Tomas Maagi

Ar galėtumėte įsivaizduoti, jei M. Valančiaus „Palangos Juzės“ pagrindinis herojus būtų ne žemaitis siuvėjas Juzė Viskanta iš Palangos, o estas? Tokios mintys ateina į galvą, skaitant estų rašytojo Tomo Maagio (g. 1964) kūrybą – trumpus apsakymus apie autoriaus alter ego Heino Mutanneno susitikimus su žemaičiais. Jei, aprašydamas Palangos Juzės nuotykius, M. Valančius siekė sukurti savotišką Lietuvos geografijos ir kultūros vadovėlį, tai T. Maagio apsakymuose randame distopija dvelkiančią XX–XXI a. sandūros Žemaitiją, kurioje vietiniai gyventojai pasakotojui atrodo lyg ateiviai iš kitos planetos.SKAITYTI DAUGIAU

Aidinimai

Aidinimas su dviem degtukais

Namas. Rankoje laikau du degtukus.
Trečias aukštas. Beldžiuosi. Kaimynė: „Atsiprašau, degtukas jau įkištas.“
Ketvirtas aukštas. Beldžiuosi. Kaimynė: „Norėčiau dviejų degtukų.“SKAITYTI DAUGIAU

Juodos akys

Juodos akys

Parke vaikščiojau vienas. Nemėgstu didelių draugijų. Gal net apskritai nekenčiu žmonių. Jie man yra šlykštūs. Savo kalbelėmis, nenuoširdžiu dėmesiu ar, atvirkščiai, paslaugumu jie tik išvargina dvasiškai, ,,nusiurbia“ psichologiškai. Negaliu sakyti, kad žmonės yra vampyrai. Tai tiesiog tapačios sąvokos. Žmogus – siurbikas, žmogus – kraujo gėrikas. Skamba egzaltuotai ir iššaukiančiai, bet taip yra. Esu tokios nuomonės.SKAITYTI DAUGIAU

Saules miesta charakteris

Pirmadienis, miegu sau. Anksčeusei nuo ryta, kažkur puse dvylikas skambin nežinoms numeris. Pakeliu:
– Atsiliepiau.
– Laba diena, skambina jums Kotryna iš…
– Nereik man nauja plana, – iškart, ka negaišt, sakau.SKAITYTI DAUGIAU

Mokyklos langai

Tikra istorija

Tadas jau laukė prie vartelių. Smaila bato panose primynė nuorūką ir sėdo į automobilį.
– Būsime kaip tik laiku, – tariau, – susirasime direktoriaus pavaduotoją, o toliau nieko nežinau.
– Gal ir gerai, kad nepasikeičiau rūbų, ir plaukai nuo užvakar…SKAITYTI DAUGIAU

Kodėl poetus kankina nemiga

Skiriu Linai

Ar būtina būti nelaimingu, kad galėtum rašyti poeziją?
Ar būtina gerti, kad galėtum rašyti arba būti nelaimingas?
Ar yra ryšys tarp gėrimo, buvimo nelaimingu ir geros poezijos?
Ką daryti, jei nenori gerti degtinės, nes ji tau neskani?
Ar galima būti geru poetu, jei gersi tik alų?
Nuo kiek metų pasirodo alaus pilvas?
Ar alaus pilvus turintys poetai susilaukia moterų dėmesio?
Kiek reikia parašyti gerų eilėraščių, kad moterys nebekreiptų dėmesio į tavo alaus pilvą?
Ar galima pirkti į lėktuvą du bilietus, kad šalia savęs galėtum pasodinti ir savo alaus pilvą?
Ar perkant bilietą alaus pilvui yra taikomos nuolaidos?
Ar galioja kokia nors lengvata, jei tavo alaus pilvas yra ikimokyklinio amžiaus?SKAITYTI DAUGIAU

Lakštingalų ir gegučių karas

Atėjo pavasaris, ir visi suprato, kad lakštingalų ir kregždučių karas jau čia pat. Kartosis tai, kas įvyksta kiekvienais metais. Tą patį mėnesį ir net tuo pačiu paros metu – dvidešimt trys valandos keturiasdešimt penkios minutės. Būtent šią valandą kregždučių vadas (pavadinkime jį sąlyginiu vardu – Prietranka) čaižiai sušvilpia ir prasideda kautynės. Lakštingalos yra taikesni ir ramesni paukščiai, tačiau jos negali ignoruoti kregždžių provokacijų.SKAITYTI DAUGIAU

Jurgis Gimberis

Kada sužinojote apie „Nemuno“ žurnalą ir pradėjote į jį rašyti?

Sužinojau, kai tik jis pasirodė, o rašyti ėmiau maždaug po dvidešimties metų.

Kas Jums yra „Nemunas“? Kiek vietos žurnalas užima Jūsų gyvenime?

Susipažinęs su „Nemunu“ ir „nemuniečiais“, jaučiausi beveik laimingas – tai buvo skaitančių ir rašančių žmonių klubas, kuriame tų laikų mokesčių mokėtojas galėdavo „atgauti dūšią“. Redakcijos poilsio kambaryje susitikdavo puikūs žmonės: mano „vyresnysis brolis“ Aleksas, Algimantas, Romualdas, Algirdas, Vytautas, Robertas, Romas. Netilo kalbos, diskusijos, juokas, vyr. redaktorius Laimonas ir jo pavaduotojas Leonas tam netrukdydavo. Tai buvo oazė likusio pasaulio dykynėje. Tam, kad atsakyčiau, kiek vietos „Nemunas“ užima mano gyvenime, turėčiau žinoti, kokio ploto tas mano gyvenimas yra. Žodžiu, sunkus klausimas. Sakyčiau, „Nemunas“ – tai dalis mano gyvenimo.SKAITYTI DAUGIAU

Prisiskynę ir nusitarkavę 68

Režisieriaus Rono del Piero pristatinėti nereikia. Žanro klasikas po trisdešimt septintosios, trisdešimt aštuntosios, trisdešimt devintosios, keturiasdešimt ketvirtosios, penkiasdešimt aštuntosios, šešiasdešimt trečiosios, šešiasdešimt penktosios, šešiasdešimt šeštosios ir šešiasdešimt septintosios „Prisiskynę ir nusitarkavę“ dalių užsikėlė sau gan aukštą kartelę: nuostabūs specialieji efektai, daugiamilijoninio biudžeto chalvos valgymo scenos, kvapą gniaužiantys vizitai į logistikos centrą. Išties, stulbinanti kino juostų sėkmė. Nenuostabu, jog ir naujojo režisieriaus darbo laukia daugybė asmenų. Ko gero, naujoji „Prisiskynę ir nusitarkavę 68“ (angl. „Beautiful Apples 68“) dalis pranoks netgi klasika tapusį „Žudiką, kuris ieškojo askaridžių“ (angl. „Angry Men With Nice Friends“).SKAITYTI DAUGIAU

Lukas Šidlauskas

Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius – lietuvių visuomenės veikėjas, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, nusipelnęs hipsteris. Jo vardu Lietuvoje vadinamos gatvės, mokyklos, kiti pastatai, objektai.

Redagavo laikraštį „Aušra“. Tuo metu niekas nepalikinėdavo anoniminių komentarų po straipsniais, nes nebuvo interneto (logiška). Anoniminiai komentarai būdavo siunčiami paštu (logiška). Jonas Basanavičius yra gavęs ne vieną laišką be atgalinio adreso su tekstu „Gaidys“, „Lochas“, „Kas tas Basanavičius?“, „Kiek galima apie tą tautinę dvasią, nebeturit daugiau apie ką rašyt?“, „Pyrmas“ ir pan. Kartais laiškas su tekstu „Pyrmas“ į redakciją ateidavo dviem savaitėm vėliau (laiškanešio trichineliozė).SKAITYTI DAUGIAU