Teksto tikrovė, kurios nėra (nuo J. L. Borgeso iki G. Norvilo)

Peržvelgus literatūros istoriją, nesunku pastebėti jos nuolatines pastangas įvairiais būdais peržengti kalbos, rašytinio teksto ar knygos puslapio ribas. Ir nenumalšinamą norą įtikinti, jog fikcija ir fantazija – tiesiog dar vienas tikrovės aspektas. Išties smalsu, kas gi trukdo mums pripažinti, jog tekstas yra kasdienybės dalis, veikianti visiškai pagal tuos pačius dėsnius?SKAITYTI DAUGIAU

Mechanizmas, rašytojo mūza

Čekų kilmės medijų teoretikas Vilémas Flusseris yra sakęs, jog fotografas laisvas tik tose ribose, kurias jam nustato fotokamera: židinio nuotolio, diafragmos bei išlaikymo trukmės ir kitų mechanizmo veikimo parametrų jis negali peržengti, tik pasirinkti kažką iš siūlomų variacijų ir paspausti mygtuką. Todėl V. Flusseris teigė, jog mechanizmas reglamentuoja galimybes patirti pasaulį, ir kartais taip intensyviai, jog kūrėjas telieka tik pagalbine įrenginio funkcija – panešti ar nublizginti.SKAITYTI DAUGIAU

Gabija Grušaitė: Aš esu stebėtoja

Niekada nebuvau sutikusi Gabijos Grušaitės, nors apie ją ir jos kūrybą vis pakalbama kolegų rašytojų užkulisiuos. Jos beveik niekas nepažįsta, nėra matę ar bendravę, nes Gabija nepriklauso jokiems „klubams“ – nei Lietuvos akademinei bendruomenei, nei literatų gildijai, nei menininkų kompanijoms. Bet ji turi draugų visame pasaulyje ir juos jungia kartos interesai bei globalaus žmogaus patirtys. SKAITYTI DAUGIAU

Premijos ispaniškai ir jaunoji poezija

Ispanų rašytojas Ignacio del Valle’ė šių metų Vilniaus knygų mugėje prasitarė, jog jo gimtinėje žmonės toli gražu tiek neskaito, kiek Lietuvoje. Na, kaip mažai skaitanti šalis, Ispanija turi išties nemažai literatūrinių premijų. Jau vien Katalonijos regione jų virš dvidešimties. Pasak I. del Valle’ės, nereikėtų pamiršti, jog valstybinė šalies kalba yra ispanų, o ja kalba apie 500 milijonų žmonių visame pasaulyje, tad, skaičiuodami literatūrines premijas, aprėpiame ne tik Ispanijos, bet ir Lotynų Amerikos rinką.SKAITYTI DAUGIAU

KINIJOS LITERATŪRA: REVOLIUCIJOS RANDAI IR IŠEITIES PAIEŠKOS

Kinijos literatūros specialistai Vakaruose paprastai dalina ją iki ir po Mao Zedongo valdymo (jis mirė 1976 metais). Mao gerai suprato literatūros reikšmę ir visą gyvenimą griežtai ją prižiūrėjo. Po jo mirties iš valstybės gniaužtų besilaisvinantys rašytojai ėmė permąstyti skausmingą kultūrinės revoliucijos (1966–1976) patirtį.SKAITYTI DAUGIAU

M.P.E. teksto instrukcija su P.V.M.

Trys žodžiai. Trijuose žodžiuose trys vardai. Trijuose varduose trys kodai. Trijuose koduose trys galimybės. Trijose galimybėse trys galybės klaidų. Trijose galybėse klaidų trys bandymai išlikti. Trijuose bandymuose išlikti trys susitikimai su skirtingais pavidalais. Trijuose pavidaluose vanduo ir dar kai kas.SKAITYTI DAUGIAU

Poezija, instagramas ir Leninas

Sakoma, jog 1991 metais pasirodžiusiame romane „Amerikos psichopatas“ („American Psycho“) rašytojui Bretui Eastonui Ellisui penkiais žodžiais pavyko nusakyti tobulą vėlyvojo kapitalizmo prekės grožį. Knygoje yra scena, kurioje grupelė bankininkų lygina savo vizitines korteles. Internete galima rasti tinklaraščių, skirtų tik šiai scenai ir pagal rašytojo pateiktus duomenis atkūrusių galimą vizitinių kortelių išvaizdą. Pasižiūrėjus į tas rekonstrukcijas, akivaizdesnis B. E. Elliso sumanymas. Šios scenos ironija, jog aprašomos kortelės beveik nesiskiria – visos baltos, stačiakampės. Tačiau egzistuojantys labai subtilūs jų nevienodumai tampa vieninteliu scenoje dalyvaujančiųjų skirtumu, mat visi jų savininkai – bankininkai, visi viceprezidentai, net atrodo visi labai panašiai. Ir štai tokiame kontekste pagrindinis romano veikėjas Patrickas Batemanas išvysta tai, apie ką B. E. Ellisas pasako tuos penkis žodžius: „Raised lettering, pale nimbus white…“ Iškili spauda, „Pale Nimbus“ šriftas, balta. Tai pamatęs, P. Batemanas beveik praranda sąmonę. Skaitytojui aišku, jog tai epifanijos – aukštesniųjų jėgų apsireiškimo – akimirka.

Ėmęsi eksperimento atkurti romano scenoje aprašytas vizitines korteles greitai aptiko, jog šrifto „Pale Nimbus“ niekada nėra buvę. Kaip ir dar kai kurių scenoje įvardytų teksto šriftų. Todėl visiškai rekonstruoti tobulosios vizitinės kortelės, greičiausiai, taip niekada ir nepavyks, turime tik literatūrinę jos patirties iliuziją, kai keli vienodai nepriekaištingai atrodantys verslininkai apžiūrinėja vienodai nuostabias savo vizitines korteles ir sustingsta išvydę… deja, nežinia ką.

Paradoksalu, bet būtent ši scena iš „Amerikos psichopato“ labai primena instagramo veikimo modelį. Pasakojama, jog vieno instagramo kūrėjų, Kevino Systromo, draugė jam patarė iš pradžių tik dalinimosi paveikslėliais mediją papildyti filtrais, kurie padėtų skelbiamas nuotraukas paversti gražiomis. Su pasiūlymu sutikus, instagrame nedidelių pastangų dėka dabar visi gali atrodyti beveik vienodai dailūs. Dar daugiau, iš pradžių neigiamus komentarus trynusi rankiniu būdu, instagramo komanda dabar naudoja feisbuko sukurtą komentarų analizės filtrą „DeepText“, kuris negatyvias pastabas arba pašalina, arba transformuoja į pozityvias. Ir štai rezultatas – terpė, kurioje, tarsi įžymiojoje „Amerikos psichopato“ vizitinių kortelių scenoje, beveik vienodai atrodantys, beveik vienodai apsirengę bei tuos pačius darbus dirbantys apžiūrinėja beveik vienodus savo publikuojamus paveikslėlius. Ir labai panašiai vieni kitus giria. Praėjus trims metams po instagramo įkūrimo, „The New York Times“ paskelbė tokį palyginimą: jei „Twitter“ yra gatvės srautas, o „Facebook“ – išsikerojęs priemiesčio prekybos centras, jei „Pinterest“ primena prekių paštu katalogą, tai „Instagram“ yra tarsi tviskanti prabangos prekių parduotuvė „Bergdorf Goodman“ Niujorko Penktojoje aveniu. Jokios kasdienybės pilkumos, jokio purvo, tik spindesys ir prabanga.

Kaip instagramas susijęs su literatūra? „The Guardian“ 2017 metais paskelbė paradoksalią išvadą, jog tų metų poezijos knygų pardavimai pasiekė rekordines visų laikų aukštumas būtent todėl, jog maždaug 2015 metais instagrame pasirodė nepaprastai išgarsėjusių poetų grupė. Ir būtent jų kūryba lėmė tokį poezijos bumą. Apie kokius poetus čia kalbama bei kaip jiems pavyko tapti tokiais paklausiais ir neįtikėtinai išpopuliarinti literatūros sritį, kuri XX a. niekada nepasižymėjo dideliu pasisekimu?

Šiuo metu žymiausia instagramo poetė Rupi Kaur (rupikaur) turi 2,3 milijono sekėjų. Ji gimė Indijoje, užaugo Kanadoje, universitete studijavo retoriką ir kūrybinį rašymą. Instagrame R. Kaur pasirodė 2015 metais su nuotrauka, kurioje matyti nugara į žiūrovą atsisukusi gulinti mergina. Iš atvaizdo galima suprasti, jog ji nuo nugaros ką tik persivertė ant šono – merginai menstruacijos, matyti kraujo dėmė ant jos kelnių ir ant lovos. Kol socialinio tinklo prižiūrėtojai spėjo nuotrauką paslėpti, ji jau buvo sulaukusi 100 000 like, o R. Kaur tapo viena populiariausių autorių feminisčių. Vėliau instagramas instapoetės atsiprašė ir nuotrauką sugrąžino.

Poezija be kelio ženklų

Praėjusiais metais pasirodė jau penktoji Gintaro Patacko „Mažosios Dieviškosios“ poetinio ciklo knyga „Mažoji Dieviškoji Co-5. Kabalos“ (pirmoji – 2013). Negaišinant jūsų laiko, iškart reikia pasakyti, kodėl ji įeis į lietuvių literatūros istoriją. O gal ir į pasaulinę. Mat tai, manau, kol kas vienintelis leidinys, kuriame daugiau kaip šimte puslapių tėra vienui vienas skyrybos ženklas – taškas, baigiantis pirmąjį eilėraštį „Perkūno namas“. Žinia, Samuelis Beckettas savo 147 puslapių monologą „How It Is“ („Kaip tai yra“, 1961) parašė visai be skyrybos ženklų. Jameso Joyce’o romano „Ulisas“ paskutiniajame skyriuje 24 048 žodžių Moli Blium sąmonės sraute galima rasti du taškus ir vieną kablelį. O štai G. Patacko poezijos rinkinyje yra vienas taškas.SKAITYTI DAUGIAU

Joy’suoti drauge su Jaru

Tais laikais, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, o laiko kaip tik – į marias, pagrindinė kūrybingų kauniečių vieta, kurioje vienu ar kitu metu visada sutiksi tuos, su kuriais malonu pasėdėti ir pasikalbėti, buvo miestas. Paskambini laidiniu ir sakai: „Tai varom į miestą.“ Ir visiems aišku, kad į Laisvės alėją. Svarbiausių įvykių epicentras – po kokį šimtą metrų nuo fontano į abi puses, bet atkarpa senamiesčio link galėjo tęstis neapibrėžtą atstumą. Štai ten, mieste, mes visi ir „gyvenom“.SKAITYTI DAUGIAU

TIKSLUS ULISO VEIKSMO LAIKAS

(beletristinis tyrimas)

Savo žmonai VITALIJAI
PIRMAJAM Ulysses’o ŠIMTMEČIUI 2022 metais
Mano draugui Airijoje DECLANUI KIBERDUI

Love loves to love love – Meilė myli mylėti meilę

JAMES JOYCESKAITYTI DAUGIAU