Rosita ir Sava: kelionės, „soma“ ir mirtis

Septintojo dešimtmečio viduryje prasidėjęs hipių judėjimas, įgydamas vis naujas formas, tęsėsi ilgai, iki santvarkos griūties. Paaugliai maištautojai, kartais iš padorių, inteligentiškų šeimų, pasirinkdavo valkatavimą, bastūnišką egzistavimą, keliones autostopu, nuotykius, bandė narkotikus, ieškodami neįprastų kosminių potyrių, nebūtinai kovodami prieš bolševikinę santvarką, nebent tiek, kiek ji trukdė skleistis asmenybei ar gyventi nevaržomai.SKAITYTI DAUGIAU

Meilės gatvė

Sovietiniai totalitarinio režimo laikai nugarmėjo praeitin, bet paliko įsiėdusių dėmių, senų žaizdų, nuoskaudų, gūdžių paslapčių, susiformavusių keistų dvigubo mąstymo įpročių: aš – tau, tu – man; valstybė ne mano; nepragyvenu, tad reikia vogti iš valstybės, nes ji vagia iš savo piliečių, juos engdama. Dirbusieji fabrikuose vogdavo išradingai ir sumaniai; moterys sugebėdavo užsimauti kelias pėdkelnes, o mėsos fabrikų darbininkai apsisukdavo aplink liemenį ar šlaunis mėsos „šliosus“ taip, kad praeidavo pro tikrintojus nepastebėti. Atsakymas būdavo paprastas: „Kai neturi, reikia „sukombinuoti“…SKAITYTI DAUGIAU

Ob-la-di, ob-la-da

Coincidentia oppositorum – priešybių vienybė. Komjaunimas ir hipių judėjimas. Sovietams okupavus Lietuvą, neišvengiamai atsirado ir komjaunimas: moksleiviai, studentai bolševikų buvo varu varomi stoti į šią naują organizaciją. Provincijos lietuviai kraipė galvas: chromjaunimas? Tie, kurie vaikšto su chromo batais? Kas taps komjaunuoliu, tas gaus ilgaaulius chromo batus? „Įstos“ į juos?SKAITYTI DAUGIAU

Vladas ir Alfredas – vyručiai iš kito pasaulio

Kai pirmąkart pamačiau Vladą su Alfredu, jie atrodė panašūs kaip broliai, o vidumi buvo tikri sielos dvyniai. Apie 1981-uosius, būdama „-niolikos“, netyčia atsidūriau pas Šibonius (keramikas Šibas dar buvo vedęs Loretą), kurie gyveno antrajame smetoninio namo Laisvės alėjoje, šalia Soboro, aukšte. Ten „tūsinosi“ hipiai. Klausėsi Johno Coltrane’o „Love Supreme“, paskui kažko linksmesnio, gal Jimo Morrisono, visi šoko. Mano būsimasis vaikinas, laikydamas aukštai kaip damą, „valsavo“ su taburete. „Kodėl jis šoka su kėde?“ – stebėjausi tada.SKAITYTI DAUGIAU

Jis ir jo „company“

Saulis Dičiūnas užaugo Vilijampolėje, gyveno J. Naujalio gatvėje visai šalia Romo Kalantos, kurio namas stovėjo Panerių gatvėje. Romas buvo metais vyresnis. Iš pradžių jie mokėsi vienoje mokykloje, paskui R. Kalanta perėjo į vakarinę mokyklą dabartiniame Vytauto prospekte.SKAITYTI DAUGIAU

Laisvę hipiams!

Vienas žinomiausių Kauno hipių, tapęs ikoniniu, išsiskiriantis baltais ilgais plaukais ir barzda, panašus į „ZZ Top“ atlikėją, Vladas Rukša paklausė: „O kodėl rubrika pavadinta ne „Gėlių vaikų alėja“?“ Atsakiau: „Todėl, kad Kaune turime „Laisvės alėją.“ Nors Kaunas, kaip sako istorikai, LDK laikais buvo pirklių ir amatininkų miestas, jame vyravo laisvės ir iniciatyvos, gyvybingumo dvasia. Carinės okupacijos metais jis tapo tvirtove – Kaune itin daug gynybinių fortų. Tačiau žiūrint iš aukščiau tai, kas sakralu, susisieja su tuo, kas gynybiška. Soboro rajonas (dabartinė Laisvės alėja XIX a. buvo apgyvendinta rusų karininkais, tai buvo rusų gyvenvietė, o atėjus pirmajai Lietuvos nepriklausomybei soboras virto katalikų šventove), katedra, Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia, Muzikinio teatro sodelis, kuriame vyko Romo Kalantos kūno atnašavimo aktas kaip pasipriešinimas sovietų okupacijai, sudaro nedalomą Kauną: miestą, kuriame kaunamasi iki paskutinio kraujo lašo ir kuriame švenčiamos svarbiausios tautos šventės. Nedera pamiršti, kad Kaunas buvo nepriklausomos Lietuvos sostinė, visai Lietuvai diktavusi madas.SKAITYTI DAUGIAU