Jüri Talvet | Eilėraščiai
Nuoširdžiai – aš nesuprantu. Tavo sūnus
sakei tapo žymiausiu mokslininku
visoje Amerikoje, bet dabar, pasirodo,
visus tuos nebuvimo metus jis nieko
kito neveikė, kaip tik gaudė žiurkes
Niujorko metro laboratorijos katėms,
kurios Dekarto nuomone neturi sielos
(plg. Kundera, Nepakeliama būties
lengvybė, vert. L. Metsar, Monokkel
1992, p. 174). Kas dėl manęs, išsiunčiau laišką
Jamesui Merrillui dėkodamas už „Laboratorijos
eilėraštį“, kurį išverčiau Niujorke dulkiant
lietui nuo aušros iki sutemų.
(Net lietus turi sielą.) Mirusiųjų
šaly vis daugiau įgyju draugų.
Pirmadienį, savaitė prieš Kalėdas,
Rygoje šalta. Vėjas kandžioja
skaudžiai. Teatras apšviestas baltai,
bet Jaakas sakosi suklupęs,
vos už kelių žingsnių
tamsa – į kurią aš taip pat
krentu: viską praradau, susigrąžinau
viską, neatsimenu nieko ir
viską prisimenu – Inara,
Dzintra ir Mirdza, sniegas
iš praeities, kur jos dabar? – lyg
per savo motinos glėbį įkrentu
į mano latvės prosenelės įsčias,
kuri niekada gyvenime blogo žodžio neištarė
nė vienam.
Juris Talvetas – literatūrologas, poetas, eseistas, vertėjas – gimė 1945 m. Pernu. Tartu universitete baigė anglų kalbos filologiją, ten dėstė užsienio literatūrą, nuo 1992 m. yra Pasaulio literatūros profesorius. Daktaro disertaciją apie ispanų pikareskinį romaną apsigynė 1981 m. tuometinio Leningrado universitete. Nuo 1996 m. iki dabar jis yra vyriausias „Interlitteraria“ (tarptautinis lyginamosios literatūros žurnalas, leidžiamas Tartu) redaktorius. Estų kalba paskelbė du esė rinkinius Ispanijos temomis, kultūrines-filosofines refleksijas knygoje „Simbiotinė kultūra“, tris kelionių esė rinkinius ir devynias poezijos knygas. J. Talveto eilėraščių ir esė išversta į anglų, ispanų, prancūzų, katalonų, rumunų, lietuvių, latvių ir italų kalbas. 1997 m. rašytojas buvo apdovanotas Juhano Liivo premija už poeziją, o 2002 m. Ivaro Ivasko atminimo premija už poeziją ir esė. Jis yra Estijos vyriausybinio apdovanojimo Baltosios žvaigždės ordino ketvirtojo laipsnio kavalierius. 2014 m. publikuota J. Talveto poezijos antologija, aprėpianti 1981–2012 m. eilėraščius. Šešiolika metų vadovavo Estijos lyginamosios literatūros asociacijai, yra Europos Akademijos narys.
Iš estų ir anglų kalbų vertė Erika Drungytė