Steve Evans | Eilėraščiai

Anoreksija

Virstu savimi
lazda figūra vienaskaita
išsineriu iš krūtų ir šlaunų
apvalumų
nusimetu kas neesminga
spragtelėjus pirštu
apduję kūno sluoksniai
virsta senais drabužiais iš kurių išlipu šviežiai
supaprastėjus

spalvos dingsta
jų nebylus ryškumas
kvapai įkyrūs
juos grąžinau
gyvenu mažmožiais
pavirstu vandeniu
laisva ir nenulaikoma
pagaliau
anapus bjaurių pojūčių
tiktai gyvulys

traukiuosi iš čia
tai tartum išnykimas
numetu savo perteklius
esu plonai iškalta mėnesiena
ant platesnio ežero paviršiaus

Trečiasis angelas

Setas
trečiasis angelas
barkštelėjo į mano langą
ir mes vėl vaikštinėjom po sodą –
nebegaliu daugiau jis tarė

Pažvelgiau į skruzdes žolėje
išbarstytus žiedus
po slyvų medžiais
visur ilgai žvalgiausi
tik ne į jį
stovintį
vakaro šviesoj
susimąsčiusį

Jis ranką pakėlė prie kaktos
tada suvokiau galįs permatyt kiaurai jo pirštų galiukus
susiraukšlėjusius lyg būtų
mirkęs per ilgai vonioj
atrodė senas pavargęs
metai prieš marą
metai prieš tai kai pripratom
prie angelų kaulų

Steve’as Evansas gimė miestelyje netoli Adelaidės, Pietų Australijoje. Baigęs studijas Adelaidėje dirbo buhalteriu, vėliau studijavo ir dėstė kūrybinį rašymą Flinderso universitete, kuriame tebedirba. Jis yra išleidęs septynis poezijos rinkinius. Kai kurie buvo apdovanoti įvairiomis premijomis, tarp jų – Kvinslando valstijos, Jungtinių Menų, Naujosios Anglijos ir kitais prizais. 2008 m. jam suteikta Pietų Australijos Barbaros Hanrahan stipendija savo aštuntajam poezijos rinkiniui „Gyvulių instinktai“ užbaigti.

Iš anglų kalbos vertė Lidija Šimkutė

Paulius Norvila | Eilėraščiai

Kauno
Sonetų vainikas

 

nėra prasmės kalbėti ką jaučiu
kai užsimojęs nuskelia širdies
kraštinę kirvis bėgių likučiu
grįžtu namo viliuosi neskaudės

kai pelenus žarstysime po to
suradę bulvę lupsime lėtai
dar šiltą odą paišinas vanduo
užlies akis ir atsitiktinai

išsprūdę žodžiai nerimo gija
lydės ilgiau negu lydėjai ją
kartodamas kad nieko neturi

tik siaurą juostą vėstančios šviesos
po durimis sekmadienio nasruos
net jeigu kitas – vis toks pats esi

– – –

net jeigu kitas – vis toks pats esi
nukirpus kūną siela nesikeis
nuo puškino ramybės nerami
kai traukinys pavirsta traukiniais

ir sukasi ir šaukiasi ligos
srovė į srovę tirpsta pažadai
žuvis pakils nuskris įsiliepsnos
atsiprašau todėl atsiprašai

įmerkęs pirštą geisdamas tavęs
fontanas laisvės riša grandines
kol įkaitas atsako tuo pačiu

knygyno arka ištrupa ir jau
atsiprašai todėl atsiprašau
artėjantis nevaldomu greičiu

Auris Radzevičius | Eilėraščiai

glo gly glou vou

paraidžiui – ant stalo trūksta gogolio galvos
miglos daugiau miglos daugiau miglos
sužymėtų kortų kaladės ir peilių mėtymui
kėdžių ilgom kojom šokiams sofų su giliais įdubimais
bus vakarėlis bus skimbčiojantis momentas
mėsa plonais griežinėliais ir raitelis be galvos su arklio nuotrauka
ir juodai geltonų linijų ritmas ir ritmika suglamžytoje paklodėje
bus tavo drėkstantis žvilgsnis tarp žvakių ir bus
SKAITYTI DAUGIAU

Kārlis Vērdiņš | Eilėraščiai

Maždaug 699 000 variantų arba
Rytų Europoje nėra jau taip blogai

Pasirodo, save ištrinti iš socialinių tinklų nėra jau taip paprasta.
Viršyti šviesos greitį nėra jau taip nerealu.
Pavogti 19 dviračių nėra jau taip lengva.
Sirgti nėra jau taip malonu.
SKAITYTI DAUGIAU

Rima Juškūnė | Eilėraščiai

paukštelis

palikusi mirusiems mirusius, pareinu pas gyvuosius:
gimdau ir laistau gėles, sodinu bulves, myliuosi,
rašau apie vasaros debesis minkštus bičių pilvus saulės salas,
spausdintuvui priperku rašalo,

išraviu daiktus iš spintų, išmetu
sunkiasvorius prisiminimus, pašėrusi aukso žuvis puriom uodegom ir didžiulėm akim,
auginu vaikams albumus išblizginu langus, akvariumą, suleidžiu vėjus ir skersvėjus,
garuojančiais puodais, megzdama kojines, laukiu:

gal ir koks gelsvas paukštelis atskris.SKAITYTI DAUGIAU

Justina Žvirblytė | Eilėraščiai

***

man nepatinka šita programa
čia nėra žingsnio atgal
ctrl z ctrl z mygiu iki paraudonavimo

taip ir žinojau išsiardysi
užtvanką ir išplauksi
moju tau ieškau akmens su skylute
oras karštas lipnus
kliūnu už savęs veliuosi
tavo plaukus kedena vėjai

eilėraščiais bandau anuliuoti mirtį
grafikuose atidedu taškus akmenis
kuriuos užmynė tavo pėdos
prasilenkia mūsų kreivės
kompiuterio vandenynuose
ctrl z ctrl z moju
kol tampi nebeįregimas
taškas tobuloj horizonto tiesėjSKAITYTI DAUGIAU

Grzegorz Kielar | Eilėraščiai

nėra taip miela ponia

pone jūs toks protingas
kaip jūs tai darote

nėra taip miela
ponia nėra taip
esu tik jautrus šviesai
kai kas vadina mane
vaizduotės šarlatanu
arba pono .D. numylėtiniu

jei jūs ponia tik sutiksite
tapti mano lyriniu avataru
papasakosiu apie asmeninį velnią sargą
kurį maitinu iš rankos po trijų degtinės

nėra taip miela
ponia nėra taip
esu tik jautrus šviesai
priglobiu žodžius paliktus be priežiūros
o vėliau lėtai paleidžiu

jei jūs ponia tik panorėsite dėsiu dar
istoriją apie Mikelandželo arba
Karavadžo meilužius

noriu tik kukliai pastebėti miela
ponia kad sėdime jau antrą valandą
sausomis gerklėmisSKAITYTI DAUGIAU

Austėja Eglynaitė | Eilėraščiai

dievo krumpliai

atmenu tave
ir Vilnių,
kiek prasčiau
popierinius drugius,
vienas po kito
kramsnojančius
dievo krumplius.
atmenu tave,
ir gatvėje mimus,
bėgiojančius veidrodžio šukėmis,
atsargiai, kad neįsipjautų, atsargiai,
kad bespalvis kraujas neišsilietų…
kiek prasčiau –
popierinius dramblius,
laužančius paskutinįjį krumplį,
tuoj sulūš, tuoj pratrūks
dievo pirštai
groti žmogaus kaulų klavišais.SKAITYTI DAUGIAU

Guoda Taraškevičiūtė | Eilėraščiai

laiškų rašymas

pasvėriau
15 gramų minčių
norėjau daugiau
bet gavos kaip visad
biudžete nepakako lėšų
norėjau išsiųsti
kiek daugiau nei
labas, man sekasi gerai
galvojau papasakoti
apie išėjusias dienas
ir žmones
nes galvojau
kad tai tinkama pradžia
norėjau tik 15 gramų daugiau
bet gavosi kaip visada
užklijavau ir išmečiau
nė neperskaičius
o galėjau
truputį daugiau

SKAITYTI DAUGIAU

Sylvia Plath | Eilėraščiai

Tarp narcizų

Lyg viena iš lanksčių, kreivų ir pilkų kovo lazdų
Persis lenkiasi su savo žydra striuke prie narcizų.
Jis atsigauna po kažkokios plaučių ligos.

Ir narcizai lenkiasi kažkam dideliam:
Jis barškina jų žvaigždėmis ant žalios kalvos, ant kurios Persis
Gydosi pooperacines siūles ir vaikšto, vaikšto.

Čia slypi didingumas: tai formalumas –
Gėlės gyvos kaip tvarsčiai, ir vyras sveiksta.
Jos nusilenkia ir stovi: jos ištveria tokius antpuolius!

Ir aštuoniasdešimtmetis myli lysveles.
Jis beveik žydras; per siaubingą vėją jam sunku kvėpuoti.
Narcizai žvelgia į viršų kaip vaikai, greiti ir balti.SKAITYTI DAUGIAU