Latvių rokas, sukūręs atgimimą

Be jokios abejonės – rokas tokia muzika, kurią kūrė ir klausė einantys prieš srovę: jauni žmonės, priešinęsi dogmoms, nešę taikos vėliavą, kategoriškai atmetę karo būtinybę, galiausiai, idealistai ir maksimalistai, tikėję galintys išgelbėti pasaulį, sušukę „Love and peace!“ („Meilė ir taika!“). Šis žanras praeito amžiaus 5-ajame dešimtmetyje visų pirma radosi Amerikoje – natūraliai „išsirito“ iš rokenrolo, o bliuzas, ritmenbliuzas ir kantri muzika pridėjo savų niuansų.SKAITYTI DAUGIAU

Apie ką Boriso dainos

Religijotyra

Borisas Grebenščikovas kopė į budistų vienuolynus, lankė krikščionių šventyklas ir varstė musulmonų mečečių duris. Jis mokėsi pas Tibeto vienuolius ir bendravo su pravoslavų dvasininkais, perskaitė tiek skirtingų religijų šventraščių, kad lengvai galėtų dėstyti universitete. 1994 m. netgi ėmėsi iš sanskrito versti vieną svarbiausių induizmo knygų – „Bhagavatgytą“ (verčia iki šiol). SKAITYTI DAUGIAU

Paspringę ateitimi

Dresdenui tada nesisekė. Šio Vokietijos Demokratinės Respublikos (toliau – VDR) miesto, esančio netoli sienos su Čekoslovakija, tiesiog nepasiekdavo televizijos signalas iš Vakarų. Beveik visa likusi Rytų Vokietija 9-ojo dešimtmečio vakarais panirdavo į transą, žydruosiuose ekranuose stebėdama paslaptingąją Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR). Serialus, sporto transliacijas, žinias, reklamą ir muzikos grupių pasirodymus. SKAITYTI DAUGIAU

RAMINTA LAMPSATYTĖ: NESU „LIETUVIŲ KILMĖS“, ESU LIETUVĖ

Neįtikėtinos vertės dovanas kartais įteikia gyvenimo režisierius Atsitiktinumas“, – mąstau apie naują pažintį su išskirtine asmenybe, įspūdingais laiptais kopdama į secesijos laikus menančio namo trečiąjį aukštą. Besižvalgydama į čerpinius Berlyno Mitės stogus, pasijuntu lyg skruzdė, netyčia pakliuvusi į Pergamono muziejų. Tą „menko priešais didį“ pojūtį dar labiau sustiprina profesorės Ramintos Lampsatytės butas-studija, veikiau primenanti kolekcininko šventovę nei šeimos namus: šimtai knygų, daugybė šiuolaikinio meno kūrinių, natūraliai radusių vietą tarp antikvarinių baldų ir daiktų, afrikietiškų kaukių ir svarbiausio dėmens skoningame interjere – muzikos instrumentų: seno klavesino, dar senesnio klavikordo bei dviejų fortepijonų. Juodu laku tviskantis klasikinis gražuolis draugiškai dalinasi erdve su iš kažkokio Kauno garažo išgelbėtu meistrystės stebuklu, dekoruotu žvakidėmis bei įspūdingais raižiniais. Jautrūs talentingos pianistės pirštai smalsiems svečiams mielai demonstruoja kiekvieno jų unikalų skambesį. Netrukus vokalo pamokų čia užsuks jauna solistė iš Niujorko, rytoj – užsiėmimai kitai dainininkei iš Sankt Peterburgo Marijos teatro. Intensyvioje R. Lampsatytės dienotvarkėje teturime valandą pokalbiui, kuris, kaip paaiškėja, bus toks pat tirštas spalvų bei emocijų, kaip ir šių namų siela.SKAITYTI DAUGIAU

„ŽIEDO“ VIDUJE

Mes per mažai žinome apie Richardą Wagnerį, per mažai jo kompozicijų skamba Lietuvos scenose, per mažai kalbame apie jo kūrybą. Regis, mūsų kultūroje tokio kompozitoriaus nėra. Taip netenkame tos operos meno dalies, kuri kartu su Albanu Bergu ir Richardu Straussu laisvinosi iš melodramiškumo, brendo ir augo pamatinių psichologijos, filosofijos idėjų aušroje. Jos skynėsi kelią į gyvenimą ne tik per kruvinus karus, revoliucijas, bet ir meną, ieškojusį naujų išraiškos formų, negailestingai griovusį sienas ir taisykles.SKAITYTI DAUGIAU

ALEKSANDRA STAŠKEVIČIŪTĖ. OPEROS PRIMADONOS SAULĖLYDIS

Prieš 120 metų Kaune gimė operos dainininkė Aleksandra Staškevičiūtė (1899–1984). Vokalą studijavo Prahoje, grįžusi dainavo pagrindines partijas Valstybės teatre, gastroliavo Čekijoje, Švedijoje, Maskvoje. Fiodoras Šaliapinas, atvykęs į Kauną dainuoti Mefistofelį operoje „Faustas“, ją pasirinko partnere.SKAITYTI DAUGIAU

Mozartas prieš Bernsteiną ir klasikos reitingų kovos

Britų klasikinės muzikos portalas ir internetinis renginių katalogas Bachtrack.com tradiciškai skelbia metų statistikos suvestinę: kas dažniausiai skambėjo koncertų salėse, operos teatruose, kokių šiuolaikinių kompozitorių kūriniai buvo atliekami daugiausia. Statistika reprezentuoja ir atlikėjus: aktyviausius orkestrus, pianistus, smuikininkus ir violončelininkus. Bachtrack.com išskleidžia kintantį klasikos žemėlapį ir įrodo, kad dešimtukai ar dvidešimtukai yra svarbūs ne tik populiariajai muzikai, o prieš kelis šimtus metų mirę kūrėjai iki šiol konkuruoja tarpusavyje.SKAITYTI DAUGIAU

Rokenrolinės Kalėdos

„Aš svajoju įrašyti kalėdinį albumą“, – neseniai interviu pareiškė vienos iš žymiausių Amerikos dešimtojo dešimtmečio grupių „The Smashing Pumpkins“ lyderis Billy’is Corgainas. Beje, ji neseniai atsikūrė (tiksliau, po ilgos pertraukos drauge vėl groja pirmosios sudėties nariai gitaristas Jamesas Iha ir būgnininkas Jimmy’is Chamberlinas), o kitą vasarą su nostalgiškai XX a. pabaigą primenančia programa ketina viešėti Europoje.SKAITYTI DAUGIAU

Atgal į 201998-uosius

METŲ MUZIKINĖ APŽVALGA, ARBA KAIP VĖL PRASIDĖJO DEŠIMTASIS DEŠIMTMETIS

Manieji sapnai iki tol buvo ramūs, paskendę rūke, kiek melancholiški. Juose jauni muzikantai grodavo akustines indie stiliaus balades. Bet prieš kelerius metus ėmiau sapnuoti kažkokį vaiką, važiuojantį triratuku. Visai kaip filme „Švytėjimas“. Jis vis važiavo ilga liepų ir guobų alėja, turėjo seną ausinuką.SKAITYTI DAUGIAU

Kas užsako muziką, arba Vėl apie klišes

Baigiamąjį festivalio „Aura 28“ vakarą Roy’aus Assafo dviejų dalių spektaklyje „Merginos – Vaikinai“ paliesti jautrūs lyties stereotipų ir standartų klausimai. Įsiminė ne tik diptiko turinys, bet ir muzikos pasirinkimas. „Merginas“ geriausiai apibrėžia Cyndi Lauper „Girls Just Want To Have Fun“, o štai „Vaikinai“ prasideda gedulingu trimitu iš Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos, tiesa, groteskiškai pergrotos džiazo maniera, bet ne mažiau mąslios ir tirštos. Vėliau – Richardo Wagnerio operos „Parsifalis“ įžanga.SKAITYTI DAUGIAU