mesjė iš Marė ilgas brū

Dainiui Liškevičiui

„Žodžiai niekada nėra tinkami tobulai nusakyti savo turinius; jie tarsi armijos uniformos, į kurias įspraudžiami nerangūs paaugliški pašauktinių kūnai. Tačiau nebūna ir pernelyg paprastų žodžių; jie kunkuliuote kunkuliuoja aliuzijomis ir dviprasmybėmis, tarp jų vidinių ritmų ir rezonansų vyksta pavojingi susidūrimai. Taigi todėl galima tikėtis, kad žodžiai atskleis keblumą ir painiavą įvardinant dalykus – šių dalykų pretenzingumą ir komizmą.“SKAITYTI DAUGIAU

META-ROMANAS

/fragmentai/

AŠ IR TU

Aš matau tave kiekvieną dieną pro savo langus. Mūsų namai – vienas prieš kitą. Gyvenu pora aukštų aukščiau nei tu, todėl žiūriu į tave šiek tiek iš viršaus. Todėl tu atrodai kiek žemesnis nei gatvėje. Ir dar matau, kad tavo galva jau pradeda plikti. SKAITYTI DAUGIAU

Kasininkas

Jis krovėsi daiktus į prekybos centro maišus. Ji sėdėjo virtuvėje, klausėsi jo gilaus alsavimo ir žvelgė į koridoriuje kabantį veidrodį, kuriame atsispindėjo jo šlapia marškinių apykaklė. Prieš imdamas pakuoti, jis dar spėjo išsiplauti galvą. Šampūną su alijošiaus ekstraktu, kurį ji pirko parduotuvėje už kampo, jis įsidėjo pirmiausia.SKAITYTI DAUGIAU

Kiltų nuoma

Skaitytojui siūlome noveles iš Aldonos Tüür kuriamo novelių romano „Kiltų nuoma“. Kodėl novelių romanas? Pati rašytoja aiškina, jog trumpoji proza yra vienas aktualiausių žanrų šiandien, nes ji leidžia skaitytojui patirti tai, ką galima pavadinti „greitu rezultatu“ – čia įmanomas operatyvus istorijos atomazgos pademonstravimas.SKAITYTI DAUGIAU

Rodrigo Rey Rosa

Rodrigo Rey Rosa (g. 1958) yra garsus Gvatemalos rašytojas, didžiulio susidomėjimo sulaukęs ne tik ispaniškai kalbančiose šalyse. Jis savo kūryboje sugebėjo derinti tikrovę su fantazijomis, džiungles – su miestu ir išsiplėšti iš prigesusio magiškojo realizmo formų. Nerdamas gilyn į majų, gvatemaliečių ir marokietiškas patirtis, R. R. Rosa sukūrė unikalią prozos kalbėseną, poetišką pasakojimo stilių susiejęs su šiurpokais siužetais.SKAITYTI DAUGIAU

Remontas

Ištrauka iš romano

„Maaaa-maaa!“, – rėkdavau žiūrėdama į kambario duris, pro kurių plyšelį sunkėsi šviesos ruožas. „Tėėėė-tiii!“, – laikydavau tvirtai sugniaužusi lovos turėklus, kurie saugojo pataluose lyg kalėjimo grotos. Vaikystėje eidavau miegoti, kai prasidėdavo „Panorama“ – mama paguldydavo mane į lovelę ir užtrenkdavo duris, nes norėjo, kad išmokčiau užmigti savarankiškai. SKAITYTI DAUGIAU

Apie kulinariją, madą ir ligas

– Tai blogai, kad tu netikinti.
– Kodėl?
– Nes o kas tikės? Niekas netiki, netiki… Anksčiau visi tikėjo dėl mados, dabar visi dėl mados netiki. Kažkam tikėti juk reikia?SKAITYTI DAUGIAU

Vėsus oras

Gimęs devynioliktojo amžiaus gale, ekscentriškasis amerikietis Howardas Phillipsas Lovecraftas atrodė priklausąs pasauliui, kuris nepažįsta nei laiko, nei eiliniam žmogui įprastų gyvenimo normų. Panašus į ateivį ar regėtoją, nubrėžusį didžiausių žmonijos baimių ribas ir sutvėrusį savo fantastinį kosmosą, šis savo laiku šlovės taip ir nesulaukęs rašytojas padarė milžinišką įtaką ne tik dabarties literatūrai (ypač siaubo žanrui), bet ir muzikos, kino, netgi architektūros kūrėjams. Netrukus mūsų knygynuose pagaliau pasirodys pirmasis H. P. Lovecrafto kūrinių rinkinys lietuvių kalba.SKAITYTI DAUGIAU

Kraujas

Iš rusų kalbos vertė Violeta Šoblinskaitė Aleksa

Trumpai kirptas berniūkštis, nunarinta galva stovintis po liepa ir laikantis rankoje ant šakelės suvertus gružlius, žvelgė į basas, purvu aplipusias savo pėdas ir mąstė: „Kaip tas senolis panašus į mano tėvą! Žili plaukai… Juodi antakiai… Plati nosis… Gražios akys… O balsas – žemas, malonus… Užsimerkęs tikrai galėčiau įsivaizduoti, kad jis – mano tėvas!“SKAITYTI DAUGIAU

Aukštielninka(s)

Guliu aukštielninka ant pernykščių lapų krūvos pačioje kalno viršūnėje ir žiūriu į dangum plaukiančius debesis. Balandis, o jie jau kaip vasarą: drambliai ir atvirtus baltoji meška, ir ją ryjantis išsižiojęs banginis. Dar paukštis, grifonas, išdidus, kad jį kur, su kiekvienu vėjo gūsiu vis laibėjančiu kakleliu. Jaučiuosi ir mirusi, ir kartu keistai laisva, lengva, kaip tie debesys. Užkasusi kraujuojančią širdį po lapais, giliai sekrete, po stiklo šuke apkaišytą kefyro dangteliais ir pienėm. Betrūksta tiktai devynių kalavijų.SKAITYTI DAUGIAU