0
  • Krepšelyje nėra produktų.
Krepšelis Iš viso:0,00 €
2023-01-25

LAIMĖ IR LŪŽUSI KOJA

Erika DRUNGYTĖ

Simbolius įvairios kultūros dažniausiai paveldi iš mitų, apeiginių ritualų, tikėjimų, religijų, jie tampa įprastiniais susikalbėjimo kodais ar išskirtiniais pranešimo ženklais, pagal kuriuos susivokiame, kokiame kunkuliuojančio Babelio bokšto kambarėlyje sėdime. Viena aišku – simbolis išreiškia kokią nors ypatingą mintį, idėją, tik ją perpasakoti žodžiais, visiškai atskleisti prasmę – beveik neįmanoma. Tačiau kaip maga! Naujajame Testamente Kristus daugybę kartų pamini Rašto aiškintojus. Taigi, šis užsiėmimas – skaityti ir išnarplioti, kas po žodžiu (vaizdu) paslėpta, – tikrai ne mūsų laikų reikalas. Tūkstančius metų žmogus vis stengiasi suprasti ir savaip išgliaudyti netiesiogines prasmes, tad begalinėse interpretacijų pievose galima ir pasiklysti, ir nusilaužti koją.Daugiau

2023-01-25

LINA SIMUTYTĖ: NET GENIALIAUSI KŪRINIAI NĖ IŠ TOLO NEPRILYGSTA TIKROMS ŽMONIŲ ISTORIJOMS

Kalbino Erika Drungytė

Lina Simutytė – jaunosios kartos rašytoja, spaudoje publikavusi tiek savo poezijos, tiek prozos darbų. Pripažinimą pelnė išleidusi debiutinę apsakymų knygą „Miesto šventė“ (Kauko laiptai, 2020), labai palankiai įvertintą literatūros kritikų bei kolegų, apdovanotą Jurgos Ivanauskaitės premija. Lina gana greitai buvo priimta į bendraamžių ir vyresnių rašytojų gretas, kurios jai, gyvenusiai provincijoje, atrodė kažkuo ypatingos, net uždaros, nes toji atranka vyksta sostinėje, kur, „savaime suprantama“, dauguma yra „pateptieji“. Nors kūrėja dažnokai šneka apie baimes (šį žodį daugybę sykių pakartojo savo kalboje po premijos paskyrimo), iš tiesų labai drąsiai pravėrė slaptąsias šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo, minčių dureles, nepabijojo kalbininkų ir autentiškai, su visais netaisyklingumais bei slengu papasakojo, kokių dalykų gausu realioje, o ne literatūrinėje buityje bei kasdienybėje.Daugiau

2023-01-25

SEMPER IDEM

Lina Simutytė

Išsiųstas dirbti didžiųjų Milos vandenų žemėje, apie šią gyvenvietę Jutas nieko nežinojo. Tačiau kito pasirinkimo neturėjo – suprato, kad apsisprendęs likusį gyvenimą praleisti jei ir ne moters kūne, tai bent jau dėvėdamas moteriškus drabužius bei ilgų plaukų perukus, savo mieste būtų pasmerktas pražūčiai. Išlipus iš juodo „Wolkswagen Polo“ tamsintais galiniais stiklais, jį apsupo vietiniai Urviniai, atvykėlį sutikę kaip mesiją. Jie sustojo ratu ir kažką murmėdami nusilenkė iki pat žemės. Galbūt dėl neįprastai aukšto Juto ūgio, kaulėtumo, šviesių plaukų iki juosmens ir balto kostiumėlio – kelius siekiančio klostuoto sijono bei švarko gilia iškirpte. Iškart pasigailėjo neapsirengęs tamsesniais drabužiais: Milos žemės buvo dulkėtos, tarsi čia gyvenantys Urviniai kiauras paras dirbtų kalnakasiais ar deimantų ieškotojais milžiniškose anglies šachtose ir kvėpuotų ne oru, bet juodais suodžiais. Arba įkvėpę baltą orą iškvėptų jį juodą. Jutas, dar prieš vietiniams ištariant pirmuosius žodžius, suprato, jog Urviniai taps jo bičiuliais.Daugiau

2023-01-25

AMSTERDAM NON-AMOUR (II)

Viktorija Sab

(Tęsinys. Pradžia 2022 m. Nr. 12)

Mums su Marku pradingus oro uosto koridoriaus vingyje, Fabijus pamėgino išsiaiškinti, kas jo laukia. Migracijos pareigūnas anapus infostalo gana maloniai pakomentavo tvarką: jeigu kas nors iš Lietuvos oro linijų ateis pasiteirauti, ar nėra deportuojamų lietuvių, jie visi bus perduoti ir išskraidinti atgal. Kada ateis, ar ateis, jis nežino. Skrydžiai į Vilnių tikrai ne kasdien. O jei niekas neklaus? Tuomet palaikys juos čia, kol Amsterdamo valdžia skirs viešųjų darbų, kad užsidirbtų bilietui, ir išsiųs namo.
Nesinorėjo tikėti tokia perspektyva. Fabijus nusprendė pinigų prasimanyti pats, nelaukdamas, kol bus kažkur priverstinai įdarbintas. Išsitraukė iš kuprinės bloknotą, juodą markerį ir įsitaisė ant suolo rūkomajame, kur daugiau personažų šaržams. Ten jau sėdėjo kaštoninė rusė iš Piterio ir traukė dūmą.Daugiau

2023-01-25

SKAITMENINĖS KELIAVIMO FORMOS: ART-TECH KAIP HUMANISTINĖ EMPATIJOS MAŠINA

Kalbino Donata Bocullo

Laisvai judėdami, dažnai nesusimąstome, ką patiria tas, kuris yra apribotas negalios, ir koks svarbus faktas, kad šiandien skirtingais medijų formatais prieinama kultūra šiems žmonėms suteikia tokias pat galimybes, nors ir virtualiai. Ar mokslo, technologijų bei kūrybinių industrijų bendradarbiavimas pajėgus užtikrinti autentišką (terapinį, empatišką) skaitmeninį dalyvavimą kultūroje tiems, kurie kontaktinės veiklos slenksčio negali peržengti dėl fizinio ribotumo, izoliacijos ligoninėse, namuose ar net karo? Rudenį kultūros ministro patarėja Deimantė Zutelienė programos „Kurk Lietuvai“ komandą kalbino apie kultūros sektoriaus skaitmenines transformacijas bei jų potencialą art-tech srityje. Neišvengiamai buvo paminėtas Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko virtualios realybės (VR) filmas „Angelų takais“ (2018), įvardytas kaip puikus art-tech pavyzdys, sugebantis pritraukti naujas auditorijas, turinį paversdamas interaktyviu.Daugiau

2023-01-25

NUO ŠAUKŠTO IKI BALDŲ KOMPLEKTO: KAIP PRAPUOLENIS TAPO PIRMUOJU DIZAINERIU LIETUVOJE (II)

Aistė Dičkalnytė

Savo kūrybinį kelią XX a. 3-iojo deš. pabaigoje pradėjęs menininkas Jonas Prapuolenis aktyviai triūsė ir sovietmečiu, tad jo dizaino darbų palikimas aprėpia kelias dekadas su skirtingomis politinėmis santvarkomis. Šioje, antrojoje, straipsnio dalyje aptariama XX a. 5–7 deš. kūryba.

Antrasis pasaulinis karas, okupacijos, turto nacionalizavimas, tremtys, Holokaustas bei kiti tragiški šio laikotarpio įvykiai daugeliui baldų projektuotojų ir gamintojų buvo lemiami. Prapuolenis, nusprendęs nesitraukti į Vakarus, kurį laiką slapstėsi bijodamas tremties, tačiau ne nuolatinės slėpynės, o tai, jog visada akcentavo esantis menininkas ir turintis ne fabriką, bet tik studiją-dirbtuvę, galimai padėjo jam išvengti skaudaus likimo. Tarpukariu dauguma meistro klientų buvo šalies elitas ar valdžios įstaigos, todėl pasikeitus santvarkai užsakovus praradęs Prapuolenis pradėjo dėstyti savo buvusioje Alma mater – Meno mokykloje (tuomet pervardintoje į Valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą).Daugiau

2023-01-25

NAUJA MELANCHOLIJA

Kirill Kobrin

Prancūzų rašytojas akademikas Jeanas Dutourd’as 1966-aisiais paskelbė esė apie Europos istoriją 1789–1815 metais. Tai politinis pamfletas, besikaitantis su istoriografiniais geidžiamosios nuosakos pratimais. Tekstas parašytas vardu (tiksliau, iš požiūrio taško ar net iš sukonstruotos pozicijos) Senojo Testamento monarchisto, nepripažįstančio Revoliucijos, Bonaparte’o ir visko-visko-visko, kas įvyko po 1789-ųjų liepos 14 dienos. Esė pavadinimas (matome žaidimą žodžiais) „Le Feld-marechal von Bonaparte“ (maždaug „Feldmaršalas fon Bonapartas“). Savaime suprantama, pagrindinis veikėjas yra generolas Napoleonas, Napoleonas – pirmasis konsulas, Napoleonas – imperatorius, Napoleonas – Europos idėja. Romano „Cezario kompleksas“ (Le Complexe de César, 1946) autorius, Antrojo pasaulinio karo dalyvis ir vokiečių belaisvis, Sorbonos Filosofijos katedros absolventas Dutourd’as pradeda nuo priešrevoliucinės Europos aprašymo. Mums pateikiamas gana didelės teritorijos, valdomos nusistovėjusių dinastijų, kurias sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, politika, atsiradusi dėl siaurai pragmatinio (arba ribotai simbolinio) intereso bei karai dėl gana kuklių ir privačių, pirmiausia – teritorinių konfliktų, vaizdas. Šioje Europoje ginkluoti susirėmimai nėra totalios katastrofos pobūdžio, o abstrakčios idėjos niekada nekeliamos aukščiau visko, ir tai – nepaisant visų rūšių mokslų, menų ir amatų suklestėjimo, Apšvietos filosofijos, Voltaire’o, Rousseau, Diderot bei „Enciklopedijos“. Jokio nacionalizmo, jokios lygiavos perspektyvos.Daugiau

2023-01-25

SEVERINAS NORGAILA – GELEŽINĖS VALIOS HAMLETAS

Kalbino Nomeda Šatkauskienė

Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) žiūrovų mylimiausiu aktoriumi išrinktas Severinas Norgaila (gim. 1992) neslepia, kad vis dar ieško atsakymų į daugelį su vaidyba susijusių klausimų. Jis nesimėto skambiomis frazėmis, nesipuikuoja savo pasiekimais ir negyvena ateities iliuzijomis. Nors per šešerius darbo teatre metus spėjo pelnyti daugybę įvairiausių apdovanojimų – nuo geriausio metų aktoriaus titulo iki „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijos – pats artistas savęs anaiptol nelaiko subrendusiu menininku. Praėję keleri metai Severinui greičiausiai įsimins ne tik dėl jam Ievos Stundžytės režisuotame spektaklyje „Man šiandien – Hamletas“ patikėto pagrindinio vaidmens, bet ir dėl kito, pašnekovui asmeniškai labai reikšmingo pasiekimo – Taline įveikto triatlono ir gauto „Geležinio žmogaus“ (Iron man) titulo. Severino asmenyje hamletiškas jautrumas puikiai dera su geležine valia – tai savybės, kuriomis vis rečiau gali pasigirti jauni aktoriai.Daugiau

2023-01-25

DŽIAZĄ LYDĖJĘS PRAKEIKSMAS. MIRTINA PJŪTIS

Alfredas Kukaitis

Vienas žymiausių bei įtakingiausių šiuolaikinio džiazo kūrėjų pianistas Bradas Mehldau autobiografinėje knygoje „Formation: Building a Personal Canon“ be kita ko vaizdžiai aprašė ir turiningą ilgamečio rūkoriaus patirtį. Žinia, muzikas traukė ne vien tabako dūmus… Ir Louisas Armstrongas visą gyvenimą rūkė daug marihuanos…

Kiekvienas bent kiek džiazui neabejingas asmuo pastebės, kad 5–7-ajame XX a. dešimtmečiuose tarp bibopo flagmanų ūmai padaugėjo anksti mirusiųjų. Jų vidutinis amžius siekė vos 30 metų. Pagrindinė šio tragiško reiškinio priežastis – besaikis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu. Žymus džiazo tyrinėtojas Jamesas Lincolnas Collieris savo 1978-aisiais išleistoje knygoje „The Making of Jazz“ rašė: „Tikėtina, kad 50–75 procentai bibopo atlikėjų turėjo vienokią ar kitokią patirtį vartojant stipriuosius narkotikus, maždaug ketvirtadalis jų buvo rimtai priklausomi ir net 20 procentų žuvo.“Daugiau

2023-01-25

SĄMONINGUMO PAMOKOS SETOUČIO TRIENALĖJE

Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Apie Japonijos Vidaus jūros salas pirmąsyk išgirdau prieš keletą metų. Tuomet jos mane suintrigavo šiuolaikinio meno muziejų, minimalistinės architektūros ir vaizdingos gamtos junginiu. Be to, čia vyksta Setoučio tarptautinė šiuolaikinio meno ir architektūros trienalė, organizuojama nuo 2010 metų. Ji gimė siekiant prisidėti prie Japonijos regionų gaivinimo, ilgainiui renginio apimtis pamažu plėtėsi: pradžioje apsiribota dviem uostamiesčiais bei septyniomis salomis, o šiemet kūriniai pristatyti jau net dvylikoje salų. Didžiausia iš jų – 150 kvadratinių kilometrų aprėpianti Šodošima, mažiausia – vos vieno kvadratinio kilometro Ibukis. Daugiausia dėmesio trienalė skiria architektūros ir meno santykiui, siekia puoselėti vietinę tapatybę, įtraukti tenykštes bendruomenes. Ir tai ne tuščios deklaracijos – šiais metais į renginį kviečiančiuose plakatuose puikavosi trys meną pažinti nusiteikę vietiniai senjorai, drąsinantys Setoučyje apsilankyti ir kitus daugiau laisvo laiko turinčius vyresnius japonus. Salų aktyvinimo programa itin sėkminga – rekordiniais 2019 metais trienalė pritraukė virš milijono lankytojų, o tai, žinoma, reiškia verslo galimybes ir naujas darbo vietas, ypač – didesnę motyvaciją regione likti jauniems žmonėms.Daugiau

2023-01-25

ANGELO’AS BADALAMENTIS – DAVIDO LYNCHO MUZIKINĖ SIELA

Simonas Jurkevičius

2022-ųjų gruodžio 12-ąją, būdamas 85-erių, Anapilin iškeliavo vienas įdomiausių mūsų meto kino muzikos kompozitorių Angelo’as Badalamentis. Tą pačią dieną jo draugas ir kolega režisierius Davidas Lynchas savo „YouTube“ kanalo vaizdo įraše kreipėsi į gerbėjus: „Today – no music“ („Šiandien – jokios muzikos“).Daugiau

2023-01-25

2022-IEJI – BEVILTIŠKI METAI KINE?

Silvija Butkutė

Prieš mėnesį „Youtube“ kanale publikuotame Tomo Seguros interviu su Quentinu Tarantino’u žymiojo režisieriaus buvo paklausta, ką jis mano apie šiuolaikinį kiną. Tarantino’as atsakė taip: „Kinas juda švytuokle: 7-asis ir 8-asis dešimtmečiai – veržlūs revoliuciniai metai JAV kine, 9-asis buvo siaubingas, 10-ajame švytuok­lė pakilo aukščiau, o dabar jai laikas kristi.“Daugiau

2023-01-24

PASLAPTINGI TARPUKARIO LIETUVOS BESTSELERIŲ RAŠYTOJAI – BROLIAI TOMDYKAI

Audrius Dambrauskas

– Po tamstos mirties, mis Mey, nieko ypatingo nėra įvykę, – atsakė Dr. Velžas, būdamas nustebęs ir susirūpinęs dėl Doritos pesimizmo. – Rooseveltas dar tebėra Amerikos Jungtinių Valstybių prezidentu. Apie banditų karaliaus Kapone mirtį ir prohibicijos įstatymo panaikinimą tamsta, be abejo, jau žinai.
– O Darius ir Girėnas ar jau perskrido Atlanto okeaną? – jausmingai paklausė Dorita ir jos skaistus veidelis vėl pasidarė šviesus ir linksmas.

Broliai Tomdykai, „Meilės prakeiktos sielos“, 1934Daugiau

Rodyti daugiau