Tapatybės likučiai

Kiekvienas daugiau ar mažiau save su kuo nors tapatina. Keramikoje tapatumas atsiskleidžia labai įvairiai – kai kurie autoriai linkę ieškoti sąryšio, o kiti pasirenka išskirtinę saviraišką. Nesvarbu, kad ir kokie būtų motyvai, neišvengiamai visi patenkame į tam tikrą apibrėžtį, kurią kiti taiko mus identifikuodami. Šios kategorijos formuojasi pačiais įvairiausiais būdais, neatsižvelgiant į tai, ar renkamės būti jų dalimi, ar ne.SKAITYTI DAUGIAU

Stasys Eidrigevičius: Visi keliai veda į pasaką

Kiekvieno menininko kas nors kada nors paklausia – kas jus paskatino kurti? Į tokį klausimą atsakyti be galo keblu, nes iš tiesų niekas nežino to vienintelio kabliuko, kuris truktelėjo viduje jau esantį siūlą, vėliau tapusį nėrimo (abiem šio žodžio prasmėm) impulsu. Bet visgi drįstu manyti, kad eilėraščiai ėmė rastis todėl, kad mane, dar vaiką, pažadino Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos. Jos man buvo poezija. Tikroji poezija. Tik vėliau ėmiau suprasti verbalinį metaforų pasaulį.SKAITYTI DAUGIAU

Birutė Sodeikaitė: esminis klausimas yra kodėl?

Kada nors, po kokių 15 metų, Frida Morta, kuriai karštą 2018-ųjų metų rugpjūčio pradžios dieną tėra vos trys savaitės ir ji miega lopšyje „Nemuno“ redakcijoje, skaitys savo mamos Birutės Sodeikaitės mintis ir galbūt taip pat apsispręs tapti menininke. Taip, kaip kažkada apsisprendė Birutė, stebėdama savo mamos – tekstilės dizainerės Dainės Rinkevičiūtės – ir tėčio – skulptoriaus Danieliaus Sodeikos – kūrybos virtuvę. SKAITYTI DAUGIAU

Saukos žiūrėjimas lietui lyjant

Prieš važiavimą į Šarūno Saukos parodą garsiai ir daug kam pareiškiau, kad jo tapyba yra (cituoju pats save) „popsinis kičas“ ir kad man nepatinka savo laisvę deklaruojantys, tačiau verslininkams parsiduodantys menininkai. Toks jau aš. Ne kartą esu įžeidęs mėgstamus dailininkus ar, juo labiau, artimus žmones. Turbūt kažkur froidiškoje pasąmonėje glūdi piktas, susiraukęs ir bjaurus velniūkštis, mėgstantis šiek tiek paprovokuoti ir žiūrėti, kas iš to išeis (o gal tai natūralus lietuviškas talento pavydas, kuriuo serga didžioji dalis menininkų, dailininkų, autorių ir kitokio galo kūrėjų?).SKAITYTI DAUGIAU

LINO LAGO: SUKLASTOTA TEORIJA APIE GROŽĮ

Ar reikia būti filosofu, kad suprastum meno kūrinį? (Klausimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kvailas.) Kai kuriais atvejais – taip. Na, bent jau reikėtų turėti žiniomis, o ne nuojautomis grįstą ir pakankamai gilų filosofinį požiūrį į kūrybą, jos prasmę ir tikrovės bei laiko atspindžius mene. Ispanų tapytojas Lino Lago ir yra tas atvejis, jei norime perkąsti šį kietą riešutą iki pat branduolio. Nė nemėginsiu apsimesti, kad jau aš tai čia viską įkandu ir tuoj visiems paaiškinsiu – nė velnio! SKAITYTI DAUGIAU

ANDRIUS ZAKARAUSKAS. ASMENUKĖS BIBLINIŲ ISTORIJŲ FONE

Pamėginkim įsivaizduoti televizorių su prijungta vaizdo kamera, filmuojančia ekraną, kuriame rodomas tas pats ekranas, o jame – vėl ir vėl ekranai ekranuose, grimztantys bedugnėn… Tai primena šių laikų Uroborą, ryjantį savo uodegą – begalybės simbolį. Sakysite, kam tos psichovizualinės pratybos? Kad drauge išgyventume pojūčius ir asociacijas, kylančias žvelgiant į paveikslą, kuriame dailininkas vaizduoja kuriantį save… Tapybą tapantis tapytojas – pagrindinis Andriaus Zakarausko darbų herojus, o kūryba kaip vyksmas – jo svarbiausia tema.SKAITYTI DAUGIAU

Alex Kanevsky. Suglamžytos fotografijos realizmas

Su Alexu Kanevsky’iu esame pažįstami keliais būdais. Visi jie – netiesioginiai. Žinau, kad su juo yra bendravęs Žygimantas Augustinas. Tą jis (Žygimantas) man patvirtino viename laiške, kuriame šio klausiau kelių dalykų. Tie keli dalykai – labai paprasti. Vienas jų – ar Ž. A. turi Kanevsky’io elektroninio pašto adresą (patvirtino turintis, tačiau dėl etinių nuostatų be adresato sutikimo negalintis duoti). SKAITYTI DAUGIAU

Žirklės, arba išjausta ir sugalvota Laisvydės Šalčiūtės kūryboje

Kiekvienas menininkas (ne tik Laisvydė) egzistuoja ir veikia kaip tam tikros žirklės, kurių vienų ašmenų smaigalyje yra sugalvojimai, kitų – išjautimai. Ką tuo noriu pasakyti? Pastebėjimas nėra nei naujas, nei novatoriškas. Galbūt banaliai formalistinis. Dar Heinrichas Wölfflinas, rašydamas savo imanentines meno istorijas, deklaravo, kad vidinius vaizdinės kūrybos pokyčius bei transformacijas lemia vidiniai prieštaravimai, tam tikras determinuotas dualizmas, kuriam būdinga kova tarp priešingų kuriančiųjų pradų. SKAITYTI DAUGIAU

AURIS RADZEVIČIUS YRA AUSTRŲ POETAS IR MENININKAS…

Visų pirma, paklauskime – kodėl poetas ir kodėl menininkas? Regis, į tai atrėžti yra visai nesudėtinga. Šis žmogus iš tiesų kuria poeziją bei vizualius dalykus. Bet ar visi tai darantys yra poetai ir menininkai? Žinoma, kad ne. Kai kam, gal net daug kam, tai – tik vienas iš hobių ar amplua, pateisinančių jų, ne – ne buvimą šioje ašarų pakalnėje, o socialinį statusą, galop savąjį ego kitų subjektų atžvilgiu.SKAITYTI DAUGIAU

MIGLĖS KOSINSKAITĖS MOTERYS IR JŲ ŠEŠĖLIAI

„Ji nekalbės. Nemėgsta kalbėti. Visas istorijas pasakoja jos darbai“, – perspėjo artima Miglės draugė Audra, vos prasitarus, kad ketinu aplankyti tapytoją Miglę Kosinskaitę. Vadinasi, fiksuosiu įspūdį. Kartais nutylėjimai pasako daugiau nei didelėmis pastangomis ištraukti žodžiai, – mąstau lipdama į menininkės studiją Laisvės alėjos palėpėje.SKAITYTI DAUGIAU