fbpx
0
  • Krepšelyje nėra produktų.
Krepšelis Iš viso:0,00 €
2019-08-26

Vivaldis ir onoras

Erika Drungytė

Na, žinoma, kai tik nutinka laikas rudeniop, visi tuoj puola linksniuoti amžinąjį metų laikų motyvą, kurį geriausiai „sugrojo“ Antonio Vivaldis. Sovietmečiu buvo galimybė klausytis Lenkijos radijo laidų, viena jų – „Keturi metų laikai“ – visada prasidėdavo atitinkamais įžanginiais garsiojo koncertų ciklo akordais, o ikoninis italų kompozitorius ilgam įsitvirtino kiekvienoje virtuvėje, supratusioje daugiau nei bežodžio animacinio filmuko „Bolek i Lolek“ pavadinimą. Niekas nežino, kodėl lenkams Vivaldis buvo toks savas ir jų šalyje toks populiarus. Kaip ir Mykolas Kleopas Oginskis, kurį jie laiko tautiečiu ir įrašo į savo kultūros istoriją drauge su polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.Daugiau

2019-08-26

RAMINTA LAMPSATYTĖ: NESU „LIETUVIŲ KILMĖS“, ESU LIETUVĖ

Kalbino Eglė Petreikienė

Neįtikėtinos vertės dovanas kartais įteikia gyvenimo režisierius Atsitiktinumas“, – mąstau apie naują pažintį su išskirtine asmenybe, įspūdingais laiptais kopdama į secesijos laikus menančio namo trečiąjį aukštą. Besižvalgydama į čerpinius Berlyno Mitės stogus, pasijuntu lyg skruzdė, netyčia pakliuvusi į Pergamono muziejų. Tą „menko priešais didį“ pojūtį dar labiau sustiprina profesorės Ramintos Lampsatytės butas-studija, veikiau primenanti kolekcininko šventovę nei šeimos namus: šimtai knygų, daugybė šiuolaikinio meno kūrinių, natūraliai radusių vietą tarp antikvarinių baldų ir daiktų, afrikietiškų kaukių ir svarbiausio dėmens skoningame interjere – muzikos instrumentų: seno klavesino, dar senesnio klavikordo bei dviejų fortepijonų. Juodu laku tviskantis klasikinis gražuolis draugiškai dalinasi erdve su iš kažkokio Kauno garažo išgelbėtu meistrystės stebuklu, dekoruotu žvakidėmis bei įspūdingais raižiniais. Jautrūs talentingos pianistės pirštai smalsiems svečiams mielai demonstruoja kiekvieno jų unikalų skambesį. Netrukus vokalo pamokų čia užsuks jauna solistė iš Niujorko, rytoj – užsiėmimai kitai dainininkei iš Sankt Peterburgo Marijos teatro. Intensyvioje R. Lampsatytės dienotvarkėje teturime valandą pokalbiui, kuris, kaip paaiškėja, bus toks pat tirštas spalvų bei emocijų, kaip ir šių namų siela.Daugiau

2019-08-26

Marius Povilas Elijas Martynenko | Poezija

***

didelis jau esu.
dar gražesnis išaugsiu!
būsiu būsiu – visų.
reikalingas kaip šaukštas.
– s. geda

nereikalingiausias žodis naktį
atsikelia iš sąmonės, eina virtuvėn
su vaikišku pavydu žiūri į šaukštą,

nusikeikia, susigriebia,
apsidairo ar niekas nemato,
atidaro šaldytuvą, suryja tai, kas skanu,
pamurma, beveik šypsosi, nes
jam patiko zefyrai.
tada bando pakisti.

aš kartais jį ištariu.
nežinau kam ar kodėl.
bijau, kad jis neišnyktų.
aš net nesu tikras
ar žinau, ką jis reiškia.

ir bijau jam pasakyt, kad išties,
jis man reikalingas, nes
tai reikštų, kad aš esu
nereikalingiausias žmogus.

ir taip, išties tai aš surijau zefyrus.
Daugiau

2019-08-26

Fragmentai

LINA SIMUTYTĖ

1.

Kažkas nutiko. Pasidarė sunkiau rasti ryšį su pasauliu. Nežinai, ar tai kada nors buvo lengva, bet supranti, kad paprasčiausia viskas, ko gero, atrodė vaikystėje.

Atsimenu, brolis instaliuoja SIMS 2. Jau prasidėjusios Kalėdų atostogos ir galima ilgiau žaisti, nes nebereikia ruoštis pamokoms. Stacionarus kompiuteris ūžia, vos patempia antrą „Simsų“ versiją, bet pavyksta. Sukasi žalias deimančiukas, kuris tuoj tuoj mus sujungs su nauju pasauliu.Daugiau

2019-08-26

Dramblys šoka į katilą, verda ir miršta, o kiškis kvatoja

Kirill Babaev

Kirillas Babaevas yra lingvistas, Rytų tyrinėtojas ir Fundamentinių lingvistinių tyrinėjimų fondo įkūrėjas. 2010 m. jis atrado ir aprašė iki tol nežinomą afrikiečių kalbą, o 2015 m. drauge su Aleksandra Archangelska išleido mokslo populiarinimo knygą „Kas yra Afrika?“.Daugiau

2019-08-26

Literatūra kaip geriausias ateities simuliatorius

Saulius Keturakis

Kokie košmarai šiais laikais kamuoja didžiųjų pasaulio kompanijų vadovus? Vienas dažniausiai pasitaikančių siužetų galėtų būti štai toks: ima koks nors gudročius ir sugalvoja naujovę. Iš pradžių visi iš jo juokiasi, o paskui kaip išprotėję puola pirkti. Ir štai, nors šiandien įmonė verta šimtų milijardų, rytoj ją gali ištikti „Kodak“ ar „Blockbuster“ likimas. Pirmoji neįvertino skait­meninės fotografijos ir bankrutavo, o antroji, užsiėmusi videonuomos verslu, nenumatė, kad netolimoje ateityje niekas nebeis į nuomos punktą pasiimti kasetės, o tiesiog užsisakys „Netflix“.Daugiau

2019-08-26

Rizikuojantys nenutolti nuo realybės

Aušra Kaminskaitė

2022-aisiais Kaunas su nedideliu Liuksemburgo miestu Ešu prie Alzeto (Esch-sur-Alzette) dalinsis Europos kultūros sostinės titulu. Ši žinia – kaip ir bet kuri gausesnė kultūros finansavimo apraiška – džiaugsmą neša tiek miestų bendruomenėms, tiek srities atstovams, labiau pratusiems prie nuolatinių reikalavimų susiveržti diržus. „Kauno – Europos kultūros sostinės“ (KEKS) komandos organizuojami renginiai jau prasidėjo ir iki pat kulminacinių metų jų tik daugės: miestas skęs nemokamuose ir mokamuose pasirodymuose, regės įspūdingus fejerverkus, girdės gausybę sveikinimo kalbų… Galiausiai kiekvienas reiškinys pasuks vienu iš dviejų kelių: baigs savo kelionę vos nutrūkus finansavimui arba įgis pagreitį ir nužygiuos tolyn, užsitarnaudamas teisę formuoti kultūros veidą ir politiką.Daugiau

2019-08-26

„ŽIEDO“ VIDUJE

Julijus Grickevičius

Mes per mažai žinome apie Richardą Wagnerį, per mažai jo kompozicijų skamba Lietuvos scenose, per mažai kalbame apie jo kūrybą. Regis, mūsų kultūroje tokio kompozitoriaus nėra. Taip netenkame tos operos meno dalies, kuri kartu su Albanu Bergu ir Richardu Straussu laisvinosi iš melodramiškumo, brendo ir augo pamatinių psichologijos, filosofijos idėjų aušroje. Jos skynėsi kelią į gyvenimą ne tik per kruvinus karus, revoliucijas, bet ir meną, ieškojusį naujų išraiškos formų, negailestingai griovusį sienas ir taisykles.Daugiau

2019-08-26

TORUNĖ – ISTORINIO PAVELDO IR ŠIUOLAIKINIO MENO UOSTAS

Waclawą Kuczmą kalbina Erika Drungytė

Vėsų, bet saulėtą kovą kompanija menininkų išsiruošėme į Torunę, viduramžių miestą, kuriam likimas lėmė išstovėti per karus ir nelieti ašarų dėl griūvančių pastatų. Gausų ir turtingą architektūrinį palikimą lenkai paveldėjo iš vokiečių, šlovės pridėjo čia gimęs ir gyvenęs Mikalojus Kopernikas. Į Kauną, iš kurio prasidėjo mūsų kelionė, Torunė panaši savo lokacija – ištįsusi abiejuose Vyslos, kuri čia susijungia su Dravanta, krantuose. Bemaž visas senamiestis yra istoriniai paminklai, o juose veikia universitetai, muziejai, teatrai, galerijos, kavinės. Daugiau

2019-08-26

APELSINAI – NE VIEN SULTYS

Zigmas Kalesinskas

Apelsinų šiandien nesunkiai galime nusipirkti visur. Geriame jų sultis, jais gardiname kitus maisto produktus ir patiekalus ar tiesiog valgome pačius vaisius. Dažniausiai mums nesvarbu, iš kur jie atkeliavo. Žinome, kad apelsinmedžiai auga pietų šalyse, ten veda ir nokina vaisius. Tokie apelsinai (lot. Citrus sinensis), kokie parduodami ir perdirbami šiais laikais, egzistuoja tik nuo XVIII a. pabaigos. Europoje jie pirmiausia buvo auginami Ispanijoje, ir tik pasitelkus šiuolaikines transporto priemones atsirado galimybė net vėsioje Lietuvoje jų įsigyti šviežių. Vis dėlto nėra aišku, ar apelsinmedžiai visada žaliavo Ispanijoje ir kitose pietų šalyse, iš kurių juos importuojame.Daugiau

2019-08-25

Valentinas Gylys: istorija apie mažai žinomą Lietuvos fotografijos reiškinį

Kalbino Silvija Butkutė

„Kartais mes žvelgiame į praeitį kaip į kažką visiškai skirtingo nei mūsų dabartis. Tačiau tai tėra tęstinumas, technologijų, šiandien atskleidusių visą savo potencialą ir galimybes, vystymasis“, – svarsto menotyrininkas, fotografijos istorikas Valentinas Gylys. Šio žmogaus rankose – unikali pirmosios lietuviškos spalvotos fotografijos kolekcija: Stepono Kolupailos ir Mečio Brazaičio skaidrių archyvai, menantys reikšmingą Lietuvos fotografijos virsmą. Pokalbiui apie ankstyvuosius spalvotos tikrovės atspindžius sausumoje, vandenyje ir ore susitikome labai fotogeniškoje aplinkoje – šilkografijos spaustuvėje, pašnekovo įkurtoje istoriniame Kauno depo statinių komplekse Šančių mikrorajone.Daugiau

2019-08-25

Perskaitęs sudegink

Alfredas Chmieliauskas

Sauliui ir Baliui,
po trisdešimties metų

„Ko gi mes pasimokėme, Palmeri?“ – klausė Centrinės žvalgybos agentūros pareigūnas savo parankinio, užversdamas slaptą baigtos bylos dokumentų segtuvą finalinėje brolių Coenų filmo „Perskaityk ir sudegink“ scenoje. Patirties apibendrinimas jau seniai tapo įprasta agentūros praktika: juk išmoktų pamokų analizė – organizacijos tobulėjimo prielaida. Bet nei vargšas Palmeris, nei pats jo viršininkas niekaip nesugebėjo žodžiais išreikšti tyrimo metu įgytos patirties.Daugiau

2019-08-23

Žmogus prieš technologijas: karas, kurį pralaimėjome jam net neprasidėjus

Vladas Rožėnas

Pastarųjų metų mokslinė fantastika, pavargusi spausti ką originalaus iš kelionių laiku ar erdvėlaivių karų, griebiasi naujo šiaudo – į technologijas nukreipto radikalaus pesimizmo. Pastarasis, rodos, įkvėptas dviejų esminių prielaidų: pirma, technologijos yra didysis mūsų priešas, antra, karą prieš šį priešą mes jau pralaimėjome, tik dar nespėjome to įsisąmoninti.Daugiau

Rodyti daugiau