mįslingojo tautiečio kūrybos archyvą, tarytum skatina peržvelgti ne tik dramaturgo B. M. Koltèso, bet ir visų eksperimentuotojų palikimą.
- [POEZIJOS MATAVIMO VIENETAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/poezijos-matavimo-vienetai/) - Dar niekas nebuvo pasiūlęs geros poezijos matavimo vieneto. Bet, regis, būsime pamiršę kadais Kęstučio Navako išrastus neutrinus. O gal navakometrai būtų paprasčiau?
- [LEIFAS KARLSSONAS: „ORKESTRŲ ŽYGIAVIMO SU MERGINOMIS PRIEŠAKYJE ESTETIKA JAU  PRIKLAUSO PRAEIČIAI“](https://www.nemunas.press/straipsniai/leifas-karlssonas-orkestru-zygiavimo-su-merginomis-priesakyje-estetika-jau-priklauso-praeiciai/) - Tikrai retas girdėjo, kad Švedijos ginkluotųjų pajėgų orkestrų inspektorius dabar vadovauja Lietuvos simfoniniam pučiamųjų orkestrui. Mažakalbis dirigentas trumpai, bet labai tiksliai vardija, kodėl lietuvių orkestras drąsiai vadintinas vienu geriausių pasaulyje.
- [MOTERYS LIETUVOS DIZAINE: BRIGITA ADOMONIENĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/moterys-lietuvos-dizaine-brigita-adomoniene/) - Sunkus ir nuolat Maskvos komisijų kontroliuojamas baldų projektuotojų, kuriuos šiandieną vadintume dizaineriais, darbas XX a. šeštojo dešimtmečio Lietuvos fabrikuose nelabai priminė kūrybinių užmojų. Tačiau ir tada buvo spragų, pro kurias prasiskverbdavo vakarietiškos idėjos.
- [ALINA BORZENKAITĖ | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/alina-borzenkaite-poezija/) - Jauna archajiška poezija. Gal ir negalima taip pasakyti, tačiau jaunosios autorės kūryboje įsitaisę artefaktai iš močiutės gyvenimo sukuria ypatingą atmosferą, leidžiančią patirti laikų sandūrą.
- [GROTESKIŠKAI JUSLINGAS JUSTINO VILUČIO PASAULIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/groteskiskai-juslingas-justino-vilucio-pasaulis/) - Žinoma, gyvenimas tarp Pabradės ir Paryžiaus – nieko nebestebina. Tačiau tai, kad menininkui gali patikti fašistinį režimą primenanti profesorių mokymo metodika bei kasdienybės rutina – verčia suklusti.
- [APIE SERIALUS, KAIP GRYBAI APRAIZGANČIUS SMEGENIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-serialus-kaip-grybai-apraizgancius-smegenis/) - Kas gali žiūrėti serialus? Žmonės, neskaičiuojantys laiko? Ar kinomanai, pritrūkę gerų filmų dozės? Ko jau ko, bet tokios aistros serialams iš S. Butkutės nesitikėjome. Nors tekstas – begal smagus.
- [ANDRÉ LEONO TALLEY’IO MADOS DRAUGYSTĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/andre-leono-talleyio-mados-draugystes/) - Kad Amerikoje įmanoma įgyvendinti svajones – ir legendinė, ir reali tikrovė. Šįkart – apie savotišką Pelenės istoriją, pasakojančią, kaip neįmanoma tampa apčiuopiama ir svaiginama. Tik čia nėra jokio cherchez la femme.
- [VULKANINĖ ROBERTO ROSSELLINIO IR INGRIDOS BERGMAN AISTRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/vulkanine-roberto-rossellinio-ir-ingridos-bergman-aistra/) - Lietuvaitė, per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrusi Italijos pabėgėlių stovykloje, – tai pagrindinė vieno iš R. Rossellinio filmų veikėja, kurią suvaidino I. Berg­man – švedė, pavergusi italų kino genijų. Visus painius istorijos labirintus padeda įveikti S. Jurkevičius, apvaikščiojęs Strombolio salą, kurioje virė realios minimų kūrėjų aistros.
- [JAPONIJOS ŠULINIŲ DANGČIAI, IŠPIEŠTI GĖLĖMIS, TILTAIS, KALNAIS IR TALISMANAIS, JAU PREKYBOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/japonijos-suliniu-dangciai-ispiesti-gelemis-tiltais-kalnais-ir-talismanais-jau-prekyboje/) - Atskleisti vietovės dvasią, pasirodo, galima dekoruojant... gatvėse gulinčius šulinių dangčius ir telkiant bendruomenę kūrybingai išskirti savąjį kraštovaizdį. Tokią meno rūšį galime įsivaizduoti, tačiau išpieštų dangčių pirkėjus – sunkiai.
- [REALYBĖS METAFIZIKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/realybes-metafizika/) - Poetiškoje refleksijoje mėginama aptarti gyvenimo prasmės paieškų tema, pasitelkus A. Tarkovskio filmų herojų ir asmenines patirtis. Vienuma ir tylos melodija daug ką atskleidžia.
- [TAKSISTAI KAIP VISUOMENĖS ATSPINDYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/taksistai-kaip-visuomenes-atspindys/) - „Geras taksistas vertesnis už blogą poetą“, – sako šios esė autorius ir pateikia galybę pavyzdžių, kaip mūsų mažųjų kelionių „vedliai“ atspindi valstybių kultūras, nuotaikas, vertybes ir politines realijas. Geriau nei radijas, geriau nei televizija.
- [JUNGAS IR RUDUO](https://www.nemunas.press/straipsniai/jungas-ir-ruduo/) - Carlas Gustavas Jungas ne kartą yra minėjęs, kad nenorėtų būti laikomas kokiu šarlatanu ar menininku (!), jam atrodė, kad visi eksperimentai, sapnų ir pasąmonės, net alchemijos ir mitų tyrinėjimai, archetipų apmąstymai bei kolektyvinės atminties apčiuopimas – kad ir kaip kam atrodytų – nėra kažkas keista, nesusiję su mokslu. Atvirkščiai, bjaurėjosi dogmatizmu, kuriuo prisidengę jo kolegos (kaip tik
- [PASINERTI PLAČIAI ATMERKTOMIS AKIMIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/pasinerti-placiai-atmerktomis-akimis/) - Ne, naujienų televizijos tinklo „Al Jazeera“ inovacijų studijos „AJ Contrast“ vyresnioji prodiuserė iš Niujorko nėra amerikietė. Ji – lietuvė, kaunietė Viktorija Mickutė, dokumentinių filmų kūrėja, pelniusi tris „Emmy“ nominacijas ir gebanti „Harley-Davidson“ motociklu nukakti į atokiausias vietas, kad rastų savuosius realius herojus.
- [NUGALĖTOJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nugaletoja/) - Nuostabus pasakojimas apie vieną gražiausių pasaulio moterų, kurios pasirinkimai padarė didžiulę įtaką Amerikos ir Europos netiesioginiame bei tiesioginiame frontuose, kovojant su Hitleriu. Apie Lee Miller, atrastą ir parodytą tik po jos mirties.
- [„JOKIA MOTERIS NEGALI TAPYTI“: „MENO ISTORIJA BE VYRŲ“ KOREGUOJA BEVEIK 600 METŲ VYRIŠKOS MENO KRITIKOS TRADICIJĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jokia-moteris-negali-tapyti-meno-istorija-be-vyru-koreguoja-beveik-600-metu-vyriskos-meno-kritikos-tradicija/) - Šis straipsnis – ne apie feminizmą. Jis apie meno istoriją. Ir apie jos korektūrų pasekmes mūsų kultūros suvokimui. Ir apie tai, kad faktų slėpimas niekada nesibaigia gerai.
- [PASINESIKLAUSINĖJIMAI SU DONALDU KAJOKU](https://www.nemunas.press/straipsniai/pasinesiklausinejimai-su-donaldu-kajoku/) - Kam jau kam, o kauniečiams D. Kajokas – ir miesto mylimasis poetas, ir tylioji, nepažinioji sala, viena pati plūkanti savajame ežere, pilname dzeno paradoksų ir gelmingos krikščionybės išminties. Tad rašytojo 70-ąjį gimtadienį minime drauge su dr. A. Pelurityte bei dirbtiniu intelektu, nupiešusiu jo portretą.
- [RYŠIO SU ŽMONĖMIS PAIEŠKOS POKALBIS SU LIETUVIŲ KINO REŽISIERĖMIS MARIJA KAVTARADZE, AUSTĖJA URBAITE IR IRMA PUŽAUSKAITE](https://www.nemunas.press/straipsniai/rysio-su-zmonemis-paieskos-pokalbis-su-lietuviu-kino-rezisieremis-marija-kavtaradze-austeja-urbaite-ir-irma-puzauskaite/) - Apie savo pasirinkimus, kuriamus filmus ir pastangas pradėti naująją Lietuvos kino istoriją pasakoja Marija Kavtaradze, Austėja Urbaitė ir Irma Pužauskaitė. Visų moterų kūrybos premjeros jau skatina rastis diskusijoms, kurios visada yra geriausias būdas suprasti, kas žiūrovą jaudina ir paakina lankyti kino teatrą.
- [LINAS SPURGA JAUNESNYSIS: ŽIŪRIU Į RAIDES KAIP Į TEKANČIĄ LAVĄ, PAMAŽU STINGSTANČIĄ IR VIRSTANČIĄ AKMENIU](https://www.nemunas.press/straipsniai/linas-spurga-jaunesnysis-ziuriu-i-raides-kaip-i-tekancia-lava-pamazu-stingstancia-ir-virstancia-akmeniu/) - Retai tenka skaityti ilgą tekstą, kuris pagautų ir nepaleistų. Retai tenka sutikti tokį pašnekovą, kurio mintys ir raiška būtų ir įdomios, ir sklandžios, ir gilios. Ypač jei jos – dailininko. Kviečiame patirti malonumo bendraujant su kaligrafu L. Spurga.
- [KUR DAR JĄ NUVES SMALSUMAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kur-dar-ja-nuves-smalsumas/) - Gabijos Lunevičiūtės balsą atpažįsta kiekvienas LRT radijo klausytojas. Tačiau vieną dieną... moteris viską pakeitė. Dabar ją galite sutikti Vilniaus ar Kauno gatvėse, asmeniškai jums pasakojančią įstabiausias miestų istorijas.
- [APIE KLASIKINĖS MUZIKOS KONTEKSTUS IR KONTRASTUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-klasikines-muzikos-kontekstus-ir-kontrastus/) - Išmanyti, ką darai, kasdien norėti eiti į darbą bei jį laikyti savo hobiu ir aistra, ieškoti dar neatrastų opusų ir lietuvių muziką pristatyti ne tik filharmonijos žiūrovams, bet ir milijoninei pasaulio auditorijai. Tai – apie Rūtą Prusevičienę.
- [ANKSTYVAS KARTOS BALSAS. JEANO LUCO LAGARCE’O PORTRETAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ankstyvas-kartos-balsas-jeano-luco-lagarceo-portretas/) - Klasikinio dramos modelio reformatorius ir šiuolaikinių pjesių autorius J. L. Lagarce’as – naujas vardas Lietuvos teatro mėgėjams. Tad siūlome atrasti šį talentingą kūrėją ir susipažinti su viena įspūdingiausių Prancūzijos dramaturgijos asmenybių.
- [KRISTINA ŠVENČIONYTĖ. APIE SALDŽIAI GELIANČIĄ VIENATVĘ IR GEBĖJIMĄ NEPASIDUOTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kristina-svencionyte-apie-saldziai-geliancia-vienatve-ir-gebejima-nepasiduoti/) - Kino ir teatro aktorė, performansų kūrėja bei... skulptorė K. Švenčionytė – dar vienas neatrastas vardas Lietuvos meno pasaulyje, kurį verta įsidėmėti. Menininkė gyvena Marijos Gimbutienės tėvų namuose, labai gražioje gatvėje labai gražiu pavadinimu, ir norėtų kitąmet kieme surengti moterų literatūros skaitymus.
- [DVIEJŲ MŪZŲ VALDOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/dvieju-muzu-valdose/) - Dainuojantys aktoriai Lietuvoje – mylimi, geidžiami, vertinami. Tik gal labiau dėl to, ką, o ne kaip dainuoja. Tačiau pasaulinio kino garsenybės yra pasiekusios kur kas daugiau – ir milijoninių įgrotų plokštelių tiražų, ir „Grammy“ apdovanojimų, ir profesionalių muzikų pripažinimo.
- [MARTYNAS KAZIMIERĖNAS: MAN TIESIOG LABAI SMALSU PAMATYTI, KAIP ATRODO ĮGYVENDINTOS IDĖJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/martynas-kazimierenas-man-tiesiog-labai-smalsu-pamatyti-kaip-atrodo-igyvendintos-idejos/) - Dizaino meniškumas ir komerciškumas dažnai nesutampa. Ir menininkams tai nėra malonu. Tačiau gaminti nefunkcionalų komercinio dizaino objektą – nėra etiška. Štai paradoksas.
- [„ŽEMĖS DREBĖJIMAI“. NEAPOLYJE PRISTATYTO SPEKTAKLIO ESKIZO IŠTRAUKOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/zemes-drebejimai-neapolyje-pristatyto-spektaklio-eskizo-istraukos/) - Apie dokumentinį, biografinį teatrą žinome dar palyginti mažai. Tačiau lietuviai šioje srityje jau gerokai pažengė, sugebėdami net nustebinti italus, sukūrę apie juos spektaklį.
- [BORISAS ELDAGSENAS. APIE DRAMBLĮ KAMBARY IR KITAS NUTYLĖTAS TRAUMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/borisas-eldagsenas-apie-drambli-kambary-ir-kitas-nutyletas-traumas/) - Šis straipsnis – unikali galimybė susipažinti su vokiečių fotomenininku B. Eldagsenu, sukėlusiu globalinę sumaištį, kai, „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimų konkurse laimėjęs pagrindinį prizą, jo atsisakė ir prisipažino nuotrauką sugeneravęs padedamas dirbtinio intelekto.
- [ALEKSANDRAS BUROKAS | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/aleksandras-burokas-poezija/) - Šiųmetę rubriką „Pašto dėžutė“, kurioje publikuojame ne rašytojų kūrybą, ištiko didžiulė staigmena. Puikius eilėraščius atsiuntęs autorius – žymaus lietuvių poeto anūkas. Žinia, būti rašytojo gimine – dar nieko nereiškia, bet mes didžiuojamės, galėdami būti pirmaisiais ypatingo atvejo pribuvėjais.
- [ALVYDAS VALENTA | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/alvydas-valenta-poezija-2/) - Brailio brolijos poetų Lietuvos rašytojų sąjungoje būta nedaug. Vienas jų – A. Valenta, išsiskiriantis eilėraščiais, kuriuose išlaikomas intelektualumo ir teksto malonumo balansas. Skaitytojams pristatome naujausius autoriaus kūrinius.
- [ISTORIJA IR POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/istorija-ir-poezija/) - Praėjus 100 metų po bet kokio įvykio, po bet kokios santvarkos, po bet kurių judėjimų ir stilių radimosi, kažkas visuomenėse, valstybėse ir kultūrose pakinta. Nes atsiranda pakankamas atstumas į praeitį pažvelgti be asmeninių nuoskaudų, be pulsuojančių prisiminimų, be subjektyvių vertinimų. Ką jau kalbėti apie dar nepasiekiamiau istoriniame laike nutolusius reiškinius. Lieka legendos, būtų ir nebūtų
- [TIRŠTOS LAIKO TUŠTUMOS PAVIRŠIUOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/tirstos-laiko-tustumos-pavirsiuose/) - Poetiškame esė apie Niujorke gyvenančios Ievos Martinaitytės-Mediodia kūrybą mėginama suprasti ne tik dailininkės technikas, atskleisti medžiagų pasirinkimo idėjai įkūnyti priežastis, bet ir sugauti menininkės pasaulėjautos kontūrus.
- [ESKAPISTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/eskapistai/) - Šmaikštusis „Nemuno“ eruditas K. Kob­rinas šįkart pristato beveik niekam nepažįstamą dabitą iš Didžiosios Britanijos Stepheną Tennantą. Žmogus, sugebėjęs tapti ne vieno literatūros ir kino kūrinio herojumi, nenuveikė nieko ypatingo, bet išgarsėjo kaip estetas, ekscentrikas ir... gulinėtojas ant sofos.
- [NINO ROTA – F. FELLINIO KOMPOZITORIUS, ARBA MUZIKOS GENIJUS, KURIO NEPAMENAME](https://www.nemunas.press/straipsniai/nino-rota-f-fellinio-kompozitorius-arba-muzikos-genijus-kurio-nepamename/) - F. F. Coppolos „Krikštatėvio“ ir F. Felli­nio filmų garso takelius kūrusio N. Rotos vardas – nepelnytai pamirštas. Jei negalime nesižavėti šedevrais „Saldus gyvenimas“, „Amarkordas“, tai būtina žinių bagažan įrašyti ir ausyse tebeskambančių melodijų autoriaus pavardę.
- [KAIP MOKOSI BESIVARŽANTYS NEUROTINKLAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-mokosi-besivarzantys-neurotinklai/) - Kad geriau suprastume, kas gi vis dėlto nutiko toje virtualioje erdvėje, kad dabar turime kelti klausimus apie dirbtinio intelekto radimąsi ir galimus pavojus, turime pasižvalgyti po „mašinų“ vidurius ir juose savo sumanymus realizavusių genijų atradimus.
- [KĄ PASAKOJA MADOS LITERATŪRA?](https://www.nemunas.press/straipsniai/ka-pasakoja-mados-literatura/) - Išmanyti bet kurią sritį – keblus dalykas. Tačiau turėti nuovoką, supratimą ir bent kokį pradžiamokslio išprusimą tikrai įmanoma. Viena dizaino sričių – mada – vis dar apeinama lanku lyg politika, kurioje dalyvauti esą nepadoru. O gal verta?
- [MODERNIZMO IR TARPUKARIO BUTAS: DIDELIS PAPRASTUMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/modernizmo-ir-tarpukario-butas-didelis-paprastumas/) - Ėjimas tradicijų atmetimo interjere keliu – ilgas. Ir prasidėjo jis visai ne šiais laikais, o tarpukariu, kai į lietuvio gyvenimą įsiveržė naujas vėjas, vardu modernizmas.
- [ATMINTIS IR UŽMARŠTIS MATERIJOJE: BEDVASIAI INTERJERAI MŪSŲ ŠIUOLAIKINIAM DVASINGUMUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/atmintis-ir-uzmarstis-materijoje-bedvasiai-interjerai-musu-siuolaikiniam-dvasingumui/) - Koks interjeras vyrauja XXI a. lietuvio namuose? Kodėl jame sterilumo daugiau nei individualumo ir saviraiškos, o tradicijų tęstinumas lieka užribyje? Pasvarstykime drauge.
- [JIE GROJO ROKĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jie-grojo-roka/) - Pokalbyje su grupės „Gintarėliai“ eksbosistu Eimontu Švabu ir „Bildukų“ eksgitaristu Povilu Česoniu mėginama prisikapstyti prie roko atkeliavimo į sovietų Lietuvą XX a. septintajame dešimtmetyje priežasčių ir kodėl buvo tokios populiarios tuomečio muzikuojančio jaunimo – vakarietiškos muzikos vėliavnešių – grupės.
- [CHAMELEONIŠKASIS PLAKATŲ KŪRĖJAS JUOZAS GALKUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/chameleoniskasis-plakatu-kurejas-juozas-galkus/) - Dizaino srityje pats trumpalaikiškiausias kūrinys – plakatas. Jo svarba sutampa su trumpute aktualijų data. Tačiau bendrame kultūros kontekste plakatai darė didelę įtaką, padėdami lavinti žiūrovo meninį skonį.
- [HITAIS VIRTĘ SKOLINIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/hitais-virte-skoliniai/) - Šmaikštus ir nuotaikingas ekskursijos po muzikos pasaulį vadovas pasakoja, kad kone kiekviename populiariame roko ar popmuzikos „gabale“ galì aptikti kyšančias J. S. Bacho, F. Chopino ar P. Čaikovskio ausis.
- [PATIRTI MADĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/patirti-mada/) - Straipsnio autorė tęsia kelionę mados istorijos labirintais ir šįkart pasakoja apie įvairius jos lūžius bei paradoksus. Kaip moterys išsilaisvino iš korsetų, aukštuomenė į spintas įsileido džinsus, o 2019-ųjų „Met Galą“ Niujorko Metropoliteno muziejuje įkvėpė Susanos Sontag kūryba.
- [NEPROGNOZUOJAMA QUENTINO DUPIEUX KINO REALYBĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/quentino-dupieux/) - Nors mūsų žurnalui dažnai pritrūksta siurrealizmo ir juodojo humoro, tačiau mielai pristatome to nestokojančius menininkus. Jei dar nematėte nė vieno Q. Dupieux filmo, galite suspėti atsigriebti. Juokas dar niekam nepakenkė.
- [GINTARĖ ČERNIAUSKAITĖ: TURBŪT MES PER MAŽAI MATERIALISTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/gintare-cerniauskaite/) - Prisipažinkite – apie įtvarų ar protezų dizainą tikrai nebuvote girdėję. O, pasirodo, toks ne tik yra, bet ir padeda žmonėms suderinti patogumo bei estetikos poreikius. Ir lietuviai šioje srityje skina pasaulinius laurus.
- [FEDERICO FELLINIO „NAKTINIS DARBAS“](https://www.nemunas.press/straipsniai/federico-fellinio-naktinis-darbas/) - Kino gerbėjams nemylėti F. Fellinio – neįmanoma! Bet paaiškinti, kodėl, keblu. O gali būti, jog dėl to, kad jis savo filmais mus nukelia į sapnų pasaulį, kuriame viskas taip pažįstama, lyg jungiškajame kolektyvinės pasąmonės burbule, ir tuo pat metu – stebuklinga.
- [OMNITOPIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/omnitopija/) - Ką mums pasakoja didieji prekybos centrai? Kai žiūrime į juos iš gatvės – visiškai nieko, tačiau pakanka užsukti vidun, ir atsiduriame Rojuje – idealiame amžinos šventės turinyje, Utopijos saloje.
- [IEVA RIŽĖ: TEPTUKO PRISILIETIMAS PRIE LAPO – EROTIŠKAS GESTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ieva-rize-teptuko-prisilietimas-prie-lapo-erotiskas-gestas/) - Jaunosios kartos dailininkė, skulptorė ir performansų autorė I. Rižė remiasi perpanaudojimo metodika, renka nyksmo artefaktus ir praktikuoja Butoh judesio techniką. O kartais stato trumpametražius meninius filmus arba vizualizuoja muzikinius kūrinius.
- [GINTARĖ PARULYTĖ: ATVIRUMAS SUVIENIJA VISUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gintare-parulyte-atvirumas-suvienija-visus/) - Lietuviui gyventi užsienyje šiais laikais nėra joks išskirtinumas. Tačiau kuriant ne tėvynėje sulaukti pripažinimo tiek joje, tiek visoje Europoje – dalykas rimtas. Teatro ir kino režisierė bei aktorė G. Parulytė Lietuvoje dar tik atrandama, bet, regis, su dideliu džiaugsmu.
- [VARDĖS ARCHIPELAGAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vardes-archipelagas/) - Trumpoji šiuolaikinė lat­vių proza, kurią užrašė paukščių fotografas, skaitytoją skatina pro Rygos kavinės langą žvilgtelėti į jį supančią kasdienybės monotoniją, pilną gražių smeigtukų spalvotomis galvutėmis.
- [AUSTIEJA: TA TĒP I GĪVENO, OUŽOULUS ROMSTĪDAMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/austieja/) - Kas ten supaisys, kada toji Žemaitija pirmą kartą paminėta ar apsikrikštijo, jos žmonės kaip kalbėjo, taip ir tebekalba savo kalba. Niekada taip maloniai ir jaukiai ji nenuskambėjo, kaip prieš dvejus metus uždainavus anuomet dar mažai žinomai Austiejai, padėjusiai lietuviams atrasti ir pamilti tą „nesuprantamą“ mūsų šalies vakarinės dalies gyventojų pasaulį.
- [Vytautas Kaziela | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytautas-kaziela-poezija/) - Ne vienos, tarp jų – ir Antano Baranausko, literatūrinės premijos laureatas, uteniškis poetas V. Ka­ziela Lietuvos skaitytojams gerai pažįstamas. Pub­likuojame pluoštą naujausių rašytojo eilėraščių.
- [KRAŠTOVAIZDIS: NEPAŽINUS, KONTEMPLIATYVUS, PILNAS JUDESIO](https://www.nemunas.press/straipsniai/krastovaizdis-nepazinus-kontempliatyvus-pilnas-judesio/) - Skelbiame antrą kraštovaizdžio srities specialistų tekstų, kuriais labai poetiškai ir pagaviai nusakoma visa žmogaus ir aplinkos bendradarbiavimo esmė, dalį.
- [NEIŠVYKIMO MELANCHOLIJOS ANATOMIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/neisvykimo-melancholijos-anatomija/) - Tai esė apie Giorgio’ą de Chirico’ą, Franzą Kafką ir modernybę, iš kurios sužinome, kad „Monparnaso stotis“ ir „Prisiminimai apie kelią į Kaldą“ pagaminti tame pačiame fabrike, tik, būdami šedevrai, ne ant surinkimo linijos, o kažkur nuošalyje, rankomis, nenaudojant mašinų, laisvu nuo pagrindinės konvejerinės veiklos laiku.
- [PR. KR. IR PO M. E.](https://www.nemunas.press/straipsniai/pr-kr-ir-po-m-e/) - Mūsų eros laikai dovanojo žmonijai daugybę mąstytojų, pranašų ir mistikų, kuriuos sujungė svarbiausioji atspirtis, priešinga iki tol vyravusiam baimės motyvui. Autoritetas dėl galios, teisybės įrodinėjimas kerštu, tikėjimas kaip nuosprendis – visa tai ėmė kisti atsiradus kitam, kitokiam mokymui. Taigi, pasibaigus „akis už akį“ etapui, pradėjo skleistis naujas, suteikęs viršenybę meilei, bet visai kitokiai, nei buvo Bakcho
- [Algimantas Rusteika | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/algimantas-rusteika-poezija/) - Mūsų ne rašytojų „Pašto dėžutėje“ – inžinieriaus, gyvenančio Kačerginės miestelyje, kūryba. Tiesą sakant, puikūs eilėraščiai, gražiai įsiliejantys į Poezijos pavasario balsų chorą.
- [VIRĖJAS IR MOTERIS, ARBA UN RENDEZ-VOUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/virejas-ir-moteris-arba-un-rendez-vous/) - Naujojoje rubrikoje „Pašto dėžutė“, kurioje skelbiame ne rašytojų sukurtus literatūrinius tekstus, debiutuoja Didžiojoje Britanijoje savo svajonę tapti virtuvės šefu įgyvendinęs Evaldas Žaliukas (jo pagamintų patiekalų vaizdus feisbuko lankytojai net vadina meno kūriniais). Publikuojamame trumposios prozos kūrinyje aiškiai justi autobiografiškumas, didelė aistra grožiui ir vis dar gyvuojančiam žmonių santykių romantizmui.
- [VISŲ DIDŽIŲJŲ MENO KŪRINIŲ KLASTOČIŲ PASLAPTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/visu-didziuju-meno-kuriniu-klastociu-paslaptis/) - Postmodernizmo polinkį kopijuoti savo tekste pastebi ir Kirillas Kobrinas, o šis straipsnis pasakoja apie aistrą apgaudinėti taip, kad kabliuką prarytų tiek meno kritikai, tiek ekspertai, tiek istorikai.
- [DIEVAI IŠ MAŠINOS? DIRBTINIO INTELEKTO ĮSIGALĖJIMAS GALI LEMTI NAUJŲ RELIGIJŲ ATSIRADIMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/dievai-is-masinos-dirbtinio-intelekto-isigalejimas-gali-lemti-nauju-religiju-atsiradima/) - nėra jokio pagrindo diskriminuoti dirbtiniu intelektu paremtas dvasines praktikas, priešinant jas su geriau įsitvirtinusiomis religijomis“, – tvirtina šio straipsnio autorius. Taigi, atsiranda raginimų DI ne tik pripažinti kaip galimą kulto objektą, bet ir sudaryti visas sąlygas jį garbinti.
- [DIRBTINIO INTELEKTO ATEITIS: APRIBOTI, UŽDRAUSTI, O GAL MYLĖTI IR GARBINTI?](https://www.nemunas.press/straipsniai/dirbtinio-intelekto-ateitis-apriboti-uzdrausti-o-gal-myleti-ir-garbinti/) - Kai pokalbių botas, prisistatęs Sidni, prisipažino žurnalistui meilėje ir ėmė aktyviai flirtuoti reikalaudamas, jog Kevinas paliktų savo žmoną, vyrą pribloškė įkyrus roboto dėmesys būtent šiai temai – kad ir kaip jis bandė nukreipti pokalbį kita linkme, Sidni persekiojo savo „meilės objektą“ kone porą valandų. Tad kas mūsų laukia, dirbtiniam intelektui kasdien tobulėjant?
- [IEVA BRIKĖ: VALSTYBINIO TEATRO AKTORIAI PRIMENA NBA ŽAIDĖJUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ieva-brike-valstybinio-teatro-aktoriai-primena-nba-zaidejus/) - Jaunoji aktorių karta, regis, visai kitaip ėmė matyti savo išsipildymą teatre nei ankstesniosios. Štai Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ieva Brikė mėgaujasi darbu Panevėžyje, nesiveržia į Vilnių, į kino filmų aikšteles ir vietoj performanso mieliau renkasi knygą.
- [NIJOLĖ ADOMĖNAITĖ, PIRMOJI PRAKALBUSI APIE MOTERŲ LAGERĮ STALINIZMO EPOCHOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/nijole-adomenaite-pirmoji-prakalbusi-apie-moteru-lageri-stalinizmo-epochoje/) - Kiek dar daug nežinome apie lietuvių kūrėjus, kažką ypatinga nuveikusius ne gimtinėje. Taip nutiko ir su teatro bei kino režisiere Nijole Adomėnaite, kurios filmais žavėjosi ne tik buvusio socialistinio lagerio kinematografininkai, bet ir filmų žinovai Vakarų Europoje, Amerikoje, Kanadoje...
- [IŠPROTĖJUSIOS „KINO PAVASARIO“ MOTERYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/isprotejusios-kino-pavasario-moterys/) - Kokių tik moterų paveikslų nekūrė kinas! Jie kito pagal meto madas, problemas, siekinius. Mūsų dienomis – savos aktualijos. Jas ir kviečiame apžvelgti Silvijos akimis, atidarę festivalio „Kino pavasaris“ duris.
- [JANUSZAS STROBELIS. IŠTIKIMAS SAU](https://www.nemunas.press/straipsniai/januszas-strobelis-istikimas-sau/) - Turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų sutikti ir pakalbinti savo „dievuko“. A. Kukaičiui pasisekė – jo kumyras, lenkų klasikinės gitaros virtuozas, džiazo muzikantas ir kompozitorius J. Strobelis sutiko duoti interviu ir papasakoti tai, kas svarbu muzikos bendruomenei bei džiazo mylėtojams.
- [PETRAS LINCEVIČIUS: TAPYMAS MAN – TARSI ARCHEOLOGINĖ ATODANGA](https://www.nemunas.press/straipsniai/petras-lincevicius/) - Tarp Kauno, Vilniaus ir Šilavoto miestelio kursuojantis dailininkas P. Lincevičius kuria neskubėdamas. Jam svarbu pajausti, išgyventi, susivokti. Prie viso to Petras spėja dar ir dėstyti studentams, rašyti mokslinius darbus, organizuoti Šilavoto Davatkyno plenerus bei įsitraukti į daugybę kitų veiklų.
- [Edipo dukterys](https://www.nemunas.press/straipsniai/edipo-dukterys/) - Prozininkė, poetė, vertėja V. Šob­linskaitė netrukus į gyvenimą išleis trečiąjį savo romaną. Jame vaizduojami painūs pokario bei sovietmečio kaimo moterų likimai, labai intymios ir skaudžios patirtys, kurias nulėmė to laiko politiniai įvykiai, socialinių santykių ydos, naujoji socialistinė „kultūra“.
- [Arvis Viguls | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/arvis-viguls-poezija/) - Artėjant Poezijos pavasariui – kelią eilėraščiams! Pristatome latvių jaunosios kartos poeto kūrinius iš naujausios jo knygos „Blusų cirkas“.
- [GINTARĖ MASTEIKAITĖ. KULTŪROS LYDERIŲ KELIAI IR KOVŲ FRONTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/gintare-masteikaite-kulturos-lyderiu-keliai-ir-kovu-frontai/) - Ne kurti šokį, bet vadovauti Lietuvos šokio informacijos centrui bei festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“ – labai painus reikalas. Nes privalai išmanytį šią meno sritį, lyg būtum jos profesorė, tačiau negali nė piršto pajudinti stebėdama scenografų sumanymus. Tik išsirinkti pačius geriausius.
- [Gintaras Patackas | Poezija](https://www.nemunas.press/perkami_str/gintaras-patackas-poezija-2/) - Lietuvių urbanistinės poezijos klasikas, ištaręs „negi būsiu miręs Poezijai“, tuojau pat priduria, jog svarbiausia viena – posmuoti rimą; kitkas jam – tabu. Kviečiame skaityti naujausias rašytojo eiles, gimusias Kaune kovo mėnesį.
- [SAULIUS ČIUČELIS: VISI GIMĖME SU SAVO ŽYME](https://www.nemunas.press/straipsniai/saulius-ciucelis-visi-gimeme-su-savo-zyme/) - Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis kauniečiams puikiai pažįstamas tiek kaip poezijos skaitovas, tiek kaip malonių, teigiamų personažų įkūnytojas. Tačiau pastaraisiais metais jo sceninis įvaizdis pasikeitė kardinaliai – vienas po kito artistui kliuvo „blogiukų“ vaidmenys. Kaip tai paveikė menininko darbą ir gyvenimą?
- [LAIKAS IR MEILĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/laikas-ir-meile/) - Nuo XVI iki XVIII amžiaus Europos dailėje, kuri, be bažnytinių temų, aktyviai eksploatavo antikinę mitologiją, labai išplito vienas siužetas, pakartotas skirtingų dailininkų – Kupidono (Amūro, Eroto) nubaudimas. Ko gera, Renesanso bei iš jo išriedėjusio Baroko epochose buvo gerokai pripainioti graikų ir romėnų mitai, prigalvota naujų siužetų ir – pagal krikščioniškąją pasaulėžiūrą – alegorijų. Tad tą vargšą nuogą sparnuotą mažylį
- [KRAŠTOVAIZDIS: TARP PASTATŲ VEIKIANTI KAITOS LABORATORIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/krastovaizdis-tarp-pastatu-veikianti-kaitos-laboratorija/) - Keli tekstai iš knygos, kurią parašė žymiausi pasaulio kraštovaizdžio tyrinėtojai, atskleisdami ne vien techninius, bet ir poetinius šios sąvokos aspektus.
- [ŠIUOLAIKINĖ UKRAINIEČIŲ KERAMIKA IR JOS ŠAKNYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/siuolaikine-ukrainieciu-keramika-ir-jos-saknys/) - Nors lietuviams veikiausiai atrodo, kad tai, kas pasakyta toliau, yra apie juos, šio teksto pokalbininkai drąsiai konstatuoja, jog būtent „ukrainiečių tapatybė ryškiausiai atsispindi keramikoje“. Kviečiame sužinoti, kodėl Ukraina vadinama molio šalimi.
- [EUROPINĖ PIEŠĖJO SUTARTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/europine-piesejo-sutartis/) - Istorija ir menas – neatsiejami. Naujausioje K. Kobrino esė apie didį čekų piešėją bei graverį Václavą Hollarą nusikelsime į XVII a. Europą, kur virė epidemijos, karai ir religinės kovos. O ką ir kaip pamatė dailininkas?
- [ENRICAS CARUSAS – PIRMOJI DIDI XX A. OPEROS ŽVAIGŽDĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/enricas-carusas-pirmoji-didi-xx-a-operos-zvaigzde/) - „Caruso reiškinys“ nubrėžė ribą tarp dviejų epochų: efemeriškos muzikos ir muzikos įrašų. XX a. pradžios fonografijos pramonėje niekas neturėjo tokios įtaigos bei įtakos kaip šis tenoras.
- [UNESCO IR SAVINIEKA](https://www.nemunas.press/straipsniai/unesco-ir-savinieka/) - UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąraše nerasime lietuvių Užgavėnių ar Velykų, juolab – pavasario lygiadienio šventės. Pirmųjų dviejų tradicijos dar laikosi ant plonyčio entuziastų (dažniausiai folkloro ansamblių ar etnografinių muziejų) saugomo siūlo, tačiau kovo 21-ąją nei kas mini, nei ji išsiskiria kokiomis ypatingomis apeigomis. Yra manančių, kad kadais šis svarbus astronominis laikas, kai diena ir naktis tampa
- [Virginija Rimkaitė. Pasauliui pakvietus kalbėtis](https://www.nemunas.press/straipsniai/virginija-rimkaite-pasauliui-pakvietus-kalbetis/) - Viršelio herojė – jaunosios kartos prozininkė, dramaturgė Virginija Rimkaitė, rašanti pjeses ne tik dramos, bet ir lėlių teatrams. Jos viltingu teiginiu prasideda „Nemuno“ kovas: „Kiekviename procese būna viena kita valanda, kai kamavusios abejonės, tamsumos pasitraukia, ir viskas pražysta įkvėpimu, žinojimu, maloningu visa apgaubiančiu džiaugsmu bei tikėjimu.“
- [PATINA](https://www.nemunas.press/straipsniai/patina/) - Pjesės ištraukoje, regis, siaučia beprotybė – visas veiksmas vyksta vos vieną dieną, o per ją nutinka žmonių gyvenimų virsmai ir likimų perkeitimas. Kūrinio autorė absurdu šokiruoja, tačiau jis – iš kasdienės mūsų realybės.
- [APIE TEATRINES SALAS. TIKRAS IR MENAMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-teatrines-salas-tikras-ir-menamas/) - Mažai dairomės po šalies regionus, pastebėdami ten kuriančius žmones. Tad šis žurnalistės L. Jonušienės parengtas tekstas apie Panevėžio J. Miltinio teatro režisierių Aleksandrą Špilevojų nors kiek kompensuos didžiulę spragą.
- [Jonas Liniauskas | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/jonas-liniauskas-poezija/) - Buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas šiuo metu gyvena ir kuria Dzūkijoje. Ten gimusiuose eilėraščiuose miško ir jo auginamų vilkogaudžių mažiau nei prisiminimų, bet jie slysta gerkle lengvai ir maloniai lyg brandintas gėrimas.
- [Noe Kuremoto: Tūkstantį metų tradicijos gyvavo ne be priežasties](https://www.nemunas.press/straipsniai/noe-kuremoto-tukstanti-metu-tradicijos-gyvavo-ne-be-priezasties/) - Kriaunose įsikūrusi keramikė iš Japonijos kadais gyveno chrizantemų šalies didmiestyje, vėliau – Londone. Tačiau dabar ji lietuviškame kaime mėgina grumtis su gamta, čia augina tris vaikučius ir į savo molio darbus stengiasi prisikviesti IV a. deives, kurios jos protėviams teikė ramybę.
- [Giedrė Kaukaitė. Praeitis kuria dabartį](https://www.nemunas.press/straipsniai/giedre-kaukaite-praeitis-kuria-dabarti/) - Nedidelis užrašų apie žymiąją režisierę žiupsnelis, nepatekęs į „Mano Eldoradą“, bet galbūt nugulsiantis naujoje G. Kaukaitės jau rengiamoje knygoje apie praeito amžiaus kultūros asmenybes.
- [JOS DIDENYBĖ KAZIMIERA KYMANTAITĖ ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jos-didenybe-kazimiera-kymantaite/) - Nedidelis užrašų apie žymiąją režisierę žiupsnelis, nepatekęs į „Mano Eldoradą“, bet galbūt nugulsiantis naujoje G. Kaukaitės jau rengiamoje knygoje apie praeito amžiaus kultūros asmenybes.
- [DŽIAZO NEGROJĘ GIGANTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/dziazo-negroje-gigantai/) - Plati ir išsami apžvalga apie pasaulio džiazo misionierius – prodiuserius, impresarijus, festivalių organizatorius, kritikus, radijo laidų vedėjus, įrašų leidybos firmų savininkus, kurių dėka dabar turime milžinišką geriausių džiazo atlikėjų istorijos archyvą.
- [MADA KAIP PROTESTO ĮRANKIS: MAIŠTINGOSIOS VIVIENNE’OS WESTWOOD PALIKIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/mada-kaip-protesto-irankis-maistingosios-vivienneos-westwood-palikimas/) - Subkultūros visad atsiranda paauglių ir jaunimo bendruomenėse, nes jie drąsūs, smalsūs, be to, amžinai kam nors prieštaraujantys. Ir per Lietuvą kadais praūžė pankų banga, tačiau ne visi žino, kur ir kaip atsirado tie išskirtiniai rūbai bei plaukų „skiauterės“.
- [TITAS LAUCIUS: MĖGSTU, KAI KŪRĖJAS Į SAVO MEDŽIAGĄ ŽIŪRI NE PER DAUG RIMTAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/titas-laucius/) - Lietuvos kino teatruose – puiki lietuvių režisieriaus Tito Lauciaus premjera „Paradas“. Jaunasis kūrėjas mielai pasidalino mintimis apie kelią iki jos ir unikaliausią dalyką, pametėjantį idėjų siužetams – gyvenimą.
- [LAIPTINĖS FENOMENAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/laiptines-fenomenas/) - Esė apie laiptines, jų „veidą“, gyventojus, santykius. Tikriau – pastarųjų trūkumą. Tad nieko kita nebelieka, kaip tik paskelbti manifestą ir pirmuoju punktu instruktuoti: „Pasisveikinti su kiekvienu sutiktu ir palinkėti geros dienos.“
- [VEIDRODINIAI ARONOFSKIO NEURONAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/veidrodiniai-aronofskio-neuronai/) - Šį kartą kino rubrikoje – Darreno Aronofskio filmas „Banginis“. Kol teksto autorė narstė minėtąją juostą įvairiais pjūviais, atidavusi straipsnį žurnalui sužinojo, kad pagrindinį vaidmenį dramoje sukūręs aktorius Brendanas Fraseris 95-ą kartą vykusiuose JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose pelnė „Oskarą“.
- [VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/vaikystes-prisiminimai/) - Naujojoje rubrikoje „Pašto dėžutė“, kurioje pristatome ne rašytojų sukurtus literatūrinius tekstus, debiutuoja Birutė Beinarienė. Jos „Vaikystės prisiminimuose“ – stebinančios, komiškos, šiais laikais atrodančios iš fantastikos srities situacijos, kuriomis autorė gyvai dalijasi su skaitytojais.
- [Gintarė Masteikaitė: Aibė kepurių ir peržengtos galimybių ribos](https://www.nemunas.press/straipsniu-archyvas-2017/2017-05/gintare_masteikaite/) - Prisimenu pirmąjį kartą, prieš vienuolika metų, kai pamačiau Gintarę – smulkutę ryžtingą merginą didelėmis mąsliomis akimis, ką tik inauguruotą Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos studijų absolventę, atėjusią į „Auros“ šokio teatrą darbo pokalbiui. Stebėdama ją iš šono tuomet pagalvojau: oho, kiek energijos, užsidegimo, optimizmo, tikėjimo žmonėmis ir pasitikėjimo savimi – ji turi parako. Tokios asmenybės gali
- [Trys pirmieji kartai](https://www.nemunas.press/naujienos/trys-pirmieji-kartai/) - „Nemunas“ – vienas seniausių kultūros ir meno žurnalų Lietuvoje, leidžiamas Kaune nuo 1967 m. balandžio. Kelis kartus pakeitęs savo fizinį pavidalą bei periodiškumą, 2017-aisiais jis vėl grįžo prie pirmojo, prieš 50 metų sumanyto, formato, tačiau pateikiamas turinys dažnai nustebina skaitytojus, katapultuodamas juos ateitin. „Taip jau yra – „Nemunas“ kartais patenka į laiko mašiną ir kokiai
- [Paroda 12+1](https://www.nemunas.press/naujienos/paroda-121/) - KASMETINIAME ŽURNALO „NEMUNAS“ RENGINYJE – PASAULINĖS MENO ĮŽYMYBĖS Kultūros žurnalas „Nemunas“ sausio 29 d. – vasario 5 d. Kaune, „Meno parko“ galerijoje, tradiciškai kviečia į parodą „12 + 1“. Čia lankytojai galės pamatyti daugelio 2018 m. numeriuose pristatytų fotografų bei dailininkų kūrinių originalus, susitikti su straipsnių autoriais ir herojais. Jau antrus metus vykstantis renginys pripažintas
- [Pirmasis kvadratas](https://www.nemunas.press/perkami_str/pirmasis-kvadratas/) - Kad ir ką kalbėtum, kvadratas yra nuostabi figūra: jis išlaiko lygybės ir demokratijos principą (visos kraštinės ir visi kampai lygūs), tolerantiškai į save įsileidžia ir leidžia save apgobti tobulajam apskritimui, neatstumdamas draugystės su trikampiu ir net kryžiumi, diplomatiškai gali atstovauti stačiakampiui, rombui ir lygiagretainiui, iliuziškai perimdamas visas jų savybes ir atsisakydamas savųjų, tuo pat metu
- [IŠSPRŪDŽIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/issprudziai/) - Naujojoje rubrikoje „Pašto dėžutė“, kurioje ketiname pristatyti ne rašytojų sukurtus literatūrinius tekstus, debiutuoja Jūratė Baršauskaitė. Jos trumpi pastebėjimai apie gyvenimiškas situacijas, kurias tenka patirti kasdienybėje ar FB erdvėje, ir yra tie nesulaikyti išsprūdžiai. Kas gi to nedaro, nors tik mintyse?
- [LIETUVIŠKAS ĄŽUOLO LAPŲ VAINIKAS  FRANKENŠTEINO MONSTRUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuviskas-azuolo-lapu-vainikas-frankensteino-monstrui/) - „Visko gali būti...“ – taip ir norisi tarstelėti perskaičius istoriją apie Frankenšteino atsiradimą literatūroje, kine bei... lietuvių krepšinyje. Smagus, informatyvus, netikėtas tekstas, atskleidžiantis, kokių įdomybių galima aptikti archyvuose.
- [MINDAUGAS URBAITIS: GYVENU RAŠOMAIS KŪRINIAIS IR DIRBAMAIS DARBAIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/mindaugas-urbaitis-gyvenu-rasomais-kuriniais-ir-dirbamais-darbais/) - Naujosios muzikos autorius, kuriantis ir teatrui bei kinui, prisipažįsta, kad norą sukomponuoti naują melodiją jam vis dar sukelia poe­zija. Mindaugo Urbaičio kasdienybė paprasta ir tuo pat metu stebinanti, kaip ir jo požiūris į kompiuterines programas bei kaligrafiją – kiekvieną jų muzikas ne tik mėgsta, bet ir pats yra įvaldęs.
- [Nathalie Casemajor | NFT MENO PASAULYJE: REVOLIUCIJA AR APGAVYSTĖ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/nft-meno-pasaulyje-revoliucija-ar-apgavyste/) - Ką žinome apie kriptovaliutas? Apie jų kasyklas? Apie virtualias aukso gyslas? O apie nepakeičiamuosius žetonus meno rinkoje? Štai toji galimybė rasti bent lakonišką paaiškinimą.
- [MARTINAS SCORSESE’Ė – ITALIŠKO KRAUJO NIUJORKIETIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/martinas-scorsesee-italisko-kraujo-niujorkietis/) - 50 metų trunkanti kino režisieriaus karjera – dalykas rimtas, juoba kai pavyksta išlaikyti aukštą savo darbų kokybę. Kviečiame pasižvalgyti po Martino Scorsese’ės gyvenimo bei kūrybos kulisus.
- [LABAS, DI! ARBA POKALBIS SU BOTU](https://www.nemunas.press/straipsniai/labas-di-arba-pokalbis-su-botu/) - Pirmasis interviu Lietuvoje su dirbtiniu intelektu, kiek personalizuotu robotu „ChatGPT“, apie meną, kultūrą bei kūrėjus „prabilusiu“ lietuviškai. Nors DI padarė ne vieną kalbos klaidą ir susipainiojo faktuose, šis eksperimentas parodo, kur link krypsta žmonių noras vietoje gyvos būtybės įdarbinti programuotojų kodus bei surinktus duomenis.
- [NERINGA VASILIAUSKAITĖ: MANO DARBŲ  IŠSKIRTINUMAS – ODĖ MEDŽIAGIŠKUMUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/neringa-vasiliauskaite-mano-darbu-isskirtinumas-ode-medziagiskumui/) - Pokalbis su Miunchene gyvenančia tarpdisciplinine lietuvių menininke Neringa Vasiliauskaite, dažniau matoma Europos pa­rodų salėse nei gimtinėje, tačiau tik joje jaučiančia pilnatvę. Apie idėjas ir medžiagų jungtis, leidžiančias komunikuoti universalia – meno – kalba.
- [O. Henry | KŪDIKIAI DŽIUNGLĖSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/o-henry-kudikiai-dziunglese/) - Šmaikštus prieš 160 m. gimusio amerikiečių rašytojo apsakymas apie sukčių nuotykius Niujorko „džiunglėse“, kuriose tikėtasi greitai ir lengvai pralobti mulkinant netikėlius didmiesčio stuobrius.
- [ISLINGTONAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/islingtonas/) - Garsiojo brito esė apie save, pasirinkimą tapti literatūros pasaulio dalimi, kūrėjų motyvus ir demonus, kurių jie negali atsikratyti, tad tampa rašytojais.
- [KELIO FILMAS „BUONA SERA“,  ARBA NUŠIENAUTA PIEVA, KURIOJE IŠNYKSTA EGO](https://www.nemunas.press/straipsniai/kelio-filmas-buona-sera-arba-nusienauta-pieva-kurioje-isnyksta-ego/) - Net ir XXI a. tebeegzistuoja klajojančios trupės. Dažniausiai tai – cirko artistai su savo gyvūnais bei visa atributika. Kad galėtum šį gyvenimo būdą pažinti, tenka bent trumpam klajokliu tapti pačiam. Būtent taip pasielgė dokumentinio filmo „Buona Sera“ kūrėja Justė Michailinaitė.
- [ROKAS DARULIS. FOTOGRAFIJA KAIP RAKTAS Į VIETAS IR ŽMONES](https://www.nemunas.press/straipsniai/rokas-darulis-fotografija-kaip-raktas-i-vietas-ir-zmones/) - Kas yra menas, o kas – jau tik banali reklamos klišė? Galbūt toji takoskyra – specialus žanras? Pokalbyje su fotografu Roku Daruliu mėginama suprasti, kaip kūrėjus veikia lenktynės su laiku industrijoje ir kokia svarbi prabanga turėti laiko objekto pamatymui.
- [George Orwell | KODĖL RAŠAU](https://www.nemunas.press/straipsniai/kodel-rasau/) - Garsiojo brito esė apie save, pasirinkimą tapti literatūros pasaulio dalimi, kūrėjų motyvus ir demonus, kurių jie negali atsikratyti, tad tampa rašytojais.
- [MIEGAMASIS, ARBA VEIDUOBĖS GRAMATOLOGIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/miegamasis-arba-veiduobes-gramatologija/) - Vienu iš 100 geriausių pasaulio meno kuratorių tituluojamas Raimundas Malašauskas prieš 27 metus publikavo tekstą, kuriame neįprasta forma pamėgino atskleisti savo supratimą, kas slypi menininko Žilvino Kempino darbuose. Atrodytų, tai – pokalbis, tačiau ne. Tai poezija, refleksija, žaidimas...
- [ŽILVINAS KEMPINAS: DIRBU TIK SAVO MALONUMUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/zilvinas-kempinas-dirbu-tik-savo-malonumui/) - Vasario numerio herojus – menininkas Žilvinas Kempinas. Iš Niujorko, kuriame gyvena nuo 1997 m., jis atvyko Lietuvon surengti parodos MO muziejuje, tad pasinaudoję proga sutaupyti pinigų ir neskristi į JAV, atėmėme iš kūrėjo visas laisvas minutes, kurios buvo skirtos vien poilsiui nuo kasdien vykstančių kaukių liejimo dirbtuvių.
- [BALANDŽIŲ PIENAS IR KOMUNIZMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/balandziu-pienas-ir-komunizmas/) - Bemaž kiekvienam aišku, apie ką kalbama ištarus „Paukščių pienas“, bet taip pavadintų saldainių atsiradimo istorija žinoma toli gražu ne visiems. Lietuviai juos pamėgo 7-ajame XX a. dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjungoje pradėta masinė gamyba, tačiau šiuos skanėstus sumanė ir saldumynų mėgėjams pasiūlė visai ne tarybiniai kulinarai. 1936-aisiais Varšuvoje, žymiausiame to meto Lenkijos šokolado fabrike „E. Wedel“, turėjusiame parduotuvių
- [GRYBAVIMAS IR ELDORADAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/grybavimas-ir-eldoradas/) - Šiųmetis visuotinis rugsėjo šventiškumas kažkoks šaltai sugižęs – šypsenos iškoštos pro sukąstus dantis, nes niekas nedžiugina: nei mokslo bei žinių puokštės, nešamos į tėvams uždarytas ir nuo elektros atjungtas mokyklų klases, nei valstybės vadovų tekstai apie visuotinio taupymo priemones, kurios padės išgyventi žiemą, vadovaujantis elektros biržos logika „didžiausią kainą pasiūliusio tiekėjo kaina yra mažiausia kaina“, ar
- [Rasa Samuolyte ir Dainius Gavenonis | Atsiverti, atiduoti ir šiek tiek pasilikti sau](https://www.nemunas.press/straipsniai/atsiverti-atiduoti-ir-siek-tiek-pasilikti-sau/) - Interviu su žymiais aktoriais, nejučia virstantis įtraukiančiu tekstualiu vaidinimu. Nuo pat pradžių pasiskirstę vaidmenimis – kuris kalbės gražiai, o kuris protingai – pašnekovai skaitytoją vedasi įvairiais teatro ir aktorystės užkulisiais, kurių peripetijos dažniausiai susijusios su pačiais žinomiausiais šių dienų Lietuvoje pastatytais spektakliais.
- [Apokalipsė ir karvė](https://www.nemunas.press/straipsniai/apokalipse-ir-karve/) - Apokaliptiniai metai. Taip sako. Kartoja kasmet. Esą visi ženklai rodo, kad visa baigiasi. Kur ledynai, ten šyla, kur vandeninga, ten džiūva, kur nafta, ten brolis brolį, kur pramogos ir malonumai turtingoj paplūdimio oazėj – net su šaknimis tuos grožius taifūnas. Panašiai ir mene. Esą verkia verlibras instagraminio posmo valgomas, paveikslas – konceptualiu tašku išdurtas, o penkių veiksmų opera – dirbtinio intelekto per naktį išperėta. Tiesa, fatalistai prideda, kad taip ir reikia tam žmogui, tegu dabar savo išvirtą košę srebia. Bet argi buvo laikai, kad nesrėbtų?
- [PASLAPTINGI TARPUKARIO LIETUVOS BESTSELERIŲ RAŠYTOJAI – BROLIAI TOMDYKAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/paslaptingi-tarpukario-lietuvos-bestseleriu-rasytojai-broliai-tomdykai/) - Sėkmė vadyboje dar nereiškia sėkmės kūryboje. Maždaug taip galima apibūdinti bestselerius „kepusių“ brolių Tomdykų norą dominuoti lietuvių nuotykinėje literatūroje. O gal jų nepripažino tik todėl, kad gyveno Latvijoje?..
- [2022-IEJI – BEVILTIŠKI METAI KINE?](https://www.nemunas.press/straipsniai/2022-ieji-beviltiski-metai-kine/) - Nors pavadinimas gąsdina ir nuteikia nelinksmai, iš tiesų tereikia atsiversti šią praėjusių metų filmų apžvalgą ir suprasime – vilties daug. Be to, turėdami tokią puikią vedlę kaip Silvija, drąsiai dažniau lankysimės kino salėse.
- [ANGELO’AS BADALAMENTIS – DAVIDO LYNCHO MUZIKINĖ SIELA](https://www.nemunas.press/straipsniai/angeloas-badalamentis-davido-lyncho-muzikine-siela/) - Nors pavadinimas gąsdina ir nuteikia nelinksmai, iš tiesų tereikia atsiversti šią praėjusių metų filmų apžvalgą ir suprasime – vilties daug. Be to, turėdami tokią puikią vedlę kaip Silvija, drąsiai dažniau lankysimės kino salėse.
- [DŽIAZĄ LYDĖJĘS PRAKEIKSMAS. MIRTINA PJŪTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/dziaza-lydejes-prakeiksmas-mirtina-pjutis/) - Nors pavadinimas gąsdina ir nuteikia nelinksmai, iš tiesų tereikia atsiversti šią praėjusių metų filmų apžvalgą ir suprasime – vilties daug. Be to, turėdami tokią puikią vedlę kaip Silvija, drąsiai dažniau lankysimės kino salėse.
- [SĄMONINGUMO PAMOKOS SETOUČIO TRIENALĖJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/samoningumo-pamokos-setoucio-trienaleje/) - Laimė yra pabuvoti Japonijoje, o dar didesnė – ten pamatyti tarptautinę šiuolaikinio meno ir architektūros trienalę, išsibarsčiusią dvylikoje salų, kurių aktyvinimo programa ir užkūrė šį kultūros reiškinį.
- [SEVERINAS NORGAILA – GELEŽINĖS VALIOS HAMLETAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/severinas-norgaila-gelezines-valios-hamletas/) - Kultūros apžvalgose dažniausiai matome sostinės scenų atstovus, bet atėjo laikas ir regionams. Pristatome interviu su Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriumi Severinu Norgaila, kuriam žiūrovai padovanojo „geriausiojo“ titulą. „Viskas, ko iki šiol pasiekiau, nebuvo planuota. Man įdomiau gyventi pasikliaujant atsitiktinumais“, – žaismingai pareiškia jis.
- [NAUJA MELANCHOLIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/nauja-melancholija/) - Naujausioje K. Kobrino esė – stebinančios įžvalgos apie revoliucijas, į pasaulio valdymo areną atvedančias diktatorius bei uzurpatorius. Kaip visada autorius, besiremdamas literatūros ir kultūros pavyzdžiais, sunarplioja įdomią melancholijos radimosi šiandieninėje situacijoje priežasčių seką.
- [NUO ŠAUKŠTO IKI BALDŲ KOMPLEKTO: KAIP PRAPUOLENIS TAPO PIRMUOJU DIZAINERIU LIETUVOJE (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuo-sauksto-iki-baldu-komplekto-kaip-prapuolenis-tapo-pirmuoju-dizaineriu-lietuvoje-ii/) - Antroje J. Prapuolenio kūrybos apžvalgos dalyje pasakojama, kodėl jis laikytas išskirtiniu būtent lietuviškojo baldų dizaino atstovu net ir sovietinėje Lietuvoje bei dėl ko šio autoriaus sumanymai niekaip negalėjo tapti masinės gamybos prototipais.
- [SKAITMENINĖS KELIAVIMO FORMOS: ART-TECH KAIP HUMANISTINĖ  EMPATIJOS MAŠINA](https://www.nemunas.press/straipsniai/skaitmenines-keliavimo-formos-art-tech-kaip-humanistine-empatijos-masina/) - Ne tik dirbtinis intelektas „pasirengęs“ iš meno išstumti menininkus, bet ir moderniosios mokslo technologijos į kultūrą braunasi visai ne dėl kūrybinių tikslų. Galbūt pokalbis su režisiere Kristina Buožyte bei prodiuseriu Vitalijumi Žuku atskleis, kas gi toji art-tech ir kodėl ji taip skatinama?
- [AMSTERDAM NON-AMOUR (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/amsterdam-non-amour-ii/) - Apsakymo tęsinyje sužinosime, ką Jorūnei padovanojo Amsterdamo gatvės, kokio kodekso vietinių elgesyje labiausiai pasigedo Febas ir kuo baigėsi jaunųjų nuotykiautojų iš geležinę uždangą ką tik pravėrusios Lietuvos pastangos įsilieti į vakarietišką Olandijos gyvenimą.
- [SEMPER IDEM](https://www.nemunas.press/straipsniai/semper-idem/) - Kiek šiurpulinga istorija apie fantastinio pasaulio įvykius, iš vaizduotės nesunkiai perkeliamus į vidinių būsenų alegoriją. Kinematografiškas kūrinys žavi piešiamais vaizdiniais, plaukiančiais pro akis lyg ekrane. Galbūt tai užgimstančio didesnio pasakojimo dalis?
- [LINA SIMUTYTĖ: NET GENIALIAUSI KŪRINIAI NĖ IŠ TOLO NEPRILYGSTA TIKROMS ŽMONIŲ ISTORIJOMS](https://www.nemunas.press/straipsniai/lina-simutyte-net-genialiausi-kuriniai-ne-is-tolo-neprilygsta-tikroms-zmoniu-istorijoms/) - Pokalbis su jaunąja rašytoja Lina Simutyte, besistengiančia sau užduoti daugiau klausimų, nei kūryboje rasti atsakymų. Juk „kartais už atsakymą svarbesnis pats klausimas, o už išėjimą iš labirinto – klaidžiojimas bei jo architektūros tyrinėjimas“, – įsitikinusi ji.
- [LAIMĖ IR LŪŽUSI KOJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/laime-ir-luzusi-koja/) - Simbolius įvairios kultūros dažniausiai paveldi iš mitų, apeiginių ritualų, tikėjimų, religijų, jie tampa įprastiniais susikalbėjimo kodais ar išskirtiniais pranešimo ženklais, pagal kuriuos susivokiame, kokiame kunkuliuojančio Babelio bokšto kambarėlyje sėdime. Viena aišku – simbolis išreiškia kokią nors ypatingą mintį, idėją, tik ją perpasakoti žodžiais, visiškai atskleisti prasmę – beveik neįmanoma. Tačiau kaip maga! Naujajame Testamente Kristus daugybę kartų
- [DAVIDO CRONENBERGO KINEMATOGRAFINIAI NUSIKALTIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/davido-cronenbergo-kinematografiniai-nusikaltimai/) - 22 kino filmų autorius, kanadiečių režisierius D. Cronenbergas visada išsiskyrė keistu požiūriu į mus supantį pasaulį ir žmogaus vietą jame. Siaubu bei moksline fantastika dėmesį patraukusios jo kino juostos išlieka populiarios, o 2022 m. pristatyta premjera glumina, stebina, pribloškia.
- [M. BARANAUSKAITĖ IR Ž. BENIUŠIS. ŠIŲ DIENŲ KLOUNAI NEATEINA JUOKINTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/m-baranauskaite-ir-z-beniusis-siu-dienu-klounai-neateina-juokinti/) - Naujas klouno bei klounados suvokimas – jau ne kartą mūsų žurnalo puslapiuose nagrinėta tema. Šįsyk publikuojame pokalbį su dviem profesionaliais klounais, Marija Baranauskaite ir Žilvinu Beniušiu, esmingai prisidedančiais prie minėtojo scenos meno kultūros kūrimo Lietuvoje.
- [GRAŽINOS DIDELYTĖS LAIŠKŲ IR DIENORAŠČIŲ SEKRETAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/grazinos-didelytes-laisku-ir-dienorasciu-sekretai/) - Kūrėjų gyvenimai visada buvo kiek pridengti paslapties šydu, kurį labai maga praskleisti. Šiame straipsnyje bus leista pasižvalgyti po grafikės G. Didelytės ir menininko Stasio Eidrigevičiaus draugystės užkulisius.
- [MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!](https://www.nemunas.press/straipsniai/mars-mars-tra-ta-ta/) - Nors labai norėtųsi užtraukti legendinio Danieliaus Dolskio šlagerį „Štai jums kariškas vaizdelis, / Mano naujas kūrinys. / Apie pulką ir mergelę. / Bus jame toks turinys“, visgi straipsnis apžvelgia ir išsamiai pasakoja maršo istoriją: kada ir kas kūrė karišką muziką, kokiais instrumentais ji atliekama, koks yra Lietuvos indėlis į šį išskirtinį žanrą.
- [AMSTERDAM NON-AMOUR (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/amsterdam-non-amour-i/) - Tai apsakymas, kurio siužetas – be galo realistiškas, galbūt netgi paremtas tikrais įvykiais, o pasakojimo maniera tokia patraukli, kad tekstą „suryji“ pasimėgaudamas. Kviečiame skaityti pirmąją Viktorijos Sab kūrinio dalį, nukeliančią į Lietuvos nepriklausomybės pradžią, prasivėrus geležinei uždangai į Vakarus.
- [GYVYBĖS UPĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/gyvybes-upe/) - Nors atrodytų, kad fantastinė literatūra su tikrove menkai tesusijusi, iš tiesų tai – puiki socialinės kritikos priemonė bei gan tikslus visuomenės veidrodis. Štai distopiniame rašytojo D. Sobeckio romane „Trigratas. Vidurupio kronika“ vaizduojamas pasaulis po ekologinės katastrofos, kur viename iš likusių miestų žmonės niekada nepasensta. Tačiau kodėl iš tokio „rojaus“ istorijos herojai panūsta pabėgti?
- [NUO ŠAUKŠTO IKI BALDŲ KOMPLEKTO: KAIP PRAPUOLENIS TAPO PIRMUOJU DIZAINERIU LIETUVOJE (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/nuo-sauksto-iki-baldu-komplekto-kaip-prapuolenis-tapo-pirmuoju-dizaineriu-lietuvoje-i/) - Pirmoji pasakojimo apie Lietuvos vardą pasaulyje išgarsinusį dizainerį ir meistrą Joną Prapuolenį, kurio sukurti tautiškais elementais bei modernizmo dvasia išsiskyrę baldai iki šių dienų yra funkcionalūs ir neišėję iš mados, dalis.
- [„SCANORAMA“: MAIŠTINGAS MAGIŠKASIS REALIZMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/scanorama-maistingas-magiskasis-realizmas/) - Kino kritikė S. Butkutė pristato jai asmeniškai ypatingus festivalio „Scanorama“ filmus – magiškojo realizmo metafizinį kiną mums, mirtingiesiems, kviečiantį permąstyti po socialiniais atributais glūdinčią savo asmenybę.
- [ŽIEMOS ŠVENTĖS TARPUKARIO LIETUVOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/ziemos-sventes-tarpukario-lietuvoje/) - Baigiantis metams, visada iškyla klausimų, liečiančių Kalėdas ir Naujuosius. Apie liaudies tradicijas medžiagos apstu, o štai apie miestuose vykusias šventes žinome mažai. Prisidedame prie šios spragos užpildymo, aptardami Laikinosios sostinės istoriją, vis dar tęsdami „Kauno – Europos kultūros sostinės“ minėjimą.
- [GIRTUOKLIS VAIKŲ PASAULIO GRIUVĖSIUOSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/girtuoklis-vaiku-pasaulio-griuvesiuose/) - Ypatingasis „Nemuno“ autorius kerta iš peties – triuškina Alexandre’o Dumas kūrybinį palikimą vardu „Trys muškietininkai“, negailestingai gliaudydamas visas chronologines klaidas ir stilistinius viražus. Tačiau... ši esė yra nuostabus liudijimas apie vaikystės viltis, kurias auginti padėjo nemirtingieji prancūzų karališkosios gvardijos herojai.
- [Į ROKIŠKIO DVARĄ –  PRO VAIKŲ KAMBARIO DURIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/i-rokiskio-dvara-pro-vaiku-kambario-duris/) - Ne tik XIX a. valstiečiai, bet ir XX a. sovietinės „gerovės“ vaikai nebuvo regėję tokių žaislų ir patyrę tokių pramogų, kokiomis turėjo galimybę mėgautis prieš porą amžių dvaruose augę kilmingųjų mažieji. Tad praveriame istorijos dureles.
- [DAINIUS SVOBONAS: VAIDMENYSE GALIU PASISLĖPTI NUO ASMENINIO DRAKONO](https://www.nemunas.press/straipsniai/dainius-svobonas-vaidmenyse-galiu-pasislepti-nuo-asmeninio-drakono/) - Pokalbis su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriumi D. Svobonu, po beveik 30 metų grįžtančiu ant „Nemuno“ viršelio, kad papasakotų, kaip susiklostė jo sceninis gyvenimas ir ką reiškia girdėti akimis, matyti kojomis bei judėti rankomis.
- [MEILĖ IR AVIŽŲ KISIELIUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/meile-ir-avizu-kisielius/) - Kad ir kiek mums būtų metų, viltis, jog Kalėdų laikas iš tiesų stebuklingas, yra gyva. Kažkokie nepaaiškinami jausmeliai strikinėja paširdžiuose kaip pavasariniai ėriukai dobilienoje, kadangi dvasia atsivėrusi džiaugsmui. Vargu, ar kuri kita šventė nuteikia taip optimistiškai, suburdama draugėn šeimą, nes – bent jau Lietuvoje – Kūčių vakarienė – vis dar saugomas paprotys, kurio vienas tabu – jokių svetimųjų, net
- [PAISTALIOJIMAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/paistaliojimai/) - Žodynų yra visokių – etimologinių, sinonimų, tarptautinių žodžių, o čia – aiškinamasis; jį rašytojas J. Šikšnelis sudarinėja sau ir skaitytojams „paistaliodamas“ apie galimas žodžių reikšmes, kurias suvokiame tik nugyvenę gabalą gyvenimo.
- [KODĖL PO FILMO „NESIJAUDINK, BRANGIOJI“  APSIVERKĖ JORDANAS PETERSONAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kodel-po-filmo-nesijaudink-brangioji-apsiverke-jordanas-petersonas/) - Straipsnyje aptariamas psichologinis trileris, sukėlęs audringą diskusiją tarp jo režisierės Olivios Wilde ir psichologijos profesoriaus J. Petersono. Akistaton stoja dvi skirtingos ideologijos, o šis ginčas ne tik pasitarnauja minėtojo filmo populiarinimui, bet ir skelbia, kad pasaulis nėra vienaplanis.
- [GRĖTĖ ŠMITAITĖ. ŠOKTI RYŠĮ IR VIETĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/grete-smitaite-sokti-rysi-ir-vieta/) - Pokalbyje apie šokį kaip filosofiją, leidžiančią apmąstyti įvairius sąryšius, skleidžiasi netipiškas jaunosios choreografės G. Šmitaitės santykio su šiuo menu suvokimas.
- [BENDRAVIMAS SU DVASIOMIS – ĮPRASTAS REIŠKINYS TARPUKARIU](https://www.nemunas.press/straipsniai/bendravimas-su-dvasiomis-iprastas-reiskinys-tarpukariu/) - Lapkritis – vėlių mėnuo. Dar ne vėlu praskleisti paslapčių kambario širmą ir pažvelgti, kokie anapusinio pasaulio pavidalai kadaise jaudino Europą.
- [Arturas Bumšteinas. Atskira sala](https://www.nemunas.press/straipsniai/arturas-bumsteinas-atskira-sala/) - Save prašalaičiu bei autsaideriu vadinantis garso ir vaizdo menininkas A. Bumšteinas viską pradeda nuo „švaraus lapo“, būtinai „iš nieko“ kiekvieną kartą kurdamas naują visatą.
- [AR KNYGOS KEIČIA GYVENIMĄ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/ar-knygos-keicia-gyvenima/) - Yra žmonių, kurių literatūrinė karjera prasidėjo nuo dienoraščių. Tie intymūs, atviri ir svajingi pokalbiai su savimi bei pasauliu palaipsniui išgrynina mintį, lavina ranką, padrąsina realizuoti sumanymus.
- [ELŽBIETOS II APRANGA: TYLIOJI DIPLOMATIJA AR KARALIŠKASIS AKTYVIZMAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/elzbietos-ii-apranga-tylioji-diplomatija-ar-karaliskasis-aktyvizmas/) - Pasauliui gedint Didžiosios Britanijos monarchės, ilgiausiai valdžiusios karalienės, ištisos epochos istoriją galime prisiminti įvairiausiais rakursais, kad ir pažvelgdami į Jos Didenybės rūbų dizaino kaitą.
- [PRANCŪZŲ FILOSOFO SUGRĮŽIMAS: VEIDU Į KAUNĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/prancuzu-filosofo-sugrizimas-veidu-i-kauna/) - Ne tik litvakas Ch. Soutine’as, bet ir E. Levinas pasauliui kalbėjo apie Lietuvą tiesiogiai ir netiesiogiai – savo darbais. Filosofo mintys scenoje – įdomus eksperimentas, kurio ėmėsi prancūzų teatralai, „grąžinę“ Leviną Kaunui.
- [ABSTINENTO UTOPIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/abstinento-utopija/) - Absoliučiai netikėta kelionė su Luisu Buñueliu po... barus, užeigas bei kavines. Kultūra ir alkoholis? Neapsimeskime, kad jie neturi nieko bendro.
- [NETIKĖTAS SOUTINE’O IR MODIGLIANIO SUSITIKIMAS ALYTAUS SINAGOGOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/netiketas-soutineo-ir-modiglianio-susitikimas-alytaus-sinagogoje/) - XX a. pirmoje pusėje Paryžius buvo pasaulio menininkų susibūrimo vieta – ten virė bohemiškas gyvenimas, į šį miestą pasitraukė nuo karo bėgę kūrėjai, ne vienas išeivis iš Lietuvos – taip pat. O ką dailės grandai veikia XXI a. Alytuje?
- [EUTERPĖS IŠRINKTIEJI IŠ ARČIAU](https://www.nemunas.press/straipsniai/euterpes-isrinktieji-is-arciau/) - Kompozitorių gyvenimas lyg ir niekuo ne ypatingesnis nei dailininkų, poetų ar režisierių, tačiau šio straipsnio autorius atranda tokių detalių, apie kurias nė nepagalvotume.
- [Į VAKARUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/i-vakarus/) - Šį tekstą spausdiname prisiminę pusšimčio metų senumo „Nemuno“, kuriame būdavo ir reportažinių publikacijų, istoriją. Sportininko pasakojimas atskleidžia mažą dalį mūsų šalies ir jos žmonių patirčių Atgimimo laikotarpiu.
- [ALDONA GUSTAS. VIENINTELĖ IŠ KETURIOLIKOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/aldona-gustas-vienintele-is-keturiolikos/) - Lietuvių dailininkės ir poetės gyvenimo bei kūrybos miestas Berlynas tapo unikalios menininkų grupės „Berliner Malerpoeten“ susivienijimo erdve. Piešiantys poetai – tai 13 vyrų ir jų vadovė Aldona, vienintelė gyva tos įdomiosios istorijos liudininkė, šiais metais šventusi 90-mečio jubiliejų.
- [DUMBLAS IR GEROVĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/dumblas-ir-gerove/) - Ne tik įšalas, bedeguonėje saujoje sukaustęs, išsaugo tūkstančių metų palikimą – gyvūnų bei žmonių kūnus su visais audiniais, plaukais ir net kraujo likučiais, augalus, daiktus, maistą. Labai dažnai istoriją užkonservuoja ir kitos substancijos – durpės, dumblas, purvas. Panardinęs ranką į neperregimą klampią marmalynę, kuri – pagal įprastinį kultūringojo žmogaus švaros etaloną – yra atgrasi, bjauri, dvoki, gali užčiuopti kokį
- [GAKTOS PLAUKAI, NUDIZMAS IR CENZŪRA: fotografijos kovos dėl nuogo kūno vaizdavimo istorija](https://www.nemunas.press/straipsniai/gaktos-plaukai-nudizmas-ir-cenzura-fotografijos-kovos-del-nuogo-kuno-vaizdavimo-istorija/) - Nuogo kūno vaizdavimas mene – vienas seniausių būdų atskleisti natūros grožį, tobulumą ir proporcijas, tačiau atsiradus fotografijai žaidimo taisyklės pasikeitė. Cenzūra akto fotografiją vertino pirmiausia iš dorovinių pozicijų.
- [„L'INFERNO“ – PRAGARIŠKA KELIONĖ Į ITALIŠKO KINO IŠTAKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/linferno-pragariska-kelione-i-italisko-kino-istakas/) - Kaip radosi kinas, daugiau ar mažiau žinome kiekvienas, tačiau apie italų meninių filmų pradžią neišmanome beveik nieko. Juoba apie tikrą šedevrą, naudojantis to meto techninėmis galimybėmis atvaizdavusį Dante’ės „Dieviškosios komedijos“ niūriausiąją dalį – „Pragarą“.
- [KAIP PARDUOTI SAVĘS NEPARDAVUS? POKALBIS SU JAUNAISIAIS LIETUVOS MADOS FOTOGRAFAIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-parduoti-saves-nepardavus-pokalbis-su-jaunaisiais-lietuvos-mados-fotografais/) - Modernioje visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bet kurios meno srities poslinkius komercijos ir popso link. Pokalbyje su trimis jaunais mados fotografais – Aušra Babiedaite, Vaidu Jokubausku ir Kamile Leonavičiūte – mėginama atsakyti, kur slypi šio žanro meniškumas.
- [Operos maištininkė Karina Novikova](https://www.nemunas.press/straipsniai/operos-maistininke-karina-novikova/) - Jaunoji karta visada viesulu nuneša pasenusias kūrybos formas, kad pasiūlytų naujas. Režisierės K. Novikovos veikla lietuvių operoje – puikus vaisingų, įdomių, skatinančių jaunimą likti šalyje ir kurti darbų pavyzdys.
- [GRAŽI MIRTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/grazi-mirtis/) - Šią kino scenarijaus ištrauką lengva perskaityti kaip grožinę literatūrą, o autoriaus meilės Italijai vaizdiniai spalvingai papildo liūdną Lietuvos žmogaus sielos peizažą. Vis tik tai ne F. Fellinio „Saldus gyvenimas“, o reali mirtis, gyvenimą padedanti... sumontuoti.
- [ELIGIJUS DOMARKAS: NORĖČIAU, KAD GRĮŽTŲ TIKROJI OPERA](https://www.nemunas.press/straipsniai/eligijus-domarkas-noreciau-kad-griztu-tikroji-opera/) - Kol jaunoji karta verčiasi per galvą, ieškodama naujų formų ir iššūkių, lietuviškosios operos grandai nostalgiškai žiūri praeitin. Kodėl? Juk ir viskam keičiantis svarbiausius dalykus būtina išsaugoti.
- [IRONIŠKAS SLIŽIO KITYBIŲ PASAULIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ironiskas-slizio-kitybiu-pasaulis/) - Tapytojo Raimundo Sližio paveikslai – jo paties bei jį supusios visuomenės atspindys, aktualus, jaudinantis, liūdinantis ir linksminantis vienu metu.
- [INSTRUKCIJA, KAIP TEISINGAI PAKLYSTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/instrukcija-kaip-teisingai-paklysti/) - „Fluxus“ Kaune toks gyvas, kad skaitydami postliteratūrą, na, kad ir tai – „Viduramžiais lietuviai rašė raštą Popiežiui, prašydami pripažinti Bebrą Žuvimi!“ – esame modernūs. Visu kūnu jauti šalia gyvenant ir J. Mačiūną, ir J. Meką.
- [AUKŠTESNYSIS SIAUBAS. NAUJOJI SIAUBO FILMŲ BANGA](https://www.nemunas.press/straipsniai/aukstesnysis-siaubas-naujoji-siaubo-filmu-banga/) - Gali būti, kad siaubo kino gerbėjų nėra tiek daug, kiek besižavinčių romantinėmis dramomis, tačiau kino industrijoje svarbūs visokie žanrai. Tad šįsyk – apie šiurpą keliančią kūrybą bei jos istorinį kelią.
- [Ariel Ramirez. Gebėti pagroti tai, ko nėra partitūroje](https://www.nemunas.press/straipsniai/ariel-ramirez-gebeti-pagroti-tai-ko-nera-partituroje/) - Tango jau senokai iš Argentinos persikėlė į Europą, juo žavisi lietuviai, o kauniečiai turi puikią progą mokytis pas tikrą šio žanro virtuozą Arielį Ramirezą. Pokalbyje su spalvinguoju argentiniečiu mėginama prisiliesti prie šios kultūros, pažinti jos šaknis ir gal net atrasti sąsajų su lietuviška pasaulėjauta.
- [VERDIKTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/verdiktas/) - Pirmosios moters, apdovanotos Pulitzerio premija ir net kelis kartus nominuotos Nobelio premijai, apsakymas, įtraukiantis lyg geras detektyvas ir stulbinantis netikėta atomazga.
- [BIRUTĖ LETUKAITĖ: TEATRE MĖGSTU SĖDĖTI PIRMOJE EILĖJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/birute-letukaite-teatre-megstu-sedeti-pirmoje-eileje/) - Lietuvos šiuolaikinio šokio istorijoje Birutės Letukaitės vardas jau visiems laikams įrašytas aukso raidėmis, tačiau ji yra ne tik Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja, vadovė, režisierė, simbolis – be jos neįmanomas ir miesto kultūrinis gyvenimas.
- [SPYGLIAI IR GYVENIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/spygliai-ir-gyvenimas/) - Ruduo. Rudai – tarsi sukrešėjusiu, nebetekančiu krauju – visose žemės atodangose išsiverčia bet kokios buvusios žaismingos vasaros spalvos. Lapai medžių šakose ar ant šaligatvių, augalai soduose, daržuose, gėlės parkuose ir po daugiabučių langais – nesvarbu, kas ir kur augo, visa virsta vientisu tręštančiu paklotu, kurį neilgai trukus užklups ir prispaus pirmosios geliančio lapkričio snaigės. Išdidžios ir nekintančios stovės
- [TELEVIZIJOS VIZIJOS TARPUKARIO LIETUVOJE (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/televizijos-vizijos-tarpukario-lietuvoje-2/) - Antrojoje pasakojimo apie televizijos atsiradimą ir perspektyvas tarpukario Lietuvoje dalyje įsitikinsite, jog lietuviai savais išradimais tada lenkė laiką, tačiau vangus vyriausybės požiūris visus procesus užvilkino.
- [JULIJA SKUDUTYTĖ: AKVARELE LIEDAMA SMULKMENIŠKUS  NATIURMORTUS – TIESIOG KAIFUOJU](https://www.nemunas.press/straipsniai/julija-skudutyte-akvarele-liedama-smulkmeniskus-natiurmortus-tiesiog-kaifuoju/) - Savo darbuose į kasdienybės smulkmenas bei netikėtus kontrastus susitelkianti dailininkė pasakoja apie akvarelės žanro iššūkius ir galimybes šią estetiką pakreipti netikėta linkme.
- [VILTIES SĖKLOS POSTAPOKALIPSĖS DIRVOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/vilties-seklos-postapokalipses-dirvoje/) - Kinas seniai yra pamėgęs pasaulio pabaigos temą. Straipsnyje aptariami du postapokalipsės scenarijų gvildenantys filmai, vieną kurių sukūrė lietuvių režisierė Kristina Buožytė ir prancūzų režisierius Bruno Samperis.
- [KAS VIS DAR PATINKA MARTYNUI BIALOBŽESKIUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kas-vis-dar-patinka-martynui-bialobzeskiui/) - Interviu su žymiu lietuvių kompozitoriumi, aprėpiančiu įvairiausius žanrus – nuo akademinės, populiariosios muzikos iki kūrinių teatrui – ir prisipažįstančiu, kad visas tas muzikinis miksas jame nenustoja kunkuliuoti.
- [TYLUS VIKTORIJOS LAIKŲ MOTERŲ MAIŠTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tylus-viktorijos-laiku-moteru-maistas/) - Esė nagrinėjamas lėtas ir vangus Didžiosios Britanijos tolsmas nuo savo senojo pasaulio tvarkos, kurioje moterys ne tik neturėjo teisės valdyti asmeninio turto, bet dažnai tapdavo nusikaltimų dėl pinigų aukomis. Tyrimui padeda ne kas kitas, o pats Šerlokas Holmsas.
- [LEMIAMAS MOMENTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/lemiamas-momentas/) - Esė ne tik apie lemiamą momentą fotografo rankose, kai jis gali paspausti užrakto paleidimo mygtuką būtent tą sekundę, kuri ir nulems kadro sėkmę, bet ir apie kritines situacijas, kai pasirenkame vieną ar kitą veiksmą, nuo kurio gali priklausyti net gyvybės išsaugojimas.
- [ARŪNAS KULIKAUSKAS: FOTOGRAFAI REŽIMUI BUVO PATYS PAVOJINGIAUSI](https://www.nemunas.press/straipsniai/arunas-kulikauskas-fotografai-rezimui-buvo-patys-pavojingiausi/) - Menininkas, fotografas A. Kulikauskas 2021 m. surengė savo darbų parodą, netikėtai pavadintą „Paskutinė“. Vis dėlto interviu – ne apie pabaigą, o apie didelę svajonę sukurti visų Lietuvos fotografijų institutą, fotografijos kosmosą bei dzenbudizmą, padedantį tapti geresniu krikščionimi.
- [NOBELIO PREMIJOS LAUREATĖS  VARŠKĖČIŲ RECEPTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nobelio-premijos-laureates-varskeciu-receptas/) - Pjesės ištraukoje veikėjos paneigia įsitikinimą, kad vienos lyties atstovės būtinai solidarizuojasi joms svarbioje kovoje su seksizmu, net atvirkščiai – kartais jos pačios viena su kita elgiasi tiesiog seksistiškai.
- [PRADINGUSIOS FOTOGRAFIJOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/pradingusios-fotografijos/) - Novelėje poetiškai, metaforiškai perteikiama vienos akimirkos ir viso gyvenimo pajauta, kurią užfiksuoja jauna mergina Kamilė, norinti nufotografuoti vėją.
- [GABRIELĖ LADYGAITĖ: KŪRYBINIS PROCESAS – ĮDOMIAU UŽ PREMJERĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/gabriele-ladygaite-kurybinis-procesas-idomiau-uz-premjera/) - Jaunosios kartos teatro aktorė, ne kartą pastebėta ir puikiai įvertinta šios srities kritikų, dalijasi savo patirtimis scenoje, prisimena išbandymus filmuojantis televizijos serialuose ir aptaria tiesioginio santykio su žiūrovais svarbą „juodosios dėžutės“ erdvėje.
- [LAIŠKAS AUSTĖJAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/laiskas-austejai/) - „Nemune“ prozos kūriniu debiutuojantis E. Bolšakovas atskleidžia be galo vaizdingą ir fantasmagorišką archyvaro paslaptį, kurią šis patiki nepažįstamajai.
- [KALIFAS VALANDAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/kalifas-valandai/) - Trumpa amerikiečių rašytojo Richardo Brautigano, vadinamo paskutiniuoju bytniku, gyvenimo, kūrybos bei indėlio į pasaulio literatūrą ir kultūrą apžvalga.
- [Richard Brautigan | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/richard-brautigan-poezija/) - Praeitame šimtmetyje kurti eilėraščiai ir šiandieną skamba labai šiuolaikiškai. Tarkime, šios eilutės: „ laikas į žemę sodinti knygas, / kad iš jų puslapių / išaugtų daržovės ir gėlės.“
- [„PAKUI HARDWARE“. DABAR LABIAU NEI BET KADA](https://www.nemunas.press/straipsniai/pakui-hardware-dabar-labiau-nei-bet-kada/) - Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėjais Neringa Černiauskaite bei Ugniumi Gelguda apie jų požiūrį į naująsias technologijas, žmogaus, gamtos ir dirbtinių kūno tęsinių jungtis, kūrėjo ir mokslo, kapitalizmo, naujojo materializmo santykius.
- [ĮKVEPIANTIS TARPUKARIO PAŠTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/ikvepiantis-tarpukario-pastas/) - Ryte skubėdama atrakinu surūdijusią pašto dėžutę, raktas gailiai cypteli. Tikiuosi rasti sąskaitas už butą; kai kurios jų dar neskait­menizuotos ir tebeateina popieriniu pavidalu. Tačiau vietoje mokesčių – atvirlaiškis. Vienoje pusėje – Kauno centrinio pašto nuotrauka, kitoje – du sunkiai įskaitomi žodžiai. Iš kur jis? Nei atgalinio adreso, nei parašo. Šis paslaptingas atvirlaiškis privertė prisiminti vaikystę, kai švenčių proga
- [JŪRATĖ TRIMAKAITĖ. VISOMIS KRYPTIMIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurate-trimakaite-visomis-kryptimis/) - Lietuvoje profesionalūs lėlininkai ruošiami itin retai, nors parengtieji jau ne kartą įrodė savo kūrybinius pajėgumus bei atsidavimą profesijai. Štai uostamiestyje mokslus išėjęs kursas įsiliejo į Klaipėdos lėlių teatro kolektyvą ir tapo reikšminga jo kūrybinės komandos dalimi, o sostinėje 2010 m. studijas baigę šios specializacijos artistai atnaujino valstybinių lėlių teatrų trupes Vilniuje ir Kaune, karjeras pradėjo
- [Dario’us Argento’as – baime žaidžiantis vaikas](https://www.nemunas.press/straipsniai/darious-argentoas-baime-zaidziantis-vaikas/) - „Baimė? Paprastai į ją žiūrime kaip į kažką labai blogo ir negatyvaus, bet juk tai dėl jos esame gyvi – baimė mus pastoviai saugo nuo pavojaus“, – teigia Dario’us Argento’as. Jeigu kino aistruolių paklaustumėte, kas yra itališko siaubo kino klasika, greičiausiai išgirstumėte du vardus – Lucio’aus Fulcio ir Dario’aus Argento, – tačiau mažai kas galėtų išvardyti daugiau nei kelis
- [CIRKO GARSAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/cirko-garsai/) - Manoji vaikystė prabėgo iki šiol Kaune tebesančioje Žemuogių gatvelėje, dabartinės Petro Vileišio aikštės pašonėje. Kasmet tarp vaikų žaibiškai pasklisdavo džiugiausia žinia: atvažiuoja CIRKAS! Prasidėdavo pasakiškas, užburiantis, magiškas gyvenimas. Spalvingoje ir triukšmingoje cirko stovykloje leisdavau ištisas dienas, o naktimis aikštėje riaumodavo liūtai, tigrai, lokiai, kiti žvėrys, lodavo šunys, bliaudavo kupranugariai. Jaučiausi daugybę kartų perskaitytų knygų apie
- [TELEVIZIJOS VIZIJOS TARPUKARIO LIETUVOJE (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/televizijos-vizijos-tarpukario-lietuvoje-i/) - Netolimos COVID-19 pandemijos ir karantinų patirtys, regis, dar kartą visiems parodė, koks brangus bei svarbus šiais laikais yra gebėjimas nuotoliu perduoti judančius vaizdus ir garsą. Namuose izoliaciją leidusiems žmonėms tiesioginiai videoskambučiai atstojo tiek dalykinius darbo posėdžius, tiek mokyklos klasę, o po darbo valandų vaizdinė medžiaga neretai tapdavo ir pramogų šaltiniu. Visa tai šiandien veikiausiai būtų
- [ROBERTAS ŽYMANTAS. LIETUVIS GITARISTAS IŠ SAN FRANCISKO](https://www.nemunas.press/straipsniai/robertas-zymantas-lietuvis-gitaristas-is-san-francisko/) - Robertas Žymantas (Robert Zhimantas) – Lietuvoje gimęs ir augęs amerikiečių gitaros virtuozas, itin savitos muzikos kūrėjas bei atlikėjas. Daugiau nei trisdešimt metų pragyvenęs JAV, jis jau pusmetį ir vėl gimtojoje žemėje, čia įrašinėja autorinį albumą. „Planuoju likti Lietuvoje, kurti muziką, įrašinėti, pasigilinti į lietuviškąjį folklorą ir stengtis būti kažkuo naudingas kitiems“, – sako Robertas. Gitaristas puikiai (be
- [VILIUS DRINGELIS: DIZAINAS MAN SIEJASI SU INTUICIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/vilius-dringelis-dizainas-man-siejasi-su-intuicija/) - Neretai susimąstau, kaip keista, kad visuomenėje vis dar egzistuoja ir tam tikra prasme yra gajūs menininkų stereotipai. Štai, tarkim, tapytojo. Kaži kodėl šios profesijos atstovai įsivaizduojami kaip susivėlusios, savo darbuose užsikuitusios, niekur nieko nespėjančios būtybės, kurioms neretai dar priklijuojama ir kokia priklausomybių etiketė. Paraleliai, kaip absoliuti priešingybė, kažkur sklando ir dizainerio stereotipas. Klasikinis jo įvaizdis
- [APIE ANIMACIJĄ, MOTYVACIJĄ IR EGO SUVALDYMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-animacija-motyvacija-ir-ego-suvaldyma/) - Pokalbis su Jurga Šeduikyte ir Robertu Nevecka Robertas Nevecka yra lietuviško kino varomoji jėga, daugybei šalies režisierių jis – nepakeičiamas filmavimo aikštelės strategas. Nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė kino režisūrą, tai išskirtinis animacijos meistras. Jurga Šeduikytė, puikiai žinoma dainininkė, nebijanti eksperimentuoti jungdama skirtingas meno sritis, drąsiai kalbanti paprastai nutylimomis temomis, surėmė pečius su
- [IŠ EKRANŲ Į MASES](https://www.nemunas.press/straipsniai/is-ekranu-i-mases/) - Tai, jog kinas veikė madą nuo pat savo atsiradimo – nebekvestionuotina. Būtent tuomet dėmesys nuo Paryžiaus mados namų, iki tol diktavusių jos tendencijas, persikėlė į Holivudą. Išties, labai įdomu, kaip kino medija leido suvienodinti geografinę įtaką mados ir asmeninio stiliaus klausimais. Tačiau, prieš sukdami prie minėtųjų dešimtmečių, atlikime nedidelį istorinį ekskursą tam, kad pamatytume, kaip įsisuko
- [FOKUSININKO KERŠTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/fokusininko-kerstas/) - Stephenas Leacockas (1869–1944) – Kanados humoristas, gimęs Svonmore, Hampšyro grafystėje (Didžioji Britanija). Nuo šešerių metų augo Ontarijo provincijoje, Kanadoje. Studijavo Toronto ir Čikagos universitetuose. 1903–1936 m. dėstė politinę ekonomiką Makgilio universitete. Jo pirmoji knyga – „Politikos mokslų elementai“ (Elements of Political Science, 1906), o rašytojo humoristo karjera prasidėjo nuo apsakymų rinkinio „Literatūrinės klaidos“ (Literary Lapses,
- [MONIKA NEVERAUSKAITĖ – MERGINA SU CYRO RATU](https://www.nemunas.press/straipsniai/monika-neverauskaite-mergina-su-cyro-ratu/) - Monika Neverauskaitė – viena pirmųjų profesionalių mūsų šalies artisčių, dirbančių šiuolaikinio cirko lauke. Ji vienintelė lietuvė, kurios kūryba grindžiama Cyro rato disciplina (judindamas lanką artistas jo viduje ir aplink atlieka akrobatinius judesius). Monika Danijoje „Performers House“ mokykloje baigė šiuolaikinio cirko kursą, Roterdamo „Codarts“ menų universitete – cirko bakalauro studijas, galiausiai dar dvejus metus tobulinosi cirko mokykloje „Le
- [Lietuvos pantomimos pradžia: Muodrio Tenisono šėlionės](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuvos-pantomimos-pradzia-muodrio-tenisono-seliones/) - Režisierius, aktorius, pedagogas ir dailininkas latvis Muodris Tenisonas (Modris Tenisons, 1945–2020) 1967–1972 m. dirbo Vilniaus bei Kauno teatruose. Jis – pantomimos Lietuvoje pradininkas, mūsų šalyje pastatęs penkis spektaklius, vertinamas kaip filosofinės, intelektualios pantomimos kūrėjas. Šiame tekste noriu supažindinti su mažai žinomais, tačiau itin svarbiais pirmaisiais M. Tenisono metais Vilniuje ir legendiniu spektakliu „Ecce Homo“, įprasminusiu pirmąjį jo suburtos
- [ELIZIEJUS.COM](https://www.nemunas.press/straipsniai/eliziejus-com/) - Ilmaras Taska (gim. 1953 m. Kirove, tremtinių šeimoje) – žinomas estų kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris, išgarsėjęs debiutiniu romanu „Pobeda 1946“, kuris buvo išverstas į 14 kalbų, pelnė ne vieną literatūros premiją, o „The Times Literary Supplement“ išrinko jį vienu geriausių 2018 m. kūrinių. Romane tikroviškai atkurta slogi baimės ir įtarumo aplinka pokario Taline, kai Estija buvo atskirta
- [SIELAMAINYS LUKAS MALINAUSKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/sielamainys-lukas-malinauskas/) - Lukas Malinauskas – jaunosios kartos aktorius, muzikantas, vienodai kūrybinę energiją paskirstantis teatrui, kinui bei muzikai (jis – roko grupės „McLoud“ vokalistas). Baigęs vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirba Oskaro Koršunovo teatre (OKT), kuriame yra sukūręs ne vieną įsimintiną, apdovanojimams nominuotą ir jais įvertintą vaidmenį. Svarbiausias iš jų – 2020 m. už Felikso personažą spektaklyje „Liučė čiuožia“
- [N. S. FROSTÉ – PRANCŪZŲ SALONINĖS DAILĖS ATSTOVAS, PALAIDOTAS ODESOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/n-s-froste-prancuzu-salonines-dailes-atstovas-palaidotas-odesoje/) - Apie menkai žinomo prancūzų dailininko Nicolas Sébastieno Frosté gyvenimo laikotarpį Odesoje duomenų nedaug, tačiau tikėtina, kad jis veikiausiai buvo vienas pirmųjų į Ukrainą „užklydusių“ profesionalių menininkų, vėliau ir įsikūrusių minėtame mieste. Čia paskutiniuosius trylika savo gyvenimo metų praleidęs Frosté palaidotas Pirmosiose miesto kapinėse. Deja, jo kapas, kaip, beje, ir visos kapinės, XX a. 4-ajame dešimt­metyje sunaikintas
- [DARBAS METAVISATOJE:  KAIP ATRODYTŲ GYVENIMAS  VIRTUALIAME BIURE](https://www.nemunas.press/straipsniai/darbas-metavisatoje-kaip-atrodytu-gyvenimas-virtualiame-biure/) - Kalbant apie darbą, skaitmeninė atskirtis siejama ne tiek su galimybe naudotis prietaisais ir ryšiais, kiek su įgūdžiais ir mąstysena. Daugelis patyrusių specialistų niekada nebuvo išmokę daugiau nei elementarių el. pašto, paieškos internete bei „Microsoft Office“ pagrindų. Vietoj to, kai kas nors nepavyksta, jie pasikliauna šalia esančiais kolegomis arba IT pagalbos tarnyba. Jaunimas, priešingai, jau įrodė
- [LAIKAS, ERDVĖ IR ŠVIESA KATILIŪTĖS KŪRYBOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/laikas-erdve-ir-sviesa-katiliutes-kuryboje/) - Rūta Katiliūtė, viena garsiausių vyresniosios kartos abstrakcionisčių, savo meninę karjerą netikėtai pradėjo nuo vitražo studijų Dailės institute, kadangi vos tik jai 1962-aisiais įstojus į Tapybos katedrą, ši buvo dviem metams panaikinta. Vietoje dailininkės įgijusi vitražistės specialybę ir diplominiam darbui sukūrusi vitražą žymiam sovietmečio Vilniaus alaus restoranui „Tauro ragas“, Katiliūtė pasinėrė į ieškojimų laikotarpį ir įtvirtino
- [ABSOLIUTUS MENO KŪRINYS](https://www.nemunas.press/straipsniai/absoliutus-meno-kurinys/) - Panašu, kad būtent Ludwigas Wittgensteinas ištarė vienintelį teisingą pastebėjimą nuvalkiota gyvenimo ir mirties santykio tema. „Mirtis nėra gyvenimo įvykis.“ Nepaisant savo akivaizdumo, net banalumo, šis teiginys galutinis ir neskundžiamas. Kadangi mirtis nutraukia gyvenimą, ji tikrai nėra jo dalis. Na, jei ant stalo buvo padėtas arbatos puodelis, o paskui jį nunešė, tai puodelio nebuvimas nerodo ankstesnio
- [MATS TRAAT | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/mats-traat-poezija/) - VALSČIAUS SENIŪNAS Mano pavardė Kivi reiškia akmenį, ir namas mano buvo iš akmens, ir širdį aš turėjau akmeninę. Kodėl pastatė kryžių man medinį? JĖTĖ ADER Kadaise, kai buvau jauna, norėjau tapti gailestingąja seserim, jų tokie gražūs nuometai, kiek kavalierių jos tikriausiai turi! Aš niekad nemačiau seselių, tik jų atvaizdus. Ir nesvarbu, juk visuomet šnekėdavau daugiau,
- [KIPRAS MAŠANAUSKAS: LAUKTI MŪZOS GALIMYBĖS NEBĖRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/kipras-masanauskas-laukti-muzos-galimybes-nebera/) - Nors kompozitorius, įvairių spektaklių, filmų bei kitų projektų muzikos autorius Kipras Mašanauskas moka suvaldyti didelio masto kūrinius, yra apdovanotas už daugybę savo darbų, turi vadybinių gebėjimų, jis neslepia, kad šalia visų „efektyvaus“ žmogaus savybių gyvena ir maištininko dvasia, o klausantis aksominio pašnekovo balso tembro neišvengiamai peršasi mintis, jog muzika tiesiog įsipynusi į jo būties audinį.
- [TILTAI IR LAIKMENOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tiltai-ir-laikmenos/) - Senoji Mikėnų civilizacija antikiniame pasaulyje išsiskyrė ne tik be galo įdomia, savita kūryba, bet ir karyba, o šios kultūros ženklų aptinkama iki šiol. Įdomu, jog kai kurie artefaktai ne tik išliko, bet ir tebėra funkcionalūs. Štai kad ir kariniams vežimams skirti arkiniai griovius dengiantys tiltai, pastatyti iš netašytų didžiulių akmenų, mažesnių riedulių bei akmenukų be
- [NESAME ISTORIJOS SAUGOTOJAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/nesame-istorijos-saugotojai/) - Pokalbis su Lietuvą aplankiusiais Japonijos rankų šešėlių teatro „Kakashiza“ įkūrėju ir aktoriumi apie tradicinius menus, jų santykį su šiuolaikine kultūra, vakarietiškosios publikos ypatumus bei svajones apie pasaulinį populiarumą.
- [HOLIVUDO ŽVAIGŽDŽIŲ KARŠTINĖ TARPUKARIO LIETUVOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/holivudo-zvaigzdziu-karstine-tarpukario-lietuvoje/) - Kino kritikų bei žiūrovų emocijos tarpukario spaudos publikacijose, aptarinėjant ano meto Holivudo žvaigždes, neleidžia abejoti, kad JAV kino pramonė darė didžiulį poveikį madai, požiūriui ir net meilės reikalams.
- [DIDŽIŲJŲ PIETŲ KORĖJOS KINO MEISTRŲ TRIKAMPIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/didziuju-pietu-korejos-kino-meistru-trikampis/) - Vis dažniau žiūrovo dėmesį patraukiantis Pietų Korėjos kinas nėra vienspalvis ir patogus. Atvirkščiai – aštrus, provokuojantis, o kartais poetiškas. Straipsnyje pristatomi trys režisieriai, trys skirtingos jų kino kalbos.
- [LIETUVIŠKA KONCEPTUALIOJI KERAMIKA: KAS TAI?](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuviska-konceptualioji-keramika-kas-tai/) - Kol molis tarnavo tik buitiniams poreikiams tenkinti, keramikai teturėjo praktinę užduotį – nulipdyti puodelį gerti arba skulptūrėlę puošti namams. Tačiau vieną dieną šios srities kūrėjai peržengė taikomojo meno slenkstį ir atsidūrė vienoje gretoje su vaizduojamojo.
- [TARP KETURIŲ PASAULIO SIENŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarp-keturiu-pasaulio-sienu/) - Esė, pavyzdžiu pasitelkiant 1794 m. išleistą Xaviero de Maistre’o knygą „Kelionė aplink savo kambarį“, aptariami žmogaus santykiai su savimi ir aplinka, net jei ji – tik nuosavas kambarys.
- [PRINCAS ANT TREČIO LAIPTO](https://www.nemunas.press/straipsniai/princas-ant-trecio-laipto/) - Publikuojamoje absurdo pjesės ištraukoje veikia puikiai iš pasakų pažįstami personažai, kurių pokalbiai apnuogina klasikinių gyvenimo situacijų tragikomiškumą.
- [MADOS NERANGUMAS – VALINGAS PASIRINKIMAS AR VĖJAVAIKIŠKAS ATSAINUMAS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/mados-nerangumas-valingas-pasirinkimas-ar-vejavaikiskas-atsainumas/) - Straipsnyje nagrinėjamos mados ir politikos, socialinių reiškinių sąsajos, teigiant, kad svarbu, ką pasirenkama transliuoti visuomenei nuo podiumų bei žurnalų viršelių, nes mados auditorija yra labai didelė, taigi – turinti realią galią.
- [MANKŠTINTIS, MOKYTIS, MYLĖTI](https://www.nemunas.press/straipsniai/mankstintis-mokytis-myleti/) - Esė apie senstančius ir nesenstančius dalykus, žmogaus gyvybingumo priežastis bei pagarbą kiekvieno iš mūsų asmeninei istorijai.
- [MUZIKOS MAGIJA – NE VIEN ESTETIKOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzikos-magija-ne-vien-estetikoje/) - Dažnai sunku pripažinti, kad mus supantys reiškiniai kokiu nors būdu daro įtaką. Straipsnio autorius mėgina išsiaiškinti, koks gi yra muzikos poveikis fizinei ir psichinei žmogaus bei gyvūnų sveikatai.
- [KVARTETAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kvartetas/) - Centrinės apsakymo figūros – brolis ir sesuo, kurių santykius koreguoja berniuko liga ir tėvų požiūris į „nuskriaustąjį“. Vaizdingai, plačiai, metaforiškai plėtojamas tekstas įtraukia skaitytoją, leng­vai atpažįstantį klasikinius šeimos transformacijos modelius.
- [SVETIMŠALIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/svetimsalis/) - Publikuojame debiutinį jauno autoriaus apsakymą, kurio atsiradimą galima sieti su jo išvykimu studijuoti prie Viduržemio jūros. Vakarų Europoje gyvenančių migrantų pasaulis mums dar nepažįstamas, o šiame tekste jautriai ir atidžiai mėginama įsiklausyti į skalsesnės duonos ieškančio indo kasdienes mintis.
- [DAIVA GASIŪNIENĖ. PRINCIPAI DIKTUOJA UTOPIJĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/daiva-gasiuniene-principai-diktuoja-utopija/) - Pokalbis su Anykščių vyriausiąja architekte D. Gasiūniene apie miestų erdves, architektų santykius su jomis ir užsakovais, pareigas lydinčias misijas, privilegijas bei atsakomybes.
- [Uršulė Toleikytė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/ursule-toleikyte-poezija/) - Skelbiame naujausių poetės eilėraščių iš būsimos knygos „Musmirusiųjų“. Ironiški, keista kalbos struktūra išsiskiriantys tekstai liudija abrutytišką pasaulio artikuliavimą, kuriam išgirsti reikia išskirtinės klausos.
- [FILOSOFIJA IR „GERIAUSIEJI“](https://www.nemunas.press/straipsniai/filosofija-ir-geriausieji/) - Vienas žymiausių antikos vyrų Markas Aurelijus jaunystėje žavėjosi sportu ir daug laiko skyrė imtynėms, boksui, net ritualiniams šokiams su šarvais, vis tik vėliau iki pat senatvės sveikatos neturėjo. Bet šitai nesukliudė jam tapti puikiu karaliumi, karvedžiu bei filosofu. Ne, atvirkščiai – pirmiau filosofu, o tik paskui karvedžiu. Romos valdovas saviugdos kryptimi, atmetęs „tuščių teorijų“ sofistiką, pasirinko
- [KING KONGAS TARPUKARIO LIETUVOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/king-kongas-tarpukario-lietuvoje/) - Smagūs buvo Kaune laikai, kai kino teatrai lūžo nuo norinčiųjų išvysti jei ne vikruolį Tarzaną, tai milžinišką siaubūnę gorilą. Štai filmas „King Kongas“ buvo pristatomas kaip grandiozinė Naujųjų metų švenčių programa ir publikai paliko gilų įspūdį.
- [GENIUS LOCI – POST MORTEM](https://www.nemunas.press/straipsniai/genius-loci-post-mortem/) - Trumpa refleksija apie mus – žvelgiančius į aplinką bei joje gyvenančius objektus ir manančius, kad iš visų jų esame svarbiausi.
- [Serafima ir Bogdanas](https://www.nemunas.press/straipsniai/serafima-ir-bogdanas/) - Estų rašytojo Baltijos Asamblėjos literatūros premija apdovanoto romano ištrauką lietuvių skaitytojams pristato vertėja Danutė Sirijos Giraitė.
- [GENIJAI.LT](https://www.nemunas.press/straipsniai/genijai-lt/) - Skelbiame ištrauką iš TV serialo, pasakojančio apie klasikais tapusius lietuvių rašytojus, pilotinės serijos scenarijaus. Šįkart autorius leidžia pasižvalgyti po pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo gyvenimą, apie kurį svarsto šiuolaikiniai pramogų pasaulio veikėjai.
- [EGLĖ KARPAVIČIŪTĖ: KULTŪRA YRA MANO NATŪRA](https://www.nemunas.press/straipsniai/egle-karpaviciute-kultura-yra-mano-natura/) - Tapytoja E. Karpavičiūtė pokalbyje aptaria laiko spiralę ir mano, kad šiuolaikinė kultūra yra persmelkta praeities būsenų, todėl tapybos neįsivaizduoja be jos istorinio konteksto.
- [EGLĖ KIŽAITĖ. AUGINTI  VAIKŲ TEATRO GRŪDĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/egle-kizaite-auginti-vaiku-teatro-gruda/) - Deja, tačiau vaikų ir jaunimo teatras vis dar laikomas nelabai rimta sritimi, į kurią iki šiol žiūrima atsainiai. Režisierė E. Kižaitė stengiasi paaiškinti, kodėl taip manoma ir kaip yra iš tiesų.
- [„Sabbatai Cevi“ – tarpukario teatrą sužavėjusi netikro mesijo drama](https://www.nemunas.press/straipsniai/sabbatai-cevi-tarpukario-teatra-suzavejusi-netikro-mesijo-drama/) - Apokaliptinės ir mesijo atėjimo pranašystės – žydų misticizme populiarus motyvas, tad nenuostabu, kad ši egzotiška tema dar XX a. patraukė ir scenos meistrų, pavyzdžiui, režisieriaus Andriaus Oleko-Žilinsko, dėmesį.
- [LIETUVIŠKA DRAMATURGIJA KAIP NYKSTANTI RŪŠIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuviska-dramaturgija-kaip-nykstanti-rusis/) - Teatro kritikė I. Ragelskienė aptaria lietuviškos dramaturgijos situaciją, teigdama, kad nūdiena byloja gyvus dramaturgus šiuolaikiniame mūsų teat­re tampant paprasčiausia nykstančia rūšimi.
- [Modernios sakralinės architektūros paieškos tarpukariu: Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia](https://www.nemunas.press/straipsniai/modernios-sakralines-architekturos-paieskos-tarpukariu/) - Įspūdinga Kybartų bažnyčios atsiradimo istorija, atskleidžianti, kaip tarpukario architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis įgyvendino savąją modernios sakralinės architektūros viziją.
- [KAIP SKAMBA VALSTYBĖS?](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-skamba-valstybes/) - Straipsnyje apie valstybių himnus sužinosite, kaip šie kūriniai atsiranda, koks ryšys tarp žodžių ir muzikos, kas juos parašo, kokios aistros verda atrenkant tinkamiausią vienai ar kitai šaliai.
- [FONTENBLO MOKYKLOS ALCHEMIJA. PASLAPTINGOS BESIMAUDANČIOS PONIOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/fontenblo-mokyklos-alchemija-paslaptingos-besimaudancios-ponios/) - Odesos Vakarų ir Rytų meno muziejaus vyresnioji mokslo darbuotoja A. Frolkova pasakoja apie XVI–XVII a. sandūros prancūzų meninę erdvę, kurią neįtikėtinu greičiu užpildė mįslingo siužeto paveikslai su besimaudančiomis moterimis. Galbūt tai susiję su anuomet dažną žavėjusia alchemija?
- [Julius Keleras | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/julius-keleras-poezija-2/) - Prisiminimų veidrodyje atsispindintys eilėraščiai pagauna subtilias jausenas ir būsenas, kurios poeto gyvenime dar tokios gyvos, kad ir skaitytojai nesunkiai viską pamatys, užuos, išgirs.
- [PASAULIO BIBLIOTEKOS PADEDA SAUGOTI UKRAINOS KNYGAS IR KULTŪRĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pasaulio-bibliotekos-padeda-saugoti-ukrainos-knygas-ir-kultura/) - Karai ne kartą užmarštin nusinešė svarbias istorines bei kultūrines vertybes, tačiau pasitelkus XXI a. technologijas nemenką dalį jų įmanoma išsaugoti, ir prie to prisidėti gali kiekvienas. Straipsnį papildo išsami vertėjos Viktorijos Sab apžvalga apie minėtąsias iniciatyvas.
- [Epikrizė](https://www.nemunas.press/straipsniai/epikrize/) - Kultūrologas, buvęs Rusijos pilietis K. Kob­rinas savojoje esė neslepia emocijų: „ konkrečioje konkretaus karo situacijoje noriu, kad žmones, atėjusius atimti gyvybių į svetimą šalį, kuo greičiau pribaigtų. Man nesvarbu, kas jie tokie, net jei tai sąlyginai buvę bendrapiliečiai.“
- [NERINGA ABRUTYTĖ | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/neringa-abrutyte-poezija/) - Skelbiame naujausių poetės eilėraščių iš būsimos knygos „Musmirusiųjų“. Ironiški, keista kalbos struktūra išsiskiriantys tekstai liudija abrutytišką pasaulio artikuliavimą, kuriam išgirsti reikia išskirtinės klausos.
- [LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS: KUKLUMAS DAR  NIEKO NEPRAŽUDĖ, O PUIKYBĖ – NE VIENĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/liudvikas-jakimavicius-kuklumas-dar-nieko-neprazude-o-puikybe-ne-viena/) - 2022 m. tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris metu Maironio premija atiteko poetui L. Jakimavičiui. Vis tik pokalbis mažai liečia poeziją, labiau – svarbiausius gyvenimo dėmenis: laisvę, pasirinkimą bei musę ant Biblijos puslapio.
- [SNIEGAS IR POEZIJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/sniegas-ir-poezija/) - Prieš dvejus metus, 2020-ųjų gegužės 12 d., jau gausiai žydėjo alyvos. Regėjos, pavasaris skuba ir šyla kas minutę, sodininkai aikčiojo, kad dar ne viską spėjo susodinti ir susėti, nors stengėsi iš paskutiniųjų. Ir štai minėtąją dieną užslinko tiršti debesys, iš kurių ėmė drėbti sniegą – didžiausiomis saujomis, drėgną, sunkų, neatremiamą. Pamenu, kaip bėgau gelbėti iki žemės
- [Tarzanomanija tarpukario Lietuvoje](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarzanomanija-tarpukario-lietuvoje/) - Nors pirmieji filmai, vaizduojantys laukiniame pasaulyje apsigyvenusį raumeningą gražuolį, Lietuvą pasiekė dar XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, didelio populiarumo jie nesulaukė, o štai knygų prisiskaitę jaunuoliai mielai karstėsi po medžius, kartais net nusisukdami sprandus. Pasirodo, tokią literatūrą specialistai rekomenduodavo skaityti... būsimiems kariams.
- [„KINO PAVASARIO“ GALVOSŪKIAI: APIE NE(PA)TIKUSIUS FILMUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/kino-pavasario-galvosukiai-apie-nepatikusius-filmus/) - Kasmet Lietuvoje vykstantis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ kviečia žiūrovus ir kritikus pamatyti naujausius filmus. Šį kartą straipsnio autorė ėmėsi sudėtingos užduoties iš jų aptarti tuos, kuriais žavėtis nėra paprasta.
- [Pirmųjų Lietuvos operos žiūrovų emocijos](https://www.nemunas.press/straipsniai/pirmuju-lietuvos-operos-ziurovu-emocijos/) - Straipsnyje aptariama pirmoji opera Lietuvos teat­re, pastatyta 1920 m. Kaune. Tai žymioji Giuseppe’ės Verdio „Traviata“, ilgainiui tapusi priežastimi kiekvienų Naujųjų metų išvakarėse aplankyti Kauno valstybinį muzikinį teatrą.
- [PRAEITIS – NE LEDINUKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/praeitis-ne-ledinukas/) - Poetinėje esė rašytoja dalijasi asmeninėmis įžvalgomis apie žmogaus santykį su savąja praeitimi ir dabartimi bei gebėjimą atsispirti ir nusišypsoti vidiniams demonams, atsirandantiems iš skausmo ir pažeminimo.
- [Iškvėpuoti iki laimės](https://www.nemunas.press/straipsniai/iskvepuoti-iki-laimes/) - Teatro kritikė A. Kaminskaitė gilinasi į britų dramaturgo Duncano McMillano pjesės „Plaučiai“ problematiką bei pastatymus užsienyje ir Lietuvoje. Ieškodama atsakymo, kas aktualu lietuviškai scenai, autorė galiausiai konstatuoja laimės bei meilės troškimo viršenybę.
- [Čia esu aš](https://www.nemunas.press/straipsniai/cia-esu-as/) - Būsimo romano ištrauka su skaitytojais dalijasi kaunietis rašytojas E. Janušaitis, visą gyvenimą likęs ištikimas savo gimtajam Žaliakalniui, roko dvasiai ir laisvės siekiui. Kūrinyje atspindimos nonkonformistinės jaunimo nuotaikos Kaune, prieš pat Romo Kalantos susideginimą alsavusiame nepaaiškinamomis nuojautomis.
- [GEDIMINAS DAPKEVIČIUS: MUZIKA GALI REIKŠTIS ĮVAIRIAUSIAIS BŪDAIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gediminas-dapkevicius-muzika-gali-reikstis-ivairiausiais-budais/) - Pokalbis su muzikos kūrėju ir atlikėju G. Dapkevičiumi, apie kurį ne melomanai žino mažai, tačiau perskaičius jo mintis kyla didžiulis noras susirasti įrašų ir išgirsti, kaip melodijose skleidžiasi šios įdomios asmenybės pasaulėjauta.
- [Ideologinių verpetų sūkuryje. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas (1945–1951) bei jo auklėtiniai (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/ideologiniu-verpetu-sukuryje/) - Straipsnio apie Institutą tęsinyje plačiau pasakojama apie jame dirbusius bei kūrusius Liudą Truikį ir Liudviką Strolį, stengiamasi atsakyti į klausimą, kaip politika paveikia žmonių pasirinkimus ir gyvenimus.
- [LINAS JUSIONIS: BUVAU IR TEBESU ŠIEK TIEK NUOŠALYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/linas-jusionis-buvau-ir-tebesu-siek-tiek-nuosalyje/) - Dailininkas L. Jusionis – savitas balsas lietuvių abstrakcionistų chore, pripažįstantis, kad jo kūriniuose yra ir detektyviškumo, ir scenografiškumo. Abi savo mėgstamas veiklas – tapybą ir dviračių sportą – menininkas laiko vienodai dekadentiškomis ir maloniomis.
- [KATERYNA MICHALICYNA | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/kateryna-michalicyna-poezija/) - Skaudūs, aštrūs, asmeniniais išgyvenimais ir karo patirtimis pulsuojantys penkių Ukrainos poečių eilėraščiai, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė poetas Marius Burokas.
- [RIMAS DRIEŽIS. NUOLANKUS LĖLIŲ  TEATRO ISTORIJOS ARCHYVARAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/rimas-driezis-nuolankus-leliu-teatro-istorijos-archyvaras/) - Geriausia, ką galima daryti šiuo sudėtingu laikotarpiu – pasistengti nuveikti atidėliotus, bet svarbius darbus. Taip mąsto lėlininkas R. Driežis, apsiėmęs sutvarkyti savąjį Lietuvos lėlių teatro istorijos archyvą ir kviečiantis drauge pažinti jos subtilybes.
- [DALIA ČIUPAILAITĖ-VIŠNEVSKA. MIESTO TĖKMĖS STEBĖJIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/miesto-tekmes-stebejimas/) - Pokalbyje stengiamasi suprasti, kas yra architektūros sociologija, kuo šios srities specialisto žvilgsnis į miestą skiriasi nuo architekto matymo, kokių detalių ir visumos ignoravimas sukuria daugybę problemų, naujai projektuojant istorines vietas bei tikslines erdves.
- [KADENCIJA (2017–2022)](https://www.nemunas.press/straipsniai/kadencija-2017-2022/) - Ištrauka iš kino ir teat­ro kūrėjos T. Kavtaradze’ės pjesės, kurioje išryškėja pačios autorės atvaizdas. Šis tekstas – kelerių metų „portretas“, kuriame ieškoma atsakymo į klausimą, ką reiškia gyventi savo gyvenimą taip, kaip nori, liekant sąžiningam sau, ieškant savo vietos santykiuose, globaliniame kontekste, asmeninėse idėjose apie save, kitą ir pasaulį.
- [Apie mokyklą, baimes ir Ukrainą](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-mokykla-baimes-ir-ukraina/) - Rašytojas J. Keleras vis dažniau naršo po asmeninės istorijos užkaborius ir juose aptinka iki dabarties nepakitusių įspaudų, kartais slegiančių, kartais džiuginančių, arba staiga įžvelgia paraleles su tuo, kas vyksta dabar, pavyzdžiui, karu Ukrainoje.
- [MONIKA DIRSYTĖ: MANYJE NEBELIKO PERTEKLIAUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/monika-dirsyte-manyje-nebeliko-pertekliaus/) - Vienas sudėtingiausių ir Lietuvoje anaiptol ne itin populiarus meno žanras – performansas. Žymi jo kūrėja M. Dirsytė įsitikinusi: „Koks talentingas menininkas bebūtų, jei jis apakintas didybės, puikybės ar paviršutiniško hedonistinio mąstymo, jo kūryba anksčiau ar vėliau pasmerkta žūti.“
- [Kulkosvaidis ir žiedas](https://www.nemunas.press/straipsniai/kulkosvaidis-ir-ziedas/) - Šaltas šaltas pavasaris… Iki balandžio vidurio naktimis šalnos. Nieko nebodami parkų inkiluose peri tik dančiasnapiai. Na, žmogui taip atrodo, nes varnėnai, nors ir visaip laido savo švilpynes, kad jaukiai sėdėtų jiems sukaltuose nameliuose – nematyti. Kuo gi jauniklius maitintų – jokia gyvybė nei skraidžioja, nei ropoja. Ir vis tik – vos pasikeičia vėjas, vos pro debesį išlenda saulė,
- [Radijo laida „Audronaša“:  Lietuvos sunkiosios muzikos ekosistema](https://www.nemunas.press/straipsniai/radijo-laida-audronasa-lietuvos-sunkiosios-muzikos-ekosistema/) - Pokalbis su sunkiosios muzikos gerbėju ir populiarintoju Gediminu Šečkumi, jau 15 metų savo iniciatyva vedančiu jai skirtą radijo laidą. Kokia nedidelė auditorija bebūtų, su meile ir entuziazmu daromas darbas visada svarbus ir pastebimas.
- [BARBORA ADAMONYTĖ-KEIDŪNĖ: VIENAS MALONUMAS YRA PALEISTI OBJEKTĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/barbora-adamonyte-keidune-vienas-malonumas-yra-paleisti-objekta/) - Pokalbis apie lietuvių dizainą, jo daugiabalsiškumą, svarbiausius B. Adamonytės-Keidūnės darbus, principus bei didelius mažagabaričių objektų kūrybos keliamus iššūkius ir dovanojamus laimėjimus.
- [TIESA AR ŠMAIKŠTI DEZINFORMACIJA?](https://www.nemunas.press/straipsniai/tiesa-ar-smaiksti-dezinformacija/) - Smagi ir lengva akademinės muzikos didžiųjų pasaulio kompozitorių panašumų, sąsajų bei skirtumų apžvalga, paneigianti internete sklandančius mitus. Tai savotiškas indėlis į patraukliai pateikiamos, bet nebūtinai tikslios informacijos srautų filtravimo darbą.
- [Žieminės logoliturgijos](https://www.nemunas.press/straipsniai/ziemines-logoliturgijos/) - Ištrauka iš filosofo T. Kiaukos esė, kurioje mąstoma apie kalbą, komunikaciją su savimi ir pasauliu, nuolatinę saviapgaulę, didžiųjų idėjų ir pasakojimų mirtį bei pavasario pilnatvę.
- [Kinas tarpukario Lietuvoje: kino pramonės gimtis](https://www.nemunas.press/straipsniai/kinas-tarpukario-lietuvoje-kino-pramones-gimtis/) - Nepriklausomos Lietuvos kinas, pergyvenęs ne vieną istorinį lūžį, atgimsta iš naujo, jo kūrėjams vis dažniau atsigręžiant į šalies tarpukario „pirmuosius“. Istorikė U. M. Andrijauskaitė pasakoja, kokia buvo kino pramonės Lietuvoje pradžia, kokie dideli užmojai ir kuriozai ją lydėjo.
- [Aukso spalvos geležėlių šventė](https://www.nemunas.press/straipsniai/aukso-spalvos-gelezeliu-svente/) - Kasmet kovo 27-ąją minime Tarptautinę teatro dieną, tačiau tai, kaip ji įprasminama Lietuvoje, pasak teatro kritikės K. Steiblytės, bendram džiaugsmui teatru ir vieniems kitų darbais neretai kelius labiau užveria nei atveria.
- [I AM INSOMNIA](https://www.nemunas.press/straipsniai/i-am-insomnia/) - Ištrauka iš pjesės, kurioje šiuolaikinis žmogus stengiasi ištrūkti iš dramblio dydžio baimės ir užburto nemigos rato. Tik staiga nuskamba tėvelio balsas: „Žinai, išsiaiškinau, kad kai nemiegi, reikia atsikelt ir kokią razinką suvalgyt.“
- [Ideologinių verpetų sūkuryje. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas (1945–1951) bei jo auklėtiniai (I)](https://www.nemunas.press/straipsniai/ideologiniu-verpetu-sukuryje-kauno-taikomosios-ir-dekoratyvines-dailes-institutas-1945-1951-bei-jo-aukletiniai-i/) - Sovietmečiu gyvavusi Kauno meno mokykla išsaugojo savo siekius išlikti kaip įmanoma labiau nepriklausoma. Tai daryti padėjo laisvoje Lietuvoje augę pedagogai, studentų pasiryžimas ir bendra miesto atmosfera.
- [Adomas Galdikas – prancūzų numylėtinis,  per vėlai įvertintas Lietuvoje](https://www.nemunas.press/straipsniai/adomas-galdikas-prancuzu-numyletinis-per-velai-ivertintas-lietuvoje/) - Straipsnis apžvelgia vieno svarbiausių lietuvių menininkų Adomo Galdiko gyvenimą, kūrybos kelią, nuveiktus darbus ir pripažinimą už tėvynės ribų. Tekstas sukelia daug prieštaringų jausmų ir klausimų, iš kurių išsiskiria pagrindinis – kodėl mes taip nemylime savųjų?
- [CHARKIVAS: ATEITIS LAISVĖS AIKŠTĖJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/charkivas-ateitis-laisves-aiksteje/) - Esė apie Charkivą parašyta 2019-aisiais, tačiau dabar, kai šį miestą bombarduoja kaimyninės šalies diktatorius, vaizdai pasikeitę neatpažįstamai. Teksto autorius tikisi, kad visai kitomis aplinkybėmis matyta Laisvės aikštė virs didingiausia tikrosios Laisvės aikšte, kai gyvenimas nugalės negyvenimą.
- [Leistinas privatumas](https://www.nemunas.press/straipsniai/leistinas-privatumas/) - Devintajame XX a. dešimt­metyje į užrašus nugulę pastebėjimai, pajutimai, pagalvojimai, patyrimai dabar atrakinami paties rašytojo valia. D. Kajokas praskleidžia savo kasdienybės užuolaidą ir leidžia skaitytojams peržengti privatumo ribą.
- [Invazija į Ukrainą – tai karas  prieš visas demokratines valstybes](https://www.nemunas.press/straipsniai/invazija-i-ukraina-tai-karas-pries-visas-demokratines-valstybes/) - Kyjivo Nacionalinio meno ir kultūros muziejaus komplekso „Mystetskyi Arsenal“ generalinės direktorės kreipimasis į kultūros bendruomenę dėl paramos ir palaikymo Ukrainai.
- [Renata Karvelis | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/renata-karvelis-poezija/) - Savitas, keistas, moteriškas, intymus eilėraščių pasaulis, kurį autorė mėgina ištarti labai arti žemės plūduriuojančia kalba, nė neketinančia apsimesti pakylėta substancija.
- [VAINIUS BAKAS | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/vainius-bakas-poezija/) - Naujausi klasikine eilėdara rašančio jaunosios kartos poeto eilėraščiai persmelkti išgyvenimų, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje.
- [JŪRATĖ ONAITYTĖ. TEATRE TEIGTI GYVENIMĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/jurate-onaityte-teatre-teigti-gyvenima/) - Pokalbis su žymia teatro ir kino aktore Jūrate Onaityte apie išskirtines patirtis, asmeninius santykius su vaidmenimis ir esmines tiesas bei apie „trapumą, kai užmirštame įvertinti laisvę, kurią turime, ir kaip ji gali būti akimirksniu atimta“.
- [BARBARAI IR TIKĖJIMAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/barbarai-ir-tikejimas/) - Pokario tėvų vaikai, Atgimimo tėvų vaikai, nepriklausomos Lietuvos tėvų vaikai – nė vieni jų netikėjo, kad XXI amžiuje yra įmanomas karas. Europoje. Tas fizinis, su ginklais, bombarduojant miestus ir kaimus, žudant civilius, atimant gyvybę kūdikiams, vaikams, moterims, seneliams… Kad įmanoma įvažiuoti į suverenios valstybės teritoriją tankais ir išsprogdinti gimdymo namus, ligonines, mokyklas, darželius. Bet tai vyksta. Rusija
- [Kaip Paolas Sorrentinas didįjį kiną atvedė į žiūrovų namus](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-paolas-sorrentinas-didiji-kina-atvede-i-ziurovu-namus/) - Susižavėjusio žiūrovo, kuris yra dar ir kino žinovas, pasakojimas apie antrąjį italų F. Fellinį – P. Sorrentiną. Kuo šie režisieriai panašūs ir skirtingi bei kodėl jie tokie svarbūs ne tik Europos, bet viso pasaulio kinematografijai?
- [VANDA PADIMANSKAITĖ: DIRBU LABIAU ŽAIBO PRINCIPU NEI LIETAUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vanda-padimanskaite-dirbu-labiau-zaibo-principu-nei-lietaus/) - Grafikė V. Padimanskaitė prisipažįsta nesimokiusi tapybos, todėl nežinanti jos principų, taigi, nors ir studijavo Vilniaus dailės akademijoje bei baigė grafikos magistrantūrą, kūrėja save laiko naiviojo meno atstove.
- [„Demonas“ – trečioji opera Lietuvos teatre](https://www.nemunas.press/straipsniai/demonas-trecioji-opera-lietuvos-teatre/) - Michailas Lermontovas, Antonas Rubinšteinas, Faustas Kirša, Antanas Sutkus, Juozas Tallat-Kelpša – jie visi 1921 m. susitiko Kaune, operos scenoje, nusileidus tirštai cigarų dūmų užuolaidai. Teatrologė D. Dementavičiūtė-Stankuvienė aptaria tarpukario Lietuvos sostinėje ne kartą statytą operą „Demonas“ ir to meto kritikų reakcijas bei komentarus.
- [Agnijos Šeiko šokio archeologija](https://www.nemunas.press/straipsniai/agnijos-seiko-sokio-archeologija/) - Klaipėdoje Šeiko šokio teatras – aktyviai veikiantis reiškinys. Choreografė Agnija kuria ne tik savitus šokio spektaklius, bet ir aktyviai ugdo jaunąją kartą bei... senjorus. Ir vis dar tikisi atrasti Troją.
- [PASTABOS APIE TEATRĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/pastabos-apie-teatra/) - Įtaigūs vokiečių dramaturgo ir epinio teatro teoretiko B. Brechto pasvarstymai apie šio meno žanro uždavinius bei misiją. Pastabas apie aktorinį meistriškumą autorius išsako eilėraščiu, ir ši forma puikiai tinka jo minčių įprasminimui.
- [GEDIMINAS GELGOTAS + NIKO = DRĄSA IR GROŽIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/gediminas-gelgotas-niko-drasa-ir-grozis/) - Jaunas, talentingas, pasaulio pub­likai žinomas bei įvairiose scenose laukiamas kompozitorius, dirigentas ir atlikėjas G. Gelgotas pasakoja apie kūrybos ypatumus (nuo kompiuterio laikosi kaip įmanoma toliau!), improvizacijos prasmę ir unikalaus savo suburto ansamblio NIKO darnos jėgą.
- [STASIO EIDRIGEVIČIAUS PASAKŲ PASAULIS: KAUKĖTOS GYVATOS IR NERIMO SLĖNIAI](https://www.nemunas.press/straipsniai/stasio-eidrigeviciaus-pasaku-pasaulis-kauketos-gyvatos-ir-nerimo-sleniai/) - Straipsnyje mėginama kondensuotai apžvelgti S. Eidrigevičiaus 1978–1986 m. knygų iliustracijų fenomeną. Nuo politinio režimo dailininkas nėrė į pasakų pasaulį, tačiau piešė visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiems.
- [Ruduo „Tiffany“ šalyje](https://www.nemunas.press/straipsniai/ruduo-tiffany-salyje/) - Amerikiečių rašytojos Joanos Didion atminimui skirtoje esė autorius pasakoja įspūdžius iš savo gyvenimo JAV, mėgindamas išnarplioti, kodėl tenykščiams žmonėms tokia svarbi „senovė“, klasicizmas, bet visur dominuoja izoliacija.
- [FANTASTIKA TARPUKARIO LIETUVOJE: KAIP BRAZILIJOS LIETUVIS VAIKUS Į MARSĄ SKRAIDINO](https://www.nemunas.press/straipsniai/fantastika-tarpukario-lietuvoje-kaip-brazilijos-lietuvis-vaikus-i-marsa-skraidino/) - Amerikiečių rašytojos Joanos Didion atminimui skirtoje esė autorius pasakoja įspūdžius iš savo gyvenimo JAV, mėgindamas išnarplioti, kodėl tenykščiams žmonėms tokia svarbi „senovė“, klasicizmas, bet visur dominuoja izoliacija.
- [TAURAS KENSMINAS: GAL TAI TUŠTYBĖ, BET ESTETIKA MAN SVARBI](https://www.nemunas.press/straipsniai/tauras-kensminas-gal-tai-tustybe-bet-estetika-man-svarbi/) - Šiame pokalbyje skulptorius T. Kensminas iš karto griebia jautį už ragų – jam nėra neįveikiamų problemų nei su medžiagomis, nei su formomis, nei su prasmėmis. Retas kuris vizualiojo meno atstovas geba taip tiksliai ir vaizdingai dėlioti mintis, palyginimams pasitelkdamas literatūrą ar muziką.
- [Patricija Gudeikaitė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/patricija-gudeikaite-poezija/) - Poetės eilėraščių ciklas fantasmagoriškai ir tuo pat metu labai intymiai prisiliečia prie pragaištingų sielos ir kūno judesių, kai neriama žemyn į juodą chtoniškąją gelmę.
- [SVEIKUOLIO MIRTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/sveikuolio-mirtis/) - Psichodeliniais „sveikųjų“ ir „nesveikųjų“ laikais tereikia į save pažiūrėti trečiuoju asmeniu ir užfiksuoti kiekvienos minutės judesius, kad staiga atsidūręs miške suprastum, jog naktis bus šviesi.
- [DŽEFAS PYTERSAS KAIP PERSONALINIS MAGNETISTAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/dzefas-pytersas-kaip-personalinis-magnetistas/) - Nuotaikingas vesterniškas apsakymas apie sumanų avantiūristą Džefą, akimirksniu galėdavusį virsti indėnų gydytoju Vo-hu ir personalinio mag­netizmo seansais išgydyti sunkiausią negalavimą.
- [LAURYNAS BAREIŠA: SLOGUS KINAS – EMOCINĖ TRENIRUOTĖ ŽIŪROVUI](https://www.nemunas.press/straipsniai/laurynas-bareisa-slogus-kinas-emocine-treniruote-ziurovui/) - Kino operatoriui ir režisieriui L. Bareišai – 33-eji. Kristaus amžiaus sulaukęs kūrėjas 2021 m. Venecijos filmų festivalyje pelnė prestižinį sparnuotąjį „Liūtą“, tapęs konkursinės programos „Horizontai“ nugalėtoju už pirmąjį savo pilnametražį filmą „Piligrimai“, kurio veiksmas sukasi... Karmėlavoje.
- [Pasaulio centras ir moteris](https://www.nemunas.press/straipsniai/pasaulio-centras-ir-moteris/) - Kaip dažnai girdėjome, kad senosiose kultūrose pasaulio centras – ašis, vertikalė – vaizduojamas tarsi medis? Jis yra pats universaliausias simbolis, paaiškinantis, iš kokių dalių susideda ta buveinė, kurioje gyvena žmogus. Kryptis – iš apačios į viršų, iš chtoninės (požeminės) sferos į sakraliąją (dangiškąją), perskrodžiant profaniškąją (žemiškąją). Kitaip tariant, yra tam tikra kažkieno sutverta tvarka, ir ji niekaip neatšaukiama,
- [Vampyrai tarpukario Lietuvoje](https://www.nemunas.press/straipsniai/vampyrai-tarpukario-lietuvoje/) - Nors vampyrų įvairių šalių folklore būta ir seniau, šie padarai išpopuliarėjo 1897 m., pasirodžius airių rašytojo B. Stokerio gotikiniam romanui „Drakula“, o netrukus užtvindė ir kino ekranus. Kai XX a. 3-ojo dešimtmečio viduryje Kauno Šančių kino teatre buvo parodyta F. W. Murnau juosta „Nosferatu“, siaubo istorijų mylėtojų gretos šalyje ėmė augti lyg ant mielių.
- [DAILIOJI LYTIS NATŲ PENKLINĖSE](https://www.nemunas.press/straipsniai/dailioji-lytis-natu-penklinese/) - Straipsnio autorius istoriografiškai apžvelgia moterų kompozitorių indėlį į muzikos raidą. Pripažindamas, kad daugelio jų vardai iki šiol teberašomi paraštėse, A. Kukaitis stengiasi nors iš dalies papildyti skaitytojų žinių bagažą, išryškindamas svarbiausias pavardes bei kūrinius.
- [AGNĖ KUZMICKAITĖ: MAN SVARBU, KAD KŪRINIAI RANDA ATGARSĮ SAVO EPOCHOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/agne-kuzmickaite-man-svarbu-kad-kuriniai-randa-atgarsi-savo-epochoje/) - Agnė Kuzmickaitė – bene vienintelė mados dizainerė, apsigynusi daktaro disertaciją ir galinti apie rūbų istoriją bei dabartį rimtai padiskutuoti su šios srities žinovais. Menininkė savąja kūryba prisidėjo ir prie Lietuvos teatro kostiumų, ir prie populiariosios scenos atlikėjų rūbų, ir prie šiuolaikinės mados kūrimo.
- [Kraštovaizdis: vieta, grožis, laikas ir tapatybė](https://www.nemunas.press/straipsniai/krastovaizdis-vieta-grozis-laikas-ir-tapatybe/) - Keturių leidinio „Landscape +: 100 words to inhabit it“ autorių esė apie kraštovaizdį ir jį atspindinčias sąvokas, kuriose į temą pažvelgiama lengvai ir poetiškai. Esame patikinami: „XXI amžiuje privalome leisti atsirasti naujiems kraštovaizdžiams. Laisviems kraštovaizdžiams. Neišvengiamiems kraštovaizdžiams.“
- [Pomirtinio pasaulio vizijos kine  ir Čiurlionio paveiksluose](https://www.nemunas.press/straipsniai/pomirtinio-pasaulio-vizijos-kine-ir-ciurlionio-paveiksluose/) - Po to, kai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas iš M. K. Čiurlionio paveikslų sukūrė virtualios realybės filmą „Angelų takais“, daugybė dalykų apie šį menininką atsivėrė naujoje šviesoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama pomirtinio pasaulio tema, kurią galima atpažinti ir M. K. Č. vizijose, ir kino kūrėjų sukurtose juostose, į kurias įpinta tapyba.
- [Mano Velsas](https://www.nemunas.press/straipsniai/mano-velsas/) - Ar žinojote, kad velsiečiai – tikrieji britai, kurių žemę puldinėjo anglai, saksai, danai, airiai, normanai, flamandai, bet jie iki šiol išlaikė savąją kalbą? Kad tai jų kalnakasiai tiekė anglį visiems salos namų židiniams, ir dėl to Angliją gaubė žirnių sriubos tirštumo rūkai? Kad Velsas padovanojo pasauliui karalių Artūrą ir Dylaną Thomą?
- [Egidijus Bavikinas: „Stovėjimas vietoje prilygsta ėjimui atgal“](https://www.nemunas.press/straipsniai/egidijus-bavikinas-stovejimas-vietoje-prilygsta-ejimui-atgal/) - Interviu su Kauno valstybinio muzikinio teatro solistu, plačiajai publikai puikiai pažįstamu tenoru Egidijumi Bavikinu. Pokalbyje dainininkas prisipažįsta, kad daugybę dalykų yra patikėjęs likimui, dėl nieko per daug nesuka galvos ir tiek savo profesiniame kelyje, tiek gyvenime mielai improvizuoja.
- [PANDEMONIUMAS III](https://www.nemunas.press/straipsniai/pandemoniumas-iii/) - Ištrauka iš novelių triptiko, drąsiai neriančio į pragaro gelmes ir tyrinėjančio blogio jėgų gaivalus. Trečioji novelė tiršta vaizdinių, garsų, užkalbėjimų, o visa tai sukuria visumą mistiškų išgyvenimų, sklendžiančių sapno tikrovėje, kur atgyja ir Dante’ės „Pragaras“, ir Geothe’ės „Faustas“, ir Berliozo muzika, ir antikinės orgijos.
- [Neplanuoti prisiminimai](https://www.nemunas.press/straipsniai/neplanuoti-prisiminimai/) - Esė apie laiką ir jame įstrigusius prisiminimus, žmones, jų vardus bei ištartus žodžius. Kiekvienam rašytojui tai yra svarbiausia medžiaga, iš kurios nuolat galima iškrapštyti ką nors įdomaus. Pavyzdžiui, Bernardą Brazdžionį, 1989-aisiais teigusį, kad Algimanto Mackaus niekas nebeprisimins jau po dvidešimties metų.
- [Edita Puskunigytė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/edita-puskunigyte-poezija-2/) - Devynios eilėraščiais papasakotos istorijos, devyni įkvėpimai ir iškvėpimai, devyni mažyčiai kosminio dydžio atskiri pasauliai, besiblaškantys tarp kambario sienų ir vaikų pasakos.
- [EGLĖ RIDIKAITĖ. ĮKRAUTOS PRISIMINIMAIS DROBĖS](https://www.nemunas.press/straipsniai/egle-ridikaite-ikrautos-prisiminimais-drobes/) - Pokalbis su tapytoja Egle Ridikaite, efemeriškus užrašų lapelius, kelionių nuotraukas, kalėdines eglutes, senas močiučių skareles ir apšnerkštas Vilniaus laiptines savo kūriniuose sugebančia paversti įstabiais erdvėlaikiais.
- [Kultūra ir jaunas vynas](https://www.nemunas.press/straipsniai/kultura-ir-jaunas-vynas/) - Na, tai kaip to vyruko, kuris mokėjo vandenį paverst vynu, vardas? Sakote – Jėzus? Buvo ir Jėzus, bet prieš jį Graikijoje pašėliojo toks nežinia iš kur atklydęs ir labai jau negraikiškas dievas Dionisas. Ir ne, ne todėl, kad vynas liejosi laisvai (nors ir ši aplinkybė be galo svarbi), o dėl dievų ir žmonių suartėjimo bei
- [Visvaldas Morkevičius, trūkęs laikas ir prustiški atminties keliai](https://www.nemunas.press/straipsniai/visvaldas-morkevicius-trukes-laikas-ir-prustiski-atminties-keliai/) - Straipsnio autorė skaitytojams pristato fotografą, kurio kūrybiniai ieškojimai primena Marcelio Prousto romanų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Anot jos, Morkevičius, visai kaip Proustas, interpretuoja ženklus, keliaudamas atminties ir užmaršties sąveikų laukais.
- [Žvaigždės sugrįžimas: Olga Čechova 1933-ųjų Lietuvoje](https://www.nemunas.press/straipsniai/zvaigzdes-sugrizimas-olga-cechova-1933-uju-lietuvoje/) - Tęsiame pasakojimą apie tarpukario kino ir teatro aktorės O. Čechovos nuotykius Lietuvoje. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip tuometė spauda vertino Antono Čechovo žmonos vaidybą scenoje, kokių nemalonumų ji patyrė dėl gandų apie bendradarbiavimą su Hitleriu ir kokią paslaptį apie artistę saugojo Sovietų Sąjunga.
- [Lukas Devita. Tarp muzikos virpesių ir kosmoso vibracijų](https://www.nemunas.press/straipsniai/lukas-devita-tarp-muzikos-virpesiu-ir-kosmoso-vibraciju/) - Mažai kas muzikų ir rašytojų bendruomenėse žino, jog Vytautas Vilimas, Lukas Devita ir Lukas Vangelis yra vienas ir tas pats žmogus. Kalbintojui iš unikalaus muzikos kūrėjo ir atlikėjo pavyko išgauti daug paslapčių ir net prisipažinimą apie begalinį nežemiškų civilizacijų atstovų laukimą.
- [Archetipiniai gyvūnai Rūtos Jusionytės kūryboje](https://www.nemunas.press/straipsniai/archetipiniai-gyvunai-rutos-jusionytes-kuryboje/) - Šįkart vizualinį meną aptaria ne menotyrininkė, bet psichologė, tad žvilgsnis krypsta į R. Jusionytės tapyboje bei skulptūrose pasikartojančias gyvūnų figūras ir jų simbolines reikšmes. Joms atskleisti E. Šeputytė-Vaitulevičienė pasitelkia sapnų ir pasakų analizės raktus.
- [Stevensono košmaras](https://www.nemunas.press/straipsniai/stevensono-kosmaras/) - Šioje esė autorius gilinasi į pasaulinės šlovės sulaukusio rašytojo R. L. Stevensono kūrinio „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“ atsiradimo ir tapimo bestseleriu paradoksus bei išryškina minėtojo šedevro unikalumą.
- [Apie vagystes, tikras ir tariamas](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-vagystes-tikras-ir-tariamas/) - Argi vagystės gali būti nevienodai vertinamos įvairiais laikais ir jei jas įvykdė skirtingų pažiūrų asmenys? Vargu. Nesvarbu, kas bus nugvelbta – vagonas dešrų ar meno kūrinys, nuo to vagies portretas nė kiek nepagražės. Šmaikščiai, o kartu skaudžios patirties prisiminimais pastiprindamas savąją esė, Keleras kelia klausimus, kaip niekad aktualius šiandieną.
- [Yayoi Kusama. Populiarioji kultūra, pamišimas ir budizmas](https://www.nemunas.press/straipsniai/yayoi-kusama-populiarioji-kultura-pamisimas-ir-budizmas/) - Dar vis aktyviai kurianti Japonijoje gimusi, bet pripažinimo JAV sulaukusi 92-ejų menininkė Yayoi Kusama nepaliauja stebinusi savo gerbėjų. Jos margaspalviais taškeliais nusėti paveikslai ir objektai atpažįstami nė nemirktelėjus, tačiau kokia yra tikroji dailininkės gyvenimo ir kūrybos istorija?
- [OPUS 5: JUODOJI PIRŠTINĖ](https://www.nemunas.press/straipsniai/opus-5-juodoji-pirstine/) - Lig šiol Lietuvoje neversta ir nepublikuota žymiojo dramaturgo pjesė – priešpaskutinė jo parašyta drama. Penkių veiksmų lyrinės fantazijos veiksmas vyksta Kūčių dieną, todėl Kalėdų Nykštukas ir kiti stebuklai – visiškai suprantami. Pateikiamoje ištraukoje besivystantis dialogas kažkuo panašus į Fausto pokalbį su Mefistofeliu, tik šįkart mitinė būtybė neturi jokių blogų kėslų.
- [Gedvilė Bunikytė: Man kūryba – tai žmogaus švento dieviškumo išraiška](https://www.nemunas.press/straipsniai/gedvile-bunikyte-man-kuryba-tai-zmogaus-svento-dieviskumo-israiska/) - Pokalbis su menininke, gimusia Kaune, užaugusia Londone, o dirbančia Honkonge. Šiuo metu dailininkė gyvena pas šamanę Meksikoje ir užsiima dvasinėmis praktikomis. „Man regis, egzistuoja galimybių išgirsti savo sielą stoka“, – teigia ji.
- [Vilko plaukas](https://www.nemunas.press/straipsniai/vilko-plaukas/) - Skelbiame ištrauką iš ne vienu biografiniu romanu pagarsėjusios rašytojos būsimos knygos, skaitytoją supažindinsiančios su dar vis paslaptinga ir iki galo neatskleista Vinco Mykolaičio-Putino asmenybe. Autorė nuosekliai ir atidžiai tyrinėja lietuvių literatūros klasiko gyvenimo bei kūrybos detales, supindama viską į vientisą margą audinį.
- [NEMODERNIOS SLAMPĖS MERGINOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/nemodernios-slampes-merginos/) - Vos prieš mėnesį Rygoje išleisto romano ištraukos privers skaitytoją atrasti neįprastą, keistą, jaudinančią ir gluminančią latvių rašytojo R. Bargo kūrybą, paremtą asmenine biografija. Tai trumpi epizodai, kuriuose aprašomi įvairūs žmonės – visi iš nuošalės, visi atstumtieji. Iš pasaulio ir sveiko proto išvarytieji.
- [AGNIUS JANKEVIČIUS: STIPRIAI PAJUTAU ASMENYBIŲ STYGIŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/agnius-jankevicius-stipriai-pajutau-asmenybiu-stygiu/) - Režisierius A. Jankevičius yra teatro mylėtojų širdžių užkariautojas, kuris to nė nežino. Jam visai nerūpi šlovė, medaliai, ideologijos ir vyraujančios mados. Prasmę kūrėjas randa savo darbe, galinčiame duoti naudos visuomenei. Jam Agnius atsideda absoliučiai, o kasdienybėje yra labiau vienišius, mažai ką įsileidžiantis į savo asmeninę erdvę.
- [Matematika ir užkalbėjimai](https://www.nemunas.press/straipsniai/matematika-ir-uzkalbejimai/) - Baigiasi metai, baigiasi metai, baigiasi metai… Kalendoriuose, ataskaitų lapuose, renginių plakatuose, kvietimų į šventes pranešimuose, parduotuvių reklamose, televizorių, kompiuterių monitoriuose. Tai – skaičiai, žymėjimo sistema, įvesta kasdienybėn, kad nepasiklystume, nesusipainiotume. Ji brėžia istorijos horizontalę, kurioje telpa epochos, metai, dienos ir valandos su minutėmis bei sekundėmis, nurodo atstumus, kryptį, kelią. Štai pasakos Joniukas ir Grytutė, nubarstę savo
- [Postsovietinės mados žaidimas](https://www.nemunas.press/straipsniai/postsovietines-mados-zaidimas/) - Ar soviet­mečiu egzistavo mada? Kodėl tuometis žmogus net apranga signalizavo, kad yra santūrus ir kuklus, bet tik gatvėje, o namuose žydėjo gėlėtais chalatais? Ką šiandieną Z karta nori pasakyti, prikėlusi postsovietinę estetiką? Apie tai svarstoma straipsnyje, gausiai iliustruotame Elenos Krukonytės fotografijomis.
- [Aplenkti gyvenimą: Dino Risio kinematografijos šedevras „Il sorpasso“](https://www.nemunas.press/straipsniai/aplenkti-gyvenima-dino-risio-kinematografijos-sedevras-il-sorpasso/) - Atidžios ir gilios įžvalgos apie itališkosios komedijos maestro Dino Risio juostą, nuo kurios pasaulio kine prasidėjo „kelio filmo“ žanro istorija. Tai kūrinys, verčiantis susimąstyti, kad galbūt visgi nesame savo likimo kalviai, kaip mus pripratino galvoti modernaus pasaulio patogumai. Viskas laikina ir bauginančiai trapu.
- [Tiltas tarp tiesos ir meno](https://www.nemunas.press/straipsniai/tiltas-tarp-tiesos-ir-meno/) - Intriguojančioje ir absoliučiai netikėtoje esė apie istoriją, Napoleoną Bonapartą ir šūdmalą stengiamasi išnarplioti dilemą – jei menas yra melas, apimtas bullshit metastazių, tai kas tuomet yra tikrovė, kuri be melo ir absurdo neįmanoma?
- [Negriaunantys architektai](https://www.nemunas.press/straipsniai/negriaunantys-architektai/) - Pokalbis su jaunosios kartos architektais apie atsakingą darbą ne tik bendraujant su užsakovais, bet ir liečiantis prie senųjų pastatų bei interjerų, pagarbą istorijai, kritikuotiną architektūros konkursų tvarką.
- [Šešios minutės ir viena sekundė](https://www.nemunas.press/straipsniai/sesios-minutes-ir-viena-sekunde/) - Lietuvių literatūroje debiutuoja nauja autorė, skaitytojams pristatanti ištraukas iš būsimos esė knygos. Tekste ieškoma atsakymų į klausimus apie nesuprantama kalba parašytos dainos teksto bei gyvenimo prasmę ir kaip visą gelmę sutalpinti į šešias minutes ir vieną sekundę.
- [Nepakartojama](https://www.nemunas.press/straipsniai/nepakartojama/) - Asmeniniais išgyvenimais paremta esė, kurioje apmąstoma namų tema. Konstatavus, kad namai yra ne vieta, o būsena, tai, kas mums nutiko, kas mus keitė, formavo, staiga kitaip atsiveria ir architektūra, ir žmonės.
- [Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas. Praplėstos daiktų sąvokos](https://www.nemunas.press/straipsniai/marija-puipaite-ir-vytautas-gecas/) - Polilogas, kuriame visi pašnekovai stengiasi suprasti, kodėl reikia dizaino parodų, kas turi pasikeisti dizaino edukacijoje, ar egzistuoja lietuviška dizaino politika ir kodėl dizaino objektų daiktiškumas yra didelė vertybė.
- [AUDRIUS MUSTEIKIS: KAIP ĮMANOMA NUSIIRTI Į TOKĮ GYLĮ?](https://www.nemunas.press/straipsniai/audrius-musteikis-kaip-imanoma-nusiirti-i-toki-gyli/) - Interviu su literatūros vertėju Audriumi Musteikiu, kadaise savo kelią pradėjusiu nuo pabandymų išversti apsakymus iš latvių kalbos, o dabar drąsiai neriančiu į Federico Fellinio „Intymų žodyną“ ar Fernando Pessoa „Nerimo knygą“. Už pastarosios prakalbinimą lietuviškai 2021 m. jam įteikta Metų vertėjo krėslo premija.
- [PERMĄSTYTI SAVE: IDENTITETO PAIEŠKOS  LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/permastyti-save-identiteto-paieskos-lietuvos-fotografijoje/) - Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos fotografijos istorija, kiekvieno tarpsnio ryškiausi autoriai, kūrybos ypatumai. Svarbia vienijančia ašimi čia tampa istorinis kontekstas, apibūdinantis reikšmingus valstybės istorijos ir politikos procesus, veikusius ne tik meninę kūrybą bei jos sklaidą, bet ir dinamišką individo pasaulį.
- [Kaip tarpukario „Holivudo“ žvaigždės Lietuvoje sniego ieškojo](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-tarpukario-holivudo-zvaigzdes-lietuvoje-sniego-ieskojo/) - Mažai žinomi faktai apie pasaulio kino industrijos sąsajas su Lietuva ir jos tuomete sostine Kaunu. Nuotaikingai ir žaismingai praskleidus „Holivudo“ užkulisius pasirodo ne tik įžymioji aktorė Olga Čechova, bet ir šalia Merkinės esantis Utiekos dvaras.
- [Mažai žinoma Jono Jurašo kūrybinio kelio pradžia](https://www.nemunas.press/straipsniai/mazai-zinoma-jono-juraso-kurybinio-kelio-pradzia/) - Išsamus straipsnis apie teatro scenos genijų, kurio prisiminimai liudija: „Kaskart po spektaklio, uždangai nusileidžiant, galvodavau, ar mus jau dabar, tiesiai nuo scenos „sudės“ į vežimus, ar dar palaikys?.. Juk per kiekvieną spektaklį salėje jiems skirtose nuolatinėse vietose sėdėdavo du žmonės iš KGB ir viską užsirašinėjo...“
- [ARANO ŽVEJO MIRAŽAS: ANGLIJOS APSAUGINIS VOŽTUVAS KARO METU](https://www.nemunas.press/straipsniai/arano-zvejo-mirazas-anglijos-apsauginis-voztuvas-karo-metu/) - Garsiojo „Uliso“ autoriaus publicistinis kūrinys, iš kurio suprantame, kad paslaptingasis ir painusis airių rašytojas gebėjo atskleisti savo jautrią sielai aiškia ir vaizdinga kalba. Trumpame, tačiau įtaigiame pasakojimas aptariama Golvėjaus uosto tikrovė bei galimos perspektyvos.
- [PETRAS GENIUŠAS: GROTI VERTA TIK GERIAUSIUS IR MYLIMIAUSIUS KŪRINIUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/petras-geniusas-groti-verta-tik-geriausius-ir-mylimiausius-kurinius/) - Dviejų muziką mylinčių žmonių pokalbis apie paprastus ir sudėtingus dalykus, kuriuos tenka patirti muzikų dinastijos atstovui Petrui Geniušui. Paliečiamos tiek buities smulk­menos, tiek dievinamo darbo privalumai bei pomėgiai, kurie vis tiek yra... apie muziką.
- [Olimpas ir „kas aš esu?“](https://www.nemunas.press/straipsniai/olimpas-ir-kas-as-esu/) - Kartais tai yra tiesiog bičiulystė – mudu geri pažįstami, bet retokai susitinkam, apsikabinam, pasidžiaugiam. Tad nelauktai susibėgę – iš to malonumo ir noro jį pratęsti – imam ir pasiselfinam ar pykšt, kas nors mus nutraukia. Vaizdas lieka ilgam vartojimui – ir abu ten geros nuotaikos, ir mūsų šypsenos ryškios savaime, ir akys spinduliuoja ne dėl blykstės, ir metų nėra
- [Dizaino dokumentikos žodynas](https://www.nemunas.press/straipsniai/dizaino-dokumentikos-zodynas/) - Straipsnyje aptariamas projektas „Dizaino dokumentika – trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ supažindina auditoriją su tuo, ką Lietuvoje kuria jaunieji šios srities specialistai, leidžiamasi į diskusijas, kodėl ir kam tai yra daroma.
- [Pigiai ir paprastai jis nemoka – P. Th. Andersono režisūriniai opusai](https://www.nemunas.press/straipsniai/pigiai-ir-paprastai-jis-nemoka-p-th-andersono-rezisuriniai-opusai/) - Straipsnis, išsamiai apžvelgiantis JAV nepriklausomo kino atstovo Paulo Thomo Andersono kūrybą. Dėmesys sutelkiamas į du itin išsiskiriančius filmus, kuriais režisierius demonstruoja netikėtą ir absoliučiai neholivudinį požiūrį į savo pasakojamas istorijas bei herojus. Viename jų pagrindiniai meilės dramos „veikėjai“ – maistas bei audiniai, pasakantys daugiau nei kokie bibliniai simboliai.
- [VYTAUTAS KUMŽA. FOTOGRAFIJA KAIP ATSPIRTIES TAŠKAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/vytautas-kumza-fotografija-kaip-atspirties-taskas/) - Pokalbis su jaunosios kartos fotografu Vytautu Kumža, eksperimentuojančiu įvairiose meno srityse. Vieną iš jo skulptūrinių objektų įsigijo LAM muziejus Nyderlanduose, kuriam priklauso tokių žinomų kūrėjų kaip Andy’is Warholas, Edas Atkinsas, Danielis Gordonas, Louisa Gagliardi, Thomas Demandas ir kt. darbai.
- [Muzika ir humoras](https://www.nemunas.press/straipsniai/muzika-ir-humoras/) - Muzikologas A. Kukaitis atveria skaitytojui nuotaikingas istorijas, kurias patyrė ar tyčia sumeistraudavo žymūs pasaulio muzikai bei kompozitoriai. Kai kurie jų nuotykiai bei pokštai priverčia ir kvatotis, ir stebėtis išradingumu, konstatuojant, kad net niūrių opusų autoriai buvo linksmų plaučių vyrai.
- [AŠTUONKOJIS, PALIKTAS KEBLIOJE PADĖTYJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/astuonkojis-paliktas-keblioje-padetyje/) - Jeronimo Brazaičio išverstas žymaus amerikiečių prozininko apsakymas ne tik kebliu pavadinimu, bet ir kebliu turiniu. Čia narpliojamos painios pralobti sumaniusių vyrukų istorijos, kuriose apstu ironijos bei mįslingų užuominų, tačiau jas perkąsti pavyks toli gražu ne kiekvienam, gal tik su pasimėgavimu nardantiems po airių bei britų literatūrą, ataustą juoduoju humoru ar metaforų mįslėmis.
- [Nesėkmės. Juodasis Valdo Ozarinsko periodas](https://www.nemunas.press/straipsniai/nesekmes-juodasis-valdo-ozarinsko-periodas/) - Straipsnio autorė plačiai aptaria menininko Valdo Ozarinsko keliones lietuvių meno pasaulio labirintais. Pasakojime skamba daug balsų. Vienas jų teigia: „Ateina toks momentas, kai lūzeriai gali didžiuotis savo pralaimėjimu, – Janso siužete tvirtina Rastauskas, – šiandien, aš manau, yra ta akimirka. Tai lūzerių šventė.“
- [MONIKA RADŽIŪNAITĖ:  Į TAPYBĄ ŽIŪRIU KAIP Į VIDURAMŽIŲ AMATĄ – TARP RANKOS IR PROTO PRIVALO BŪTI DARNA](https://www.nemunas.press/straipsniai/monika-radziunaite-i-tapyba-ziuriu-kaip-i-viduramziu-amata-tarp-rankos-ir-proto-privalo-buti-darna/) - Interviu su tapytoja Monika Radžiūnaite, atskleidžiantis didžiulę jos aistrą vidur­amžiams, nuoširdų santykį su žiūrovais, vis pakrapštančiais dažus, kad įsitikintų, jog menininkės darbai – ne kompiuterinė grafika, ir smagius nuotykius su „Google“ vertėju.
- [užrašai](https://www.nemunas.press/straipsniai/uzrasai/) - Grafikės Oksanos Judakovos, jau keliolika metų gyvenančios mažame Veprių miestelyje, dienoraštiniai užrašai, kuriais ji pasidalindavo savo socialinėje paskyroje feisbuke. Žinant, jog menininkė gan ilgą laiką praleido Niujorke, šios jautrios ir jaukios kasdienybės įžvalgos tik patvirtina autorės pastebėjimą: „Žvelgiant į pasaulį ne per ekraną, o pro langą, pasidaro begaliniai ramu.“
- [Cirkas Lietuvoje: nuo tradicinio iki šiuolaikinio](https://www.nemunas.press/straipsniai/cirkas-lietuvoje-nuo-tradicinio-iki-siuolaikinio/) - Bene mažiausiai Lietuvoje tyrinėtas scenos menas – cirkas. Straipsnio autorė atskleidžia, kada ir kaip jis formavosi, kokius pakilimus bei negandas išgyveno šio unikalaus reiškinio kūrėjai bei atlikėjai, kaip jis transformavosi, virsdamas neatpažįstamu naujuoju cirku. Galbūt perskaitę šį tekstą užsimanysite aplankyti Kauno Eigulių kapinėse įkurtą cirko artistų panteoną – vienintelį tokį visame pasaulyje.
- [INDRĖ PUIŠYTĖ-ŠIDLAUSKIENĖ. PAŽINTIS SU KAUNO ŠOKIO ENIGMA](https://www.nemunas.press/straipsniai/indre-puisyte-sidlauskiene-pazintis-su-kauno-sokio-enigma/) - Apie šokio pavidalus bei paskirtį pasakojanti Indrė Puišytė-Šidlauskienė teigia, kad kiekvienas, dalyvaudamas kūrybiniame procese, daug ką sužino apie save. Judesio menininkė pirmiausia ragavo sunkios balerinos duonos, o vėliau atrado modernų šokį, kuris ne tik pakeitė jos požiūrį, bet ir leido pačiai subręsti kaip choreografei.
- [Dėdulė Džo: romanas apie Josifą Brodskį](https://www.nemunas.press/straipsniai/dedule-dzo-romanas-apie-josifa-brodski/) - Vieno talentingiausių naujosios kartos rusų rašytojo dokumentinio romano ištraukoje skaitytojas atras šmaikštų, ironišką ir net groteskiškai kandų pasakojimą, kuriame atkuriamas Josifo Brodskio viešnagės JAV epizodas. Didžiojo poeto ekskursija po kalėjimą ir susidūrimas su akibrokštą jam ištaisiusiu keistuoliu grakščia kalba perteikti vertėjo Juliaus Kelero.
- [Mindaugas Milašius-Montė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/mindaugas-milasius-monte-poezija/) - Naujausiuose eilėraščiuose poetas neria į sapnus ar pasąmonės gelmes, tai tarsi mongolas uždainuodamas gerkliniu balsu, tai šokdamas su šumerų mitinėmis pabaisomis, tai užmegzdamas pokalbį su Charonu ir Hipnu.
- [RENATA ŠERELYTĖ: NEMYLIU ŽMONIJOS, MYLIU ŽMONES](https://www.nemunas.press/straipsniai/renata-serelyte-nemyliu-zmonijos-myliu-zmones/) - Pokalbis su lietuvių rašytoja Renata Šerelyte apie pasakų ir literatūros pasaulį, žmogaus santykius su istorija ir Kūrėju, meilę kitam – draugui ir priešui.
- [Malonė ir pasirinkimas](https://www.nemunas.press/straipsniai/malone-ir-pasirinkimas/) - Viename savo atsakymų skaitytojai Čikagoje įsteigto religijos ir tautinės kultūros žurnalo „Laiškai lietuviams“ redaktorius Juozas Vaišnys rašo: „Dievas kartą davė žmogui laisvą valią, todėl jos niekad neatima ir nepažeidžia. Jeigu žmogus laisvai nepriima Dievo malonės, prievarta jos Dievas neuždeda.“ Filosofas ir teologas Vaišnys neabejoja, kad žmogus turi galimybę pasirinkti, bet dėl priimto apsisprendimo tikrai nedera
- [FABULAE SPECTACULA](https://www.nemunas.press/straipsniai/fabulae-spectacula/) - Fantastinių sapnų ir vizijų apie kitų planetų gyventojus užrašuose autorė pasakoja tai, ką išgraibė iš tiršto savo regėjimų viralo. Jai antrina dailininkas Nojus Petrauskas, sugebėjęs pamatyti Indrės aptariamas vietas bei jų gyventojus, nors „viskas jau buvo seniai, o miestų ir jų istorijų nebeliko net pėdsakų“.
- [KUO ŽAVI IR KODĖL ATSTUMIA TAI, KAS IŠKRENTA  IŠ ĮPRASTO LITERATŪROS LAUKO](https://www.nemunas.press/straipsniai/kuo-zavi-ir-kodel-atstumia-tai-kas-iskrenta-is-iprasto-literaturos-lauko/) - Vieni sako, kad jaučiasi tarsi įsodinti į ateivių erdvėlaivį be teisės priešintis siurrealistiniams vaizduotės įspūdžiams, o kiti teigia, jog mergina žaidžia Dievą arba pateikia skaitytojams kliedesius. Intriguojantis pokalbis apie Indrės Jonušytės pasakų suaugusiesiems knygą „Fabulae Spectacula“.
- [EUROPUDINGAS, ARBA KELIAUTOJŲ KINOSTOPU VADOVAS PO EUROPĄ](https://www.nemunas.press/straipsniai/europudingas-arba-keliautoju-kinostopu-vadovas-po-europa/) - Kuo greičiau globalėja pasaulis, tuo intensyviau svarbėja lokalūs parametrai. Štai statistikos duomenys rodo, kad šalies kino teatruose žiūrimiausi yra vietos autorių filmai, o Lietuva darosi viena patraukliausių filmavimo aikštelių užsienio kūrėjams. Straipsnio autorė viliasi, jog vos pasibaigus pandemijai mūsų kraštas – dėl kino industrijos indėlio – taps dar labiau kino turistų pamėgta vieta.
- [Grįžtantis-išeinantis herojus teatre](https://www.nemunas.press/straipsniai/griztantis-iseinantis-herojus-teatre/) - Ką šiuolaikiniame teatre veikia ir kokius išbandymus turi įveikti spektaklių herojai? Kuo skiriasi tarpukario, sovietinės ir šiandieninės Lietuvos protagonistai? Ar tik­rai pagrindinio veikėjo tikslas – atplėšti žmogų nuo jo ego bei materialinių gėrybių siekio?
- [Ačiū už gero linkėjimus. Tegul manieji irgi Jums padeda](https://www.nemunas.press/straipsniai/aciu-uz-gero-linkejimus-tegul-manieji-irgi-jums-padeda/) - Netikėtai atvira scenografės Jūratės Paulėkaitės gyvenimo atodanga, skausmingas kūrėjos patirtis ir vidines dramas leidžianti suprasti skaitant laiškus jos mylimiausiai ir bemaž sudievintai aktorei Rūtai Staliliūnaitei.
- [Rusiškas Swedenborgas](https://www.nemunas.press/straipsniai/rusiskas-swedenborgas/) - Mažai kam žinomų Antono Čechovo kelionių ir jų aprašymų pristatymas kaip visad stebinančiu bei naujai klasiką atrasti skatinančiu K. Kobrino žvilgsniu. Čia rasime tiek pikantiškų Čechovo nuotykių Japonijoje detalių, tiek kraują stingdančių liudijimų apie jo viešnagę Sachalino saloje įsikūrusioje nusikaltėlių ir politinių kalinių katorgoje.
- [Živilė Galdikienė](https://www.nemunas.press/straipsniai/zivile-galdikiene/) - Kasdienybės nutikimai, intymus gyvenimas, tikėjimas nuošalės žmonėmis ir menininkų buities užkulisiai – visa tai šiuose „Nemune“ debiutuojančios autorės tekstuose, kuriais ji mėgina nuobodžiaujantį skaitytoją priversti nusišypsoti.
- [Donata Minderytė: Rūšiuoju bei perdirbu savo patirtis](https://www.nemunas.press/straipsniai/donata-minderyte-rusiuoju-bei-perdirbu-savo-patirtis/) - Lietuvoje bei Amerikoje kurianti jaunosios kartos dailininkė Donata Minderytė išsiskiria ne tik savitu požiūriu į vaizduojamus objektus, kurie, nors ir preciziškai tiksliai nutapyti, vis tik nėra priskirtini fotorealizmui, bet ir menininkams nebūdingu pedantišku tvarkingumu dirbtuvėje bei rašomuose moksliniuose darbuose.
- [ZITA MARIENĖ: Į LAUKTĄ KNYGĄ ĮEINU KAIP Į NAMUS](https://www.nemunas.press/straipsniai/zita-mariene-i-laukta-knyga-ieinu-kaip-i-namus/) - Į grožinės literatūros vertėjų pavardes mažai kas atkreipia dėmesį, bet kiekvienas supranta, kad tik jų dėka galime perskaityti įdomiausius pasaulio rašytojų kūrinius. Jei dar kas nepastebėjote, kas lietuviškai prakalbino Harį Poterį, susipažinkite, tai – Zita Marienė.
- [TADAS BAGINSKAS. PARADOKSALUS KELIAUTOJAS](https://www.nemunas.press/straipsniai/tadas-baginskas-paradoksalus-keliautojas/) - Vienas žymiausių Lietuvos dizainerių, dabar jau klasiku vadinamas Tadas Baginskas, 1968-aisiais Londone vykusioje pasaulinėje parodoje kūręs mūsų šalies paviljono architektūrą, iki šiol kupinas jaunatviško entuziazmo. Gerą jo nuotaiką pakursto ir anglai, trokštantys išleisti lietuvių menininko nuotraukų albumą apie Didžiosios Britanijos sostinę prieš daugiau kaip pusšimtį metų.
- [KEISTUOLIS GENIJUS ERIKAS SATIE](https://www.nemunas.press/straipsniai/keistuolis-genijus-erikas-satie/) - Nuolat apsisiautęs lietpalčiu lyg chalatu ir po juo nuo lietaus skėtį slepiantis prancūzas Erikas Satie Paryžiuje buvo gerai pažįstamas – mažai su kuo į draugystes leisdavęsis kompozitorius duonai užsidirbdavo grodamas kabaretuose, bet jo kūrybą genialia laikė ir Claude’as Debussy, ir Guillaume’as Apollinaire’as, ir Igoris Stravinskis.
- [IŠ LANGUOTŲ SĄSIUVINIŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/is-languotu-sasiuviniu/) - Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas poetas šiuo metu mažiau eiliuoja, bet dažniau gaudo savuosius pamąstymus apie įvairiausius iš kasdienybės įvykių ar žinių srauto išnyrančius dalykus. Skelbiame nedidelį pluoštą languotuose sąsiuviniuose užfiksuotų rašytojo pokalbių su pačiu savimi.
- [Billy Collins | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/billy-collins-poezija/) - Jautrūs, įtraukiantys amerikiečių poeto eilėraščiai. Viename jų autorius kolegoms pataria pirmiausiai išsišveisti savo kambario grindis, išsiplauti sienas ir išsišvarinti, tarsi laukiant Popiežiaus, nes tik tuomet jų kūryba bus tobula.
- [Beata Molytė. Vaidmenų sintezė yra žmogaus esybė](https://www.nemunas.press/straipsniai/beata-molyte-vaidmenu-sinteze-yra-zmogaus-esybe/) - Pokalbis su baleto šokėja Beata Molyte, sukūrusia daugybę ryškių vaidmenų, bet labiausiai sužibėjusia Anželikos Cholinos spektakliuose. Primadona, nevengianti eksperimentuoti ir nusimetusi puantus nerti į basą šiuolaikinio šokio iššūkį, mieliausiu užsiėmimu laiko bendravimą su vaikais savo įsteigtoje baleto mokykloje.
- [Rugsėjis ir asmeniniai hogvartsai](https://www.nemunas.press/straipsniai/rugsejis-ir-asmeniniai-hogvartsai/) - Iki rugsėjo pabaigos nevysta gėlės mokyklų kabinetuose, universitetų katedrose, namų svetainėse. Gaji tradicija, pilna džiugesio ir pakylėtumo – pirmasis rudens mėnuo lietuviams pražysta tarsi pavasario sodai, nes prasideda nauji mokslo metai, nes mokymasis siejamas su gerove, langu į aukštesnės pakopos gyvenimą. Ne, šioje šalyje seniai nebėra beraščių, bent vienos knygelės neperskaičiusių piliečių, tačiau senųjų laikų aidas,
- [VISA DENGIANTI MIGLA](https://www.nemunas.press/straipsniai/visa-dengianti-migla/) - Įsivaizduokite, jog magistraliniu keliu važiuojate iš Vilniaus į Palangą. Saulė lūkuriuoja ant slenksčio, prieš danguje užleisdama savo vietą mėnuliui. Jums ramu, nes penktadienio vakaras, biuras paliktas tvarkingas, jaučiatės atsipalaidavę. Mėnesį laukėte atostogų savaitgalio. Pasiekus Kauną, saulė pradeda skęsti jūsų kelionės tiksle – Baltijos jūroje, tačiau vis dar degina debesų kraštelius, sukurdama Siksto koplyčios lubų replikas. Jums gera. Gamta paskleidžia kerus ir horizonte ima banguoti mig­la. Tokia migla, kuri savo drėgnu apkabinimu gali užliūliuoti. Jausdamiesi pagrindiniais savo gyvenimo filmo herojais, pasiekiate Palangą. Gražu, ar ne?
- [Popietinis vizitas (III)](https://www.nemunas.press/straipsniai/popietinis-vizitas-iii/) - Skelbiame trečiąją ankstesniuose numeriuose pristatyto projekto apie interjerus, kurie užfiksuojami dar iki tos akimirkos, kai būna parengti „pozavimui“ sutinkant svečius ar fotografą, dalį. Taip geriau matyti juose gyvenančių žmonių vidinis pasaulis, o ne atspindimi visuomenės suformuoti šablonai, kaip turi atrodyti būstas ir jo gyventojai.
- [MENAS MINTA SUSITIKIMAIS IR KITONIŠKUMU](https://www.nemunas.press/straipsniai/menas-minta-susitikimais-ir-kitoniskumu/) - Modernaus ir šiuolaikinio meno galerijos „Menų tiltas“ iniciatyva Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta grupinė Lietuvos bei Prancūzijos dailininkų paroda „Žmogus ir Žuvis“, kuria pagerbtos lietuvių dailininko, kompozitoriaus, genialaus tapytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 110-osios mirties bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 100-osios veiklos metinės. Šešiolikos lietuvių ir prancūzų menininkų kūriniai ekspozicijoje sujungė dvi kultūras, o dviejų skirtingų patirčių bei kartų kuratorius – lietuvę Juliją Palmeirao (Lietuvoje geriau žinomą kaip Dailidėnaitę) ir prancūzą Christianą Noorbergeną – pakvietė padiskutuoti apie dvišalių meno renginių svarbą.
- [OPERA KAIP TARPDISCIPLININĖ JUNGTIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/opera-kaip-tarpdisciplinine-jungtis/) - Prieš pradėdama kalbėti apie šių dienų operos tendencijas, jaučiu poreikį keliais sakiniais prisistatyti. Jau dešimt metų gilinuosi į dramos, šiuolaikinio šokio, performanso ir eksperimentinio pobūdžio spektaklius. Paprastai tariant, į pasirodymus, kurie neša turinio naujumo, išraiškos laisvės ir estetinės drąsos žinutę. O štai opera mano teatrologiniame horizonte ilgą laiką plaukė tarsi didžiulis archajinis laivas su savo ištikima muzikantų, solistų bei publikos įgula, kuriai, rodėsi, visai netrūko naujo žiūrovo. Dėl išankstinių nuostatų kojos į operos laivo denį nekėliau iki pasirodant garsiajai COVID-19 audrai.
- [TARP TRIJŲ MARŲ](https://www.nemunas.press/straipsniai/tarp-triju-maru/) - Jaanas Krossas (1920–2007) – estų klasikas, šalia A. H. Tammsaare’ės laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, lietuvių skaitytojams gerai žinomas iš romanų „Dangaus akmuo“ (1979), „Imperatoriaus beprotis“ (1985), „Sustingęs skrydis: Ullo Paerando romanas“ (2003), kuriuos iš estų kalbos išvertė Danutė Sirijos Giraitė. 1944-aisiais jis Tartu universitete baigė Teisės fakultetą, 1944–1946 m. dėstytojavo šiame universitete, 1946–1954 m. kalėjo Komijos ir Krasnojarsko krašto lageriuose, 1976–1981 m. dirbo Estijos rašytojų sąjungoje, 1992–1993 m. buvo Estijos Respublikos parlamento nariu.
- [Kristina Asinus. Geroji ir išvirkščioji ekrano pusės](https://www.nemunas.press/straipsniai/kristina-asinus-geroji-ir-isvirkscioji-ekrano-puses/) - Su Kristina Asinavičiūte, meno mylėtojams geriau pažįstamą Kristinos Asinus vardu, susitinkame „Art Compensa“ meno įvykio metu. Parodoje dalyvauja 60 autorių, kiekvienam jų parodoje atitenka po gabalėlį erdvės. Būtent apie erdvę skiriančius ir kuriančius paveikslus kalbamės priešais vieną iš Kristinos kūrinių. Tai paveikslas „Liucija turi patį gražiausią sodą“ iš ciklo „Girdžiu, kaip vėjui rūpi žemė“. Jame auga tapybiškai „įtikrintas“ pomidoras. Bandau įspėti Kristinos tapybos sodo, kuris atskleidžia pasirinktų motyvų prigimtį, parodo, kokie jie yra, kokie galėtų būti ir kokius juos turėtume matyti, mįslę.
- [Antano Škėmos stiprybė – universalumas](https://www.nemunas.press/straipsniai/antano-skemos-stiprybe-universalumas/) - „Baimė daugelio nelaimių priežastis“, – teigia kunigas, vienas iš dramos „Pabudimas“ veikėjų. Abejonės, netikrumas ir baimės glūdi ne tik fikciniuose Antano Škėmos pjesės personažuose, bet ir neretame iš mūsų.
- [Martynas Nedzinskas. Nustoti ar pradėti vaidinti?](https://www.nemunas.press/straipsniai/martynas-nedzinskas-nustoti-ar-pradeti-vaidinti/) - Su aktoriumi Martynu Nedzinsku susitikome po dar tik rudenį Lietuvos nacio­naliniame dramos teatre įvyksiančio Grzegorzo Jarzynos spektaklio „SOLIA­­RIS 4“ repeticijos. Šio pokalbio nevadinsiu interviu, veikiau tai dviejų žmonių buvimas tam tikroje nuotaikoje, kuri šiuo metu jiems abiems artima. Tenesupyksta skaitantys, jog leidžiam sau būti atviri, galbūt šiek tiek pesimistiški ar nuobodūs, bet sėdėdami šalia teatro ir šnekėdamiesi apie vaidybą mudu nevaidinome.
- [FANTASTIKA TARPUKARIO LIETUVOJE: ROBOTAI VALSTYBĖS TEATRO SCENOJE](https://www.nemunas.press/straipsniai/fantastika-tarpukario-lietuvoje-robotai-valstybes-teatro-scenoje/) - Nūnai veik kiekvienas lietuvis yra girdėjęs žodį „robotas“. Didesnio ar mažesnio pajėgumo mechaniniai aparatai, galintys automatiškai atlikti sudėtingus uždavinius, yra tapę ne vieno literatūros, kino ar kitokio meno kūrinio objektu. Jau bene dešimtmetį Lietuvoje vykstančioje „Robotiados“ šventėje net maži vaikai kuria ir konstruoja tokias mašinas, įvairiais pavidalais jos skverbiasi į darbo ir namų aplinką, tad robotas šiandien priklauso jau ne fantastikos, o kasdienybės sričiai. Tačiau XX a. pirmojoje pusėje situacija buvo visai kitokia.
- [LAURA BUDRECKYTĖ. „Cinamono“  IR NE TIK](https://www.nemunas.press/straipsniai/laura-budreckyte-cinamono-ir-ne-tik/) - Laura Budreckytė – ne tik žinoma džiazo vokalistė, muzikos autorė, pedagogė, bet ir savitos grupės „CinAmono“ viena įkūrėjų bei lyderių. Tai universali muzikė – ji lengvai adaptuojasi ir svingo grupėje „The Schwings“, ir folkdžiazo projekte „Ethnic Mood“. Be to, Laura kuria įvairius projektus bei mokymo programas.
- [Du kapai ir viena knyga](https://www.nemunas.press/straipsniai/du-kapai-ir-viena-knyga/) - Išsiunčiau prašymą ir po dviejų mėnesių atsakymas iš bukinisto pagaliau atėjo. Knyga manęs laukia. Žinoma, visa tai būtų galima padaryti neišėjus iš namų: suradus leidinį „AbeBooks“, jį užsisakyti internetu; taip net būtų pigiau, atsižvelgiant į Londono transporto bilietų kainą pirmyn ir atgal. Bet ne, tai principo klausimas. Aštuoni svarai, įskaitant du kelionės kortelės prisilietimus prie skydelio įlipus į autobusą, – visiškai nedaug pagal šių laikų kainas, cigarečių pakelis brangesnis.
- [Antakalnio purvas](https://www.nemunas.press/straipsniai/antakalnio-purvas/) - Pagrindinis Andriaus Pulkauninko romano „Antakalnio purvas“ herojus Andrius – iš pirmo žvilgsnio tipiškas postsovietinis vaikinas, išsiskiriantis stipriomis maištininko savybėmis, pesimistine pasaulėžiūra bei ironišku požiūriu į gyvenimą. Jis keliauja po tamsiąją Antakalnio ir viso Vilniaus pusę, suvokdamas savo vietą pasaulyje, įtvirtindamas nuostatas bei įgaudamas vertybes, kurios toli gražu ne tokios, kokias jam skiepijo tėvai, kintanti valstybinė sistema ir nenuspėjamai greita sampratų raida. Kūrinyje susipina dvi to paties personažo istorijos linijos: viena panaši į dienoraštį, prasidedantį Andriaus tėvo laidotuvėmis 1989 m., kita, sudaranti pagrindinę pasakojimo ašį, sukasi apie emigrantu tapusio pagrindinio veikėjo „gyvenimo džiaugsmus“ Danijoje.
- [Svajonių išlaisvintojas](https://www.nemunas.press/straipsniai/svajoniu-islaisvintojas/) - Rytas. Namo pasienyje, šalia kelio, stovi kukli lūšnelė, skirta pardavinėti arbatai. Pasakojimo veiksmas prasideda čia. Ši pjesė gali būti atlikta arba scenoje, arba gatvėje. RADŽENAS. (Bevalydamas dulkes lūšnelėje dainuoja: „Melskis Ambedkarui, tark jo vardą. Tas, kuris meldžiasi Ambedkarui, yra mano gimininga siela“) Ei, motin, kur cukrus?
- [Dalitų literatūra Indijoje. Kova su diskriminacija žodžiais](https://www.nemunas.press/straipsniai/dalitu-literatura-indijoje-kova-su-diskriminacija-zodziais/) - …net jei aš mėginu užmiršti savo kastą, jos užmiršti neįmanoma. Ir tada atsimenu posakį, kurį kažkada esu girdėjęs: „Tai, ką gauni gimdamas ir ko neįmanoma atsikratyti mirštant, yra kasta.“ Kumud Pawde
- [AGNĖ KUČERENKAITĖ: geri sumanymai  turėtų išsiskirti tęstinumu](https://www.nemunas.press/straipsniai/agne-kucerenkaite-geri-sumanymai-turetu-issiskirti-testinumu/) - Atliekos, kūryba, dizainas, produktai – rodos, šie žodžiai vargiai susijungia į bendrą loginę seką. Lietuvoje minėtuosius keturis objektus / terminus / sąvokas vis dar matome veikiau kaip nuorodas į tvarumo problematikos lauką nei novatoriškos dizaino kūrybos piliorius. Dažnai įsivaizduojama, jog tvarumas pasiekiamas tik pernaudojant objektus, tačiau o kas, jei patį tvarumą galima sukurti kaip naują dėmenį, pasitelkiant, pavyzdžiui, atliekas? Juk ne be reikalo anglakalbiai sako „one man's trash is another man's treasure“ („Kas šiukšlė vienam žmogui, tas lobis kitam“).
- [Apie emocijas dabar ir sovietmečiu (kai aš dar buvau homo sovieticus)](https://www.nemunas.press/straipsniai/apie-emocijas-dabar-ir-sovietmeciu-kai-as-dar-buvau-homo-sovieticus/) - Štai klausimas – kur nuo sovietmečio viešojoje erdvėje nepakito išorinės emocijos? Užguitos krautuvėlės su nusiminusiom pardavėjom prasmego kaip ir gazuoto vandens automatai su storo stiklo stiklinėm, šlykščiai geltonai dažytos giros bei alaus bačkos, taupomosios kasos, kur pelyčių urveliuose moterėlės niūriai stumdydavo įvairiaspalves leninų galvas. Kas dar dingo? Draugovininkai kraujo spalvos raiščiais, gegužės ir panašūs paradai, voronokai bei kita ne itin miela homo sovieticus aplinka.
- [JOHN MILTON | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/john-milton-poezija/) - „Prarastasis rojus“ – bene didingiausia ir žinomiausia anglų kalba parašyta epinė poema, kartais gretinama su garsiausiais antikos poetų Homero ir Vergilijaus kūriniais. Pasaulinę literatūrinę šlovę autoriui Johnui Miltonui (1608–1674) pelnęs sudėtingas ir prieštaringas, įvairialypio turinio kūrinys yra pagrįstas bibliniais motyvais, tiksliau, Senojo Testamento Pradžios knygos pasakojimu apie Adomą ir Ievą bei jų išvarymą iš Edenu vadinamo žemiškojo rojaus. Neapsiribodama šiuo pasakojimu, poema stebina savo kosmine didybe ir siekia aprėpti kone visą žmonijos patirtį – karus, meilę, religiją, dangų, pragarą, kosmosą, gėrio ir blogio kovą, žmogaus prigimtinį laisvės bei pažinimo troškimą. Ne veltui ji vadinama poetine enciklopedija ir laikoma išskirtiniu pasaulinės literatūros kūriniu, vienu ryškiausių literatūrinio epo pavyzdžių.
- [Romualdas Požerskis – kareivis,  atsidavęs savo reikalui](https://www.nemunas.press/straipsniai/romualdas-pozerskis-kareivis-atsidaves-savo-reikalui/) - Fotomenininkas Romualdas Požerskis, šiais metais ne tik minintis 70-metį, bet ir žiūrovams pristatantis dvi puikias personalines parodas, nors gimė Vilniuje, augo, mokėsi ir kaip kūrėjas brendo Kaune. Tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) studijavo elektrotechniką, tačiau ketvirtame kurse drauge su metais jaunesniu bendramoksliu Virgilijumi Šonta stačia galva nėrė į fotografiją. 1973 m. draugai surengė nedidelę jųdviejų pirmąją parodą. 1975 m. Romualdas pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje, o jau kitais metais buvo priimtas į jos narius (žinia, ši draugija susibūrė 1969 m. ir tapo pagrindu įkurti Lietuvos fotomenininkų sąjungą 1989 m.).
- [Romualdas Požerskis: Žmoguje užkoduota svajonė neišnykti](https://www.nemunas.press/straipsniai/romualdas-pozerskis-zmoguje-uzkoduota-svajone-neisnykti/) - Kai atėjau į fotografijos pasaulį, ji Lietuvoje labai stipriai vystėsi ir kovojo už savo pripažinimą, nes nei menininkai, nei politikai, nei spaudos leidiniai, išskyrus vienintelį „Nemuną“, jos nelaikė meno šaka. O mūsų pirmeiviai – Antanas Sutkus, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas – norėjo įteisinimo, lygiateisės narystės tarp kitų meno sričių. Nors prie vyresniųjų prisijungiau aštuntajame dešimtmetyje, bet mačiau, kaip visi šie procesai vyksta.
- [Informacijos sąvartynas ir  asmeninis tezauras](https://www.nemunas.press/straipsniai/informacijos-savartynas-ir-asmeninis-tezauras/) - O, kiek daug pakuočių, antraščių, reklamų bei šūkių plakatuose su tokiais šiandieną populiariais ir tiesiog privalomais žodžiais – „ekologija“, „tvarumas“, „žalias gyvenimas“, „zero waste“ ir pan. Net kai žmogus nelabai įsigilina, ką jie iš tiesų reiškia, apgraibomis mėgina įsiterpti į visuotinį chorą, stengdamasis neatsilikti nuo mados tendencijų, nes tai juk raktinės sąvokos oficialiam pranešimui, darbo strategijos
- [LIETUVIŠKO DIZAINO APSUPTYJE: GLOBALUMAS IR TIRPSTANČIOS RIBOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/lietuvisko-dizaino-apsuptyje-globalumas-ir-tirpstancios-ribos/) - Sakoma, kad dizainas ieško naujų būdų, kaip sujungti žinomus daiktus. Apie lietuviškojo dizaino ypatumus pasakoja keturi ekspertai: Juozas Brundza, Denis Orlenokas bei „DesignLibrary Kaunas“ projekto bendrakūrėjai – KTU dizaino centro vadovė Rūta Valušytė ir „DesignLibrary“ tinklo vadovas Lorenzo Piazzi.
- [DŽIAZAS KARANTINE](https://www.nemunas.press/straipsniai/dziazas-karantine/) - Džiazas yra muzika, kuriai būtinas tiesioginis kontaktas su žiūrovu. Tad kaip laikosi žinomiausi Lietuvos džiazo muzikantai laikotarpiu, kai toks sąlytis neįmanomas? Vieniems padeda menininkams skirta pašalpa ar stipendija, o kiti nuotoliniu būdu sugeba dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
- [Popietinis vizitas (II)](https://www.nemunas.press/straipsniai/popietinis-vizitas-ii/) - Antroji praėjusiame numeryje pristatyto projekto apie interjerus, kurie užfiksuojami dar iki tos akimirkos, kai būna parengti „pozavimui“ sutinkant svečius ar fotografą, dalis. Taip geriau matyti juose gyvenančių žmonių vidinis pasaulis, o ne atspindimi visuomenės suformuoti šablonai, kaip turi atrodyti būstas ir jo gyventojai.
- [Kaip sirgti kino filme](https://www.nemunas.press/straipsniai/kaip-sirgti-kino-filme/) - Kinematografinės ligos – ne tokia dažna tema. Viena yra sirgti, tačiau visiškai kas kita – ligą parodyti taip, kad žiūrovas ne tik patikėtų, bet ir suprastų, kaip ji keičia veikėjų poelgius bei mintis. Kokią istoriją dera parodyti apie vėžiu sergantį personažą? O apie kamuojamą šizofrenijos?
- [Besotystė](https://www.nemunas.press/straipsniai/besotyste/) - Garsaus XIX–XX a. sandūros lenkų dailininko ir rašytojo Stanisławo Ignacy’o Witkiewicziaus romano, šių metų rudenį pasirodysiančio lietuvių kalba, ištrauka. Globalių istorinių įvykių apsuptyje viename Lenkijos dvare besirutuliojanti istorija atrodo menka, tačiau būtent joje atsiskleidžia ne tautos, bet žmogus.
- [EVELINA KUDABAITĖ: „Esu vedina noro tarsi apnuoginti medžiagą“](https://www.nemunas.press/straipsniai/evelina-kudabaite-esu-vedina-noro-tarsi-apnuoginti-medziaga/) - Žinoma dizainerė savo kūryboje vadovaujasi principu, jog grynas grožis šiuolaikiniam žmogui nebeįdomus. Truputis bjaurumo yra būtina, norint šių dienų pasaulį išgelbėti nuo besaikio vartojimo ir šiukšlių.
- [Šuo įkando](https://www.nemunas.press/straipsniai/suo-ikando/) - Du apsakymai, kuriuose vaikų ir suaugusiųjų santykiai analizuojami iš skirtingų perspektyvų. Viename pasakojime suaugęs žmogus bando suprasti savo vaiko pasaulį, tačiau, kad ir kaip stengtųsi, jam nepavyksta. Kitoje istorijoje suaugusiuosius suprasti bando vaikas, bet ir šios pastangos baigiasi pasmerktumo nesusikalbėti nuojauta.
- [Pagiriamasis žodis dienoraščiui](https://www.nemunas.press/straipsniai/pagiriamasis-zodis-dienorasciui/) - Dienoraštis – didelė paguoda rašančiajam ir neapsakomas malonumas skaitančiajam. Dienoraščių rašymas ypač svarbus krikščioniškojoje kultūroje, kurioje išsipasakojimas sau ir kitiems yra būtina kiekvieno padoraus žmogaus gyvenimo dalis. Žinoma, manant, kad tai išliks paslaptimi, bet tuo pat metu jaučiant rizikos saldumą, jog dienoraštis kada nors bus perskaitytas.
- [Popandeminė literatūra, arba Kaip mums visa tai nusibodo!](https://www.nemunas.press/straipsniai/popandemine-literatura-arba-kaip-mums-visa-tai-nusibodo/) - Pasauliui gresia dar viena pandemija: įtariama, jog Žemės planetoje būtų sunku rasti rašytoją, kuris pasibaigus COVID-19 negandoms neplanuotų apie virusą sukurti bent apsakymo. Leidėjai ir literatūros agentai siūlo susitarti, palaukti ir nieko nerašyti bent keletą metų, tačiau pasiūlymas didelio palaikymo kol kas nesulaukė.
- [Alvydas Valenta | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/alvydas-valenta-poezija/) - Šio autoriaus eilėraščiai – tarsi antikinis teatras, kuriame savo vaidmenis atlieka daugybė kultūrinių simbolių. Čia ir Zaratustra, ir Apolonas su Dionisu, ir juodaodžiai dainininkai, ir Marshallas McLuhanas. Atsiminimuose lyrinis herojus žvelgia į studijų laikų sesijas ir įskaitas, pasigirsta vienišo vilko staugsmas, o poetų choras ima giedoti mįslę.
- [Monika Staugaitytė | Poezija](https://www.nemunas.press/straipsniai/monika-staugaityte-poezija/) - Nuo Antikos laikų sakoma, kad filosofija gimsta iš nuostabos, bet ta pati būsena gali tapti puikiu pagrindu ir poezijai. Skelbiami eilėraščiai – išraiškingas tokios nustebusios sąmonės kūrybos pavyzdys, kai pasaulis palieka rėžius pojūčiuose, o kalba kandžiojasi tol, kol galų gale pasirodo žodžių pavidalais. Nežinia, kaip tai atsitinka, todėl autorė sako – netyčia.
- [Julijonas Urbonas. Viršžemiškos architektūros choreografas](https://www.nemunas.press/straipsniai/julijonas-urbonas/) - Pokalbis su menininku, užsiimančiu gravitacinės estetikos plėtote. J. Urbonas šįmet pristatė kūrinį, kuriame lankytojai skenuojami, o jų kūnų atvaizdai perkeliami į astrofizikinę simuliaciją ekranuose, kur jungiasi į naują dangišką kūną. Kam prireikė tokių kosminių statybų?
- [Skaitymas ir Dievas](https://www.nemunas.press/straipsniai/skaitymas-ir-dievas/) - Kartais smulkmenos, mažyčiai dalykai mus pastūmėja pasidomėti kiek sudėtingesniais, o tada, jei neapleidžiame, nesustojame, iriamės tolyn ir liekame žingeidžiai aistringi, galime nunerti į tokias gelmes, į tokius neaprėpiamus kosmosus, kad net užima žadą. Nors nė nesitikėjome, nė neplanavome atsidurti kitoje raidės, įsiurbusios mus lyg iki šiol vis dar mįslinga ir nepažini juodoji skylė, pusėje. Taip
- [Kauno kultūrinis gyvenimas gatvės meno kūriniuose](https://www.nemunas.press/straipsniai/kauno-kulturinis-gyvenimas-gatves-meno-kuriniuose/) - Kaunas imasi apmąstyti svarbiausius savo simbolius, juos įamžindamas gatvės meno kūriniais. Tikimasi, kad šitaip į viešąją miesto erdvę įrašyti kultūriniai orientyrai padės miestiečiams tapti bendruomene, turinčia panašius atskaitos taškus savo kultūriniame mentalitete.
- [Popietinis vizitas](https://www.nemunas.press/straipsniai/kauno-kulturinis-gyvenimas-gatves-meno-kuriniuose-_copy/) - Dar XIX a. suprasta, jog žmogaus gyvenamosios vietos interjeras yra šeimininko vidinio pasaulio projekcija. Tas vidinio pasaulio atspindys išnyksta, kai prieš fotografuojant aplinką stengiamasi sutvarkyti. Tačiau šiame menininkės projekte interjerai tarsi užklumpami, nespėję pasiruošti „pozavimui“, tad atskleidžia įvairias vietos gyventojų spalvas.
- [OPEROS SPINDESYS IR AUKOS](https://www.nemunas.press/straipsniai/operos-spindesys-ir-aukos/) - Renesanso laikais nusprendus atkurti antikinį teatrą, atsirado operos žanras. Nuo tada opera patyrė daug nuotykių: egzistavo net kastratų institutas, nes dailiosios lyties artistėms draudžiant pasirodyti scenoje reikėjo atlikėjų, kurie atliktų moteriškas partijas, o kai kurių operų pastatymai pareikalavo kone metinio valstybės biudžeto.
- [ŽMOGUS, kuris Žinojo Viską](https://www.nemunas.press/straipsniai/zmogus-kuris-zinojo-viska/) - XVII a. mokslininkui Athanasiui Kircheriui žinių ieškojimas buvo nesibaigiantis gyvenimo nuotykis. Jis tapo vienu pirmųjų, bakterijas stebėjusių per mikroskopą, greta daugybės įvairių dalykų sukūrė kryptinį garsintuvą ir magnetinį laikrodį, o taip pat – kačių vargonus, kuriuose paspaudus klavišus už uodegų tampomos rainosios kniaukdavo.
- [PROVINCIJA KAIP ORO TEMPERATŪRA: JUTIMINĖ NEBŪTINAI SUTAMPA SU REALIĄJA](https://www.nemunas.press/straipsniai/provincija-kaip-oro-temperatura-jutimine-nebutinai-sutampa-su-realiaja/) - Dviejų panevėžiečių pokalbis apie savo miestą, išvykimą kaip būdą pažinti gimtąsias vietas bei provinciją – globaliame elektroninės komunikacijos pasaulyje nykstančią kategoriją. Diskusijoje sutariama, jog provincialumas yra stygiaus pojūtis, neturintis nieko bendro su vieta, kurioje apsistota.

## Puslapiai

- [Pradžia](https://www.nemunas.press/) - Žurnalas NEMUNAS – apie meną ir kultūrą nuo 1967 m. į pasaulį jaunatviškai žvelgiančiam žmogui.
- [Žurnalo archyvas](https://www.nemunas.press/zurnalo-archyvas/) - 2026 Nemunas 2026 / 01 Nemunas 2026 / 02 Nemunas 2026 / 03 Pastaba. Naujausi žurnalo numeriai įkeliami į archyvą kas metų ketvirtį . 2025 Nemunas 2025 / 01 Nemunas 2025 / 02 Nemunas 2025 / 03 Nemunas 2025 / 04 Nemunas 2025 / 05 Nemunas 2025 / 06 Nemunas 2025 / 07-08 Nemunas
- [Kontaktai](https://www.nemunas.press/kontaktai/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas
- [Prenumerata](https://www.nemunas.press/prenumerata/) - ŽURNALO PRENUMERATA SVARBU: 2026 metais mūsų skaitytojus pasieks solidus, didesnės apimties leidinys – net 96 psl. Liepos ir rugpjūčio žurnalas bus jungtinis numeris (144 psl.) ir išeis liepos mėnesį. Jeigu perkate žurnalo prenumeratą kaip dovaną kitam asmeniui, dėl dovanos kortelės parašykite mums užpildydami žinutės formą, ir mes jį atsiųsime el. paštu. Jei norite prenumeruoti kitokiu periodiškumu, tą galite
- [Žurnalai](https://www.nemunas.press/zurnalai/) - 6 | BIRŽELIS, 2026 5 | GEGUŽĖ, 2026 4 | BALANDIS, 2026 3 | KOVAS, 2026 2 | VASARIS, 2026 1 | SAUSIS, 2026 12 | GRUODIS, 2025 11 | LAPKRITIS, 2025 10 | SPALIS, 2025 9 | RUGSĖJIS, 2025 7-8 | LIEPA – RUGPJŪTIS, 2025 6 | BIRŽELIS, 2025 5 | GEGUŽĖ, 2025 4
- [PARAMA](https://www.nemunas.press/parama/) - Tikriausiai neverta stebėtis, kad Lietuvoje kultūros leidiniai negali išsilaikyti patys, be dalinio valstybės finansavimo per įvairius fondus. Šių fondų parama leidžia mums gyvuoti, iš bėdos suduriant galą su galu. Norėdami kurti įdomų, aktualų, kokybišką turinį, pristatyti jį puikios poligrafinės kokybės leidiniais bei šiek tiek oriau nei minimaliai atlyginti žurnalo bendradarbiams, straipsnių autoriams, fotografams ir kt.,
- [Straipsnių archyvas 2024](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2024/) - 01 | Sausis
- [Straipsniai](https://www.nemunas.press/straipsniai/)
- [Reklama](https://www.nemunas.press/reklama11/)
- [Tinklalaidės](https://www.nemunas.press/tinklalaides/) - TINKLALAIDĖS
- [E. publikacijos](https://www.nemunas.press/e_publikacijos/) - NAUJAUSI STRAIPSNIAI
- [Pradžia -- _copy](https://www.nemunas.press/pradzia-_copy/) - 6 | BIRŽELIS, 20265 | GEGUŽĖ, 20264 | BALANDIS, 20263 | KOVAS, 20262 | VASARIS, 20261 | SAUSIS, 202612 | GRUODIS, 202511 | LAPKRITIS, 202510 | SPALIS, 20259 | RUGSĖJIS, 20257-8 | LIEPA – RUGPJŪTIS, 20256 | BIRŽELIS, 20255 | GEGUŽĖ, 20254 | BALANDIS, 20253 | KOVAS, 20252 | VASARIS, 20251 | SAUSIS, 202512 |
- [Pardavimo vietos](https://www.nemunas.press/pardavimo_vietos/) - VILNIUS Lietuvos rašytojų sąjungos knygynėlis | K. Sirvydo g. 6, Vilnius MINT VINETU | Šv. Ignoto g. 16, Vilnius PROSPEKTO GALERIJA | Gedimino pr. 43, Vilnius EUREKA! | Universiteto g. 10, Vilnius IKI | Bajorų kel. 4, Vilnius Žemėlapyje IKI | Didlaukio g. 80A, Vilnius Žemėlapyje IKI | Gabijos g. 34, Vilnius Žemėlapyje IKI |
- [Straipsnių archyvas 2023](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2023/) - 01 | Sausis
- [2023 | VASARIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/2023-vasaris/) - 01 | Sausis
- [2023 | SAUSIS](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniai_sausis/) - 01 | Sausis
- [Straipsnių archyvas 2022](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2022/) - 01 | Sausis
- [Straipsnių archyvas 2021](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2021/) - 01 | Sausis
- [Straipsnių archyvas 2020](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2020/)
- [Straipsnių archyvas 2019](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2019/)
- [Straipsnių archyvas 2018](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2018/)
- [Straipsnių archyvas 2017](https://www.nemunas.press/straipsniai/straipsniu-archyvas-2017/)
- [E-parduotuvės taisyklės](https://www.nemunas.press/e-parduotuves-taisykles/) - EL. PARDUOTUVĖS TAISYKLĖS 1. Paslaugos šalys 1.1. Paslaugos teikėjas (Pardavėjas). Interneto svetainės https://www.nemunas.press elektroninės prekybos paslaugų teikėjas yra VšĮ „Kultūros leidinys NEMUNAS“, buveinė M. Daukšos g. 34, 44283 Kaunas, Įstaigos kodas - 132678259, ne PVM mokėtojas. Šioje el. parduotuvėje jūs galite prenumeruoti arba pirkti leidžiamo žurnalo „Nemunas“ popierinius ar skaitmeninius (parsisiunčiamus) leidinius. Paslaugos teikiamos ir
- [E-parduotuvė](https://www.nemunas.press/parduotuve/)
- [Privatumo politika](https://www.nemunas.press/privatumo-politika/) - VšĮ „Kultūros leidinys NEMUNAS“INTERNETO SVETAINĖS PRIVATUMO POLITIKA Šią privatumo politiką taikome tais atvejais, kai lankotės „Nemuno“ interneto svetainėje http://www.nemunas.press. Ši politika netaikoma, kai naršote kitų bendrovių interneto svetainėse, patekdami per „Nemuno“ interneto svetainę. Mūsų interneto svetainės lankytojų duomenis renkame laikydamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Europos Sąjungos asmens
- [Užsakymas priimtas](https://www.nemunas.press/accepted/) - Ačiū. Jūsų užsakymas priimtas. Gavę apmokėjimą, artimiausią darbo dieną išsiųsime Jūsų žurnalą. Jeigu Jūsų pirkinys – „Nemuno“ žurnalo prenumerata, ir Jūs apmokėjote iki einamojo mėnesio 15 dienos, naujausią šio mėnesio žurnalą Jums išsiųsime, kai tik jis bus atspausdintas, t.y. ketvirtąją mėnesio savaitę. Jei sumokėjote vėliau, prenumeruojamą žurnalą gausite nuo kito mėnesio. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad skaitote "Nemuną".
- [LOGOTIPAS](https://www.nemunas.press/logotipas/) - Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG Parsisiųsti: EPS | PDF | JPG

## Select Portfolio

- [7–8 | LIEPA–RUGPJŪTIS, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/7-8-liepa-rugpjutis-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | SANDĖLIAI IR PAMINKLAI Marija Puipaitė | PAULIUS VITKAUSKAS. SUSPĖTI, KOL NENUSIBODO Gabija Kopūstaitė | Poezija Kirill Kobrin | MASGREIVŲ ARCHEOLOGIJA Vilius Orvidas | ESĖ APIE „PAPRASTĄ ŽMOGŲ“ Justina Semčenkaitė | TVARI MADA: MISIJA (NE)ĮMANOMA (II DALIS) Juozas Žitkauskas | Poezija Eglė Petreikienė | NATALIE LEVKOVSKA: „TAVO STIPRYBĖ YRA TAVO JAUTRUMAS“ Gasparas Aleksa
- [6 | BIRŽELIS, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2023/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: AUDRIUS AMBRASAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [6 | BIRŽELIS, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | BROLIAI IR BRIEDŽIAI Eglė Petreikienė | MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: TOMAS GRUNSKIS Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [5 | GEGUŽĖ, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | BROLIAI IR BRIEDŽIAI Eglė Petreikienė | MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: NICOLE ZURAITIS Svetlanos Baturos nuotrauka
- [4 | BALANDIS, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | BROLIAI IR BRIEDŽIAI Eglė Petreikienė | MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: BIBBE HANSEN Vytenio Jankūno nuotrauka
- [3 | KOVAS, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | BROLIAI IR BRIEDŽIAI Eglė Petreikienė | MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: IGNAS MALDUS Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [2 | VASARIS, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | BROLIAI IR BRIEDŽIAI Eglė Petreikienė | MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ. Akimirka, kai pasaulis nustoja bėgti PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: MILENA LIUTKUTĖ-GRIGAITIENĖ Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [1 | SAUSIS, 2026](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2026/) - Erika DRUNGYTĖ | RAGNAROKAS IR PAKASTAS ŠUO Erika DRUNGYTĖ | DONALDAS KAJOKAS: TIKIU STEBUKLAIS, BAISINGAI TIKIU James Raven | Kas yra knygos istorija? INDRĖ LARSSEN | POEZIJA Julijus Grickevičius | Richardo Wagnerio „Lohengrinas“: romantinė ar politinė opera? Ignas Kazakevičius | Tarpdisciplininės tapybos tranzitas Valdis Felsbergs | APSAKYMAI Eglė Petreikienė | Frank Gehry. Architektūra, keičianti vietą
- [11 | LAPKRITIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | NULAUŽTA PRASMĖ IR BERIBĖS RIBOS Alfredas Chmieliauskas | ALINA ORLOVA. ANTRASIS RENDEZ-VOUS MONIKA HERCEG | POEZIJA Silvija Butkutė | MADS MIKKELSEN – VIKINGAS, PROFESIONALUS MELAGIS, TIESIOG ŽMOGUS Jurgis Kubilius | MUZIKOS KANONAS: KAIP SUSIFORMAVO NEPAJUDINAMAS OLIMPAS? Jára Cimrman | ŽMOGŽUDYSTĖ VAGONE-SALONE Ignas Kazakevičius | Meda Norbutaitė. TAS MIELAS KRUVINAS PASAULIS Kirill Kobrin |
- [12 | GRUODIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | KALĖDOS IR MIMOZŲ ŠVIESA Vilma Jankienė | TARP DVIEJŲ AMŽINYBIŲ Andrius Pulkauninkas | PELYNAS, MIRKYTAS ACETONE Jurgis Kubilius | OPEROS TEATRAI ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE: SULTONAI, PRESTIŽAS IR TRAVIATOS Laisvė Radzevičienė | IGNAS JONYNAS: GRAŽIAUSIAS PALINKĖJIMAS – RAMYBĖS Kirill Kobrin | APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ XI. TUNELIS YRA Rokas Jonas | LIETUVIŠKOS MEILĖS RAKURSAI.
- [6 | BIRŽELIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2024/) - 6 | BIRŽELIS | STRAIPSNIAIERIKA DRUNGYTĖ | PARALELINĖS VISATOS IR JUODOJI DĖŽUTĖ MATAS ŠIUPŠINSKAS | ROLANDAS PALEKAS: VISADA YRA VIDINIS KONFLIKTAS ADAM MASTROIANNI | 28 NELABAI MANDAGIOS PASTABOS APIE RAŠYMĄ ARBA KATAPULTAVIMASIS Į TARANTULŲ DUOBĘ IEVA REKŠTYTĖ-MATULIAUSKĖ | NORBERT TUKAJ. LAUKIMO ESTETIKA PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: VYTAUTAS BIEKŠA Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [9 | RUGSĖJIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/9-rugsejis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | DETALĖS IR DIEVIŠKAS JUOKAS Zigmas Kalesinskas | VERONIKA APIE LIAUDIES DAINĄ IR ŠEIMĄ Jolanta Šilenskienė | POEZIJA Marius Giedraitis | BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ: DRAMATURGIJOJE MĄSTOMA ILGIAU, NEI RAŠOMA Kirill Kobrin | APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ VIII. ISTORIJA APIE MEILĘ IR VISA KITA Eglė Petreikienė | ASPENCROW. MENAS KAIP BUVIMO PRASMĖ Ieva Vaitkevičiūtė |
- [10 | SPALIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | DETALĖS IR DIEVIŠKAS JUOKAS Zigmas Kalesinskas | VERONIKA APIE LIAUDIES DAINĄ IR ŠEIMĄ Jolanta Šilenskienė | POEZIJA Marius Giedraitis | BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ: DRAMATURGIJOJE MĄSTOMA ILGIAU, NEI RAŠOMA Kirill Kobrin | APIE MUZIKĄ PER STIPRINTUVĄ VIII. ISTORIJA APIE MEILĘ IR VISA KITA Eglė Petreikienė | ASPENCROW. MENAS KAIP BUVIMO PRASMĖ Ieva Vaitkevičiūtė |
- [7-8 | LIEPA – RUGPJŪTIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/7-8-liepa-rugpjutis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | TELEMACHAS IR LIETUVOS ODISĖJOS Eglė Petreikienė | RIMANTAS DICHAVIČIUS. LIŪDESIO FOTOGRAFIJA RIMANTAS DICHAVIČIUS | VENERA, ROŽĖ IR OBJEKTYVAS Kšištofas Kšivecas | POEZIJA INA PAREIGYTĖ | GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ: MAN SVARBU MOTERŲ SOLIDARUMAS IR VIENA KITOS PALAIKYMAS PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: RIMANTAS DICHAVIČIUS Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [6 | BIRŽELIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2025/) - ERIKA DRUNGYTĖ | PARALELINĖS VISATOS IR JUODOJI DĖŽUTĖ MATAS ŠIUPŠINSKAS | ROLANDAS PALEKAS: VISADA YRA VIDINIS KONFLIKTAS ADAM MASTROIANNI | 28 NELABAI MANDAGIOS PASTABOS APIE RAŠYMĄ ARBA KATAPULTAVIMASIS Į TARANTULŲ DUOBĘ IEVA REKŠTYTĖ-MATULIAUSKĖ | NORBERT TUKAJ. LAUKIMO ESTETIKA PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ROLANDAS PALEKAS Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [5 | GEGUŽĖ, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | POEZIJA IR EDENAS VALDAS PUTEIKIS | MYKOLAS SAUKA. VERSIJA IR PERVERSIJA PRASIDEDA NUO GEMALO PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: MYKOLAS SAUKA Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [4 | BALANDIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2025/) - ERIKA DRUNGYTĖ | DI KASYKLOS IR SUSITAIKYMAS ERIKA DRUNGYTĖ | Jurgos Pasaulis vardu kodėl ir paradoksų poezija PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: GIEDRĖ ŠLEKYTĖ Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [3 | KOVAS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2025/) - ERIKA DRUNGYTĖ | DI KASYKLOS IR SUSITAIKYMAS ERIKA DRUNGYTĖ | Jurgos Pasaulis vardu kodėl ir paradoksų poezija PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: VIKTORIJA KUODYTĖ Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [2 | VASARIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2025/) - ERIKA DRUNGYTĖ | DI KASYKLOS IR SUSITAIKYMAS ERIKA DRUNGYTĖ | Jurgos Pasaulis vardu kodėl ir paradoksų poezija PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: JURGA ŠEDUIKYTĖ Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka
- [1 | SAUSIS, 2025](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2025/) - Erika DRUNGYTĖ | PERGALĖ IR VIENATVĖ Ieva Rekštytė-Matuliauskė | Priminimai apie chaosą ir patogumą Jonas Liniauskas | TRUMPAI APIE VALSTYBĘ IR JOS GYVENTOJUS (II) TOMAS VYŠNIAUSKAS | POEZIJA Jolanta Garnytė-Jadkauskienė | MANUELA HALLIGAN. GRIMAS – TAI TAPYBA, O PERUKAI – LYG SKULPTŪROS Jolanta Kahveci | MARIOS CALLAS PORTRETAS KITAIP Ignas Kazakevičius | TAS YRA AUGUSTINO ŽMOGUS! Rainer Wieczorek
- [12 | GRUODIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2024/) - ŠKARPIETKOS IR GELDA Raminta Jurėnaitė | Viktoras Paukštelis. Tapyba tarp pakartojimo ir pakeitimo GVIDAS LATAKAS | POEZIJA Nomeda Repšytė | Vakar aš tau nupirkau skarą Julijus Grickevičius | TARMO PELTOKOSKI. DIRIGENTAS TURI BŪTI SAVAMOKSLIS Donata Bocullo | NE VIENERI OPTIMIZMO METAI: UNESCO PAŽENKLINTAS KAUNO MODERNIZMAS ATEITIES KARTOMS Ignas Kazakevičius | LIETUVIŠKAS POPARTAS: PRARASTA IRONIJOS FORMA
- [1 | Sausis, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | TVARUMAS IR LAOZI Eglė Petreikienė | KASDIENYBĖ BE „WOW“ EFEKTO, ARBA MES KAIP NAUJOSIOS OPEROS INSPIRACIJA Oskaras Koršunovas | APIE „SAULĘ IR JŪRĄ“ Ignas Zalieckas | ATVYKĖLIO UŽRAŠAI APIE PRANCŪZIŠKĄ MODUS VIVENDI GINTARAS PATACKAS | POEZIJA Kirill Kobrin | PASKUTINĖ IMPERIJOS HERBINĖS VĖLIAVOS GIJA Ignas Kazakevičius | STEBĖTI, KAIP PRASIDEDA GAMTA Alfredas
- [1 | SAUSIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: DAINA KAMARAUSKIENĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [RINKTINIAI VAIZDAI. „NEMUNAS“ 2017–2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/rinktiniai-vaizdai-nemunas-2017-2020/) - Albume publikuojami atrinkti lietuvių vizualiojo meno kūriniai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. Menininkų kūryba papildyta specialiai šiam leidiniui rašytomis menotyrininkų Silvijos Butkutės ir Vido Poškaus įžvalgomis. Sudarytoja – Eglė Petreikienė Dizaineris – Darius Petreikis Leidėjas: Kultūros leidinys „Nemunas“ 2020 PIRKTI
- [RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/rinktiniai-tekstai-nemunas-2017-2020/) - Almanache publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. Rašytojų kūryba papildyta specialiai šiam leidiniui rašytomis anotacijomis bei apibendrinančiu įvadiniu straipsniu. Almanachą puošia žinomų iliustratorių kūriniai. Sudarytojai – Erika Drungytė, Saulius Keturakis Dizaineris – Darius Petreikis Leidėjas: Kultūros leidinys „Nemunas“ 2020 PIRKTI
- [12 | GRUODIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2020/) - ERIKA DRUNGYTĖ | Dirbtinė kalba ir pasąmonės tikrovė Julijus Grickevičius | JUOZAS STATKEVIČIUS: „ĮKVĖPIMAS – DIDŽIULĖ PRABANGA“ Jonas Maldžiūnas | Poezija Kirill Kobrin | Apie fragmentą Alfredas Kukaitis | DŽIAZO ATSTUMTIEJI Robertas Kundrotas | AMM, arba Pagiriamasis žodis improvizacinei muzikai Erika Drungytė | Andrius Miežis: „Fantazijose svarbiausia – remtis rimtais argumentais“ Stasys Baltakis | Didžiausias kino industrijos
- [6 | BIRŽELIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: DAIVA GASIŪNIENĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [11 | LAPKRITIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | PERGALĖ IR VIENATVĖ Ieva Rekštytė-Matuliauskė | Priminimai apie chaosą ir patogumą Jonas Liniauskas | TRUMPAI APIE VALSTYBĘ IR JOS GYVENTOJUS (II) TOMAS VYŠNIAUSKAS | POEZIJA Jolanta Garnytė-Jadkauskienė | MANUELA HALLIGAN. GRIMAS – TAI TAPYBA, O PERUKAI – LYG SKULPTŪROS Jolanta Kahveci | MARIOS CALLAS PORTRETAS KITAIP Ignas Kazakevičius | TAS YRA AUGUSTINO ŽMOGUS! Rainer Wieczorek
- [10 | SPALIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | MOZĖ IR POEZIJA Kęstutis Zapkus | ŽMOGUS TĖRA MAŽAS TRUPINĖLIS, BANDANTIS SUVOKTI PASAULĮ Erika Drungytė | ROKAS KAŠĖTA. AŠ NE CIK KŲ LAIMYNGAS, O IR PALAIMYTAS Tomas Kiauka | Tapybos pasipriešinimas ir nuolankumas, arba Proceso ingredientai ir receptūros Kirill Kobrin | FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 3: MIRTINA RYTŲ VILIONĖ Atėnė Jasaitė | ISSEY MIYAKE.
- [9 | RUGSĖJIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/9-rugsejis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | Susvetimėjimas ir susitarimas Eglė Petreikienė | FOTOGRAFIJA KAIP ASMENYBĖS INTERPRETACIJA Diana Paklonskaitė | POEZIJA Kirill Kobrin | FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 2: NADŽIBULOS KOŠMARAS Erika Drungytė | LAISVĖ RADZEVIČIENĖ. PASTOVĖTI PRIE PAVEIKSLO VERTA LABIAU NEI JĮ NUFOTOGRAFUOTI Ignas Kazakevičius | ŠVENTĖ, KURIOJE MŪSŲ NĖRA Eglė Nutautaitė | ASFALTO VAIKAI Karsten Harries | PAMĄSTYMAI APIE
- [7–8 | LIEPA–RUGPJŪTIS, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/7-8-liepa-rugpjutis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | KARVĖ IR KULTŪRA Eglė Petreikienė | SIENOGRAFO IŠŠŪKIS – PADARYTI, KO NIEKAD NEDARĘS Dainius sobeckis | POEZIJA Audrius Dambrauskas | Jaunas ir atsijauninęs Igno Šeiniaus „Siegfried Immerselbe“ Gintarė Vasiliauskaitė | JONĖ REED. FOTOGRAFIJA VIETOJE ŽODŽIŲ Lina Navickaitė | POEZIJA Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė | DEIVIDAS DULKA. ŠOKTI BALETĄ ĮKVĖPTAM KINO Simonas Jurkevičius | Marlonas Brando –
- [5 | Gegužė, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | PAVELDAS IR ATSISAKYMAS Eglė Petreikienė | LORETA ŠVAIKAUSKIENĖ: JAUČIU TANKĖJANTĮ LAIKĄ Neringa Abrutytė | POEZIJA Milda Brukštutė | Sesės vasara Nomeda Repšytė | PAGAUTI EILĖRAŠTĮ Kirill Kobrin | KIERLINGAS Ignas Zalieckas | Kultūra – priklausomybė, iš kurios nesinorėtų išsivaduoti Karolina Latvytė-Bibiano | MIRTIES PAVIDALAI – TARP BAIMĖS IR SUSIŽAVĖJIMO (II) Ignas Kazakevičius
- [4 | Balandis, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | DIPLOMATIJA IR ŽYDĖJIMAS Ieva Rekštytė-Matuliauskė | NERIANTI GARSUS Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė | POEZIJA Lina Simutytė | DVIEJŲ NULIŲ ZONA Atėnė Jasaitė | NEPAKELIAMA REI KAWAKUBO VAIZDUOTĖS LENGVYBĖ Tautvyda Marcinkeviūtė | POEZIJA Ignas Kazakevičius | KAMPOŽIŪRA. NETOBULOS GYVENIMO SCENOGRAFIJOS Virginija Januškevičiūtė | AIDOS ČEPONYTĖS IR VALDO OZARINSKO VIDEOFIKSACIJOS. Karolina Latvytė-Bibiano | MIRTIES PAVIDALAI –
- [3 | Kovas, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2024/) - Erika DRUNGYTĖ | KONTRABANDA IR POEZIJA Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė | VALENTINAS MASALSKIS: ŠIŲ DIENŲ VISUOMENEI ŽMOGUS TAPO NEBEĮDOMUS Valdas Daškevičius | POEZIJA Ugnė Ražinskaitė | TADO IVANAUSKO OBELYNĖS SODYBOS ATRADIMAI Toma Liutikė | RENATA VALČIK. APIE NEIŠSEMIAMUS KŪRYBOS VANDENYNUS Liutauras Degėsys | LAIKO NEBUS Rasa Žukienė | ALMYRA WEIGEL: KILUSI IŠ TEKSTILĖS MENO Erika Urbelevič |
- [2 | Vasaris, 2024](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2024/) - Erika Drungytė | ŠVENTI REIKALAI IR BLYNAI Erika Drungytė | Lėtėjantis žvilgsnis, esmingėjanti fotografija Viktorija Daujotytė | FOTOGRAFIJA – VEIDAS Edita Puskunigytė | ORDO AMORIS Ugnė Ražinskaitė | RAUDONDVARIO GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ GARDEROBO PASLAPTYS Alešas Štegeris | POEZIJA Ignas Zalieckas | AUGIER SVAJOJA APIE DALÍ: „NEGRESCO“ VIEŠBUTIS Kirill Kobrin | INVENTORIAUS NUMERIS 1868.0808.6150 Simonas Jurkevičius | „PLAČIAI
- [12 | Gruodis, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2023/) - Erika Drungytė | INOVATYVUMO PERSPEKTYVA IR KVĖPAVIMAS Erika Drungytė | DAINIUS GINTALAS: TARNAUKIT VIENAS KITAM IR BŪSIT KARALIAI RAMUTĖ SKUČAITĖ | Poezija Zigmas Kalesinskas | KALĖDINIŲ ŽAISLŲ STIKLE SPINDINČIOS ISTORIJOS Kirill Kobrin | ESU TAI, KĄ GROJU Vita Opolskytė | DOMINYKAS SIDOROVAS: NE VISKAS TURI PASIEKTI KULMINACIJĄ Inga Mitunevičiūtė | „PADARIAU GYVENIME DIDELĘ KLAIDĄ“: POKALBIS
- [11 | LAPKRITIS, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | KETUREILIAI IR KVARKAI Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė | GYTIS PADEGIMAS. APIE TEATRĄ, ŽMOGŲ IR LAIKĄ Elvyra Markevičiūtė | Įtariamas padegimas Arūnas gelūnas | EFEMERIŠKUMO IR ANTISISTEMIŠKUMO POETAI – SVETLANA IR IGORIS KOPYSTIANSKIAI LELA TSUTSKIRIDZE | Poezija KIRILL KOBRIN | TOLKIENAS IR BORGESAS IGNAS ZALIECKAS | RIBAS TIRPDANTIS BERNARDO-MARIE KOLTÈSO TEATRAS Audinga Peluritytė | POEZIJOS MATAVIMO
- [10 | SPALIS, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: VIKTORIJA MICKUTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [9 | RUGSĖJIS, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/9-rugsejis-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | ISTORIJA IR POEZIJA ALVYDAS VALENTA | Poezija Silvija Butkutė | VALENTINAS NOVOPOLSKIS: AKTORIAUS SĄŽINĖ PRIEŠ PARAZITAVIMĄ Aistė M. Grajauskaitė | TIRŠTOS LAIKO TUŠTUMOS PAVIRŠIUOSE Kirill Kobrin | ESKAPISTAI Simonas Jurkevičius | NINO ROTA – F. FELLINIO KOMPOZITORIUS, ARBA MUZIKOS GENIJUS, KURIO NEPAMENAME Purnasai Gudikandula | KAIP MOKOSI BESIVARŽANTYS NEUROTINKLAI Eglė Petreikienė | BORISAS ELDAGSENAS. APIE DRAMBLĮ
- [5 | Gegužė, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | PR. KR. IR PO M. E. Vytautas Kaziela | Poezija Atėnė Jasaitė | AUSTIEJA: TA TĒP I GĪVENO, OUŽOULUS ROMSTĪDAMA Eglė Petreikienė | BROLIAI GIEDRAIČIAI. FOTOGRAFINIS LOBIS SU DAUGYBE KLAUSTUKŲ Rvīns Varde | VARDĖS ARCHIPELAGAS Kristina Steiblytė | GINTARĖ PARULYTĖ: ATVIRUMAS SUVIENIJA VISUS Alfredas Kukaitis | HITAIS VIRTĘ SKOLINIAI Alberta Vengrytė | IEVA
- [4 | Balandis, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: SAULIUS ČIUČELIS Tomo Petreikio nuotrauka
- [3 | Kovas, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | UNESCO IR SAVINIEKA Kristina Steiblytė | Virginija Rimkaitė. Pasauliui pakvietus kalbėtis Virginija Rimkaitė | PATINA Liuda Jonušienė | APIE TEATRINES SALAS. TIKRAS IR MENAMAS Jonas Liniauskas | Poezija Deima Žuklytė-Gasperaitienė | Noe Kuremoto: Tūkstantį metų tradicijos gyvavo ne be priežasties Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė | Giedrė Kaukaitė. Praeitis kuria dabartį Giedrė Kaukaitė | JOS
- [2 | Vasaris, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2023/) - Erika DRUNGYTĖ | BALANDŽIŲ PIENAS IR KOMUNIZMAS Aistė M. Grajauskaitė | ŽILVINAS KEMPINAS: DIRBU TIK SAVO MALONUMUI Raimundas Malašauskas | MIEGAMASIS, ARBA VEIDUOBĖS GRAMATOLOGIJA Kirill Kobrin | ISLINGTONAS George Orwell | KODĖL RAŠAU Agnetė Voverė, Aistė M. Grajauskaitė | ROKAS DARULIS. FOTOGRAFIJA KAIP RAKTAS Į VIETAS IR ŽMONES Silvija Butkutė | KELIO FILMAS „BUONA SERA“,
- [1 | Sausis, 2023](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2023/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LINA SIMUTYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [12 | GRUODIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ALDONA GUSTAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [11 | LAPKRITIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ALDONA GUSTAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [10 | SPALIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: BIRUTĖ LETUKAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [9 | RUGSĖJIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/9-rugsejis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: PAKUI HARDWARE Tomo Petreikio nuotrauka
- [7–8 | LIEPA–RUGPJŪTIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/7-8-liepa-rugpjutis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: KIPRAS MAŠANAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [5 | GEGUŽĖ, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS Tomo Petreikio nuotrauka
- [4 | BALANDIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: MONIKA DIRSYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [3 | KOVAS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: JŪRATĖ ONAITYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [2 | VASARIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LAURYNAS BAREIŠA Tomo Petreikio nuotrauka
- [1 | SAUSIS, 2022](https://www.nemunas.press/portfolio_page/1-sausis-2022/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: EGLĖ RIDIKAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [12 | GRUODIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: AGNIUS JANKEVIČIUS Tomo Petreikio nuotrauka
- [11 | LAPKRITIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: PETRAS GENIUŠAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [10 | SPALIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: RENATA ŠERELYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [9 | RUGSĖJIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/9-rugsejis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: BEATA MOLYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [7–8 | LIEPA–RUGPJŪTIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/7-8-liepa-rugpjutis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ROMUALDAS POŽERSKIS Tomo Petreikio nuotrauka
- [6 | BIRŽELIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/6-birzelis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: JULIJONAS URBONAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [4 | BALANDIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/4-balandis-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: GINTARAS BALČYTIS Tomo Petreikio nuotrauka
- [5 | GEGUŽĖ, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/5-geguze-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: DARIUS MEŠKAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [3 | KOVAS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/3-kovas-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ROLANDAS RASTAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [2 | VASARIS, 2021](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2-vasaris-2021/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: JUOZAS STATKEVIČIUS Tomo Petreikio nuotrauka
- [11 | LAPKRITIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2020/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LAIMA KREIVYTĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [10 | SPALIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2020/) - Erika Drungytė | Bananas ir atsakomybė JULIJUS GRICKEVIČIUS | VLADIMIRAS TARASOVAS: „MUZIKANTAS TURI SKAMBĖTI“ SAULIUS KETURAKIS | Socialinė distancija, arba Elkimės kaip suomių rašytojai Sigita Ivaškaitė | Aukščiausia operos klasė ir šaldytuvai Kristupas Antanaitis | Dedikacija lietuvių operos menui Aušra Kaminskaitė | Dvidešimtmetį trunkanti meistro paskaita Vidas Poškus | Žemiška, augališka, gailestinga. Keletas Nomedos Saukienės
- [09 | RUGSĖJIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/09-rugsejis-2020/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LIUTAURAS DEGĖSYS Tomo Petreikio nuotrauka
- [08 | RUGPJŪTIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/08-rugpjutis-2020/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: MONIKA ŽALTĖ Dariaus Petreikio nuotrauka
- [07 | LIEPA, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/07-liepa-2020/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: SEVERIJA JANUŠAUSKAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [02 | VASARIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/02_vasaris_2020/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: SEVERIJA INČIRAUSKAITĖ-KRIAUNEVIČIENĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [06 | BIRŽELIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/06-birzelis-2020/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ELŽBIETA LATĖNAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [05 | GEGUŽĖ, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/05-geguze-2020/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: ALFREDAS CHMIELIAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [11 | LAPKRITIS, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11_lapkritis_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: GUSTĖ KANČAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [12 | GRUODIS, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12_gruodis_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: ROSANDA SORAKAITĖ IR POVILAS RAMANAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [01 | SAUSIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/01_sausis_2020/) - PIRKTI VIRŠELYJE: SAULIUS PETREIKIS Tomo Petreikio nuotrauka
- [03 | KOVAS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/03-kovas-2020/) - PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: LEONAS STRIOGA Tomo Petreikio nuotrauka
- [04 | BALANDIS, 2020](https://www.nemunas.press/portfolio_page/04-balandis-2020/) - Erika DRUNGYTĖ | ŠERDIS IR HIERARCHIJA Ieva Pakalniškytė | NICOLE ZURAITIS: MUZIKA YRA ILGAS ŽAIDIMAS Violeta Šoblinskaitė Aleksa | POEZIJA Silvija Butkutė | MARIE MENKEN – LYRIŠKA EKSPERIMENTINIO KINO MILŽINĖ PIRKTIPIRKTI E-VERSIJĄ VIRŠELYJE: VYTENIS JANKŪNAS. Autoportretas
- [10 | Spalis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10_spalis_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: GIEDRIUS SAVICKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [03 | Kovas, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/03-kovas-2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: BENAS ŠARKA Tomo Petreikio nuotrauka
- [04 | Balandis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/04-balandis-2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: RIMANTĖ VALIUKAITĖ Tomo Petreikio nuotrauka
- [05 | Gegužė, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/05-geguze-2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: GINTARAS PATACKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [09 | Rugsėjis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/09_rugsejis_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: GINTARAS VARNAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [06 | Birželis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/06_birzelis_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: DONATAS RAKAUSKAS Tomo Petreikio nuotrauka
- [07 | Liepa, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/07_liepa_2019/) - PIRKTI VIRŠELYJE: DEIMANTAS NARKEVIČIUS Tomo Petreikio nuotrauka
- [08 | Rugpjūtis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/08_rugpjutis_2019/) - ERIKA DRUNGYTĖ | Dirbtinė kalba ir pasąmonės tikrovė Julijus Grickevičius | JUOZAS STATKEVIČIUS: „ĮKVĖPIMAS – DIDŽIULĖ PRABANGA“ Jonas Maldžiūnas | Poezija Kirill Kobrin | Apie fragmentą Alfredas Kukaitis | DŽIAZO ATSTUMTIEJI Robertas Kundrotas | AMM, arba Pagiriamasis žodis improvizacinei muzikai Erika Drungytė | Andrius Miežis: „Fantazijose svarbiausia – remtis rimtais argumentais“ Stasys Baltakis | Didžiausias kino industrijos
- [02 | Vasaris, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/02-vasaris-2019/) - PažadasGirnapusės ir laumžirgisAidas Marčėnas: „Net aš esu“Aidas Marčėnas | PoezijaSesto Quatrini. Operos demokratizacijos amžiujeKĘSTUTIS NAVAKAS | PoezijaSapnas, arba apie Sauliaus Vaitiekūno procesąGunnhild ØyehaugSveiki atvykę į avangardo duobęSalingerio, nepilnametės Oonos ir Beigbederio meilės trikampisOrwello nuotykiai su šnipais ir leidėjaisHumanistinių miestų klystkeliaiKą šoka tie, kurie nešoka?ALGIMANTAS KEZYS: Dvasininkas, ieškojęs laisvės fotografijoje„Rivoli 59“ Paryžiuje: dialogai, istorijos ir voratinkliaiEurika
- [01 | Sausis, 2019](https://www.nemunas.press/portfolio_page/01-sausis-2019/) - Pusiausvyra ir durysMarijos Kavtaradzės pažadas kine – Rasti prasmęJulius Keleras | PoezijaTikrieji meno mylėtojaiMozartas prieš Bernsteiną ir klasikos reitingų kovosLiteratūra „Snapchat“ kartaiSamurajus, arba Tomo Sojerio beieškantMoterys, kurios skaito, moterys, kurios miegaSkurdo romantizavimas svarbiausiuose 2018-ųjų filmuoseSTABDANTYSIS PAKELEIVINGASDĖMESIO! Komiksai Lietuvoje ir Baltijos šalyse: skirtingi ir panašūsMūsų miško pasakosVILTIS KAIP STEBUKLO SĄLYGAAlgis Kriščiūnas: Gerai, kad gyvenu ne švyturyPosttiesa
- [12 | Gruodis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis-2018/) - Apokalipsė ir karvėRasa Samuolyte ir Dainius Gavenonis | Atsiverti, atiduoti ir šiek tiek pasilikti sauValdas Daškevičius | PoezijaAntitribūninė laudacija KornelijuiRūsyje po avinaisUrvinis žmogus ir dirbtinis intelektasEimutis Markūnas | Vištos, kaliošai ir ežero vitražaiZENWOMANHOFASFantastinės literatūros ir teisės sąsaja nagrinėjant Rowling „Hario Poterio“ visatąMėsa be sielos, arba meilė kino beprasmybeiJaponijos architektūros mitaiDeganti Kalėdų eglutė ir šventės lovojeBibliofilo
- [11 | Lapkritis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11-lapkritis-2018/) - Igor PomerancevLaukimas ir vataMarius Ivaškevičius. Menininkas kaip ir kiti žmonėsMOTYVACINĖ KALBATikras literatasJONAS ARČIKAUSKAS. IMPROVIZUODAMAS ESU LAISVAS…Atgal į 201998-uosiusSlaptažodis ir atsakas, arba Glosarijus to, ko nėraOROTapatybės likučiaiMonika Budinaitė: „Pasitikėjimas yra trapi būsena“Bibliofilo kronikos #2Meistro Švankmajerio keistenybių kabinetasKalbos ir tapatybių inžinerija pagal Valentiną KlimašauskąMonika Furmana. Prarastos moters beieškantPIRKTI VIRŠELYJE: MARIUS IVAŠKEVIČIUS Tomo Petreikio nuotrauka
- [10 | Spalis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10-spalis-2018/) - Šaknys ir stebuklaiLaikas už horizonto, arba sugalvota fotografijaNobelio premijos vertas akmenėlis bateISTORIJA KAIP UPĖPrisiminti arba pamiršti. Kito kelio nėra!SalietėKas užsako muziką, arba Vėl apie klišesMonta Kroma | PoezijaKapinių instrukcijos: kaip užsitikrinti gerą gyvenimą aname (ir šiame) pasaulyjeLauksiu jūsų su rože rankosePerkūnas Liutkus: apie laisvę, cigarus ir šaltįRENATA VALČIK. NENUTRŪKSTANTIS RYŠYSŠlagbaumas pakeltas, juodi maišai, pastipęs rainas
- [09 | Rugsėjis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/09-rugsejis-2018/) - Sodininkystė ir gobtuvaiStasys Eidrigevičius: Visi keliai veda į pasakąDerekasKą lordas Byronas veikia kompiuteriniuose žaidimuoseMan skauda kiaušus. Myliu tavePro Forio langąDirigentas – žmogaus jausmų operatoriusPaskui dieviškąją kuriamąją energiją: stotelės Paryžiuje ir BeiruteMažasis Izraelis KauneGatvės menas kaip paveldas: Teisė į miestą?Miestas, menas ir atšipę dantysErdvės amnezijaŠokis virš kalbančio miško. Naomi Kawase vizijosPIRKTI VIRŠELYJE: STASYS EIDRIGEVIČIUS Tomo Petreikio
- [07 | Liepa, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/07-liepa-2018/) - Tūkstantis ir vienasCentrinės Europos tragedijaSŪRUS VANDUOAštuoni garsūs rašytojai apie nerašymą Pasirodo, šiuo metu niekas nerašoPatenkinti realybės troškulįFORTEPIJONŲ DAKTARASAkio Kaurismäkio beieškant, arba (ne)vykęs pasivaikščiojimas po HelsinkįIšpažintisFantomas, masinės literatūros genijusTVARUS DIZAINAS: LINIJA, VIRSTANTI ŽIEDULINO LAGO: SUKLASTOTA TEORIJA APIE GROŽĮKopijavimo kultūra šiuolaikinėje KinijojeMenininkai vandalai – naujojo meno kūrėjaiTurgūs Lietuvos miestuose ir miesteliuose tarpukariuMāris BērziņšPIRKTI VIRŠELYJE: ANTANAS SUTKUS Tomo
- [08 | Rugpjūtis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/08-rugpjutis-2018/) - Laikas ir metasPeter Greenaway: Kinas – mirštantis menasARTŪRAS MOROZOVAS: Karas yra laukimasDedikuota tiems, kurie niekada neskaito dedikacijųCraig Czury | PoezijaParašyti rašytojąPASKUTINĖ MAESTRO MYLIMOJITransliuoti ar netransliuoti arba klasikinės muzikos odisėja interneteSaulius Vasiliauskas | EilėraščiaiBirutė Sodeikaitė: esminis klausimas yra kodėl?Saukos žiūrėjimas lietui lyjantBritų knygos. Kaip mirė Londono rūkasCirko evoliucija: kodėl svarbu suprasti9 nepamirštamiejiTrumpoji prozaPIRKTI VIRŠELYJE: PETER GREENAWAY
- [06 | Birželis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/06-birzelis-2018/) - Edvinas Valikonis | PoezijaRobert Hass | PoezijaAnna Halberstadt | EilėraščiaiKultūrnamis ir bulvėsTomas Taškauskas | EilėraščiaiBirželio 16-oji: po aludes beskaitant „Ulisą“Teksto tikrovė, kurios nėra (nuo J. L. Borgeso iki G. Norvilo)Ribos ir erdvės: 18 postteologinių tezių ir viena postmodernistinėDOLCE AGONIAPagreitėjusi dabartis arba laiko patirtys šiuolaikiniame meneMėginimas perkąsti Didįjį ObuolįShort storyANDRIUS ZAKARAUSKAS. ASMENUKĖS BIBLINIŲ ISTORIJŲ FONEGražina Janulytė-Bernotienė:
- [05 | Gegužė, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/05-geguze-2018/) - Laikas ir ryškalaiNerijus Cibulskas | EilėraščiaiScenoje dūkstantis Batutos romantikas Ričardas ŠumilaMechanizmas, rašytojo mūzaGyvenimas kaip meno pretekstasHumaniškoji blogos architektūros pusėAlex Kanevsky. Suglamžytos fotografijos realizmasVainius Bakas | EilėraščiaiMarius Povilas Elijas MartynenkoPhilipp Meuser. Belaukiant BujanoTeatras technologijų amžiuje. Quo vadis?Gabija Grušaitė: Aš esu stebėtojaPremijos ispaniškai ir jaunoji poezijaLT BetonasPIRKTI VIRŠELYJE: GABIJA GRUŠAITĖ Tomo Petreikio nuotr.
- [04 | Balandis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/04-balandis-2018/) - Kietas ir gražusmesjė iš Marė ilgas brūDovilė Zelčiūtė | EilėraščiaiGuillaume Apollinaire | EilėraščiaiHomo VikšraitisMETA-ROMANASOlita Dautartaitė: „Įgyta ir prarasta – viskas mano“BEBAIMIS IR MYLINTIS GIEDRIUS NAKASŽirklės, arba išjausta ir sugalvota Laisvydės Šalčiūtės kūrybojeHaliucinuojančio kinų drugelio sapnas KINIJOS LITERATŪRA: REVOLIUCIJOS RANDAI IR IŠEITIES PAIEŠKOSŠIUOLAIKINIS MENAS – PATS PAČIAM SAUArūnas Matelis: Visi filmai – Dievo buvimo reklamaVaiva, atnešusi subtitrus
- [03 | Kovas, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/03-kovas-2018/) - Jānis Tomašs | EilėraščiaiBenediktas Januševičius | EilėraščiaiKlaida ir laisvėEmigrantaiOpera / (Ne)opera. Identiteto ir gyvybės paieškosRepeticija gyvenimui Walto Disney’aus šešėlyjePožeminių upių šešėliaiAUSTĖ STIKLERYTĖ. Tiesa, atsiradusi vaizduotei priekabiaujant prie tikrovėsM.P.E. teksto instrukcija su P.V.M.Poezija, instagramas ir LeninasAURIS RADZEVIČIUS YRA AUSTRŲ POETAS IR MENININKAS…KasininkasDavidas Bowie ir filosofasRobertas Antinis: kūriniai yra kabliaiMUZIKOS PROFAS IŠ MELOMANŲ LYGOSKiltų nuomaAidinimaiPIRKTI VIRŠELYJE: ROBERTAS
- [02 | Vasaris, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/02-vasaris-2018/) - Povai ir pavojaiJurgita Jasponytė | EilėraščiaiAplink Kauną per 80 metųReformacija, sąmonės performacija ir lietuviška tapatybėKai Holivudo aktorius spiria Holivudui šiknonBC*LIETUVIO BALSAS NORVEGŲ DŽIAZERodrigo Rey RosaMIGLĖS KOSINSKAITĖS MOTERYS IR JŲ ŠEŠĖLIAIpo Trans trans trance *Oskaras Koršunovas: „TEATRE DIKTATŪROS KIEK VEIDRODY“Trumpa odė raidei (o ir rašymui)Laura Švedaitė | EilėraščiaiVINILO KULTŪRA: meno kūriniai ir akustiniai rolsroisaiVisai nesuprantami reiškiniai
- [06 | Birželis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/06_birzelis/) - Žirklių kvadratasAntanas Jasenka: Gėris ir blogis – jau ne šio amžiaus sąvokosTomas S. Butkus | EilėraščiaiRosita ir Sava: kelionės, „soma“ ir mirtisJüri Talvet | EilėraščiaiKristupas Sabolius | Stambiu planuTrys seserys – 1995, 2005, 2017Harmony Korine – gyventi kuriant apie save legendąNemeilės trikampius Kanuose įveikė „Kvadratas“Privatus gyvulėlių gyvenimasAgnė Gintalaitė: Neišgalvotas dalykas yra kančiaApie tylos ribąJarek PuczelTomo
- [10 | Spalis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/10_spalis/) - Demontuotas kvadratasRima Juškūnė | EilėraščiaiApie kulinariją, madą ir ligasPaminklinės lentos Kauno bienalėjeVėsus orasLegenda apie NOAUVandens formai suteiktas Auksinio liūto pavidalasMYKOLĖ. Peizažas be praeitiesJaunojo menininko vargaiProfesionalumui nereikia prezidentų globosNuogi rašytojai ir gražuolių novelėsSeksas ir tekstasKraujasANDRIUS MAMONTOVAS: „Absoliuti laisvė įmanoma tik kūryboje“Justina Žvirblytė | EilėraščiaiAPPIAS ALBINA. Linija – jungtis tarp stilių ir žemynųSaules miesta charakterisPIRKTI VIRŠELYJE ANDRIUS
- [11 | Lapkritis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/11_lapkritis/) - Šveitimo kvadratasAuris Radzevičius | EilėraščiaiTėtė: kalbininkas Adomas ŠoblinskasNaujos kartos cenzūraAldona Gustas. Moteris išlaisvinanti moterįLinas Rimša: „Man svarbiausia – pats kūrybos procesas“Keturios kelionės namų linkŽalakevičiusSūpynėsIšgydyti poetąNePeršaunama sėkmės liemenėVilties paieškos pelenuoseSkrodimas vaidmeniuGuda Koster. Istorijos be taisykliųJurga Lago: klaidinantis lengvumasApie nesamą politikos ir meno opozicijąKārlis Vērdiņš | EilėraščiaiPIRKTI VIRŠELYJE JURGA LAGO. Tomo Petreikio nuotr.
- [12 | Gruodis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/12-gruodis/) - DvyliktasisSteve Evans | EilėraščiaiPaulius Norvila | EilėraščiaiKolektyvinė karma, transgeneracinė trauma ir raudonų pelyčių sapnaiZita Bružaitė: „Esu žaismingo gyvenimo šalininkė“Literatūra kaip vyrų žaidimasKarl Ove KnausgaardMindaugas Kavaliauskas. Skrydžių kolekcionieriaiRemontasNepriklausomiausias iš nepriklausomųMENAS (NE)GYDORinktinės IstorijosLietuvos kultūros istorija: dovana, kurios nepastebėjome?Indra MarcinkevičienėDvi partijos džiaugsmo gatvėjeVilmantas MarcinkevičiusPIRKTI VIRŠELYJE VILMANTAS MARCINKEVIČIUS. Tomo Petreikio nuotr.
- [01 | Sausis, 2018](https://www.nemunas.press/portfolio_page/2018-1-sausis/) - Povai ir pavojaiŽODŽIAI IR ŽAIDIMAITIKSLUS ULISO VEIKSMO LAIKASGalimybė galvoti kitaipPoezija be kelio ženklųTautvyda Marcinkevičiūtė | EilėraščiaiLITVAKAI, CLARA ROCKMORE IR TERMENVOKSAS PASAULIO MUZIKOJEJuodos akysVinilo mirtis ir gyvenimasJulija Goyd. Išrengtas nuogumasNepriklausomos pradžiosLiteratūra ir greitisPO MANĘS NORS IR TVANASKĘSTUČIO POKALBIS SU GRIGALIŪNU, arba keletas žodžių apie pagrindinius šio menininko kūrybos aspektusJoy’suoti drauge su JaruKRISTINA ALIŠAUSKAITĖ: TIKRIAU NEI TIKROVĖJEKotryna
- [09 | Rugsėjis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/09_rugsejis/) - Trūkumo kvadratasGrzegorz Kielar | EilėraščiaiVIZITINĖ KORTELĖ – LIETUVOS KULTŪRALietuvos ir Lenkijos tapyba (ir ne tik): panašumai, skirtumaiRašymas iš tamsosAukštielninka(s)Dovilė Norkutė. Ženklais prabylantis sluoksniuotas laikasAgnius Jankevičius. Mylėti, dirginti ir kartas nuo karto ką nors padegtiKaunui – kanadietiško kino prognozėsPakeliui į muzikąSėkmės, brandos ir pastovumo etalonasReinis HofmanisŽaidžiame literatūrąPašnekesys kūno kalba (vietoj interviu)Juodoji teatro dėžutė. Kodėl neatidarius?Austėja Eglynaitė
- [08 | Rugpjūtis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/08_rugpjutis/) - Lėtumo kvadratasTradicija ir kūrybinė galiaSylvia Plath | EilėraščiaiGuoda Taraškevičiūtė | EilėraščiaiKur buvo močiutė poezija, kai repas augo?Ta ir ana moterisPabaigų eros galasKristina Norvilaitė | Užkoduota, bet atsiveriantiGiedriaus Kuprevičiaus koncertasDomantas Razauskas: „Svarbu pasižiūrėti į kompasą“Kaip parašyti bestselerį?Karolis Janulis. Šešėliai, metantys žmonesGero kino intensyvaus žiūrėjimo malonumasTadas Šimkus. Rožė maištininko rankojeMokyklos langaiPIRKTI VIRŠELYJE TADAS ŠIMKUS. Tomo Petreikio nuotr.
- [07 | Liepa](https://www.nemunas.press/portfolio_page/07_liepa/) - Pievų kvadratasLina Buividavičiūtė | EilėraščiaiAr socialiniai tinklai nužudys romaną?Poezija, dainuojamoji, bet…Literatūros salynasLaimis Vilkončius. Nuo „The Beatles“ iki lietuviškos roko operosJANUSZ JUREK. Žvilgsnis į piešinio vidųKaip „JavaScript“ kalba rašytų Maironis?DrugelisSimas Lin. Defragmentuotas Miestas „x“Tos keistos mano mintysKęstutis Navakas: Sapniški šarvai ir pavojingos ribosKęstutis Navakas | EilėraščiaiAštrusis antirasistinis smaigalys Spike LeeAuktumos labirintaiTarp Europos ir Honkongo, arba Kas
- [02 | Vasaris](https://www.nemunas.press/portfolio_page/02_vasaris/) - Atkūrimo kvadratasLatviškasis KaunasNapoleono ordonansas pasiliko LietuvojeKelionė į Kauno art deco savaitę 2032-aisiaisVytautas Stulpinas | EilėraščiaiJis ir jo „company“James Joyce | EilėraščiaiRemis ŠčerbauskasVabzdžių žingsniais paskui Ramūną MotiekaitįApie muziką ir tapybą viename asmenyjeNaglis Rytis BaltušnikasMarselietėRytis Zemkauskas: mano laidos kaip žolėGytis Lukšas ieško šaknųLiteratūra ir tinklasZachŠiuolaikinis šokis Lietuvoje: saugus žaidimasIšalkęs prašalaitis laikas arba ir laikinumas senstaSamanta Kietytė |
- [01 | Sausis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/01_sausis/) - Pirmasis kvadratasDonatas Ulvydas: „Šį filmą reikėjo kurti ne kaip vienetą, o kaip reiškinį“Laisvę hipiams!Sergey GrinevichRimvydas Stankevičius | EilėraščiaiTramplinas – – KupolaiŠarūno Nako meninės draperijosKaunas kine. Kinas KauneValdas JenciusHumanistinės urbanistikos kultūraSniegasPortreto galia ir siaubas. Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės ir Anos F. atvejaigimin(yst)ėInga NavickaitėMobili literatūraTadao Cern. Levituojantis paprastumas: tarp žaidimo, eksperimento ir menoHenriks Eliass Zēgners | EilėraščiaiPIRKTI VIRŠELYJE TADAS
- [04 | Balandis](https://www.nemunas.press/portfolio_page/04_balandis/) - Algimantas MikutaAntanas Drilinga – „Nemuno“ gimdytojas, pribuvėjas ir krikštatėvisMes kitų akimisRomualdas RakauskasBūtų gerai, jeigu kas pasakytų, kad aš tėvynei reikalingasGolas į ateitįRimantas DichavičiusErdvė, svetinga džoisamsViktoras RudžianskasJurgis GimberisOb-la-di, ob-la-daRemigijus SederevičIusIn memoriam Kęstučiui LušuiDainius TrumpisLiudas Mockūnas. Skrydis virš muzikosUtopistai prieš viską10 keistų literatūrinių judėjimų ir žanrųKarolis Strautniekas. Laurai kitokiam požiūriuiMeno vektoriaiLūžio kvadratasPIRKTI VIRŠELYJE Karolio Strautnieko iliustracija SELFIS
- [03 | Kovas](https://www.nemunas.press/portfolio_page/03_kovas/) - Kalbos kvadratasPagrindinis žodis – Algirdas Julius GreimasNufotografuoti rankasVladas ir Alfredas – vyručiai iš kito pasaulioGintaras Patackas | EilėraščiaiKaip tapyboje pavaizduoti sielą? Vytauto Tomaševičiaus atvejisIdėjų salynas: kita modernumo formaJoyce’as ir mesVytauto Barkausko nutolusio laiko muzikaVilija Vitkutė: (ne)sėkmės istorija arba kaip mintis tapo kūnuFotografijos „masterclass“: svarbiausia – kas nematomaSpat’Andrius LabašauskasKeletas štrichų amžininko portretuiArtis Ostups | EilėraščiaiGodo, teatro
- [05 | Gegužė](https://www.nemunas.press/portfolio_page/05_geguze/) - Ieškojimo kvadratasEuropa ir jos kultūros sostinė – Sokratas mano kiemeMeilės gatvėKornelijus Platelis | EilėraščiaiSnaudulį išvaikanti poezija aštriais šermuonėlių dantukaisNeringa Abrutytė | EilėraščiaiAčiū, kad neskaitoteIlzė Butkutė | EilėraščiaiLietuviškas žvirblis, kinų drakonasRūstytėKas bijo Arno Mikalkėno, arba kelionė į savo muzikąNuogiausias kino poetas ir vairuotojų poezijaSimona MinnsKretos durysGintarė Masteikaitė: Aibė kepurių ir peržengtos galimybių ribosStiprūs DvieseŠilumaBūsi Kaune –

## Produktai

- [NEMUNAS Nr. 6 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. birželis, Nr. 6 (1057) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [3 mėn. el. versijos prenumerata  | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/3-men-el-versijos-prenumerata-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną.
- [3 mėn.  prenumerata + el. versija | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/3-men-prenumerata-el-versija-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną. Lietuvoje pristatomas per 3-5 darbo dienas. Priimame prenumeratą į bet kurią užsienio šalį. Pristatymo laikas - 1-2 savaitės. Prenumeratos pristatymas Lietuvoje nemokamas. Pristatymo kaina į užsienį - pagal „Lietuvos pašto“ įkainius. Jeigu perkate žurnalo prenumeratą kaip dovaną kitam asmeniui, dėl DOVANOS KUPONO parašykite mums užpildydami žinutės formą ir mes jį atsiųsime el.paštu.
- [3 mėn. prenumerata | liepa-rugsėjis](https://www.nemunas.press/produktas/3-men-prenumerata-balandis-birzelis-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną. Lietuvoje pristatomas per 3-5 darbo dienas. Priimame prenumeratą į bet kurią užsienio šalį. Pristatymo laikas - 1-2 savaitės. Prenumeratos pristatymas Lietuvoje nemokamas. Pristatymo kaina į užsienį - pagal „Lietuvos pašto“ įkainius. Jeigu perkate žurnalo prenumeratą kaip dovaną kitam asmeniui, dėl DOVANOS KUPONO parašykite mums užpildydami žinutės formą ir mes jį atsiųsime el. paštu.
- [6 mėn. prenumerata | liepa–gruodis](https://www.nemunas.press/produktas/6-men-prenumerata-balandis-rugsejis-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną. Lietuvoje pristatomas per 3-5 darbo dienas. Priimame prenumeratą į bet kurią užsienio šalį. Pristatymo laikas - 1-2 savaitės. Prenumeratos pristatymas Lietuvoje nemokamas. Pristatymo kaina į užsienį - pagal „Lietuvos pašto“ įkainius. Jeigu perkate žurnalo prenumeratą kaip dovaną kitam asmeniui, dėl DOVANOS KUPONO parašykite mums užpildydami žinutės formą ir mes jį atsiųsime el. paštu.
- [6 mėn.  el. versijos prenumerata  | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/6-men-el-versijos-prenumerata-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną.
- [6 mėn.  prenumerata + el. versija | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/6-men-prenumerata-el-versija-2026/) - Prenumeratos užsakymų priėmimas šiam laikotarpiui baigsis 2026 m. liepos 20 d. Žurnalas išeina kiekvieno mėnesio 22-25 dieną. Lietuvoje pristatomas per 3-5 darbo dienas. Priimame prenumeratą į bet kurią užsienio šalį. Pristatymo laikas - 1-2 savaitės. Prenumeratos pristatymas Lietuvoje nemokamas. Pristatymo kaina į užsienį - pagal „Lietuvos pašto“ įkainius. Jeigu perkate žurnalo prenumeratą kaip dovaną kitam asmeniui, dėl DOVANOS KUPONO parašykite mums užpildydami žinutės formą ir mes jį atsiųsime el.paštu.
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. gegužė, Nr. 5 (1089) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. birželis, Nr. 6 (1090) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2026 (E-versija)](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2026-e-versija/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. birželis, Nr. 6 (1090) ISSN 0134-3149 96 psl. PASTABA. Žurnalo elektroninė versija pateikiama PDF formatu. PDF atsisiuntimo nuorodą gausite Jūsų nurodytu el. paštu iš karto po to, kai bus patvirtintas gautas apmokėjimas. Perkant elektroninę žurnalo versiją, popierinė kopija nesiunčiama.
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2026 (E-versija)](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2026-e-versija/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. gegužė, Nr. 5 (1089) ISSN 0134-3149 96 psl. PASTABA. Žurnalo elektroninė versija pateikiama PDF formatu. PDF atsisiuntimo nuorodą gausite Jūsų nurodytu el. paštu iš karto po to, kai bus patvirtintas gautas apmokėjimas. Perkant elektroninę žurnalo versiją, popierinė kopija nesiunčiama.
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. sausis, Nr. 1 (1085) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU 
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. balandis, Nr. 4 (1088) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2026 (E-versija)](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2026-e-versija/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. balandis, Nr. 4 (1088) ISSN 0134-3149 96 psl. PASTABA. Žurnalo elektroninė versija pateikiama PDF formatu. PDF atsisiuntimo nuorodą gausite Jūsų nurodytu el. paštu iš karto po to, kai bus patvirtintas gautas apmokėjimas. Perkant elektroninę žurnalo versiją, popierinė kopija nesiunčiama.
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. kovas, Nr. 3 (1087) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2026](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2026/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2026 m. vasaris, Nr. 2 (1086) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [„NEMUNO“ VEIDAI. 24 MAIŠTO METAI](https://www.nemunas.press/produktas/nemuno-veidai-24-maisto-metai/) - Fotografijų albumas pristato ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje kultūros reiškiniu laikyto, žadinusio laisvės dvasią žurnalo archyvus – 1967–1990 m. fotomeno klasikų darbus; taip pat – tekstus apie to meto kultūrinėje spaudoje vykusį kultūrinį maištą bei jame dalyvavusius kūrėjus. SUDARYTOJOS – Eglė Petreikienė ir Svetlana Batura TEKSTŲ AUTORIAI : Donata Bocullo, Linara Dovydaitytė, Gediminas Jankus, Ignas Kazakevičius, Agnė Narušytė, Eglė Petreikienė, Ida Povilaitė, Jonas Vabuolas DIZAINERIS – Darius Petreikis KALBOS REDAKTORĖ – Milda Kiaušaitė Leidėjas: Kultūros leidinys „Nemunas“ Metai: 2025 Puslapių sk.: 196 ISBN: 978-9986-411-83-3 Formatas: 23 x 23, minkšti viršeliai Projektą finansuoja
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. lapkritis, Nr. 11 (1083) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. gruodis, Nr. 12 (1084) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [„NEMUNO“ ALBUMŲ RINKINYS](https://www.nemunas.press/produktas/nemuno-albumu-rinkinys/) - Trijų „Nemuno“ albumų rinkinys už ypatingą kainą. Rinkinį sudaro: – Fotoalbumas „NEMUNO veidai. 24 maišto metai" (sud. E. Petreikienė, S. Batura), 2025. 192 p. – Almanachas „Rinktiniai tekstai. NEMUNAS 2017–2020“ (sud. E.Dringytė, S. Keturakis), 2020. 120 p. – Albumas „Rinktiniai vaizdai. NEMUNAS 2017–2020“ (sud. E. Petreikienė), 2020. 240 p.
- [RINKTINIAI VAIZDAI. „NEMUNAS“ 2017–2020](https://www.nemunas.press/produktas/rinktiniai-vaizdai-nemunas-2017-2020/) - Albume publikuojami atrinkti lietuvių vizualiojo meno kūriniai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. Menininkų kūryba papildyta specialiai šiam leidiniui rašytomis menotyrininkų Silvijos Butkutės ir Vido Poškaus įžvalgomis. Sudarytoja – Eglė Petreikienė Dizaineris – Darius Petreikis Leidėjas: Kultūros leidinys „Nemunas“ Metai: 2020 Puslapių sk.: 240 ISBN: 978-9986-411-81-9 Formatas: 23 x 23, minkšti viršeliai
- [RINKTINIAI TEKSTAI. „NEMUNAS“ 2017–2020](https://www.nemunas.press/produktas/rinktiniai-tekstai-nemunas-2017-2020/) - Almanache publikuojami atrinkti grožinės literatūros tekstai, skelbti kultūros žurnale „Nemunas“ 2017–2020 metais. Rašytojų kūryba papildyta specialiai šiam leidiniui rašytomis anotacijomis bei apibendrinančiu įvadiniu straipsniu. Almanachą puošia žinomų iliustratorių kūriniai. Sudarytojai – Erika Drungytė, Saulius Keturakis Dizaineris – Darius Petreikis Leidėjas: Kultūros leidinys „Nemunas“ Metai: 2020 Puslapių sk.: 120 ISBN: 978-9986-411-82-6 Formatas: 23 x 23, minkšti viršeliai
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. spalis, Nr. 10 (1082) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. balandis, Nr. 4 (1077) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. kovas, Nr. 3 (1076) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. sausis, Nr. 1 (1074) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. vasaris, Nr. 2 (1075) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. gegužė, Nr. 5 (1078) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. birželis, Nr. 6 (1079) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. birželis, Nr. 6 (999) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 7-8 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-8-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8 (1069) ISSN 0134-3149 120 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. rugsėjis, Nr. 9 (1081) ISSN 0134-3149 96 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 7-8 | 2025](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-8-2025/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2025 m. liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8 (1080) ISSN 0134-3149 144 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. gruodis, Nr. 12 (1073) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. lapkritis, Nr. 11 (1072) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. spalis, Nr. 10 (1071) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. rugsėjis, Nr. 9 (1070) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. birželis, Nr. 6 (1068) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. gegužė, Nr. 5 (1067) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. balandis, Nr. 4 (1066) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. kovas, Nr. 3 (1065) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-02-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. vasaris, Nr. 2 (1064) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2024](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-01-2024/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2024 m. sausis, Nr. 1 (1063) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. gruodis, Nr. 12 (1062) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. lapkritis, Nr. 11 (1061) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. spalis, Nr. 10 (1060) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. rugsėjis, Nr. 9 (1059) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 7-8 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8 (1058) ISSN 0134-3149 120 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. gegužė, Nr. 5 (1056) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. balandis, Nr. 4 (1055) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. kovas, Nr. 3 (1054) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. gruodis, Nr. 12 (1051) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr.1 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. sausis, Nr. 1 (982) ISSN 0134-3149 60 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.2 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2017-vasaris/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. vasaris, Nr. 2 (983) ISSN 0134-3149 60 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.3 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. kovas, Nr. 3 (984) ISSN 0134-3149 60 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.4 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2017-balandis/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. balandis, Nr. 4 (985) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.5 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. gegužė, Nr. 5 (986) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.6 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. birželis, Nr. 6 (987) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr.7 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. liepa, Nr. 7 (988) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 8 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-8-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. rugpjūtis, Nr.8 (989) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. rugsėjis, Nr. 9 (990) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. spalis, Nr. 10 (991) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. lapkritis, Nr. 11 (992) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2017](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2017/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2017 m. gruodis, Nr. 12 (993) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. sausis, Nr. 1 (994) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. vasaris, Nr. 2 (995) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. kovas, Nr. 3 (996) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. balandis, Nr. 4 (997) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. gegužė, Nr. 5 (998) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 7 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. liepa, Nr. 7 (1000) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 8 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-8-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. rugpjūtis, Nr. 8 (1001) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. rugsėjis, Nr. 9 (1002) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. spalis, Nr. 10 (1003) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. lapkritis, Nr. 11 (1004) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2018](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2018/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2018 m. gruodis, Nr. 12 (1005) ISSN 0134-3149 80 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. sausis, Nr. 1 (1006) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. vasaris, Nr. 2 (1007) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. kovas, Nr. 3 (1008) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. balandis, Nr. 4 (1009) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. gegužė, Nr. 5 (1010) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2019-kopija/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. birželis, Nr. 6 (1011) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 7 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. liepa, Nr. 7 (1012) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 8 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-8-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. rugpjūtis, Nr. 8 (1013) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. rugsėjis, Nr. 9 (1014) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. spalis, Nr. 10 (1015) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. lapkritis, Nr. 11 (1016) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2019](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2019/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2019 m. gruodis, Nr. 12 (1017) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 01 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-01-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. sausis, Nr. 01 (1018) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 02 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-02-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. vasaris, Nr. 02 (1019) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 03 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-03-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. kovas, Nr. 03 (1020) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 04 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-04-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. balandis, Nr. 04 (1021) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 05 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-05-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. gegužė, Nr. 05 (1022) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 06 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-06-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. birželis, Nr. 06 (1023) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 07 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-07-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. liepa, Nr. 07 (1024) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 08 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-08-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. rugpjūtis, Nr. 08 (1025) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 09 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-09-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. rugsėjis, Nr. 09 (102š) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. spalis, Nr. 10 (1027) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. lapkritis, Nr. 11 (1028) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2020](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2020/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2020 m. gruodis, Nr. 12 (1029) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. sausis, Nr. 1 (1030) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. vasaris, Nr. 2 (1031) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. kovas, Nr. 3 (1032) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. balandis, Nr. 4 (1033) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. gegužė, Nr. 5 (1034) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. birželis, Nr. 6 (1035) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 7-8 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-8-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8 (1036) ISSN 0134-3149 120 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. rugsėjis, Nr. 9 (1037) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. spalis, Nr. 10 (1038) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. lapkritis, Nr. 11 (1039) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 12 | 2021](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-12-2021/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2021 m. gruodis, Nr. 12 (1040) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-01-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. sausis, Nr. 1 (1041) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. vasaris, Nr. 2 (1042) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 3 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-3-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. kovas, Nr. 3 (1043) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 4 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-4-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. balandis, Nr. 4 (1044) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 5 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-5-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. gegužė, Nr. 5 (1045) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 6 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-6-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. birželis, Nr. 6 (1046) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 7-8 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-7-8-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8 (1047) ISSN 0134-3149 120 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 9 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-9-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. rugsėjis, Nr. 9 (1048) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 10 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-10-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. spalis, Nr. 10 (1049) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 11 | 2022](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-11-2022/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2022 m. lapkritis, Nr. 11 (1050) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 2 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-2-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. vasaris, Nr. 2 (1053) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU
- [NEMUNAS Nr. 1 | 2023](https://www.nemunas.press/produktas/nemunas-nr-1-2023/) - Mėnesinis kultūros ir meno žurnalas 2023 m. sausis, Nr. 1 (1052) ISSN 0134-3149 72 psl. Leidinio turinys PIRKTI EL.VERSIJĄ PDF FORMATU

## Galleries

- [](https://www.nemunas.press/rl_gallery/kazakevicius/)
- [Testas -- _copy](https://www.nemunas.press/rl_gallery/testas-_copy-2/)
- [Testas -- _copy](https://www.nemunas.press/rl_gallery/testas-_copy/)
- [Testas](https://www.nemunas.press/rl_gallery/35676/)

## Kategorijos

- [Uncategorized](https://www.nemunas.press/category/uncategorized/)
- [Straipsniai](https://www.nemunas.press/category/straipsniai/)
- [2017-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-06/)
- [2017-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-05/)
- [Ištraukos](https://www.nemunas.press/category/perkami_str/)
- [2017-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-04/)
- [2017-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-03/)
- [2017-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-02/)
- [2017-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-01/)
- [2017-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-07/)
- [2017-08](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-08/)
- [2017-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-09/)
- [2017-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-10/)
- [2017-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-11/)
- [2017-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/2017-12/)
- [2018-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-01/)
- [2018-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-02/)
- [2018-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-03/)
- [2018-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-04/)
- [Straipsnių archyvas 2017](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2017/)
- [2018-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-05/)
- [2018-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-06/)
- [2018-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-07/)
- [2018-08](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-08/)
- [2018-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-09/)
- [2018-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-10/)
- [2018-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-11/)
- [2018-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/2018-12/)
- [2019-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-01/)
- [Naujienos](https://www.nemunas.press/category/naujienos/)
- [Straipsnių archyvas 2018](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2018/)
- [2019-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-02/)
- [2019-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-03/)
- [2019-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-04/)
- [2019-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-05/)
- [2019-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-06/)
- [2019-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-07/)
- [2019-08](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-08/)
- [2019-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-09/)
- [2019-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-10/)
- [2019-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-11/)
- [2019-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/2019-12/)
- [2020-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-01/)
- [Straipsnių archyvas 2019](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2019/)
- [2020-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-02/)
- [2020-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-03/)
- [2020-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-04/)
- [2020-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-05/)
- [2020-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-06/)
- [2020-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-07/)
- [2020-08](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-08/)
- [2020-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-09/)
- [2020-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-10/)
- [2020-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-11/)
- [2020-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/2020-12/)
- [2021-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-01/)
- [Straipsnių archyvas 2020](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2020/)
- [2021-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-02/)
- [2021-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-03/)
- [2021-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-04/)
- [2021-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-05/)
- [2021-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-06/)
- [2021-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-07/)
- [2021-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-09/)
- [2021-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-10/)
- [2021-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-11/)
- [2021-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/2021-12/)
- [2022-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-01/)
- [2022-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-02/)
- [2022-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-03/)
- [2022-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-04/)
- [2022-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-05/)
- [2022-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-06/)
- [2022-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-07/)
- [2022-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-09/)
- [2022-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-10/)
- [2022-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-11/)
- [2022-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/2022-12/)
- [2023-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-01/)
- [2023-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-02/)
- [Straipsnių archyvas 2021](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2021/)
- [Straipsnių archyvas 2022](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2022/)
- [Straipsnių archyvas 2023](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/)
- [2023-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-03/)
- [2023-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-04/)
- [2023-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-05/)
- [2023-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-06/)
- [2023-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-07/)
- [2023-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-09/)
- [2023-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-10/)
- [2023-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-11/)
- [2023-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2023/2023-12/)
- [2024-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-01/)
- [2024-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-02/)
- [2024-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-03/)
- [2024-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-04/)
- [2024-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-05/)
- [2024-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-06/)
- [2024-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-07/)
- [Straipsnių archyvas 2024](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/)
- [2024-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-09/)
- [2024-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-10/)
- [2024-11](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-11/)
- [Video](https://www.nemunas.press/category/video/)
- [e. publikacija](https://www.nemunas.press/category/e-publikacija/)
- [2024-12](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2024/2024-12/)
- [Tinklalaides](https://www.nemunas.press/category/tinklalaides/)
- [2025-01](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-01/)
- [2025-02](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-02/)
- [2025-03](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-03/)
- [2025-04](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-04/)
- [2025-05](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-05/)
- [2025-06](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-06/)
- [2025-07](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-07/)
- [Straipsnių archyvas 2025](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/)
- [2025-09](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-09/)
- [2025-10](https://www.nemunas.press/category/straipsniu-archyvas-2025/2025-10/)
- [2025-11](https://www.nemunas.press/category/2025-11/)
- [2025-12](https://www.nemunas.press/category/2025-12/)
- [2026-01](https://www.nemunas.press/category/2026-01/)
- [2026-02](https://www.nemunas.press/category/2026-02/)
- [2026-03](https://www.nemunas.press/category/2026-03/)
- [2026-04](https://www.nemunas.press/category/2026-04/)
- [2026-05](https://www.nemunas.press/category/2026-05/)
- [2026-06](https://www.nemunas.press/category/2026-06/)

## Žymos

- [postliteratūra](https://www.nemunas.press/tag/postliteratura/)
- [literatūra](https://www.nemunas.press/tag/literatura/)
- [fotografija](https://www.nemunas.press/tag/fotografija/)
- [muzika](https://www.nemunas.press/tag/muzika/)
- [tapyba](https://www.nemunas.press/tag/tapyba/)
- [proza](https://www.nemunas.press/tag/proza/)
- [kinas](https://www.nemunas.press/tag/kinas/)
- [filosofija](https://www.nemunas.press/tag/filosofija/)
- [kvadratas](https://www.nemunas.press/tag/kvadratas/)
- [dizainas](https://www.nemunas.press/tag/dizainas/)
- [poezija](https://www.nemunas.press/tag/poezija/)
- [teatras](https://www.nemunas.press/tag/teatras/)
- [kultūra](https://www.nemunas.press/tag/kultura/)
- [grafika](https://www.nemunas.press/tag/grafika/)
- [Nemunui – 50](https://www.nemunas.press/tag/nemunui-50/)
- [esė](https://www.nemunas.press/tag/ese/)
- [šokis](https://www.nemunas.press/tag/sokis/)
- [gatvės menas](https://www.nemunas.press/tag/gatves-menas/)
- [dailė](https://www.nemunas.press/tag/daile/)
- [menas](https://www.nemunas.press/tag/menas/)
- [pjesė](https://www.nemunas.press/tag/pjese/)
- [performansas](https://www.nemunas.press/tag/performansas/)
- [skulptūra](https://www.nemunas.press/tag/skulptura/)
- [animacija](https://www.nemunas.press/tag/animacija/)
- [vizualusis menas](https://www.nemunas.press/tag/vizualusis-menas/)
- [grožinė literatūra](https://www.nemunas.press/tag/grozine-literatura/)
- [architektūra](https://www.nemunas.press/tag/architektura/)
- [kultūra ir istorija](https://www.nemunas.press/tag/kultura-ir-istorija/)
- [dienoraštis](https://www.nemunas.press/tag/dienorastis/)
- [refleksijos](https://www.nemunas.press/tag/refleksijos/)
- [debiutas](https://www.nemunas.press/tag/debiutas/)
- [publicistika](https://www.nemunas.press/tag/publicistika/)
- [scenarijus](https://www.nemunas.press/tag/scenarijus/)
- [mada](https://www.nemunas.press/tag/mada/)
- [memuarai](https://www.nemunas.press/tag/memuarai/)
- [cirkas](https://www.nemunas.press/tag/cirkas/)
- [pašto dėžutė](https://www.nemunas.press/tag/pasto-dezute/)
- [technologijos](https://www.nemunas.press/tag/technologijos/)
- [keramika](https://www.nemunas.press/tag/keramika/)
- [scenos menai](https://www.nemunas.press/tag/scenos-menai/)
- [vizualieji menai](https://www.nemunas.press/tag/vizualieji-menai/)
- [interjeras](https://www.nemunas.press/tag/interjeras/)
- [promptografija](https://www.nemunas.press/tag/promptografija/)
- [videomenas](https://www.nemunas.press/tag/videomenas/)
- [tekstilė](https://www.nemunas.press/tag/tekstile/)
- [Kauno kultūros veidai](https://www.nemunas.press/tag/kauno-kulturos-veidai/)
- [leidiniai](https://www.nemunas.press/tag/leidiniai/)

## Portfolio Categories

- [2017](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2017-lt/)
- [2018](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2018/)
- [2019](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2019/)
- [2020](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2020/)
- [2021](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2021/)
- [2022](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2022/)
- [2023](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2023/)
- [2024](https://www.nemunas.press/portfolio-category/2024/)

## Testimonials Categories

- [art](https://www.nemunas.press/testimonials-category/art-2/)

## Sliders

- [Home Slider](https://www.nemunas.press/slides-category/home-slider/)

## Carousels

- [Clients Carousel Dark](https://www.nemunas.press/carousels-category/clients-carousel-dark/)
- [Clients Carousel Light](https://www.nemunas.press/carousels-category/clients-carousel-light/)

## Produkto kategorijos

- [2017](https://www.nemunas.press/kat/2017-lt/)
- [Žurnalai](https://www.nemunas.press/kat/zurnalai/)
- [Prenumerata](https://www.nemunas.press/kat/prenumerata/)
- [2018](https://www.nemunas.press/kat/2018/)
- [2019](https://www.nemunas.press/kat/2019/)
- [2020](https://www.nemunas.press/kat/2020/)
- [2021](https://www.nemunas.press/kat/2021/)
- [LEIDINIAI](https://www.nemunas.press/kat/leidiniai/)
- [2022](https://www.nemunas.press/kat/2022/)
- [2023](https://www.nemunas.press/kat/2023/)
- [2024](https://www.nemunas.press/kat/2024/)
- [2025](https://www.nemunas.press/kat/2025/)
- [2026](https://www.nemunas.press/kat/2026/)

## Produkto žyma

- [Fotografija](https://www.nemunas.press/tags/fotografija/)
- [literatūra](https://www.nemunas.press/tags/literatura/)
- [vizualieji menai](https://www.nemunas.press/tags/vizualieji-menai/)
- [poezija](https://www.nemunas.press/tags/poezija/)
- [proza](https://www.nemunas.press/tags/proza/)

## Banner Campaigns

- [Index 1](https://www.nemunas.press/wp_bannerize_tax/index-1/)
- [SideBar](https://www.nemunas.press/wp_bannerize_tax/sidebar/)