fbpx

Tomo Tereko sužvejoti siužetai

Milda Kiaušaitė

Ukmergiškis fotomenininkas Tomas Terekas iš virtualių erdvių į gilesnius fotografijos vandenis išplaukė visai neseniai ir žaibiškai šovė į dienos šviesą – jo Fotomenininkų sąjungos tarptautinio kūrybinio seminaro Nidoje metu sukurtas fotoprojektas „FishEye“ [„Žuvies akis“ – M. K.] laimėjo pirmąją vietą konkurse „Fotografuojame Nidoje 2016“, o natiurmortų serija „Fish Fetish“ [„Žuvies fetišas“ – M. K.] palankiausiai įvertinta neformaliojoje programoje „Nida Off“. Nuo to laiko minimos fotografijos spėjo apkeliauti pačius įvairiausius Lietuvos regionus, surengtos parodos Vilniuje, Ukmergėje, Telšiuose, Plungėje, Kupiškyje, Radviliškyje, Nidoje ir kt.

Paprašytas prisistatyti, Tomas juokauja: „Esu pusiaukelėje (in limbo) tarp „morozo“ ir „menininko“, fotografijos kūrėjas „iš pašaukimo“ nuo Ukmergės, toks Dzigos Vertovo „Žmogus su kamera“. Nebejaunas, bet vis dar perspektyvus. Gimęs tikrai ne po Žuvies ženklu… Fotografija man yra priemonė išlaisvinti tuos vaizdus ir įvaizdžius, kuriuos ilgą laiką nešiojuosi savyje. To padaryti nei muzika, nei rašymas nepadėjo“.

T. Tereko darbai – vizualios ir konceptualios provokacijos. Kurdamas jis žaidžia, perkeldamas objektus, įasmenindamas juos plečia stebėtojų suvokimą, konstruoja naujas prasmes. Nesvarbu, ar fotografuotų autoportretą, abstrakciją, ar dėliotų natiurmortą, Tomas visų pirma yra režisierius, kasdienių objektų formose atrandantis ir „išrišantis“ siužetus. Nuo paauglystės anglofilas, T. Terekas į Didžiąją Britaniją išvyko „pamatyt didžiojo Londono smogo, kuris, pasirodo, dingo jau XX a. pradžioje“, ir pasiliko ilgesniam laikui. „Žuvų tema atsirado iš Tėvynės ilgesio labai organiškai – nusipirkau šprotų. Įsivaizdavau tą Rygos gamybos skardinę kaip valtį, kuria žuvys plaukia per Stiksą į ANĄ krantą, o, kad atrodytų oriau, pastačiau tas žuvis ant „kojų“, – pasakoja jis. – Kita kompozicija gimė panorus pasigaminti žuvies kotletų… Žodžiu, kulinarijos poveikis kūrybai – didelis“.

Serijoje „Fish Fetish“ siekdamas išgauti piktorialistinį efektą, Tomas dirba su analogine fotografija, naudoja pasibaigusio galiojimo juostas, pasitelkia dramatišką apšvietimą. Ši technika reikalauja lėtumo, susikaupimo, apgalvojimo: „Natiurmortai – tikrai „krapštukiškas“ darbas. Kadras neatsiranda vien spustelėjus mygtuką, iki galutinio rezultato – ilgas procesas, ypač dirbant su žuvimis, nes jos neilgai trukus praranda savo žavesį ir ima dvokti. Kai gyvenau Didžioje Britanijoje, fotografuodavau natiurmortus kieme; kaimynai turėjo šešis katinus, kurie už tvoros laukdavo fotosesijos pabaigos“, – prisimena fotomenininkas.

2017-06-20
Tags: