Susvetimėjimas ir susitarimas

Erika DRUNGYTĖ

Kartais žmogus patiria keistą jausmą netgi ten, kur nėra jokių priešų, nedraugų ar kitataučių. Tada sako: „Čia ne mano.“ Nesvarbu, kur ta vieta – gamtoje, gyvenamoje aplinkoje (bute, sodyboje), ypatingame pastate (muziejuje, bažnyčioje, bibliotekoje) ar viešojoje erdvėje. Kai tai nutinka ne tėvynėje, priežastys daugiau mažiau aiškios – svetima kultūra, kalba, tradicijos, tikėjimas. Tačiau ir būdamas pažįstamose aplinkose, labai aiškiai suvokia, jog kažin kas jį atstumia. „Svetimas“ nėra kokia metafora ir nebūtinai reiškia atėjūną. Pasauliui netenkant sienų bei puoselėjant bendrystės idėją, žmogaus dvasia išlieka jautri, subtili ir jokios gražios utopinės realybės negali jos perkeisti.Daugiau