JUODASIS MOZARTAS IR KITI
ALFREDAS KUKAITIS
Per spaudos konferenciją, surengtą po istorinio pasirodymo, anuomet Lietuvoje populiaraus dienraščio korespondentė paklausė, kodėl tamsiaodžiai neprilygstami tik džiaze ir krepšinyje, o kitose srityse – ne? Vertėja (taip, anuomet prireikdavo vertimo iš anglų kalbos) atsisakė išversti, nes klausimas buvo nekorektiškas, tačiau žurnalistė neatlyžo. Į tai džiazo grandas reagavo šypsodamasis: „Geriausiai atsakys Delfeayo.“
Delfeayo Marsalis – garsios JAV džiazmenų dinastijos atstovas, trombonininkas. Ant jo juodos striukės didelėmis aukso spalvos raidėmis buvo užrašas „Negro Legue“. Tuomet dar nežinojau, kad tai tėra afroamerikiečius beisbolo žaidėjus vienijančios organizacijos pavadinimas, tad tikėjausi rimto demaršo. O muzikas labai ramiai paaiškino, kad tarp jų yra daugybė aukštai vertinamų teisininkų, medikų, politikų, menininkų, kitų profesijų atstovų…
Visa tai tiesa, bet… Akivaizdu, kad tamsiaodžiai dominuoja kurdami ir atlikdami bliuzą, džiazą ar hiphopą. O roko muzikoje jų gerokai mažiau. Žinoma, rokmenams galime priskirti Jimį Hendrixą, Prince’ą, Lenny’į Kravitzą, Vernoną Reidą, Slashą, grupes „The Isley Brothers“, „Earl Greyhound“, „Living Colour“, „Follow for Now“ir kt. Rasime grojančiųjų net ir įvairias „metalo“ atmainas („24-7 Spyz“, „Black Death“, „Hirax“, „God Forbid“, „Wicked Wisdom“). Tačiau tai tėra išimtys, patvirtinančios „taisyklę“ – rokas yra baltaodžių muzika.Daugiau