Dvyliktasis

Kartą pavasarį, stebėdama susigrūdusias, aimanuojančias, girgždančias, ūžiančias, rėkiančias Nemuno ir Neries santakos ledo lytis, galvojau, kaip jos, baisia jėga grūmodamos, priverčia išsigąsti, pajusti realiosios gamtos gaivalo galybę, savo bejėgiškumą ir menkumą, silpnumą ir trapumą.SKAITYTI DAUGIAU

Steve Evans | Eilėraščiai

Anoreksija
Virstu savimi lazda figūra vienaskaita išsineriu iš krūtų ir šlaunų apvalumų nusimetu kas neesminga spragtelėjus pirštu apduję kūno sluoksniai virsta senais drabužiais iš kurių išlipu šviežiai supaprastėjus spalvos dingsta jų nebylus ryškumas kvapai įkyrūs juos grąžinau gyvenu mažmožiais pavirstu vandeniu laisva ir nenulaikoma pagaliau anapus bjaurių pojūčių tiktai gyvulysSKAITYTI DAUGIAU

Kolektyvinė karma, transgeneracinė trauma ir raudonų pelyčių sapnai

Jutta Noak (čia kūrybinis slapyvardis, tikrasis vardas Juta Polzunovaitė-Vaitkienė) nėra naujokė lietuvių literatūroje, bet dėl visa ko pateikiu trumpą informaciją apie autorę: J. Noak gimė Kaune, dirbo gydytoja, nuo 1998 metų gyvena Vokietijoje. Rašytoja jau išleidusi tris novelių knygas, du romanus, eseistikos bei tris poezijos rinkinius. Dargi Jutta yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Hamburgo autorių susivienijimo ir Hamburgo rusų literatų draugijos narė, vadovauja lietuvių-vokiečių kultūros draugijai „LiT.art“.SKAITYTI DAUGIAU

Zita Bružaitė: „Esu žaismingo gyvenimo šalininkė“

Kompozitorė Zita Bružaitė – neprilygstama kamerinės ir chorinės muzikos autorė, rašanti ir įtaigias stambios formos kompozicijas. Jos kūryboje darniai dera ramybė ir veržlus polėkis, viduramžių asketizmas ir modernios harmonijos konstrukcijos, girdimi džiazo ir liaudies muzikos aidai. Kiekvienas menininkės kūrinys yra autonomiškas, tarsi atsietas nuo ankstesniųjų. Vis dėlto svarbiausia, kad tai džiaugsminga, šviesi, spalvinga, energinga muzika.SKAITYTI DAUGIAU

Literatūra kaip vyrų žaidimas

Kur daugelis šiuolaikinių rašytojų refleksyviai pasirinktų ironiją, Knausgaardas išlieka gilus ir visiškai nuoširdus, nebijantis išsakyti universalų nerimą, nebijantis atrodyti naivus ir keistas. James WoodSKAITYTI DAUGIAU

Karl Ove Knausgaard

Keturių knygų esė rinkinys „Sezonų kvartetas“ kritikų buvo pavadintas bandymu papasakoti apie futbolo rungtynes kalbant tik apie aikštės žolę. Rašytojo žvilgsnis nuolat nukreiptas į kažką iš pirmo žvilgsnio nereikšminga, tik nujaučiant, jog kažkur visai greta vyksta dideli dalykai. Palyginus su ankstesniais K. O. Knausgaardo tekstais, šis rinkinys yra gerokai praskaidrintas, jame mažiau introspekcijos, daugiau žvelgiama į daiktus.SKAITYTI DAUGIAU

Mindaugas Kavaliauskas. Skrydžių kolekcionieriai

Mindaugas Kavaliauskas Lietuvoje žinomiausias kaip kasmetinio fotografijos festivalio „Kaunas Photo“ organizatorius ir kuratorius, tačiau, lyg to būtų maža, jis ne tik Kaune nuolat suburia fotografus iš įvairių pasaulio šalių, bet ir pats yra ne vienoje Lietuvos bei užsienio galerijoje ir bienalėje pristatytas fotomenininkas, kurio bibliografijoje – keli solidūs albumai, apdovanojimų lentynoje – namuose ir svetur pelnyti įvertinimai, o personalines parodas galima skaičiuoti dešimtimis. SKAITYTI DAUGIAU

Remontas

Ištrauka iš romano „Maaaa-maaa!“, – rėkdavau žiūrėdama į kambario duris, pro kurių plyšelį sunkėsi šviesos ruožas. „Tėėėė-tiii!“, – laikydavau tvirtai sugniaužusi lovos turėklus, kurie saugojo pataluose lyg kalėjimo grotos. Vaikystėje eidavau miegoti, kai prasidėdavo „Panorama“ – mama paguldydavo mane į lovelę ir užtrenkdavo duris, nes norėjo, kad išmokčiau užmigti savarankiškai. SKAITYTI DAUGIAU

Nepriklausomiausias iš nepriklausomų

Dažnai, kalbant apie vieną ar kitą režisierių, studentų klausiu: „O ką norite žiūrėti šito autoriaus? Ką matėte ano?“ ir, mano džiaugsmui, jie jau nemažai žino. Tada suku galvą, kokį „šviežesnį“ filmą parinkus – gi su Halu Hartley tos problemos niekad nebuvo.SKAITYTI DAUGIAU

MENAS (NE)GYDO

Kai menas sergsti nuo chaoso „Oho, kaip išlaisvėjai, – stebisi moters vidine ir kūrybine raida kiti terapinio meno grupės dalyviai. – Drąsesni ir išraiškingesni tavo potėpiai, ir simboliai – kviečiantys susimąstyti, be to, juose atpažįstame ir save.“ Žvelgiu į ją ir mąstau, kaip kantriai ji tapė savo kelionę per pastaruosius metus, atėjo nedrąsi, nežinodama, ar ilgai čia pasiliks, nes menininke savęs niekada nevadino. Pasak moters, besąlygiškai palaikanti, neteisianti, meistriškumo nereikalavusi aplinka – raktas į jos vidinį laisvėjimą, asmeninio braižo paieškas.SKAITYTI DAUGIAU

Rinktinės Istorijos

DAILĖ | Erika Grigoravičienė NAUJOSIOS KOMUNIKACIJOS MOKYKLA Sąjūdžio laikų „nekonvencionalaus“ meno kūrėjai norėjo visiems laikams sužlugdyti dailės mitą. <…> Naujosios komunikacijos mokyklą (NKM), išgalvotą instituciją netikram menui skleisti, 1991 m. sumanė dailėtyrininkas Ernestas Parulskis. Jis jau buvo girdėjęs apie pasaulyje vykstantį medijų technologijų perversmą ir atsiradusį internetą, bet Lietuvoje tada dar nebuvo net asmeninių kompiuterių.SKAITYTI DAUGIAU

Lietuvos kultūros istorija: dovana, kurios nepastebėjome?

Globali priešistorė lokaliai kultūros istorijai Iki pat XX a. pradžios muziejai siekė parodyti, ką verta atsiminti, kas iš daugybės žmogaus veiklos rezultatų turi kokią nors išliekamąją vertę, tad jie tarnavo įvairių kultūros vertybių, aktualiausių esantiems visuomenės hierarchijos viršuje, išsaugojimui. SKAITYTI DAUGIAU

Vilmantas Marcinkevičius

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius yra unikalus. Apie bendražmogiškąsias problemas jis kalba išskirtiniais vaizdais ir tapymo technika. Jo kūriniai nekopijuoja tikrovės – jie labiau universalūs. Menininko personažų veidai, kūnai ir spalvos atspindi viso pasaulio kūriniją. Jam gamta – vaizduotės padarinys, ji yra labiau abstrakti idėja nei konkreti vieta. Todėl V. Marcinkevičius jaučiasi nepriklausomas nuo bet kokios tikrovės ir laisvas tapyti paveikslus tokiomis esminėmis temomis kaip meilė, erotika, kaltė ir nekaltumas, aistra, pagarba ar nepagarba, juokas ir liūdesys.SKAITYTI DAUGIAU

Dvi partijos džiaugsmo gatvėje

Tikriausiai kas nors pagalvos, kad bus kalbama apie dviejų kūrėjų solo partijas – ir tai būtų tiesa. Arba pamanys, jog tai pasakojimas apie šeimą, kurios abu partneriai, būdami tokie skirtingi, darniai papildo vienas kitą, kaip vyriškoji ir moteriškoji mandalos dalys (lot. pars, partis – visumos dalis). Ir vėlgi nesuklys. Nors iš tiesų, jei nežinojote, nustebsite: Vilniuje yra buveinė, kurioje įsikūrusios dvi partijos – „Džiaugsmo“ ir „Liūdesio“. Kaip įrodymą, kad jos tokios tikrai yra, pateiksiu šių „organizacijų“ įstatus, kuriuos parengė jų steigėjai – Indra ir Vilmantas Marcinkevičiai: SKAITYTI DAUGIAU

Indra Marcinkevičienė

Dizainerė Indra Marcinkevičienė kuria aistringus baldus. Kartą pamatęs, norėsi prie jų sugrįžti, tarsi į savo namus, kuriuose viešpatauja meilė ir ramybė. Šias dvi temas menininkė renkasi kaip pilkos, apatiškos masinės produkcijos atmetimo išraišką. Gyvenimas per trumpas nuobodžiauti! Jos autoriniai baldai labai artimi meno kūriniams: elegantiškoms S. Dali fantazijoms, A. Matisse’o spalvų gyliui ar P. Picasso racionalumui. Tik Indros kėdės gaminamos serijiniu būdu. Visi kiti daiktai – vienetiniai rankų darbo kūriniai, leidžiantys kūnui ir sielai jaustis geriau: masažuoja, teikia džiaugsmą bei malonumą akims. Baldų autorei patinka pats kūrybinis procesas, kiekvieno objekto kūrimą ji vadina meditacija. Tai baldai žmonėms, mylintiems gyvenimą ir nebijantiems juo mėgautis.

Meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė

Paulius Norvila | Eilėraščiai

Kauno Sonetų vainikas
  nėra prasmės kalbėti ką jaučiu kai užsimojęs nuskelia širdies kraštinę kirvis bėgių likučiu grįžtu namo viliuosi neskaudės kai pelenus žarstysime po to suradę bulvę lupsime lėtai dar šiltą odą paišinas vanduo užlies akis ir atsitiktinai išsprūdę žodžiai nerimo gija lydės ilgiau negu lydėjai ją kartodamas kad nieko neturiSKAITYTI DAUGIAU