2017-07-17
_____Pasikalbėkime apie Keviną
_____I
Niekada nenorėjau vaikų. Vaikystėje nemokėjau žaist lėlėmis (net sakiau, kad jos mušasi), nečiūčiuodavau, negirdydavau pieneliu, nevežiodavau, nepindavau kasų, nematuodavau rūbų – aš žiūrėjau, tik žiūrėjau į jas – tokias svetimas, taip nuo manęs tolimas. Vėliau neniurkydavau kūdikių, nealpdavau dėl jų švelnios odos, papūstžandžių veidukų. Ėmė vaikuotis draugės, aš žiūrėjau, tik žiūrėjau į jas, užkaifavusias nuo morfijaus pieno, nuolatinio spenelių čiulpimo, (nesibaigianti preliudija, šitas incestas mane purtydavo), užvargusias, užvarytas, nekenčiančias savęs – suplyšusiomis makštimis, strijų nužymėtomis šlaunimis, pamiršusias vyrą (tas dažniausiai miegodavo ant sofos), pasaulinės svarbos klausimu pavertusios šūdo spalvą ir rauguliuką – o kada tu, kada tu – suprasi, kai pagimdysi, suprasi, kai turėsi savų –SKAITYTI DAUGIAU