fbpx

Gyvenimas kaip meno pretekstas

Jolanta Miškinytė

Tokių iškilmių, kokios 1988 m. balandžio 14 d. iš pat ryto dėjosi Zakopanėje, šis Podhalės kurortas jau seniai nematė. Dešimtą valandą prie Witkiewicziaus teatro sustojo juodas fordas, iš kurio buvo išneštas šviesus pušinis karstas, apdengtas baltos ir raudonos spalvų vėliava. Pastatė jį teatro fojė, prie durų jau rikiuojantis tūkstančiams nekantriųjų, atėjusių paskutinįkart pagerbti lenkų modernizmo dailininko, rašytojo, meno teoretiko, katastrofos filosofo, vizionieriaus, legendinio skandalisto Stanislawo Ignacio Witkiewicziaus, žinomo kaip Witkacis. Daugiau

ŠIUOLAIKINIS MENAS – PATS PAČIAM SAU

Ignas Kazakevičius

Meno rinka, nepriklausomybė, laisvė, kaina, credo, motto ir koncepcija, kūrybos taktikos ir strategijos, protestas, būti ir atrodyti, reklama, prestižas, alternatyva ir reitingai, statusas, mainstreamas, marginalijos ir autsaideriai, nomadai, socialinių konstruktų fetišistai ir fanatikai, kurie patikėjo, jog menas arba jie patys išgelbės pasaulį, ir, be abejo, tie, kuriuos šiuolaikinis menas žavi ir piktina, stebina ir verčia bjaurėtis, sukelia baimę ir juoką, smalsumą ir pašaipą kūrėjui, nuobodulį viskam, kas išvardyta konkrečiai ir visumai apskritai bei tie, kuriems menas gamina pinigus, ir tie, kurie gamina meną dėl pinigų, ir tie, kurie nieko negamina, bet yra šalia meno, ir tie, kurie tiesiog kuria, nekreipdami į nieką dėmesio, ir tie, kurie kuria, nes trūksta dėmesio.Daugiau

Robertas Antinis: kūriniai yra kabliai

Erika Drungytė

Gyventi ir bręsti Sąjūdiniame Kaune, bet nežinoti, nesusidurti su tuo, ką darė „Post Ars“ grupės nariai, buvo beveik neįmanoma. Nebent būtum laaabai toli nuo kultūros ir meno, visiškas suplėkėlis ar stagnatorius. Artimiau teko bendrauti su Česlovu Lukensku, Aleksu Andriuškevičium ir Robertu Antiniu, nuo kurių „rovė stogą“. Daugiau

MENAS (NE)GYDO

Evelina Savickaitė-Kazlauskė

Kai menas sergsti nuo chaoso

„Oho, kaip išlaisvėjai, – stebisi moters vidine ir kūrybine raida kiti terapinio meno grupės dalyviai. – Drąsesni ir išraiškingesni tavo potėpiai, ir simboliai – kviečiantys susimąstyti, be to, juose atpažįstame ir save.“ Žvelgiu į ją ir mąstau, kaip kantriai ji tapė savo kelionę per pastaruosius metus, atėjo nedrąsi, nežinodama, ar ilgai čia pasiliks, nes menininke savęs niekada nevadino. Pasak moters, besąlygiškai palaikanti, neteisianti, meistriškumo nereikalavusi aplinka – raktas į jos vidinį laisvėjimą, asmeninio braižo paieškas.Daugiau

Apie nesamą politikos ir meno opoziciją

Daina Pupkevičiūtė

Netikėkite tais, kurie užsispyrę tikina, kad neturi nieko bendro su politika. Paklauskite jų, ar jie iš tiesų nenori nieko bendro turėti su viskuo, kas juos liečia ir vyksta aplink juos, su viskuo, kas susiję su valstybe ir gyvenimu joje (sen. gr. polis reiškia miestą-valstybę, politiká – miesto reikalas). Politika prasideda tuomet, kai imam diskutuoti apie pieno kainą, piktinamės mieste vykdomais tvarkymo darbais, laukiam, kol mažametis prieis „savo eilę“ valstybiniame darželyje, rūpinamės viza kelionei į Baltarusiją ir taip toliau. Kiekvienas šių žingsnių yra politinių susitarimų – vietinės ar tarptautinės reikšmės – padarinys. Apibrėžkime vieną – politika nėra skambios kandidatų į parlamentą kalbos, jos – viešieji ryšiai.Daugiau

Paminklinės lentos Kauno bienalėje

Aistė Kisarauskaitė

Vėl ruduo, vėl Kauno bienalė.

Nereikia tikėtis, kad mintyse nebus lyginamos prieš porą metų įvykusi bienalė, pavadinta „SUJUNGTI“, ir šioji, skirta paminklų (ne)galimybės klausimui. 2015 metais kuratoriumi buvo pasaulinė įžymybė Nicolas Bourriaud (Prancūzija), skelbęs „Gijas: fantasmagoriją apie atstumą“ ir išnaudojęs tam itin tinkantį Kauno centrinio pašto pastatą. Daugiau

Profesionalumui nereikia prezidentų globos

Erika Drungytė

Lietuvos kultūros sostinės viziją Kaunas kuria ant tų pamatų, kuriuos pastatė miesto kultūros žmonės, visada puoselėję progresyvias, drąsias idėjas, niekada nebijoję savo noru stotis ant galvos, kad tik įrodytų, jog ne nuo pozos, bet drąsos, profesionalumo, tikėjimo, atvirumo pasauliui ir siekio būti nors žingsniu priekyje, o ne stagnatoriškame „žygyje“ pagal monotoniškai nekintantį maršą, priklauso gyvenimo kokybė.Daugiau

Lietuvos ir Lenkijos tapyba (ir ne tik): panašumai, skirtumai

Vidas Poškus

Galima ir netgi reikia kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius. Apie tai daug kas šneka ir diskutuoja, iš kitos pusės – net ir tylint-nutylint arba sąmoningai ignoruojant, tie santykiai neišvengiamai yra, buvo, bus ar tiesiog būtų. Panašiai kaip egzistuoja Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Baltarusijos, netgi Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio kultūriniai santykiai.Daugiau