TORUNĖ – ISTORINIO PAVELDO IR ŠIUOLAIKINIO MENO UOSTAS

Vėsų, bet saulėtą kovą kompanija menininkų išsiruošėme į Torunę, viduramžių miestą, kuriam likimas lėmė išstovėti per karus ir nelieti ašarų dėl griūvančių pastatų. Gausų ir turtingą architektūrinį palikimą lenkai paveldėjo iš vokiečių, šlovės pridėjo čia gimęs ir gyvenęs Mikalojus Kopernikas. Į Kauną, iš kurio prasidėjo mūsų kelionė, Torunė panaši savo lokacija – ištįsusi abiejuose Vyslos, kuri čia susijungia su Dravanta, krantuose. Bemaž visas senamiestis yra istoriniai paminklai, o juose veikia universitetai, muziejai, teatrai, galerijos, kavinės. SKAITYTI DAUGIAU

DEIMANTAS NARKEVIČIUS. SAVASTIS ATMINTIES VANDENYNE

Saulėtas Vilniaus senamiestis, ŠMC kiemelis. Kaitri vasaros pradžia, laikas, kai meno mugė artėja į pabaigą, o Kauno bienalė – į pradžią. Ant stalo ąsotis vandens, už jo – Deimantas Narkevičius, kviestinis šios bienalės menininkas. Fone šmirinėja elgetos ir epizodiškai grindiniu pradarda turistų pramogomobilis. Beveik ideali scenografija galimam dokumentiniam filmui. Ruošdamasi interviu mintyse dėliojau jo scenarijų su „intelektualiais“ klausimais Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Vincento van Gogho prizo (The Vincent Prize) laureatui.SKAITYTI DAUGIAU

Wyspiańskis, arba Kaip grūdinosi lenkų modernas

Jeigu tektų ilgai negalvojus įvardinti renesansiškiausią lenkų menininką, pirmoji galvon šovusi pavardė būtų Stanisławas Wyspiańskis – tapytojas, grafikas, vitražistas, architektas, interjero ir baldų dizaineris, poetas, dramaturgas, scenografas, teatro teoretikas, šiuolaikinio lenkų teatro tėvas. Meno vizionierius, rafinuotas intelektualas, Lenkijos praeitį savo kūryboje interpretavęs filosofiniu-metafiziniu rakursu, o dabartį vertinęs aistringo polemiko balsu.SKAITYTI DAUGIAU

DAILININKO KNYGOS DILEMA: KAS JI YRA IR KAS NĖRA?

Kai 1989 m. švedų kompozitorius, laisvojo džiazo atlikėjas, perkusininkas Svenas-Åke Johanssonas koncerto metu atliko muzikinę improvizaciją „Das Telefonbuchstück (for two yellow pages)“ – du geltonuosius įmonių katalogus „perskaitė“ būgnų lazdelėmis, – kažin ar manė, kad šis performansas įeis į knygos meno istoriją kaip „menininko knyga“.SKAITYTI DAUGIAU

KOSMOSO MENAS. NUO ILIUSTRACIJOS IKI SPALVOTŲ METEORITŲ

Kosmoso menas (space art) yra netiksli, pažodžiui iš anglų kalbos išversta sąvoka, apibūdinanti meno kūrinius, susijusius su kosmosu, jo vaizdavimu ir tyrinėjimu. „Google“ paieškoje įvedę šį žodžių junginį rasite daug gražių ir spalvotų „kosmoso“ paveikslėlių, su ieškomu objektu dažnai neturinčių jokio tikro ryšio. Kadangi „knaisiotis“ giliau dažniausiai nėra laiko ar motyvacijos, šis tekstas padės geriau suprasti, kas yra kosmoso menas ir kodėl jis aktualus XXI amžiuje.SKAITYTI DAUGIAU

Jono Rustemo paveikslo „Veneros gimimas“ naujasis gimimas

Užsienio spaudoje skaitant neįtikėtinas dingusių meno kūrinių atsiradimo istorijas užima kvapą, o dažna iš jų siužeto vingiais primena gerai supinkliotą nuotykių romaną. Štai 2013 m. Niujorko modernaus meno muziejaus restauratoriai atsitiktinai pastebėjo, kad vieno žymiausių pasaulyje siurrealistų, dailininko René Magritte’o paveikslo „Portretas“, sukurto 1935 m., kraštai nutapyti šiek tiek neįprastai.SKAITYTI DAUGIAU

NE ĮTEISINIMAS, O IMITACIJA. Šiuolaikinis baltarusių menas vietinio „mainstream’o“ pinklėse

Pastaraisiais metais Baltarusijos kultūriniame gyvenime pastebima akivaizdžių pokyčių: atsiranda naujų veiklų ir bendradarbiavimo formų, didėja konkurencija, o tai teigiamai veikia visą kultūrą. Tačiau prieš metus, ekspertų teigimu, pagrindinis vaidmuo šiame procese teko nepriklausomoms iniciatyvoms, o 2014-ieji tapo išskirtiniai dėl valstybinių institucijų veiklos.SKAITYTI DAUGIAU

Benas Šarka: „Koks skirtumas, kokiame kūne būti“

„Teatro trupai „Gliukai“ paįvairina įvairaus amžiaus, įvairiausių lyčių, įvairių tautų žmonių laisvalaikį. Padeda nemokamai kremuotis menininkams, pina amžinus vainikus, trupina kultūros lemputes, kad būtų tamsiau“, – taip Benas Šarka pristato savo Klaipėdoje įkurtą teatrą, kurio pagrindinis režisierius, scenografas, kompozitorius ir aktorius yra jis pats.SKAITYTI DAUGIAU

Urvinis žmogus ir dirbtinis intelektas

Gruodį prestižiniame Niujorko „Christie’s“ aukcione už stulbinamą sumą parduotas dirbtinio intelekto sukurtas paveikslas. Šį įvykį interpretuoju kaip neišvengiamą pokyčių mene pradžią. Ko gero, nesuklysiu sakydama, kad paslaptingasis pirkėjas įsigijo ne tik išskirtinį darbą, bet ir žiupsnelį istorijos. Galbūt po daugelio metų, kai kompiuterinių sistemų kuriamas menas jau bus nesuvokiamai pažengęs ir užsiėmęs plotelį po saule, smalsuoliai pamatyti „Egmond de Belamy“ portreto plūs taip pat, kaip dabar plūstame, pavyzdžiui, pasižiūrėti į priešistorinių žmonių išmargintus urvus: Šovė Prancūzijoje ar Kueva de las Manos Argentinoje.SKAITYTI DAUGIAU

Miestas, menas ir atšipę dantys

Dviejų valandų skrydis (Kaunas–Stavangeris) turi privalumų: atsijungus nuo įprastų trikdžių – skambučių ir socialinio tinklo „F“, iš viršaus žvelgiant į monotoniškus debesų apklotus, vienodai jaukiai pridengusius ir didmiesčius, ir bažnytkaimius, atsiranda gražaus laiko apmąstymams. Pavyzdžiui, apie vienos (bet kurios) šalies miestus kaip šeimą – broliškuose jų santykiuose įžvelgiu atpažįstamų bruožų ir šeimyninio elgesio modelių. SKAITYTI DAUGIAU