DONATAS RAKAUSKAS: „ PROBLEMA KAIP KŪRYBOS IMPULSAS“

Apie Donatą Rakauską iki šiol, galima sakyti, nebuvau nieko girdėjęs. Kaip mums kalbantis sakė pats architektas, jam plačiai viešintis, dalyvauti parodose yra tiesiog neįdomu: „Jeigu nepadarei tokio darbo, dėl kurio tavim domėtųsi, tai, matyt, nepadarei nieko gero.“SKAITYTI DAUGIAU

Bjaurizmas – kai neatrodyti gerai reiškia atrodyti gerai

Pernai architektas Aminas Taha Londone užbaigė daugiabučio namo projektą, kuris iškart sulaukė ekspertų dėmesio ir gavo vieną svarbiausių Didžiosios Britanijos Karališkojo britų architektų instituto (angl. The Royal Institute of British Architects – RIBA) apdovanojimą. Tuo pačiu metu vietinė seniūnija liepė pastatą nugriauti. Pagrindinė priežastis sulyginti su žeme naujutėlaitį daugiabutį buvo ta, kad jis tiesiog negražus.SKAITYTI DAUGIAU

Humanistinių miestų klystkeliai

Dabar labai madinga kalbėti apie žmonėms pritaikytus miestus, tokius, kuriuose visi važinėja dviračiais, augina daržoves ant namų stogų ir saugiai laksto viešose erdvėse be automobilių, tačiau dar neseniai viskas buvo priešingai. Praėjusio šimtmečio viduryje Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose planuotos greitkeliams prilygstančios gatvės, buvo rengiami planai nugriauti senuosius Paryžiaus kvartalus – jų vietoje turėjo iškilti kompaktiški daugiabučiai, o Brazilijoje įkurta naujoji šalies sostinė, kurios svarbiausias tikslas buvo greitas ir patogus susisiekimas automobiliu. SKAITYTI DAUGIAU

Japonijos architektūros mitai

Prieš penkerius metus kroviausi daiktus kelionei į Tekančios Saulės šalį. Tai buvo ne šiaip sau išvyka, bet beveik metų trukmės architektūros studijos. Į lagaminą begrūsdamas drabužius nebuvau tikras, ko tiksliai reikėtų tikėtis ar kaip atrodys universitetas, bet bendrai įsivaizdavau, kokia yra Japonijos architektūra. Iki tol apskritai nebuvo tekę lankytis Azijoje, todėl mano požiūris buvo suformuotas vakarietiškos spaudos, interneto ir įvairių mitų, kurių pagrįstumu net nekilo mintis abejoti.SKAITYTI DAUGIAU

Kapinių instrukcijos: kaip užsitikrinti gerą gyvenimą aname (ir šiame) pasaulyje

Kai jauni profesionalai atlieka tyrimus tokiose srityse kaip kompiuteriniai žaidimai, roko muzika ar politikos atspindžiai animacijoje, aplinkiniai stebisi, tačiau giria netradicinius pasirinkimus. O kaip reaguoja žmonės, kai Lisabonos universitete disertaciją apsigynusi architektė Eglė Bazaraitė pristato savo tyrimo objektą – katalikų kapinių Lietuvoje ir Portugalijoje erdvės koncepciją?SKAITYTI DAUGIAU

Erdvės amnezija

Labai lengva priprasti prie kasdienės aplinkos. Tuomet tampa sunku pastebėti joje vykstančius radikalius pokyčius – dažniausiai akis užkliūva tik už didžiulių naujų statybų, tačiau visą miestą, šalį ar pasaulį liečiantys poslinkiai paprastai lieka nematomi, yra priimami kaip savaime suprantami. Tad juos geriausia sekti iš šalies. Šešerius metus dirbant užsienyje ir retkarčiais grįžtant į Lietuvą, vis tekdavo iš naujo apsiprasti su vietiniams nepastebimais dalykais – neefektyviai naudojamos žemės plotais, lėtu gyvenimo tempu bei tuo, kaip pritaikomi kai kurie statiniai.SKAITYTI DAUGIAU

Gražina Janulytė-Bernotienė: Laiškai amžinybei

Spalvoti žurnalai nesidomi Gražinos hobiais, atostogų kelionėmis ar mėgiamais kvepalais. Nerasim jos tarp stilingų atidarymų, uždarymų ar pristatymų dalyvių prie besikeičiančių sienelių, bet vis tom pačiom budinčiom pozom; jos profilio nėra feisbuke, juolab instagrame.SKAITYTI DAUGIAU

Humaniškoji blogos architektūros pusė

Galima ilgai kalbėti apie blogą architektūrą, rodyti pavyzdžius, skirtingais skerspjūviais ją analizuoti, tačiau dažniausiai tokia architektūra visiems suprantama ir atpažįstama akimirksniu. Ją iliustruojant paprastai parenkami projektai iš Artimųjų Rytų ir Kinijos. Pradėję ieškoti blogos architektūros internete, iškart išvysime daniškos monetos formos auksinį biurų pastatą ir Eifelio bokšto kopiją Kinijoje bei viešbutį Šiaurės Korėjoje.SKAITYTI DAUGIAU

Latviškasis Kaunas

Pasaulyje iš gausios baltų šeimos esame likę tik mes ir latviai. Labai taikliai mus yra apibūdinęs latvių poetas Knutas Skujeniekas (Knuts Skujenieks): „Mes gal ir pasiginčysim, ir susibarsim, ir kartais net pasipyksim. Bet mes visada liksime broliai!“SKAITYTI DAUGIAU

Kelionė į Kauno art deco savaitę 2032-aisiais

Ši publikacija – tarsi laiškas sau, laiškas iš praeities į ateitį ir kartu – iš menamos ateities į dabartį. Iš Čikagos kilęs vienas žymiausių modernizmo architektų Viljamas Leonardas Pereira (1909–1985, William L. Pereira) yra pasakęs, kad architektūros misija – kurti planus, kurie užtikrintų ateitį. Norėčiau, kad ir mes, kauniečiai, savo darbuose pirmiausia matytume kuriamą ateities iššūkius atitinkančią dabartį. Tad kokia ji bus tada, kai atsinaujinusiam „Nemunui“ sukaks 25 metai, o mano atvykimui į Kauną – dar daugiau?..SKAITYTI DAUGIAU