Piršlybos per pirmą pasimatymą. Ar scenos menai remiami Lietuvoje?

Gegužę sukanka lygiai metai nuo mecenatystės įstatymo priėmimo. Iškilus statusas ir skambus žodis tapo reglamentuotais. Iki tol mecenatystė buvo vienu iš rėmimo sąvokos sinonimų, kartu su partneryste, rinkodara, filantropija bei finansine pagalba socialiai pažeidžiamoms grupėms. Dabar gi mecenato statusas skiriamas suteikus milijono eurų paramą (vienu kartu arba per tam tikrą laiką). SKAITYTI DAUGIAU

Liberalus rojus su papildomom sąlygom

Kažkada internete paplito nuotrauka, kurioje imigrantas iš Gvinėjos Boubah Barry’is Manhatano metro užfiksavo greta sėdinčius drago stiliaus atstovą Samuelį Themerį ir nikabą dėvinčią musulmonę. Nuotraukos autorius paskelbė ją savo instagramo paskyroje su užrašu „It’s diversity“ („Tai įvairovė“). Atvaizdui pasklidus, jį „pasigavo“ ir „News Network“ kanalas, užrašęs kitą tekstą: „This is the world liberals want“ („Tokio pasaulio nori liberalai“). SKAITYTI DAUGIAU

Tarp puslapių

Kakavos pupelės, mokslininkų pirmąsyk aprašytos 1670 m., tūnojo paslėptos vienoje iš knygų iki pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kol senovinį foliantą atvertė kažkoks smalsuolis. Knygose – ir puslapiuose, ir tarp jų – visuomet galima šio bei to aptikti. Amžių amžius žmonės rašytinių ar spausdintų tekstų paraštėse palikdavo pastabų, o II–IV mūsų eros šimtmečiuose, kai ritinius pakeitė vadinamieji „kodeksai“ (kitaip tariant, įrišti tomai, kuriuos galima sklaidyti), knygos tapo daugelio skaitytojų paliktų daiktų saugyklomis.SKAITYTI DAUGIAU

Sveiki atvykę į avangardo duobę

Pavadinti Krokuvą viena didele kavine buvo taikli kažkieno mintis. Visais laikais šio miesto kultūros elitas tapatino save su tam tikromis vietomis, kuriose būrėsi į kūrybines draugijas, gaudė naujausias idėjas, ieškojo įkvėpimo ir pripažinimo. Didžiausi meno autoritetai ten turėjo savo stalelius, kurių eiliniams mirtingiesiems buvo nevalia užimti. Tad nieko keisto, kad dažnas iš labai tarp krokuviečių populiarių kultūrinės tematikos pasivaikščiojimų su šio miesto gidais baigiasi vienoje ar kitoje kavinėje.SKAITYTI DAUGIAU

„Rivoli 59“ Paryžiuje: dialogai, istorijos ir voratinkliai

Atsimušiau kakta į duris – aklinai užrakintos. Nepastebėti jų sunku, vienintelės tokios visoje Rivoli gatvėje, pilnoje prabangių aukštosios mados parduotuvių, restoranų, ištaigingų grožio oazių. Įvairiomis spalvomis išmargintos, išraižytos, aprašinėtos medinės skvoto „Rivoli 59“ durys ramiausiai snaudė komercinės gatvės šurmuly tarp Luvro ir Paryžiaus miesto rotušės. Šiandien prie jų tykiai sėdėjo ir bedante burna šypsojosi tik vietinis benamis, save kaip tvirtovę aptvėręs plastikiniais krepšiais, pilnais per gyvenimą sukauptos mantos. SKAITYTI DAUGIAU

Eurika iš „Eurekos!“

Keliavusieji ar gyvenusieji užsienyje, ypač senutės Europos šalyse, turbūt pastebėjo, kad esama tokio reiškinio kaip maži nepriklausomi knygynai. Lietuvoje jie gan reti – dažnesni yra knygų komisai – todėl ne visi skaitytojai susipažinę su jų išskirtinumais.

Vilniuje įsikūręs būtent toks knygynas. Čia užėjęs aptarsi literatūros naujienas ir aktualijas, būsi pavaišintas arbata, tyčia ar netyčia pateksi į renginį, tarp ankštų lentynų sutiksi žinomą ar nežinomą literatą, o gal šiaip keistuolį. Stovi ir sofutė, labiausiai tinkanti dviem pašnekovams. Greta prekystalio – atviros durys, už kurių ankštai įsispraudusi dirba tylioji buhalterė… Apie „Eurekoje!“ nuolat vykstančius iki absurdo komiškus dialogus ir nuotykius netgi pasirodė leidinys „Knygyno istorijos“.

„Kartais pati sau pavydžiu, kad mums pavyko sukurti tokį smagų knygyną – net nesuprasi, kas tai yra, – gyvenimo būdas, darbas ar sapnas“, – sako Eurika Stogevičienė, knygyno savininkė ir siela.SKAITYTI DAUGIAU

VILTIS KAIP STEBUKLO SĄLYGA

„Reikia turėti drąsos, – mąsčiau žvelgdama į vėjuoto vandenyno pakrantės plynes, įrėmintas grandine plikų kalnų. – Drąsos viską pakeisti, paimti gyvenimą į savo rankas ir perkelti į kitą, išsvajotą platumą.“ Tarpmiestinis autobusas užsukdavo į kiekvieną miestelį, kartais stabtelėdavo prie kokio milžiniško kaktuso, vidury „niekur“, išleisdamas vieną ar prigriebdamas kitą keleivį. „Hola!“ – nusišypsodavo įlipdami, regis, taip nerūpestingai, nors nesunku nuspėti, kad už kiekvienos šypsenos rastum po rūpestį, už kiekvienos įdegusio veido raukšlės – po istoriją, nebūtinai laimingą.SKAITYTI DAUGIAU

Rūsyje po avinais

Krokuvos Turgaus aikštėje stovinčių didikų Potockių rūmų gotikinis rūsys 1956-aisiais atrodė nekaip. Kadaise jame laikytos anglys, o karo metais vokiečiai buvo pavertę jį aviacijos sandėliu ir priešlėktuvine slėptuve. Nežinia, kokios vaizduotės reikėjo, kad šioje visokiu šlamštu bei plytgaliais užverstoje skylėje įžvelgtum kultūros židinį. Tačiau Krokuvos dailės akademijos studentai vaizduotės nestokojo. Be to, Lenkijoje prasidėjo šioks toks politinis atšilimas, ir iki karalių miesto netruko atsklisti gandas apie Vakaruose išpopuliarėjusias rūsio kavines, kuriose ne tik pilstomas vynas, bet ir verda kultūrinis gyvenimas.SKAITYTI DAUGIAU

Deganti Kalėdų eglutė ir šventės lovoje

Buvo naktis prieš Kalėdas,
Ir nė vienoj pašalėj
Nekrusčiojo visiškai niekas,
Netgi pelė.
Nes kaip ir visi tam senam name,
Pelė buvo lovoj – ją kankino sloga.
Tik mūsų
Mažoji Madlina
Atsikėlusi seniai
Jautėsi
Puikiai.SKAITYTI DAUGIAU

Kopijavimo kultūra šiuolaikinėje Kinijoje

Nors mūsų, vakarietiškoje, kultūroje kopijavimas vertinamas neigiamai, tarsi nesugebėjimas parodyti kūrybiškumo bei originalumo – modernioje Vakarų visuomenėje itin aukštinamų savybių, Kinijoje atkartojimas turėjo ir vis dar turi kitokią prasmę. Dažniausiai jis suprantamas kaip priimtinas ar netgi sveikintinas elgesys bei gabumo požymis. Kinai mėgdžioja tai, kas pavykę, patikrinta ir patrauklu jų visuomenei, norėdami tai perprasti, įvaldyti ir kai kuriais atvejais patobulinti. SKAITYTI DAUGIAU