fbpx

GATVĖS MENAS, KULTŪROS PAVELDAS IR MIESTO ATMOSFERA

Laima Nomeikaitė

Pastarąjį dešimtmetį paveldo studijose vis daugiau dėmesio skiriama gatvės menui, tačiau jose nepakankamai nagrinėjami esminiai šio žanro ryšiai su kasdieniu gyvenimu ir kaita, taip pat lieka nepaliesti performatyvūs, jausminiai ir atmosferiniai komponentai.

Savo tyrime taikau afektyvios atmosferos sąvoką, kad atkreipčiau dėmesį į nematerialius gatvės meno aspektus, ir konceptualizuoju juos kaip juslinę, efemerišką, politinę ir kasdienybėje įkūnytą kultūros paveldo patirtį. Vokiečių filosofas, aplinkos tyrinėtojas Gernot Böhme teigia, kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į socialinę kasdienio gyvenimo estetiką. Jis nurodo, kad urbanistinė atmosfera yra būtent tai, kaip gyvenimas klostosi mieste, t. y. pasireiškia įvairiomis formomis – poetinėmis, socialinėmis, politinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis. Pavyzdžiui: „miestas kaip gamta, garsų miestas, kaip kraštovaizdis, dienos šydai (rūkas, oras, lietus, sutemos), gatvė kaip gyva būtybė, žmonės kaip gamtos dalis“. Man šis procesas – paveldo prasmės kūrimas ir socialinis įsitraukimas į gatvės meną bei grafičius – prasidėjo beieškant santykio tarp meno kūrinių, savo kūno ir kasdienio Oslo gatvių gyvenimo.Daugiau