fbpx

LAIKAS IR MEILĖ

Erika DRUNGYTĖ

Nuo XVI iki XVIII amžiaus Europos dailėje, kuri, be bažnytinių temų, aktyviai eksploatavo antikinę mitologiją, labai išplito vienas siužetas, pakartotas skirtingų dailininkų – Kupidono (Amūro, Eroto) nubaudimas. Ko gera, Renesanso bei iš jo išriedėjusio Baroko epochose buvo gerokai pripainioti graikų ir romėnų mitai, prigalvota naujų siužetų ir – pagal krikščioniškąją pasaulėžiūrą – alegorijų. Tad tą vargšą nuogą sparnuotą mažylį su lanku bei strėline gaudyti, prilupti ir pažaboti tegalėjo visai kitos pasaulėžiūros kultūroje užaugę menininkai, nieko bendra neturintys su gaivalinga, gamtos stichijoms atsidavusia Antika.Daugiau

BALANDŽIŲ PIENAS IR KOMUNIZMAS

Erika DRUNGYTĖ

Bemaž kiekvienam aišku, apie ką kalbama ištarus „Paukščių pienas“, bet taip pavadintų saldainių atsiradimo istorija žinoma toli gražu ne visiems. Lietuviai juos pamėgo 7-ajame XX a. dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjungoje pradėta masinė gamyba, tačiau šiuos skanėstus sumanė ir saldumynų mėgėjams pasiūlė visai ne tarybiniai kulinarai. 1936-aisiais Varšuvoje, žymiausiame to meto Lenkijos šokolado fabrike „E. Wedel“, turėjusiame parduotuvių tinklą net Londone bei Paryžiuje, Janas Wedelis sukūrė receptą, kuriuo nustebino visą Europą. Šį leng­vą tarsi oras, purų ir baltą šokoladu aplietą desertą liaupsino išrankiausi konditerijos žinovai, o pavadinimą „Ptasie mleczko“ lenkų fabrikantas sumanęs ne atsitiktinai – tautosakoje puikiai žinomas posakis, kad žmogus, apstus turtų, gali trokšti tik paukščių pieno – to neįmanomo gauti dalyko.Daugiau

ŽILVINAS KEMPINAS: DIRBU TIK SAVO MALONUMUI

Kalbino Aistė Marija Grajauskaitė

Straipsnyje „Lietuvių dailė per dešimt metų“, kuriam šiemet sueina aštuoniolika, menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, apgailestaudamas, kad Lietuvoje nebekuria kai kurie tautiečiai menininkai, pamini Žilvino Kempino vardą, tačiau esu linkusi visiškai nesutikti su juo. Taip, tenka pripažinti, jog autorių, gebančių kokybiškai ir visapusiškai reprezentuoti Lietuvos meno mokyklą pasauliniuose vandenyse, nedaug, tačiau būtent dėl šios priežasties galime, ir net turėtume, trinti rankomis, kad Kempino dviratis jau beveik 30 metų (nuo 1997-ųjų gruodžio) šlifuoja Niujorko, o ne Vilniaus asfaltą. („Jo, aš esu dviratininkas, man labai patinka važinėt dviračiais“, – yra sakęs jis.)Daugiau

MIEGAMASIS, ARBA VEIDUOBĖS GRAMATOLOGIJA

Raimundas Malašauskas

Miegamasis. Įklumpa du seniai.
– Štai veiduobės, kurias norėjai pamatyti, – pirmasis mosteli ranka į sieną. – Leisk šviesai atgaivinti veido formas. Matai, kaip krustelėjo nosis. Gal atpažinsi antrą iš kairės apačioje? Jos bruožai nepakito, jei prototipą pamatytum. Imk drąsiai, nesuduš. Tas gipsas tvirtas ir laikus. Išsilaikęs.Daugiau

ISLINGTONAS

Kirill Kobrin

Richardas sėdi Ericui ant kelių ir žiūri į šalį. Nusisuko nuo fotoaparato. Ericas taip pat nežiūri į mus, jo žvilgsnis nukreiptas žemyn, į savo paties rankas. Ericas susikaupęs, sega Richardo sandalo sagtį. Jo burnoje, kaip įprasta – cigaretė. Ericas rūko daug, labai daug, nepaisant tuberkuliozės. Tačiau tada, 1944-aisiais, kai buvo padaryta ši nuotrauka, apie tuberkuliozę jis dar, regis, nežinojo. Dabar už rūkymą šalia metukų vaiko tikriausiai būtų pasodintas į kalėjimą arba, geriausiu atveju, iš jo atimtų tėvystės teises. Anuomet – ne. Richardas nuo kūdikystės buvo pripratęs prie tabako, nors nusisukti galėjo ir dėl dūmų. Arba dėl nuo įtėvio sklidusio kvapo – kalbėta, kad Ericas maudydavosi retai, o drabužius skalbdavo dar rečiau. Taigi, tabakas tam tikra prasme buvo naudingas – užmaskuodavo kitus „aromatus“. Pasyvus rūkymas Richardui nepakenkė – jis vis dar gyvas ir gana aktyvus, o šiemet jam sukaks 79-eri.Daugiau

George Orwell | KODĖL RAŠAU

Vertė Erika Drungytė

Nuo pat ankstyvos vaikystės, galbūt nuo penkerių ar šešerių, žinojau, jog kai užaugsiu, būtinai tapsiu rašytoju. Nuo septyniolikos iki dvidešimt ketverių bandžiau atsisakyti šios minties, bet tai dariau suprasdamas, kad apgaudinėju savo tikrąjį pašaukimą ir kad anksčiau ar vėliau turėsiu sėsti bei pradėti rašyti knygas.Daugiau

ROKAS DARULIS. FOTOGRAFIJA KAIP RAKTAS Į VIETAS IR ŽMONES

Kalbino Agnetė Voverė ir Aistė M. Grajauskaitė

Rokas Darulis – žinomas jaunosios kartos mados fotografas, dirbantis didžiausiems dizaino grandams bei žymiausiems globaliems mados žurnalams: „Vogue“, „Harper’s Bazaar“, „L’Officiel“ ir kt. Apie jo komercinius projektus girdime garsiau nei apie meninius, nors šie kūrėjui – itin svarbūs. Vienas reikšmingiausių – besitęsianti fotografijų serija „Wild and Free“ („Laukinės ir laisvos“) Lietuvos gamtoje, kurioje skleidžiasi natūralumu alsuojantis, kiek vaidilutiškas ir seksualus šiuolaikinės lietuvaitės įvaizdis. Žvelgiant į prie jūros sukurtus aktus, atmintyje iškyla klasikų Rimanto Dichavičiaus bei Romualdo Požerskio darbai. Pokalbiui pasisukus būtent apie minėtąjį projektą, pašnekovo akyse įsižiebia liepsnelės – rodos, darbo užkulisiuose besiskleidžianti kūryba yra būtent tai, kas maitina jo sielą.
Daugiau

KELIO FILMAS „BUONA SERA“, ARBA NUŠIENAUTA PIEVA, KURIOJE IŠNYKSTA EGO

Kalbino Silvija Butkutė

Po visą savaitę lankytų kino meistro Larso von Triero filmų retrospektyvos seansų, vieną vakarą laipteliais nusileidau į kino centro „Romuva“ Mažąją salę. Čia ekrane pasitiko slegiančios danų provokatoriaus tamsos priešingybė: sėdėdamas žiūrovo kėdėje, rodėsi, galėjai užuosti gydančiai gryną Italijos kalnų orą, o plytinčias pievas harmoningai mindė baltutės ožkos bei užtikrintai buities darbus dirbantys skirtingų kultūrų žmonės.Daugiau

O. Henry | KŪDIKIAI DŽIUNGLĖSE

Vertė Jeronimas Brazaitis

Montegiu Silveris, puikiausias gatvės prekeivis ir meno kombinatorius visuose Vakaruose, vieną sykį Litl Roke man pasakė:

– Jeigu tu, Bili, kada nors pradėsi kraustytis iš proto ir pajusi, kad esi per senas dorai apgaudinėti žmones – varyk į Niujorką. Vakaruose po mulkį gimsta kas minutę, bet Niujorke jų daugybė, lyg ikrų neršto metu – nesuskaičiuosi!Daugiau

NERINGA VASILIAUSKAITĖ: MANO DARBŲ IŠSKIRTINUMAS – ODĖ MEDŽIAGIŠKUMUI

Kalbino Vita Opolskytė

Atsitinka, kad kūrinys pagauna. Net nežinant istorijos ar konteksto, įstringa kažkur giliai ir neduoda ramybės. Būtent taip man buvo su menininkės Neringos Vasiliauskaitės sukurta objektų serija „Haut Muster“ („Odos raštai“). Prieš keletą metų projektų erdvėje „Editorial“ aplankyta pašnekovės personalinė paroda tikrai ilgam laikui įsirėžė atmintyje.Daugiau

LABAS, DI! ARBA POKALBIS SU BOTU

Kalbino Eglė Petreikienė

Galbūt prisimenate laiką, kai teleoperatoriai pradėjo naudoti automatinius pranešėjus, mandagiu balsu informuojančius apie pamirštą apmokėti sąskaitą? Man jie įstrigo todėl, jog kartą mano bičiulė nusprendė tokiam vadybininkui paprieštarauti. „Sakau jam, gerbiamasis, vakar sumokėjau, esu tikrai neskolinga, o jis toliau nesustodamas vapa, iki kada turiu atsiskaityti. Kažkoks bukagalvis“, – pyko ji. „Na, su autopranešėjais, kaip su robotais, nepasiginčysi“, – nusijuokiau, ramindama tariamą skolininkę.Daugiau

MARTINAS SCORSESE’Ė – ITALIŠKO KRAUJO NIUJORKIETIS

Simonas Jurkevičius

Praėjusį rudenį vienas garsiausių mūsų laikų režisierių Martinas Charlesas Scorsese’ė minėjo savo 80-ies metų jubiliejų. Garbaus amžiaus filmų kūrėjas yra uždaro būdo – retai pasirodo viešumoje ir kaip tikras italas gimtadienį švenčia tik su šeima. Visgi aktorius Leonardo’as DiCaprio’us įtikino bičiulį surengti grandiozinį vakarėlį Niujorke, Manhatano kvartale esančiame prestižiniame „Casa Cipriani“ viešbutyje. Čia 2022-ųjų lapkričio 17-osios vakarą draugai bei įvairios kino žvaigždės susirinko pasveikinti režisierių ir simboliškai pagerbti jo įspūdingą jau 50 metų trunkančią kinematografinę karjerą.Daugiau

Nathalie Casemajor | NFT MENO PASAULYJE: REVOLIUCIJA AR APGAVYSTĖ?

vertė Viktorija Sab

Nepakeičiamieji žetonai (angl. non-fungible token, NFT) – tai ką nors (pavyzdžiui, meno kūrinį, vaizdo įrašą ar netgi tviterio žinutę) reprezentuojantys skaitmeniniai objektai, patvirtinantys to dalyko egzistavimą ir nuosavybę, įrašydami duomenis blokų grandinėje (paskirstytųjų duomenų technologija).Daugiau

MINDAUGAS URBAITIS: GYVENU RAŠOMAIS KŪRINIAIS IR DIRBAMAIS DARBAIS

Kalbino Alfredas Kukaitis

Mindaugas Urbaitis – žymus kompozitorius, pedagogas, pripažinimą pelnęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nuo pat jaunystės aktyvus ne vien kūryboje: 1991–1995 m. jis rengė tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Gaida“, kurį laiką buvo Asociacijos LATGA (Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija) prezidentu, o 1991–1996 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku.Daugiau

LIETUVIŠKAS ĄŽUOLO LAPŲ VAINIKAS FRANKENŠTEINO MONSTRUI

Audrius Dambrauskas

2021-ųjų lapkričio 21-ąją „The New York Times“ savo internetiniame portale paskelbė biografinės knygos apie anglų literatūros klasiką Herbertą George’ą Wellsą apžvalgą. Socia­liniuose tinkluose dienraštis nusprendė publikaciją reklamuoti teiginiu, jog H. G. Wellsas, kartu su prancūzų romanistu Jules’iu Verne’u bei rašytoju, pirmojo išskirtinai mokslinei fantastikai skirto žurnalo „Nuostabios istorijos“ (Amazing Stories, 1926) leidėju Hugo Gernsbacku, išrado mokslinės fantastikos žanrą. Netrukus po minėtuoju įrašu pasipylė pikti komentarai ir kandūs memai, priminę, kad šioje kompanijoje trūksta dar vieno vardo – jaunutės merginos, išvardytus vyrus aplenkusios bent pusšimčiu metų.Daugiau

IŠSPRŪDŽIAI

Jūratė Baršauskaitė

Į „Nemuno“ pašto dėžutę „Kūryba“ dažnai prikrenta laiškų su tekstais, kurių autoriai – ne rašytojai. Kartais jauni, kartais vyresni žmonės siunčia tai, kuo užsiima laisvu laiku. Įsivaizduojate? Jie – inžinieriai, gydytojai, vadybininkai, virėjai, prekybininkai etc. – turi laiko! Ir dar – jį skiria rašymui. Ne, jokiu būdu nepretenduoja atsidurti profesionalų gretose, tačiau norėtų būti pastebėti. Mes sakome – kodėl gi ne? Naujoje rubrikoje „Pašto dėžutė“ kartkartėmis įkelsime tokių tekstų, kurie gyvena savo gyvenimus kituose išmatavimuose, o tai reiškia – egzistuoja. Ir atskleidžia, kuo gyvena, ką išgyvena bei už kokių slenksčių užkliūva mūsų amžininkai.Daugiau