Lietuvos vardas ir herbas senuosiuose žemėlapiuose

Po Žečpospolitos padalinimų ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos jau nuo XVIII a. pabaigos rusų valdžia visokiais būdais stengėsi sunaikinti senuosius žemėlapius, kaip buvusios valstybės didybės simbolius. Dar aršiau ši politika pradėta vykdyti po 1831 ir 1863 m. sukilimų. Žemėlapiai pradingo iš visų viešų vietų (valstybinių įstaigų, dvarų, klebonijų ir t. t.) ir tik vienetai buvo saugomi bibliotekų ir archyvų specfonduose su grifu „slaptai“.SKAITYTI DAUGIAU

A posteriori: pradedančiojo laiškas Karaliaučiaus profesoriui Immanueliui Kantui

Mielas Immanueli, ketinu nusižengti tavo kategoriniam imperatyvui – elgtis su žmogumi kaip su tikslu sau, o ne su priemone tikslui, – nes jei visi taip elgtųsi, liktum, tavo paties žodžiais tariant, kaip „daiktas savyje“, dūlantis bibliotekų lentynose. Apie tokius mes ne ką težinome, nebent tik tiek, kiek ir kaip jie mums pasirodo. Dauguma į geresnį pasaulį išėjusiųjų kuo puikiausiai įkūnija tavąją Ding an sich – daikto savyje – apibrėžtį, bet tik ne tu – kuris viena ar kita proga ima ir pasirodo. Taigi nesunku nuspėti, kad ketinu tave panaudoti kaip priemonę tikslui, nes kaip tik šiandien tokia proga ir yra.SKAITYTI DAUGIAU

Lyvis – integruotas elementas

Latvijos literatūros metų prizo 2018 žiuri specialų apdovanojimą paskyrė pirmajai lyvių poezijos knygai anglų kalba „Trillium“, į kurią įtraukti trijų lyvių poetų Baibos Dambergos, Valto Ernštreito ir Kempių Karlio eilėraščiai originalo kalba bei vertimai. SKAITYTI DAUGIAU

Piršlybos per pirmą pasimatymą. Ar scenos menai remiami Lietuvoje?

Gegužę sukanka lygiai metai nuo mecenatystės įstatymo priėmimo. Iškilus statusas ir skambus žodis tapo reglamentuotais. Iki tol mecenatystė buvo vienu iš rėmimo sąvokos sinonimų, kartu su partneryste, rinkodara, filantropija bei finansine pagalba socialiai pažeidžiamoms grupėms. Dabar gi mecenato statusas skiriamas suteikus milijono eurų paramą (vienu kartu arba per tam tikrą laiką). SKAITYTI DAUGIAU

Liberalus rojus su papildomom sąlygom

Kažkada internete paplito nuotrauka, kurioje imigrantas iš Gvinėjos Boubah Barry’is Manhatano metro užfiksavo greta sėdinčius drago stiliaus atstovą Samuelį Themerį ir nikabą dėvinčią musulmonę. Nuotraukos autorius paskelbė ją savo instagramo paskyroje su užrašu „It’s diversity“ („Tai įvairovė“). Atvaizdui pasklidus, jį „pasigavo“ ir „News Network“ kanalas, užrašęs kitą tekstą: „This is the world liberals want“ („Tokio pasaulio nori liberalai“). SKAITYTI DAUGIAU

Tarp puslapių

Kakavos pupelės, mokslininkų pirmąsyk aprašytos 1670 m., tūnojo paslėptos vienoje iš knygų iki pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kol senovinį foliantą atvertė kažkoks smalsuolis. Knygose – ir puslapiuose, ir tarp jų – visuomet galima šio bei to aptikti. Amžių amžius žmonės rašytinių ar spausdintų tekstų paraštėse palikdavo pastabų, o II–IV mūsų eros šimtmečiuose, kai ritinius pakeitė vadinamieji „kodeksai“ (kitaip tariant, įrišti tomai, kuriuos galima sklaidyti), knygos tapo daugelio skaitytojų paliktų daiktų saugyklomis.SKAITYTI DAUGIAU

Apie miestą, kurs gieda

Aš myliu šitą miestą, Radovanai. Kaip moterį, kurią norisi paimti… Myliu kažkokia beprotiška, fizine meile! Įsivaizduoji?! Galėčiau atsiklaupti vidury gatvės ir pabučiuoti pilką, purviną grindinio akmenį. Tai mano miestas! Nenorėčiau čia mirti, bet mirti dėl jo – galėčiau…

(Raimundas Samulevičius
„Susitikimas su Indžichu“)SKAITYTI DAUGIAU

Sveiki atvykę į avangardo duobę

Pavadinti Krokuvą viena didele kavine buvo taikli kažkieno mintis. Visais laikais šio miesto kultūros elitas tapatino save su tam tikromis vietomis, kuriose būrėsi į kūrybines draugijas, gaudė naujausias idėjas, ieškojo įkvėpimo ir pripažinimo. Didžiausi meno autoritetai ten turėjo savo stalelius, kurių eiliniams mirtingiesiems buvo nevalia užimti. Tad nieko keisto, kad dažnas iš labai tarp krokuviečių populiarių kultūrinės tematikos pasivaikščiojimų su šio miesto gidais baigiasi vienoje ar kitoje kavinėje.SKAITYTI DAUGIAU

„Rivoli 59“ Paryžiuje: dialogai, istorijos ir voratinkliai

Atsimušiau kakta į duris – aklinai užrakintos. Nepastebėti jų sunku, vienintelės tokios visoje Rivoli gatvėje, pilnoje prabangių aukštosios mados parduotuvių, restoranų, ištaigingų grožio oazių. Įvairiomis spalvomis išmargintos, išraižytos, aprašinėtos medinės skvoto „Rivoli 59“ durys ramiausiai snaudė komercinės gatvės šurmuly tarp Luvro ir Paryžiaus miesto rotušės. Šiandien prie jų tykiai sėdėjo ir bedante burna šypsojosi tik vietinis benamis, save kaip tvirtovę aptvėręs plastikiniais krepšiais, pilnais per gyvenimą sukauptos mantos. SKAITYTI DAUGIAU