fbpx

Girnapusės ir laumžirgis

Erika Drungytė

Malūnai, malūnai… Miltų malūnai, vėjų malūnai, vandens malūnai… Jie viską sumala į tokias smulkias daleles, kad joms jau nėra jokių šansų atgyti. Pamenate pasaką apie laumę raganą, kuri prilipo prie degutuotos kumelės? Be galo ryškūs jos egzekucijos vaizdiniai iki šiol grįžta atmintin žvelgiant į blizgantį sniegą – „tai raganos smegenys“. Jei iš mirusiojo lieka nors kaulelis, jį dar galima pasodinti ar įkelti į lizdą, iš jo dar gali kažkas išaugti, kažkas išsiperėti. Bent jau taip kalba mūsų pasakos ir mitai. Bet jei jau sumalei – vien dulkės, nėra net užuominos, kad būtų likusi nors kokia sveika DNR grandinėlė, nors koks unikalus vėrinėlis, iš kurio atkurtum buvusius pavidalus.Daugiau

Aidas Marčėnas: „Net aš esu“

Kalbina Erika Drungytė

Taip, jokių abejonių – Aidas Marčėnas yra lietuvių poezijos svarbiausiųjų bendruomenės vienas ryškiausių vardų, šviečiantis šiame sietyne kartu su savo mokytojais ir mokiniais. Jam patogu ir greta K. Donelaičio, S. Gedos, V. P. Bložės, ir drauge su D. Kajoku, S. Parulskiu, R. Stankevičiumi. Gal ir per drąsu, bet Aidas nekuria poezijos – jis mėgaujasi kalba, kuri jam suteikia visas galimybes kažką pasakyti taip, ką mes vadiname poezija; jis semia iš jau pripildytų šulinių, žavėdamasis mažais šaltiniais, sutekančiais į gelmę, ir stebėdamasis, kaip iš jos ataidi, jei šūkteli pasveikindamas. Daugiau

Aidas Marčėnas | Poezija

Ars poetica nunc

in C

eilėraštis nėra tekstas, nėra

audinys,
ženklų sistema semiotikams

poezija
trenkia it žaibas, eilėraštis

yra tai,
kas lieka iš audinio ir audėjo

anglis
visais jos pavidalais

grafitas,
bet nutinka ir deimantų

mums,
iškasenoms nenaudingosioms

17 12 15

Daugiau

Sesto Quatrini. Operos demokratizacijos amžiuje

Kalbina Rima Jūraitė

Jaunosios kartos italų dirigentą Sesto Quatrini’į darbas operoje skatina migruoti tarp karščiausių pasaulyje šio žanro centrų: Niujorko, Paryžiaus, įvairių Italijos scenų. Nuo šio sezono jis tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) Operos meno vadovu, tad jo maršrute vis dažniau atsiduria ir Vilnius. Čia jis atvyksta ne tik diriguoti: atidžiai seka kolegų veiklą, formuoja būsimų sezonų repertuarą ir turi užmačių Lietuvos operos teatrą pakylėti iki svarbaus Europos ar net viso pasaulio operos lygos žaidėjo.Daugiau

KĘSTUTIS NAVAKAS | Poezija

holocenas

akių užuolaidos rašo man mergina. taip.
kiemo alyvos šakelė uždengia man mano
pasaulį kontūrai ima meluoti ir vidinis
kolumbas dar kartą atranda ne tą indiją.
mes per daug visko matėm ir akių
užuolaidos nepajėgė to pridengti mūsų
akys įsižiebė dar holoceno epochoje kuri
tęsiasi ligi šių dienų. kiek keista gyventi
holoceno epochoje tačiau šioje dienoje
išbūti dar keisčiau. akių užuolaidos
rašo man mergina nepagalvodama kad
jos ir ją uždengs ji liks kitame holoceno
epochos debesy praslinkusiam prieš
vienuolika tūkstančių metų. nupiešiu
jai mamutą ant urvo sienos. juk esu per
vieną kūną nuo mirties. arba per du.Daugiau

Sapnas, arba apie Sauliaus Vaitiekūno procesą

Vidas Poškus

Sapnavau kuo tikriausią košmarą. Nuo tokių atsibundama it pagaliu per galvą gavus. Taip ir buvo! Siužetas – banaliai darbinis. Sapnavau, kad girtuokliauju darbo vietoje – kažkurioje sapne sunkiai identifikuojamoje meno galerijoje. Tai galėjo būti Šiuolaikinio meno centro pirmojo aukšto salė, antrasis Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ „denis“, vidinis Nacionalinės dailės galerijos kiemelis. Nesvarbu. Daugiau

Gunnhild Øyehaug

Auksiniai raštai

Pro atvirą virtuvės langą močiutės name girdėti, kaip vėjas kieme šlamina žolę ir drebules. Bet vėjo negirdi ji, apžergusi jį, sėdintį ant medinės kėdės siauroje virtuvėje. Jie atmynė dviračiais į mažąjį namelį, negyvenamą nuo to laiko, kai mirė močiutė, kikendami užlipo laiptais, ir dabar ji pasikėlė sijoną ir pasilipo ant kėdės kojas jungiančių skersinių. Daugiau

Sveiki atvykę į avangardo duobę

Jolanta Miškinytė

Pavadinti Krokuvą viena didele kavine buvo taikli kažkieno mintis. Visais laikais šio miesto kultūros elitas tapatino save su tam tikromis vietomis, kuriose būrėsi į kūrybines draugijas, gaudė naujausias idėjas, ieškojo įkvėpimo ir pripažinimo. Didžiausi meno autoritetai ten turėjo savo stalelius, kurių eiliniams mirtingiesiems buvo nevalia užimti. Tad nieko keisto, kad dažnas iš labai tarp krokuviečių populiarių kultūrinės tematikos pasivaikščiojimų su šio miesto gidais baigiasi vienoje ar kitoje kavinėje.Daugiau

Salingerio, nepilnametės Oonos ir Beigbederio meilės trikampis

Sabīne Košeļeva

„Ši knyga yra tikra fakcija, faction, arba faktų ir fikcijos junginys. Joje viskas griežtai tikslu: veikėjai yra tikri, vietos egzistuoja (arba egzistavo), faktai – autentiški, o visas datas galima patikrinti biografijose arba vadovėliuose. Tačiau visa kita yra pramanas, todėl savo herojų vaikų, vaikaičių bei provaikaičių prašau atleisti už šią profanaciją bei įsilaužimą“, – „Oona & Salinger“ įžangoje rašo Frédéricas Beigbederis.Daugiau

Orwello nuotykiai su šnipais ir leidėjais

Kirill Kobrin

1945 m. rugpjūtį Londono leidykloje „Secker & Warburg“ pasirodė viena garsiausių praėjusio amžiaus knygų.

Nedidelė apysaka, pagal žanrą – alegorinė pasakėlė, tęsė tulžingą, satyrinę Swifto pradėtą anglų literatūros tradiciją. Juk pamename, kad chirurgas Lemuelis Guliveris paskutiniame knygos skyriuje patenka pas ygagus, puikius dorus žirgus, kurie valdo šlykščius, į žmones panašius jahus, nors, ką čia slėpti, iš tiesų jie ir yra žmonės. O „Gyvulių ūkyje“ fermos gyventojai sukyla prieš girtuoklį šeimininką ir paima valdžią. Iš tiesų pasaka apie tai, kas iš to išėjo.Daugiau

Humanistinių miestų klystkeliai

Andrius Ropolas

Dabar labai madinga kalbėti apie žmonėms pritaikytus miestus, tokius, kuriuose visi važinėja dviračiais, augina daržoves ant namų stogų ir saugiai laksto viešose erdvėse be automobilių, tačiau dar neseniai viskas buvo priešingai. Praėjusio šimtmečio viduryje Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose planuotos greitkeliams prilygstančios gatvės, buvo rengiami planai nugriauti senuosius Paryžiaus kvartalus – jų vietoje turėjo iškilti kompaktiški daugiabučiai, o Brazilijoje įkurta naujoji šalies sostinė, kurios svarbiausias tikslas buvo greitas ir patogus susisiekimas automobiliu. Daugiau

Ką šoka tie, kurie nešoka?

Aušra Kaminskaitė

Johnas Cage’as 1952-aisiais atlikdamas savo kompoziciją „4’33“ 4 minutes ir 33 sekundes praleido prie fortepijono imituodamas pasiruošimą groti, tačiau taip ir neprisilietė prie klavišų. Ilgainiui „4’33“ buvo įvertintas kaip revoliucingai muzikos sampratą kvestionavęs kūrinys ir sėkmingas eksperimentas, kurio metu atlikėjas „grojo“ ne instrumentu, o natūraliais aplinkos garsais, nepatogiai besijaučiančių žmonių reakcijomis. Daugiau

ALGIMANTAS KEZYS: Dvasininkas, ieškojęs laisvės fotografijoje

Tomas Pabedinskas

Lietuvos fotografijos savitumą įprasta sieti su čia kūrusių autorių darbais. Debiutavę XX a. šeštajame ir vėlesniais dešimtmečiais šiandien klasikais laikomi fotomenininkai sukūrė vadinamąją Lietuvos fotografijos mokyklą – humanistinės fotografijos kryptį, mūsų šalyje vyravusią keletą dešimtmečių. Tačiau įvairiais Lietuvos fotografijos raidos tarpsniais lietuvių fotografai kūrė ir kituose kraštuose, kur juos nubloškė dramatiški XX a. istorijos įvykiai ar jau šių laikų emigracijos banga. Daugiau

„Rivoli 59“ Paryžiuje: dialogai, istorijos ir voratinkliai

Silvija Butkutė

Atsimušiau kakta į duris – aklinai užrakintos. Nepastebėti jų sunku, vienintelės tokios visoje Rivoli gatvėje, pilnoje prabangių aukštosios mados parduotuvių, restoranų, ištaigingų grožio oazių. Įvairiomis spalvomis išmargintos, išraižytos, aprašinėtos medinės skvoto „Rivoli 59“ durys ramiausiai snaudė komercinės gatvės šurmuly tarp Luvro ir Paryžiaus miesto rotušės. Šiandien prie jų tykiai sėdėjo ir bedante burna šypsojosi tik vietinis benamis, save kaip tvirtovę aptvėręs plastikiniais krepšiais, pilnais per gyvenimą sukauptos mantos. Daugiau

Eurika iš „Eurekos!“

Euriką Stogevičienę kalbina Sandra Bernotaitė

Keliavusieji ar gyvenusieji užsienyje, ypač senutės Europos šalyse, turbūt pastebėjo, kad esama tokio reiškinio kaip maži nepriklausomi knygynai. Lietuvoje jie gan reti – dažnesni yra knygų komisai – todėl ne visi skaitytojai susipažinę su jų išskirtinumais.

Vilniuje įsikūręs būtent toks knygynas. Čia užėjęs aptarsi literatūros naujienas ir aktualijas, būsi pavaišintas arbata, tyčia ar netyčia pateksi į renginį, tarp ankštų lentynų sutiksi žinomą ar nežinomą literatą, o gal šiaip keistuolį. Stovi ir sofutė, labiausiai tinkanti dviem pašnekovams. Greta prekystalio – atviros durys, už kurių ankštai įsispraudusi dirba tylioji buhalterė… Apie „Eurekoje!“ nuolat vykstančius iki absurdo komiškus dialogus ir nuotykius netgi pasirodė leidinys „Knygyno istorijos“.

„Kartais pati sau pavydžiu, kad mums pavyko sukurti tokį smagų knygyną – net nesuprasi, kas tai yra, – gyvenimo būdas, darbas ar sapnas“, – sako Eurika Stogevičienė, knygyno savininkė ir siela.Daugiau

Piktogramos kaip literatūros kalba

Saulius Keturakis

2015-aisiais Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko ne žodį, o 😂 – „veiduką su džiaugsmo ašaromis“. Argumentas – ši emoji (Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo vartoti terminą „jaustukas“) ikona sudarė penktadalį visų tais metais Jungtinės Karalystės gyventojų elektroninėje komunikacijoje pasirodžiusių jaustukų. Negana to, jaustukai jau buvo tapę visaverčiu ne tik kasdienio bendravimo, bet ir literatūros kūrinių elementu.Daugiau

„NaNoGenMo“ ir literatūra

Antanas Kunotas

„NaNoGenMo“ – tai „National Novel Generation Month“, literatūrą rašančių programuotojų ar programuoti mėgstančių rašytojų sambūris, 2013 m. lapkričio 1 d. prasidėjęs JAV. Kaip skelbia judėjimo pradininkas programuotojas Darius Kazemis, sumanymo tikslas yra išbandyti programavimo ir tradicinės literatūros sąveikas, pasižvalgyti, ką naudinga programuotojai ir literatai gali gauti vieni iš kitų. Daugiau

MIAAU (VAGIS)

Jurgis Savickis

Miau miaau miaumi miau miiau. Miau miaau, mmiiau. Miaau miaau mmiiau, miaumia miiaaumi. M mi mi, mmiau, miiau! – Miau miau miaaau mmiiau, miiau miau mmia mimiiiau mi miaaaau miiaau.Daugiau